G. Nausėda: ūkio augimo lėtėjimas – ne priežastis atsisakyti socialinės politikos tikslų

Publikuota: 2019-09-18
Iš kairės: Saulius Skvernelis, premjeras, ir Gitanas Nausėda, prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Iš kairės: Saulius Skvernelis, premjeras, ir Gitanas Nausėda, prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad prognozuojamas šalies ekonomikos augimo lėtėjimas negali būti pasiteisinimas atsisakyti ambicingų planų socialinės politikos srityje. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad susitikęs su prezidentu rado kompromisus mokesčių pasiūlymų.

„Sutinku, kad ekonomikos augimas negali nuolat būti labai įspūdingas, šiuo metu išgyvename tam tikrą naują verslo ciklo stadiją. Tačiau būtų klaidinga slėptis po augimo lėtėjimu ir stengtis pateisinti, kad štai: nedarysime arba pristabdysime metams ar keliems savo ambicingus planus dėl to, kad makroekonominė situacija keičiasi. Manau, kad tai būtų nesąžininga“, – trečiadienį po susitikimo su ministrų kabineto nariais prezidentūroje žurnalistams sakė G. Nausėda. 

Prezidento teigimu, šalis šiuo metu neišgyvena krizės, o tik „viso labo ciklinį ekonomikos augimo lėtėjimą“, o tokia situacija nėra kliūtis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. 

„Net ir toks augimas suteikia pakankamai erdvės aktyviai socialinei politikai, kuri, mūsų nuomone, šiuo metu turėtų būti aiškus ekonominės politikos prioritetas. Tai šia linkme, aš manau, tikrai galima pasiekti dirbant kartu. Ir viliuosi – ir jau matau akivaizdžius to ženklus, – kad atskiros valdžios institucijos gali sutarti šių prioritetų atžvilgiu“, – sakė G. Nausėda. 

Finansų ministerija, praėjusią savaitę pristatydama naujausią ekonominę prognozę, pranešė, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas lėtės, nors ir bus didesnis už ES vidurkį. Ministerija padidino šių metų ūkio augimo prognozę iki 3,7% (kovo mėnesį vertinimas buvo 2,6%). Ji nepakeitė pavasario prognozių, kad kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4%, o 2021 ir 2022 metais – po 2,%.

Po susitikimo su G. Nausėda S. Skvernelis sakė, kad su prezidentu rado kompromisą dėl šalies vadovo pasiūlymų, kaip surinkti papildomų lėšų į biudžetą skurdui mažinti, tačiau konkrečių mokesčių pakeitimų kol kas nekomentuoja.

„Dėl visų siūlymų mes radome kompromisus arba bendrus vardiklius vienokia ar kitokia forma – dėl visų“, – sakė S. Skvernelis spaudos konferencijoje po Vyriausybės apsilankymo Prezidentūroje.

Premjero teigimu, biudžeto projektą Vyriausybė numato patvirtinti spalio viduryje.

Prezidentas G. Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. Eur, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.

Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant darbo mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant individualios veiklos ir kitas su darbo santykiais nesusijusias pajamas.

Nei prezidentas, nei premjeras trečiadienį konkrečių skaičių ar mokesčių tarifų neminėjo, tačiau abu pabrėžė, kad jų vizijos dėl skurdo ir socialinės atskirties mažinimo sutampa.

„Mūsų vizija į gerovės valstybės įgyvendinimą yra ganėtinai panaši, galbūt skiriasi kai kur taktikos elementai, bet tiek aš, tiek premjeras sutinkame, kad reikia kreipti dėmesį į skurdžiausiai gyvenančias visuomenės grupes, tai yra mūsų senjorus, pensininkus, neįgaliuosius asmenis, žmones, kurie augina vaikus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas dar kartą patvirtino, jog siūlys palaipsniui kelti indeksavimo koeficientą, kad pensijų augimas lenktų algų kilimo tempą. 2018 metais įvesta pensijų indeksavimo formulė pensijų didėjimą susieja su darbo užmokesčio fondo augimu.

Prezidentas su premjeru sakė, kad yra pasiryžę kovoti su vadinamuoju „gyvulių ūkiu“ – šiuo terminu vadinami nepagrįstais laikomi mokesčių tarifų skirtumai ir abejotinos lengvatos.

„Jokiu būdu nenuneigdamas Vyriausybės pastangų mažinti šešėlinę ekonomiką ir gauti papildomų  pajamų iš tenai, aš visokeriopai remčiau idėją didinti per biudžetą perskirstomą BVP dalį, kuri šiuo metu yra nepateisinamai maža Lietuvoje – jeigu kalbėtume apie mokestines pajamas, tai yra viso labo 30% Ir kalbėti apie kažkokią manevro laisvę įgyvendinant gerovę su tokiu santykiu yra tiesiog užsiiminėjimas demagogija“, – sakė G. Nausėda.   

„Todėl mes (Prezidentūra – BNS) pateikėme pasiūlymus mažinti „gyvulių ūkio“ apraiškas Lietuvoje, suvienodinti kai kuriuos tarifus ir tikimės ta prasme judėti toliau tiek pasiremdami Vyriausybės formuojamu biudžetu, tiek ir su savo kai kuriomis iniciatyvomis, eidami tiesiogiai į Seimą“, – kalbėjo prezidentas. 

