Bankų asociacija: apmokestinus kredito įstaigų turtą brangtų verslo ir būsto paskolos 

Analizėje nurodoma, kad dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar. Pavyzdžiui, už vidutinę 60.000 Eur paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 Eur iki 434 Eur daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13.000 Eur. Pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17–35 mln. Eur susitrauktų ir bendrasis vidaus produktas (BVP). 

Vilius Tamkvaitis, LBA analizės vadovas, antradienį žurnalistams spaudos konferencijoje sakė, kad taip, kaip yra suformuluotas šis mokestis, juo būtų apmokestinamos lėšos, laikomos kortelėje.

„Apmokestinus šias lėšas, mūsų skaičiavimais, paslaugos vartotojams galėtų pabrangti iki 8%, kas galimai sudarytų apie 60 centų per mėnesį kiekvienam bankų klientui“ – teigė V. Tamkvaitis, jį cituoja BNS.

LBA teigimu, mokesčio įvedimas neigiamai atsilieptų ir visai šalies ekonomikai, kadangi ilgalaikė žala gali būti kelis kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. Eur, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. Eur, kuriuos galėtų skirti plėtrai, modernizavimui ir socialinėms reikmėms.

LBA nurodo suprantanti ir vertinanti valdžios pastangas subalansuoti valstybės biudžetą ir mažinti socialinę atskirtį.  Tačiau kiekvienam sprendimui, ypač mokestiniam, reikalinga kaštų ir naudos analizė.

„Atlikę preliminarią analizę, jaučiame pareigą įspėti visuomenę, institucijas bei politikus, kad toks mokestis atneštų daugiau žalos nei naudos, o pati jo idėja nesuderinama su lygiateisiškumo principais ir ekonomine logika“, – pranešime cituojamas Mantas Zalatorius, LBA vadovas.

Mokestis ant biudžeto stalo

VŽ jau rašė, kad valdančiajai koalicijai priklausanti Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pasiūlė apmokestinti bankų aktyvus – tai reikštų, kad bankų pinigai brangs. Rugsėjo pradžioje Finansų ministerija tą iniciatyvą atmetė, tačiau Ramūnas Karbauskis, valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis žada, kad tokiam pasiūlymui bus pritarta.

Lietuvos banko atstovai siūlymus vertina „nuosaikiai“, tačiau premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tokį siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. Eur finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. Eur draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334% mėnesiniu arba 0,4% metiniu tarifu.

„Tai yra dideli pinigai, galima į biudžetą gauti apie 100 mln. Eur. Tokį projektą mes paruošėm, užregistravom ir tikimės, kad jis bus priimtas. Manau, kad tokį siūlymą turi priimti ir opozicija, nes bankai yra tokia struktūra, kuri uždirba daugiausia, bet mokesčių moka nelabai daug“, – yra sakęs Valdemaras Tomaševskis, LLRA-KŠS vadovas, kurį cituoja BNS.

Anot jo, tokį mokestį naudoja Jungtinė Karalystė, Švedija, ir „mūsų regiono šalys“.

Kaip anksčiau nurodė LBA Bankų aktyvų mokestis buvo įvestas Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Atsiradus šiam mokesčiui, kaip rodo šių posovietinių valstybių patirtis, kilo vidutinė palūkanų norma ir brango bankų paslaugos. 

FOTOGALERIJA Bankų turto mokesčio poveikio analizė (14 nuotr.)

Rašyti komentarą