Reikėtų atsargiau švaistytis sankcijų vėzdu

Tvarka, pagal kurią už padarytus pažeidimus mokesčių mokėtojai gali netekti patikimo mokesčių mokėtojo statuso, kelia verslui nemažai grėsmių. Viena jų – tokie asmenys netenka galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir negali gauti paramos. Patekti į tokį juodąjį sąrašą, pasak verslininkų, labai lengva, o ištrūkti iš jo – anaiptol. Net ir menka klaida gali įmonei kainuoti labai brangiai.

„Pakanka pažeisti vieną iš 50-ies Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių ar į kurį nors iš 29-ių Baudžiamojo kodekso straipsnių ir bendrovė gali atsidurti nepatikimųjų sąraše. Į jį galima patekti ir nesumokėjus 15.000 Eur mokesčių – didelėms įmonėms tokia suma nėra didelė“, – aiškina Nerijus Nedzinskas, „PwC“ partneris. Būtent visiems vienodai taikoma pražangos kartelė neramina verslininkus: ta pati 15.000 Eur nesumokėtų mokesčių riba taikoma ir stambiam, ir smulkiam verslui – tai reiškia, kad mažesnė įmonė pajamų deklaracijose gali sau leisti 6% paklaidą, o didelė bendrovė – vos 0,15%. Raimondas Polianinas, AB „Kauno tiltai“ (KT) valdybos narys ir finansų direktorius, sako: jei tokia bendrovė pakliūtų į nepatikimųjų sąrašą ir būtų nušalinta nuo viešųjų pirkimų, jos tiesiog nebeliktų – privačių kelių nėra, vadinasi, darbo taip pat. „Tūkstantis darbuotojų eina į gatvę – vienam verslui tokia sankcija kaip įtraukimas į nepatikimųjų sąrašus lygi ausies nusukimui, o kitam tai reiškia sušaudymą“, – palyginimų žeria jis.

Bausti pagal minėtų kodeksų straipsnius gali ne tik Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ar muitinė, bet ir daugelis kitų institucijų, taip padidindamos verslo rizikas. Pavyzdžiui, gaunant kreditus. Karolis Mačerauskas, „Swedbank“ mokesčių vadovas, sako, kad bankui kelia nerimą verslui numatytos sankcijos: visos iš viešųjų pirkimų gyvenančios įmonės automatiškai tampa rizikingesniais bankų klientais, nes bet kada gali netekti rinkos. „Ar tai reiškia, kad joms reikia taikyti didesnę maržą?“ – klausia jis. Beje, VMI atstovai tokio tikslo nė neslepia – pasak inspekcijos vadovų, nepatikimiems mokesčių mokėtojams turi pabrangti privačių institucijų teikiami kreditai.

Verslininkai, pasisakantys už skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją, nekvestionuoja bausmių už mokesčių slėpimą būtinybės, tačiau norėtų, kad VMI orientuotųsi į tyčinius, besikartojančius pažeidimus, schemas ir nebaustų atsitiktinių bendrovių. Inspekcijos atstovai pripažįsta, kad sąrašo sudarymo pradžioje pasitaikė techninių klaidų – esą duomenis įvesdavo daug institucijų, VMI negali jų visų pertikrinti. Inspektoriai pataria įmonėms peržiūrėti savo procesus, kad nepasitaikytų atsitiktinių klaidų, nes padariniai yra skaudūs.

VŽ nuomone, mokesčių vengimas yra visiškai netoleruotinas reiškinys, tačiau švaistantis sankcijų vėzdais galima nušnioti ir atsitiktinai pasitaikiusias galvas. Ko gero, reikėtų peržiūrėti įstatymą ir sumažinti nusižengimų, dėl kurių galima pakliūti į juodąjį sąrašą, skaičių. Diskutuotinas klausimas ir dėl statybos bendrovių „atkabinimo“ nuo viešųjų pirkimų – dėl įmonės vadovo ar finansininko kaltės gali nukentėti šimtai nieko dėtų eilinių darbuotojų.