M. Zalatorius: apmokestinus bankus šie patrauktų iš Lietuvos arba taptų filialais

Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas, komentuoja, kad politikai pirmiausiai neturėtų kvailinti visuomenės, nes kalbėdami apie vadinamąjį bankų aktyvų mokestį, jie iš tikrųjų kalba apie naują mokestį visiems Lietuvos žmonėms.  Jis perspėja, kad tokio mokesčio įvedimas paskatintų bankų atsitraukimą iš Lietuvos arba virsmą užsienio filialais.

„Lietuvos bankų asociacijos vertinimu, įvesti tokį mokestį negalima be nuodugnios kaštų ir naudos analizės, nes jis neigiamai atsilieptų tiek gyventojų ir įmonių finansams, tiek visai Lietuvos ekonomikai ir šalies investiciniam patrauklumui“, — atsiųstame komentare teigia M. Zalatorius.

Mokestis ant biudžeto stalo

VŽ jau rašė, kad valdančiajai koalicijai priklausanti Lenkų rinkimų akcija pasiūlė apmokestinti bankų aktyvus – tai reikštų, kad bankų pinigai brangs. Rugsėjo pradžioje Finansų ministerija tą iniciatyvą atmetė, tačiau Ramūnas Karbauskis, valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis žada, kad tokiam pasiūlymui bus pritarta.

Lietuvos banko atstovai siūlymus vertina „nuosaikiai“, tačiau premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tokį siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų.

Anot M. Zalatoriaus, svarstyti galimybę įvesti tokį mokestį, neatlikus analizės bei neskyrus pakankamai laiko diskusijoms, būtų neatsakinga ir netoliaregiška bei reikštų, kad nesugebame pasimokyti iš kitų šalių klaidų, kurios taip pat buvo padarytos skubotai.

„Bankų aktyvų mokestis buvo įvestas Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Atsiradus šiam mokesčiui, kaip rodo šių posovietinių valstybių patirtis, kilo vidutinė palūkanų norma, brango bankų paslaugos. Labiausiai nukentėjo besiskolinančios įmonės ir gyventojai“, — komentuoja M. Zalatorius.

Jo teigimu, Rumunijoje toks mokestis buvo pavadintas „valstybės godumo mokesčiu“, mat juo, kaip ir Lietuvoje, siekiama surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Vengrijoje vyriausybei įvedus šį mokestį, dėl neapibrėžtumo susitraukė kreditavimo apimtys ir išaugo nedarbas, o vyriausybė po kurio laiko turėjo pripažinti, kad tokio mokesčio įvedimas neigiamai atsiliepė visai ekonomikai.

LBA nurodo, kad panaši padėtis susidarė ir Slovakijoje, kur sumažėjo skolinimo apimtys ir išaugo skolinimo kaina. Kaimyninėje Lenkijoje dėl šio mokesčio pakilo vidutinė palūkanų norma, kuri, atskaičius 3 mėn. WABOR, yra lygi 2,7 %, kas yra net 0,4 proc. punkto daugiau nei šiandien Lietuvoje.

Rašyti komentarą