Kredito unijos I pusmetį paskolino daugiau, bet pelno gavo mažiau  

Publikuota: 2019-09-10
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2019 m. pirmąjį pusmetį kredito unijos uždirbo 1,9 mln. Eur pelno. Tai 17,4% mažiau nei per 2018 m. sausį–birželį, kai unijų pelnas siekė 2,3 mln. Eur. 

Kredito unijas prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) sektoriaus apžvalgoje pažymi, kad Lietuvoje daugėja pelningai dirbančių kredito unijų, o suaktyvėjęs kreditavimas palankiai veikia šio sektoriaus veiklos rezultatą. Per antrąjį ketvirtį kredito unijų suteiktų paskolų apimtis padidėjo beveik dešimtadaliu. Augo ir indėlių portfelis.

Renata Bagdonienė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė, komentuoja, kad kredito unijų paskolų portfelio spartų augimą lėmė suaktyvėjęs skolinimas fiziniams asmenims.

„Daugiausia augo būsto paskolų portfelis. Didindamos kreditavimą unijos šiemet uždirba gerokai daugiau nei pernai už paskolas gaunamų palūkanų ir paslaugų bei komisinių pajamų. Nors nuostolingai dirbančių kredito unijų skaičius mažėja, tačiau kai kurioms jų veiklos efektyvumo klausimas tebėra aktualus“, – sako R. Bagdonienė.

Uždarbis iš palūkanų kilo 15,5%

Pirmą metų pusmetį pelningai dirbo  48 unijos – jos uždirbo 2,5 mln. Eur pelną, o 15 kredito unijų patyrė 0,6 mln. Eur nuostolį. 2019 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, kredito unijos uždirbo 15,5% daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 19% daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų. Didžiausią pajamų dalį (81 %, arba 1,8 proc. p. daugiau negu 2018 m. atitinkamą laikotarpį) sudarė palūkanų pajamos.

LB skelbia, kad 2019 m. antrąjį ketvirtį kredito unijų turtas padidėjo 0,5% ir ketvirčio pabaigoje sudarė 710,7 mln. Eur, arba 2,5% bankų sistemos turto. 2019 m. antrojo ketvirčio pabaigoje kredito unijos savo nariams buvo suteikusios 513,1 mln. Eur paskolų. Apžvelgiamu laikotarpiu jos padidėjo 9,4% (fiziniams asmenims jos išaugo beveik 34 mln. Eur, juridiniams asmenims – 10 mln. Eur). Suteiktos paskolos sudarė 72,2% kredito unijų turto.

Priimti iš pajininkų indėliai tebėra pagrindinis kredito unijų finansavimosi šaltinis. Jie antrąjį ketvirtį padidėjo 3,2 mln. Eur (0,5 %) ir 2019 m. liepos 1 d. buvo 616,9 mln. Eur indėlių. Gyventojai ir toliau renkasi indėlius kaip lėšų taupymo ir investavimo priemonę. Siekdamos juos labiau sudominti, 25 kredito unijos 2019 m. antrąjį ketvirtį padidino palūkanų normas už 12 mėn. trukmės terminuotuosius indėlius eurais, daugumos jų mokamos palūkanos už šiuos indėlius siekė 1%.

Unijos finansuoja smulkų verslą

„Per dvylika mėnesių, iki 2019 m. birželio 30 d. 45 iš 48 Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) priklausančių kredito unijų padidino savo paskolų portfelius. Augančios kredito unijų skolinimo smulkiajam ir vidutiniam verslui bei Lietuvos gyventojams apimtys ir pajamos iš pagrindinės veiklos puikiai atspindi gerėjančią unijų veiklos kokybę ir kryptingą savo tikslų siekimą“,- teigia LCKU valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Iš visų turto straipsnių reikšmingiausiai augo paskolos kredito unijų nariams: grupės paskolų kredito unijų nariams portfelis per metus nuo 2018 m. birželio 30 d. grynąja verte išaugo nuo 249 mln. eurų iki 318 mln. eurų.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), vienijanti 48 visoje Lietuvoje veikiančias kredito unijas, pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 267.000 Eur grynojo pelno. Pelningai dirbo ir didžioji dalis LCKU priklausančių kredito unijų: agreguotas LCKU priklausančių kredito unijų pelnas už pusmetį siekė 782.000 Eur. Tiek LCKU, tiek ir LCKU grupėje, iš visų turto straipsnių reikšmingiausiai augo paskolos kredito unijų nariams: grupės paskolų kredito unijų nariams portfelis per metus nuo 2018 m. birželio 30 d. grynąja verte išaugo nuo 249 mln. Eur iki 318 mln. Eur. Taip pat augo ir LCKU bei LCKU grupės finansiniai įsipareigojimai, šių metų birželio pabaigoje atitinkamai siekę 113 ir 391 mln. Eur.

Pasak LCKU valdybos pirmininko, skaidriai ir efektyviai funkcionuojanti kredito unijų sistema yra gyvybiškai svarbi sėkmingam Lietuvos ekonomikos funkcionavimui.

„Rinkoje dominuojantys bankai didžiausią dėmesį skiria paslaugoms stambiajam verslui ir didžiųjų miestų gyventojams teikti. Jau tampa tendencija, kad mažesniuose miestuose duris užveria vis daugiau bankų skyrių, todėl mes būdami lietuviško kapitalo finansų institucijomis, jaučiame pareigą užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos žmonėms. Visuomet esame arčiausiai savo vartotojų, todėl geriau suprantame jų poreikius, galime būti lankstesni, geriau įvertinti jų galimybes skolintis asmeniniam vartojimui ir verslo vystymui“,- sakė M. Vijūnas.

Kredito unijų sektoriuje iš viso veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), vienijanti 48 kredito unijas, Jungtinė centrinė kredito unija (JCKU), vienijanti 11 kredito unijų, ir dar kelios persitvarkančios į bankus kredito unijos.

Visos kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius normatyvus, išskyrus vieną, jos kapitalo pakankamumo rodiklis buvo mažesnis už reikalaujamą. Po ataskaitų pateikimo termino ši kredito unija informavo, kad normatyvas yra vykdomas.

Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiama informacija apie kiekvienos kredito unijos veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Bankera“ pasiūlė paskolas su kriptovaliutų įkeitimu 10

Lietuvių įkurta bendrovė „Bankera“ pradeda dalinti paskolas su kriptovaliutų įkeitimu.

Rinkos
2019.09.20
Lietuvos bankas patvirtino naują pagrindinės mokėjimo sąskaitos kainą 3

Lietuvos banko (LB) valdyba patvirtino 2020 metais galiosiantį maksimalų mėnesinį komisinį atlyginimą už...

Finansai
2019.09.20
Valstybės ir savivaldybių pajamos šiemet 3,2% viršijo prognozę 1

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio-rugpjūčio mėnesiais siekė 7,063 mlrd. Eur – 3,2% (arba...

Finansai
2019.09.20
J. Henrikssonas Švedijos „Swedbank“ pradės vadovauti nuo spalio

Švedijos „Swedbank“ direktorių tarybos naujuoju banko prezidentu ir vykdomuoju direktoriumi rugpjūčio...

Finansai
2019.09.20
Valstybės kontrolė pritarė Lietuvos ūkio prognozėms 2019–2022 m. 1

Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2019–2022 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą.

Finansai
2019.09.20
„Moore Stephens Vilnius“ tapo „Moore Mackonis“ 1

Nuo šių metų rugsėjo 11 d. audito ir konsultacijų bendrovė „Moore Stephens Vilnius“ pakeitė savo pavadinimą į...

Finansai
2019.09.20
Išmaniojo mokesčių administravimo „šešėliai“ 6

Jau daugiau nei 16 mln. eurų išleista išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) sukūrimui. Idėjos...

Verslo aplinka
2019.09.20
Interviu su ERPB atstovu: nuo Šiaulių banko iki neužsibuvimo Baltijos šalyse Premium 4

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Lietuvoje jau investavęs kone 1 mlrd. Eur, pribrendo...

Rinkos
2019.09.20
„AAA Law“ turi naują partnerį, subūrė bankininkystės ir finansinių paslaugų profesionalų komandą Verslo tribūna 6

Šių metų vasaros pabaigoje prie advokatų profesinės bendrijos „AAA Law“ prisijungė asocijuotas partneris dr.

Finansai
2019.09.20
Po mokesčių amnestijos VMI dvigubina apsukas Premium

Pasibaigus mokesčių amnestijai, per antrąjį šių metų pusmetį VMI planuoja atlikti tiek patikrinimų, kiek per...

Finansai
2019.09.20
Maisto ir baldų keliai VMI atvedė iki nedeklaruotų sąskaitų 1

Pasitelkusi išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) e. sąskaitų faktūrų posistemio...

Finansai
2019.09.19
Rado nuomininkus „Green Hall 3“ 6

SBA koncernui priklausanti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė rado nuomininkus pusei trečiojo biurų...

Statyba ir NT
2019.09.19
„Vilnius factoring company“ taps „PayRay“

Faktoringo paslaugų bendrovė „Vilnius factoring company“, teikianti paslaugas smulkiojo ir vidutinio verslo...

Rinkos
2019.09.18
Kylantys atlyginimai didina ir automobilių pirkėjų galimybes  4

Automobilio įperkamumo lizingu vertė Lietuvoje augo sparčiau negu kitose Baltijos šalyse, pirkėjai vis...

Automobiliai
2019.09.18
G. Nausėda: ūkio augimo lėtėjimas – ne priežastis atsisakyti socialinės politikos tikslų 2

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad prognozuojamas šalies ekonomikos augimo lėtėjimas negali būti...

Finansai
2019.09.18
Lietuva nebeturi teisių į „AirBaltic“ – įmonė grąžino 20 mln. Eur „Snorui“ 4

Latvijos skrydžių bendrovė „AirBaltic“ grąžino 19,5 mln. Eur kreditą Lietuvos nacionalizuotam bankui „Snoras“.

Rinkos
2019.09.18
Į Baltijos įmonių lyderius skrenda „Air Baltic“, lietuvių svoris sąraše auga Premium 2

Lietuvos bendrovių Baltijos šalių didžiausių įmonių sąraše skaičius šiemet išaugo iki 29 ir jos sudaro...

Verslo aplinka
2019.09.18
ES nori peržiūrėti energijai ir degalams taikomus mokesčius Premium

Dauguma ES finansų ministrų sutiko, jog reikia peržiūrėti energijos apmokestinimo direktyvą, kad ji atitiktų...

Finansai
2019.09.17
Paaiškėjo „Metų finansų vadovas 2019 m.“ 5

„Metų finansų vadovu “ šiemet tapo Aidas Tamošiūnas, UAB „Tele2“ finansų vadovas. Nominacija įteikta „Verslo...

Finansai
2019.09.17
Europarlamentarai pritarė C. Lagarde skyrimui ECB vadove 1

Europarlamentarai antradienį pritarė siūlymui skirti Christine Lagarde naująja Europos centrinio banko (ECB)...

Rinkos
2019.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau