Paslaugų eksportas auga dukart sparčiau nei prekių 

Per pirmąjį šių metų pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė (be energetinių produktų), palyginti su 2018 m. sausiu-birželiu, augo 7,6%, iki 7,1 mlrd. Eur, paslaugų eksporto vertė kilo 22,2%, iki 5,5 mlrd. Eur, o reeksporto, 7,7%, iki 5,6 mlrd. Eur.

„Atsižvelgiant į ekonominę padėtį tarptautinėje rinkoje ir įvertinus šių metų Lietuvos eksporto tendencijas, 2019 ir 2020 metų Lietuvos eksporto plėtros prognozė išlieka tvari. Eksporto perspektyvos toliau didėja paslaugų sektoriui ir reeksporto veikla užsiimančioms Lietuvoje veikiančioms įmonėms“, – pranešime cituojamas Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

VL analitikų vertinimu, trumpuoju laikotarpiu Lietuvos eksportas turėtų toliau augti dėl išliekančios prekių ir paslaugų paklausos užsienyje, nes svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų augimas nesustoja, nors ir bus lėtesnis. 

„Vertinant ilguoju laikotarpiu lietuviškos kilmės prekių eksporto raidą labiau lemia pasiūlos veiksniai, t.y. gamybos pajėgumai ir darbo sąnaudos“, – pažymi V. Ivanovas.

Investavo į pajėgumus

Anot jo, materialinės investicijos į technologinį gamybos atnaujinimą ir pajėgumų didinimą keletą metų auga, o tai reiškia, kad produkcijos pasiūla turėtų augti ir tai gerina ilgojo laikotarpio lietuviškos kilmės prekių eksporto perspektyvą. Nerimą ataskaitos autoriams kelia tai, kad mažėja dirbančiųjų skaičius apdirbamosios gamybos ir žemės ūkio sektoriuose, o darbo užmokesčio kaštai auga. O tai silpnina lietuviškos produkcijos konkurencingumą.

VL prognozuoja, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas 2019 m. augs 7,4%, iki 14,5 mlrd. Eur, paslaugų – 14,1%, iki 11,0 mlrd. Eur, prekių reeksportas (be energetinių produktų) – 7,1%, iki 11,3 mlrd. Eur.  Atitinkamai 2020 m. eksportas turėtų dar paaugti atitinkamai 6,8%, 6,4%, ir 9,0%.

Pastaraisiais metais pasaulio ekonomikos augimas buvo spartus dėl pinigų ir fiskalinės politikos skatinimo priemonių, tačiau be papildomų skatinamųjų priemonių, pasak ataskaitos autorių, jis lėtės.

2019 m. tikimasi ekonominio augimo sulėtėjimo euro zonoje, Kinijoje, Indijoje, o JAV ir Japonijoje jis turėtų būti toks pats kaip 2018 m.  

Didžiausia Lietuvos įmonių eksporto rinka – euro zona lėtės nuo 1,9% 2018 m. iki 1,1% šiemet ir 1,0% kitąmet, skelbiama naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pasaulinės ekonomikos plėtros prognozėje.

Rašyti komentarą