Valstybės vadovai taip pat pažadėjo laikytis fiskalinės drausmės.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

2020 m. didės vaiko pinigai, MMA, o pensijos augs sparčiau už algas 15

Kitąmet planuojama didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą...

Finansai
2019.10.15
Darbo rinkos laukia iššūkiai: kas antra darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota  8

Vidutinė tikimybė, kad darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota, siekia daugiau nei 50%. Tai reiškia, kad kas...

Finansai
2019.10.15
Per metus į ūkininkų kišenes įkrenta apie 2 mlrd. Eur 55

Paraginta prezidento, Finansų ministerija spalio pradžioje parengė Akcizų įstatymo pataisas. Jeigu jos...

Finansai
2019.10.15
Pasaulinės recesijos tikimybė tesiekia 30%, rodo ekonominių rodiklių švieslentė Premium

Tikimybė, kad pasaulinė ekonomika panirs į recesiją per ateinančius dvejus metus, siekia 30%, rodo...

Finansai
2019.10.15
Po VK audito iš šešėlio ištraukta suma sumažėjo 30% Premium 2

Po Valstybės kontrolės peržiūros 171 mln. Eur iš šešėlio ištraukta suma 2018 m. sumažėjo iki 115 mln. Eur.

Finansai
2019.10.15
„Swedbank“ momentinius mokėjimus paleido ir interneto banko naudotojams 10

Lietuvos komercinis bankas „Swedbank“ pradeda vykdyti momentinius mokėjimus privatiems ir verslo klientams,...

Rinkos
2019.10.14
VMI darbuotojai jautrią informaciją siuntėsi į savo asmenį e. paštą Premium 12

Valstybinė mokesčių inspekcija gauna daug jautrios informacijos, tačiau ne visuomet pakankamai atsargiai su...

Finansai
2019.10.14
Lietuvos bankas: bankai neturėtų riboti klientų pasirinkimo dėl notarų 3

Lietuvos bankas ir Lietuvos notarų rūmai iš gyventojų sulaukia nusiskundimų dėl komercinių bankų taikomos...

Paslaugos
2019.10.14
Indulgencija dirbti neefektyviai 6

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir toliau stokoja ambicijų – tai atspindi ir pelningumo, ir nuosavo kapitalo...

Verslo aplinka
2019.10.14
Verslui patraukliausia estiška mokesčių sistema, Lietuva – 4-a pasaulyje  Premium 11

Jau šeštus metus pasaulyje patraukliausia verslui pripažįstama Estijos mokesčių sistema. Jai įkandin seka...

Finansai
2019.10.14
M. Statulevičius: mokančiųjų NT mokestį ateityje daugės 26

Valdžiai ketinant išplėsti nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, Lietuvos nekilnojamojo...

Statyba ir NT
2019.10.13
SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus 12

Sekmadienį SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus, tačiau juos žada grąžinti tą pačią...

Finansai
2019.10.13
Suskaičiavo, kiek pajamų restoranai nuslepia per pietus 32

Lietuvos viešojo maitinimo sektoriuje vien per pietų pertrauką kasdien gali būti neapskaitoma 800.000 Eur...

Paslaugos
2019.10.13
Sužibėję „Swedbanko" pensijų fondai atsisako garbės: tikslins duomenis Premium 7

Per devynis šių metų mėnesius investicinės grąžos orientyrus aplenkė „Swedbank investicijų valdymo" (SIV) ir...

Finansai
2019.10.11
Europa kol kas nesirengia gelbėti žlungančių „fintech“ 3

Europos Sąjungos institucija, atsakinga už žlungančių bankų pertvarkymą, kol kas nenumato pradėti rūpintis...

Rinkos
2019.10.11
Kaip Lietuva nesurinko 500 mln. Eur PVM 50

Lietuva ėmėsi naujų pajamų šaltinių į šalies biudžetus paieškos. Jau po pirmosios jų peržiūros daugelio akys...

Verslo aplinka
2019.10.11
Sąskaitų finansavimas slysta iš bankų: verslui nebaisios 6% ir didesnės palūkanos  Premium

Lietuvos faktoringo, dar vadinamo sąskaitų finansavimo, sferoje daugelį metų dominavo bankai. Tačiau į...

Finansai
2019.10.11
179.000 Eur būsto paskola tapo našta – bankas neteisingai skaičiavo palūkanas Premium 7

Bankas „Nordea“ priskaičiavo gyventojui per daug palūkanų, pripažino Lietuvos bankas ir rekomendavo banko...

Finansai
2019.10.11
Lietuva turės priėjimą prie 17 mlrd. Eur vertės euro zonos mini biudžeto

Euro grupėje šią savaitę pasiektas susitarimas dėl nuo 2021 m. atsirasiančio euro zonos biudžeto, t.y.

Finansai
2019.10.10
Šiaulių bankas pasirinko socialinių tinklų partnerius 3

Šiaulių bankas stiprina pozicijas socialinėje erdvėje – komunikacijos partneriais pasirinko skaitmeninės...

Rinkodara
2019.10.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau