G. Nausėda: ūkio augimo lėtėjimas – ne priežastis atsisakyti socialinės politikos tikslų

„Sutinku, kad ekonomikos augimas negali nuolat būti labai įspūdingas, šiuo metu išgyvename tam tikrą naują verslo ciklo stadiją. Tačiau būtų klaidinga slėptis po augimo lėtėjimu ir stengtis pateisinti, kad štai: nedarysime arba pristabdysime metams ar keliems savo ambicingus planus dėl to, kad makroekonominė situacija keičiasi. Manau, kad tai būtų nesąžininga“, – trečiadienį po susitikimo su ministrų kabineto nariais prezidentūroje žurnalistams sakė G. Nausėda. 

Prezidento teigimu, šalis šiuo metu neišgyvena krizės, o tik „viso labo ciklinį ekonomikos augimo lėtėjimą“, o tokia situacija nėra kliūtis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. 

„Net ir toks augimas suteikia pakankamai erdvės aktyviai socialinei politikai, kuri, mūsų nuomone, šiuo metu turėtų būti aiškus ekonominės politikos prioritetas. Tai šia linkme, aš manau, tikrai galima pasiekti dirbant kartu. Ir viliuosi – ir jau matau akivaizdžius to ženklus, – kad atskiros valdžios institucijos gali sutarti šių prioritetų atžvilgiu“, – sakė G. Nausėda. 

Finansų ministerija, praėjusią savaitę pristatydama naujausią ekonominę prognozę, pranešė, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas lėtės, nors ir bus didesnis už ES vidurkį. Ministerija padidino šių metų ūkio augimo prognozę iki 3,7% (kovo mėnesį vertinimas buvo 2,6%). Ji nepakeitė pavasario prognozių, kad kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4%, o 2021 ir 2022 metais – po 2,%.

Po susitikimo su G. Nausėda S. Skvernelis sakė, kad su prezidentu rado kompromisą dėl šalies vadovo pasiūlymų, kaip surinkti papildomų lėšų į biudžetą skurdui mažinti, tačiau konkrečių mokesčių pakeitimų kol kas nekomentuoja.

„Dėl visų siūlymų mes radome kompromisus arba bendrus vardiklius vienokia ar kitokia forma – dėl visų“, – sakė S. Skvernelis spaudos konferencijoje po Vyriausybės apsilankymo Prezidentūroje.

Premjero teigimu, biudžeto projektą Vyriausybė numato patvirtinti spalio viduryje.

Prezidentas G. Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. Eur, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.

Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant darbo mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant individualios veiklos ir kitas su darbo santykiais nesusijusias pajamas.

Nei prezidentas, nei premjeras trečiadienį konkrečių skaičių ar mokesčių tarifų neminėjo, tačiau abu pabrėžė, kad jų vizijos dėl skurdo ir socialinės atskirties mažinimo sutampa.

„Mūsų vizija į gerovės valstybės įgyvendinimą yra ganėtinai panaši, galbūt skiriasi kai kur taktikos elementai, bet tiek aš, tiek premjeras sutinkame, kad reikia kreipti dėmesį į skurdžiausiai gyvenančias visuomenės grupes, tai yra mūsų senjorus, pensininkus, neįgaliuosius asmenis, žmones, kurie augina vaikus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas dar kartą patvirtino, jog siūlys palaipsniui kelti indeksavimo koeficientą, kad pensijų augimas lenktų algų kilimo tempą. 2018 metais įvesta pensijų indeksavimo formulė pensijų didėjimą susieja su darbo užmokesčio fondo augimu.

Prezidentas su premjeru sakė, kad yra pasiryžę kovoti su vadinamuoju „gyvulių ūkiu“ – šiuo terminu vadinami nepagrįstais laikomi mokesčių tarifų skirtumai ir abejotinos lengvatos.

„Jokiu būdu nenuneigdamas Vyriausybės pastangų mažinti šešėlinę ekonomiką ir gauti papildomų  pajamų iš tenai, aš visokeriopai remčiau idėją didinti per biudžetą perskirstomą BVP dalį, kuri šiuo metu yra nepateisinamai maža Lietuvoje – jeigu kalbėtume apie mokestines pajamas, tai yra viso labo 30% Ir kalbėti apie kažkokią manevro laisvę įgyvendinant gerovę su tokiu santykiu yra tiesiog užsiiminėjimas demagogija“, – sakė G. Nausėda.   

„Todėl mes (Prezidentūra – BNS) pateikėme pasiūlymus mažinti „gyvulių ūkio“ apraiškas Lietuvoje, suvienodinti kai kuriuos tarifus ir tikimės ta prasme judėti toliau tiek pasiremdami Vyriausybės formuojamu biudžetu, tiek ir su savo kai kuriomis iniciatyvomis, eidami tiesiogiai į Seimą“, – kalbėjo prezidentas. 

Valstybės vadovai taip pat pažadėjo laikytis fiskalinės drausmės.