Ž. Mauricas: krizės Vakaruose nėra, Lietuva teisingoje barikadų pusėje

Publikuota: 2019-09-12
Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ vyriausias ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ vyriausias ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti 3,6% – kiek sparčiau nei prognozuota, tačiau jau 2020 m. numatomas augimo lėtėjimas iki 2,6%, skelbiama naujausioje „Luminor“ banko prognozėje.

„Lietuvos ekonomika ir kitąmet, ir 2021 metais turėtų išsilaikyti augančių šalių lygoje ir recesijos išvengti“, – pristatydamas makroekonominę prognozę ketvirtadienį sakė Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

„Ta krizė jau galbūt yra Rytuose, tačiau jos nėra Vakarų pasaulyje, o Lietuva šįkart yra teisingoje barikadų pusėje“, – pridūrė ekonomistas.

Finansų ministerija šia savaitę taip pat atnaujino makroekonomines prognozes, kuriose teigiama, kad ekonomikos augimas kitąmet sulėtės iki 2,4%, nuo 3,7% šiemet, nurodant, kad augimas kitąmet bus lėtesnis ir „trapesnis“ nei šiemet dėl prastėjančios tarptautinės aplinkos. Augimą toliau palaikys vidaus paklausa. Palyginti didžiausia Lietuvos įmonių eksporto rinka — euro zona, SEB prognozėmis, šiemet augs tik 1%, kai pernai fiksuotas 1,9% augimas.

Statistikos departamentas taip pat trečiadienį paskelbė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį šalies įmonės gavo beveik 46 mlrd. Eur pajamų, o jų ikimokestinis pelnas siekė daugiau nei 3 mlrd. Eur. Įmonių pajamos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 9,6%, pelnas – 0,6%.

Itin geras I pusmetis

Ž. Maurico teigimu, pirmasis šių metų pusmetis, kai Lietuvos BVP augimas viršijo prognozes ir siekė 4,0%, buvo išties įspūdingas. Ypač teigiamai nustebino spartus apdirbamosios gamybos ir eksporto augimas, nepaisant lėtėjančių pasaulinės prekybos apimčių.

„Atsižvelgdami į tai, mes pagerinome augimo prognozę šiems metams, tačiau tuo pat metu išryškėjo ir kelios ne itin malonios tendencijos“, – teigė Ž. Mauricas.

Labiausiai ekonomistą nuvylė nedarbo lygio augimas, fiksuotas pirmą kartą nuo 2011 metų. Liepos mėnesį jis pasiekė 6,4% ir šiek tiek viršijo ES vidurkį bei tapo didžiausias visame Centrinės ir Rytų Europos regione. Neramina ir spartėjanti infliacija, ypač lyginant su aplinkinėmis šalimis, kur kainų augimas yra gerokai lėtesnis. Tai yra pagrindinės priežastys, lėmusios sumažintą Lietuvos BVP augimo 2020 metais prognozę.

„Kita vertus, mes vis dar prognozuojame augimą ir aš šiandien nematau priežasčių, kodėl ūkis turėtų sustoti“, – sakė Ž. Mauricas.

[infogram id="837c3a34-1d9f-4517-810d-17ffb17cb9b5" prefix="6Dg" format="interactive" title="2019 m. I pusmetis — Lietuva ir Vokietija"]

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas vis tik pabrėžė, kad padėtis pasikeistų, jeigu stotų mokestinė reforma, ar būtų iš dalies stabdoma. Pavyzdžiui, atsisakoma, kaip numatyta didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Tai neigiamai veiktų gyventojų ir verslo lūkesčius ir priartintų sunkmetį.

„Atėjus sunkmečiui, išlaidos socialinei apsaugai išauga, o biudžeto pajamos neišauga.  Tam reikia rengtis, turėti rezervus ir būtų idealu, kad tą biudžeto pajamų kartelę pakeltume, kad atėjus krizei nereikėtų didinti mokesčių“, — sakė Ž. Mauricas. 

VŽ paklaustas, koks turėtų būti biudžeto rezervas, jis nurodė Vyriausybės įsipareigojimą rezervą padidinti iki 4% šalies BVP, tačiau ekonomistas mano, kad realiai bus pasiektas tik 2% BVP dydžio rezervas.

Vyriausybės planai rodo, kad iki 2022 m. įvairiuose fonduose galėtų būti sukaupta daugiau kaip 4% BVP arba apie 2 mlrd. Eur, skaičiuojant pagal nūdienos ekonomikos lygį.

„Luminor“ ekonomistai kartu pažymi, kad Lietuva neturi jokių vidaus ar išorės ekonominių disbalansų, galinčių kelti realią grėsmę ekonomikai: valstybės ir privataus sektoriaus skolos lygis yra labai žemas, nėra paskolų ar nekilnojamojo turto burbulo požymių, o palyginti griežti valdžios sektoriaus finansų naudojimo principai, taikomi nuo finansų krizės laikotarpio bei solidžios tiesioginių užsienio investicijų apimtys lemia, kad Lietuva šiuo metu yra viena atspariausių krizei ES ekonomikų.

Recesijos signalai ateina iš Rytų

Ž. Maurico teigimu, vertinant globalią perspektyvą atrodo, kad pasaulis čia pat įsikalbės recesiją, nes kaskart daugėja ženklų, rodančių, kad ekonomikos traukinys stoja, o jo keleivių nuotaikos bjūra.

„Šįkart audros debesys atsirita iš Rytų, kur ilgametė ekonomikos čempionė Kinija kenčia tiek dėl lėtėjančio ūkio, tiek dėl prekybos karo su JAV“, — pažymi „Luminor“ ekonomistai.

Recesijos lūkesčiais gyvena ir Rusija bei Japonija, o besivystančios šalys kenčia dėl mažėjančių žaliavų kainų ir pasikeitusios energetinių resursų rinkos struktūros, kurioje dominuoja skalūnų naftos ir dujų revoliuciją patirianti JAV bei į atsinaujinančią energetiką investuojanti Europos Sąjunga bei Kinija.

Pasaulio akcijų rinkos, regis, tiesiog nustojo reaguoti į gausėjančius ekonominės recesijos signalus, tikintis, kad JAV ir Euro zonos centriniai bankai artimiausiu metu imsis karpyti bazines palūkanų normas bei įlies šviežių pinigų ir šviežių vilčių į rinkas.

„Tačiau optimizmas gali būti nepamatuotas – JAV federalinis rezervų bankas nenori, o ECB tiesiog negali reikšmingai mažinti palūkanų. Tad lūkesčiams neišsipildžius, neatmestina rimtesnės akcijų kainų korekcijos galimybė“, — perspėja Ž.Mauricas.

Ketvirtadienį Europos centrinis bankas (ECB) vienos nakties indėlių centriniame banke palūkanų normą, taikomą komerciniams bankas, sumažino nuo -0,4% iki -0,5%. SEB ekonomistai tikisi, kad gruodį palūkanų norma bus dar kartą nurėžta iki -0,6%.

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad trilijonus dolerių skaičiuojančioje obligacijų rinkoje šiuo metu jau vyksta žaidimai neigiamomis palūkanomis ir tai, iš pirmo žvilgsnio, stokoja racionalumo.

FOTOGALERIJA Lumonor banko prognozė 2019 09 12_Mauricas (39 nuotr.)

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Atvėrė biudžetinių įstaigų pajamas ir išlaidas, tiekėjų sąrašus ir jiems sumokėtas sumas 1

Nuo ketvirtadienio svetainėje „Atviri Lietuvos finansai“ (ALF) pradedamos skelbti ministerijų, viešojo...

Finansai
11:44
Lietuviai gaudo JAV ir Kinijos prekybos karo paliaubų naudą Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, ir Pekinui sausio viduryje pasiekus pradinį dvišalės prekybos susitarimą,...

Finansai
14:22
Šiaulių banko inovacijai – apdovanojimas už lauko reklamos sprendimą

Lietuvoje įgyvendintai Šiaulių banko inovacijai teko išskirtinis globalaus tinklo „JCDecaux“ apdovanojimas.

Rinkodara
13:17
G. Nausėda į Lietuvą kviečia „Pekao“ banką 8

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.

Finansai
10:00
Pirkimų vertė per Centrinę perkančiąją organizaciją pernai padidėjo 11%  1

Pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją CPO LT padeda išvengti korupcijos, todėl Vyriausybė skatina,...

Finansai
2020.01.22
Populiarių Palangos naktinių klubų savininkei – įtarimai dėl algų vokeliuose

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos...

Paslaugos
2020.01.22
Gerovės kartelė liks neįveikta, jei nepasimokysime iš Airijos Premium 5

Lietuva pagal BVP gyventojui gerovės matą juda sparčiausiai tarp Europos Sąjungą 2004–2007 m. papildžiusių...

Finansai
2020.01.22
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Finansinių technologijų ekspertas siūlo valstybei steigti skaitmenizuotą banką Verslo tribūna 1

Pasak „Forbis“ įkūrėjo Andrej Zujev, Lietuva galėtų sukurti šiuolaikinį valstybinį biudžeto banką naudodama...

Finansai
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
PVM kodas tampa ypač svarbus, todėl reikia tikrinti ir pertikrinti Premium

Nuo 2020 m. gabenant prekes į kitą Europos Sąjungos (ES) šalį be jokių išlygų reikia nurodyti pirkėjo PVM...

Finansai
2020.01.21
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
SEB: darbo užmokesčio augimas 2020 m. gerokai lenks infliaciją

Lietuvos ekonomika šiemet į priekį judės lėčiau, tačiau gyventojų finansinė būklė neprastės – nedarbas turėtų...

Finansai
2020.01.21
Kaip išlikti virš vandens – pažeidžiamiausi Lietuvos sektoriai Premium

Konservatyviau vertinti ateitį ir priklausomybę nuo vieno pirkėjo, didinti piniginių lėšų pagalvę, atidžiau...

Finansai
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
Sukrėtimų tikimybei sumažėjus „Swedbank“ didina BVP prognozę

Pirmasis susitarimas tarp JAV ir Kinijos daugeliui suteikė vilties dėl įtampos tarp dviejų didžiausių...

Finansai
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 25

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose 1

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
Kaip pirksime šiais metais? Svarbiausi 2019 m. atlikti ir šiemet laukiami viešųjų pirkimų reguliavimo pakeitimai Verslo tribūna

Metų pradžia yra tinkamiausias metas įvertinti esminius praėjusių metų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo...

Finansai
2020.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau