Lietuvoje yra lygesnių už kitus ir jiems ne gėda

Publikuota: 2019-09-09
Kęstutis Lisauskas, EY partneris, Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kęstutis Lisauskas, EY partneris, Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Pagarba Prezidentui, turinčiam ryžto pajudinti temą, kuri daugeliui valdžioje esančiųjų yra visiškas tabu – akcizų lengvatas ūkininkams. Nenuostabu, kad Seimo kultūros komiteto pirmininkas tyli. Nes gerai žino, kad gyvulių ūkis labiausiai įsigalėjęs žemės ūkio sektoriuje ir visa ne ta prasme, apie kurią pagalvojo Seimo pirmininkas, o būtent orveliškąja prasme. Kuro akcizai – tai tik ledkalnio viršūnė. Lygesnių už ūkininkus Lietuvos versle nėra.

Dėl akcizų žemės ūkio ministerija netrukus eilinį kartą pateiks išvadą, kad žemės ūkyje reikia sunaudoti daug kuro, todėl akcizų lengvata pagrįsta. Tik ar nesunaudojama dar daugiau kuro transporto, kelių tiesimo ar statybų veikloje? Kodėl šiuos sektorius reikia kuro akcizais motyvuoti rinktis mažiau kuro sudeginančią techniką, o ūkininkai gali teršti orą (ir, beje, gadinti kelius savo milžiniškais traktoriais) kiek tinkami?

Žemės ūkiui reikia žemės. Todėl, atspėjote, skaičiuojant žemės mokestį jiems, ir tik jiems, taikomas 0,35 pataisos koeficientas žemės mokestinei vertei. Mokesčio suma sumažėja dviem trečdaliais. Suprantama, kad visus kitus reikia mokesčiais skatinti žemę naudoti taupiau, bet tik ne ūkininkus. Vietoje to, kad žemės mokesčiu būtų motyvuojami kurti intensyvesnį ūkį, mes juos motyvuojame ūkininkauti ekstensyviai. Lai aria plačiau ir degina dar daugiau kuro be akcizų.

Žemės ūkiui reikia pastatų – tvartų, fermų, sandėlių, garažų. Nors tas poreikis nė iš tolo neprilygsta nekilnojamo turto poreikiui kituose ne mažiau sudėtinguose ir rizikinguose versluose, pavyzdžiui, gamybos, logistikos, viešbučių, paslaugų, savaime suprantama, kad žemės ūkio veikloje naudojamas nekilnojamas turtas – neapmokestinamas. Užtat visi kiti tvarkingai moka.

Kooperatinės bendrovės pelno mokestį moka bendra tvarka. Stop. Žinoma, išskyrus tas, kurių daugiau negu pusė pajamų sudaro pajamos iš narių pagamintų žemės ūkio produktų pardavimą. Šioms taikomas lengvatinis 5% tarifas. O jų nariams – fiziniams asmenims – skirstomas pelnas, žinoma, neapmokestinamas. Kitiems dividendai apmokestinami 15%. Visų kitų formų juridiniai asmenys moka 15% pelno mokestį, o žemės ūkio veiklą vykdantys – 10%.

Visi verslininkai įstatymu motyvuojami registruotis PVM mokėtojais ir skaičiuoti pardavimo PVM, nes mainais įgyja teisę į pirkimo PVM atskaitą. Tik ne ūkininkai. Viena vertus, gyventojų pajamų mokesčio įstatymas juos motyvuoja verčiau slėpti pajamas nei jas deklaruoti, nes tie, kurių pajamos neviršija registracijos PVM mokėtoju ribos, paprasčiausiai atleidžiami nuo gyventojų pajamų mokesčio. Kita vertus, PVM įstatymas jiems numato dar ir galimybę gauti kompensacinį PVM. Gyvenk ir žvenk: ne tik pajamų mokesčio nemoki, bet dar ir priemoką iš biudžeto gali gauti.

Ar ūkininko darbas daug sunkesnis už aplinkos tvarkytojo, kelininko, statybininko? Vargu. Visi dirba sunkiai ir bet kokiu oru. Tai kodėl visi kiti turi mokėti, o ūkininkai – ne?

Dar yra socialinis draudimas. Daug metų ūkininkai mokėjo juokingo dydžio įmokas, lyginant su dirbančiais pagal darbo sutartis arba su vykdančiais individualią veiklą ne žemės ūkyje. Nuo 2019 m. šioje srityje atsirado daugiau teisingumo, tačiau ūkininkams taikomi tarifai ir įmokų lubos išlieka tarp mažiausių.

Gal ūkininkai mažiau serga? Arba turi mažiau vaikų, kurie mokosi mokykloje? Ar jie neturi tėvų, kuriems reikia mokėti pensijas? Kažin. O gal ūkininko darbas svarbesnis už mokytojo, gydytojo, ar gaisrininko? Gal pastarųjų indėlis visuomenei mažiau svarbus? Lyg ir ne.

Gal ūkininkams truputį gėda gyventi kitų sąskaita? Ne gėda. Jei atvirai, tai jie nori didesnių tiesioginių išmokų, nenori draustis (tegul sausros ar liūties nuostolius kompensuoja iš valstybės biudžeto, kurį jau ir taip sunešė visi kiti). Dar ne pro šalį būtų lengvatinis PVM tarifas visai jų pagamintai produkcijai ir kad nereikėtų kasos aparatų ja prekiaujant. Bet, panašu, kad ledkalnio viršūnė ką tik buvo pajudinta.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Valstybės kontrolė pritarė Lietuvos ūkio prognozėms 2019–2022 m.

Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2019–2022 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą.

Finansai
11:48
„Moore Stephens Vilnius“ tapo „Moore Mackonis“

Nuo šių metų rugsėjo 11 d. audito ir konsultacijų bendrovė „Moore Stephens Vilnius“ pakeitė savo pavadinimą į...

Finansai
11:21
Išmaniojo mokesčių administravimo „šešėliai“

Jau daugiau nei 16 mln. eurų išleista išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) sukūrimui. Idėjos...

Interviu su ERPB atstovu: nuo Šiaulių banko iki neužsibuvimo Baltijos šalyse Premium

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Lietuvoje jau investavęs kone 1 mlrd. Eur, pribrendo...

Rinkos
10:31
„AAA Law“ turi naują partnerį, subūrė bankininkystės ir finansinių paslaugų profesionalų komandą Verslo tribūna 4

Šių metų vasaros pabaigoje prie advokatų profesinės bendrijos „AAA Law“ prisijungė asocijuotas partneris dr.

Finansai
06:00
Po mokesčių amnestijos VMI dvigubina apsukas Premium

Pasibaigus mokesčių amnestijai, per antrąjį šių metų pusmetį VMI planuoja atlikti tiek patikrinimų, kiek per...

Finansai
05:45
Maisto ir baldų keliai VMI atvedė iki nedeklaruotų sąskaitų

Pasitelkusi išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) e. sąskaitų faktūrų posistemio...

Finansai
2019.09.19
Rado nuomininkus „Green Hall 3“ 5

SBA koncernui priklausanti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė rado nuomininkus pusei trečiojo biurų...

Statyba ir NT
2019.09.19
„Vilnius factoring company“ taps „PayRay“

Faktoringo paslaugų bendrovė „Vilnius factoring company“, teikianti paslaugas smulkiojo ir vidutinio verslo...

Rinkos
2019.09.18
Kylantys atlyginimai didina ir automobilių pirkėjų galimybes  4

Automobilio įperkamumo lizingu vertė Lietuvoje augo sparčiau negu kitose Baltijos šalyse, pirkėjai vis...

Automobiliai
2019.09.18
G. Nausėda: ūkio augimo lėtėjimas – ne priežastis atsisakyti socialinės politikos tikslų 2

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad prognozuojamas šalies ekonomikos augimo lėtėjimas negali būti...

Finansai
2019.09.18
Lietuva nebeturi teisių į „AirBaltic“ – įmonė grąžino 20 mln. Eur „Snorui“ 4

Latvijos skrydžių bendrovė „AirBaltic“ grąžino 19,5 mln. Eur kreditą Lietuvos nacionalizuotam bankui „Snoras“.

Rinkos
2019.09.18
Į Baltijos įmonių lyderius skrenda „Air Baltic“, lietuvių svoris sąraše auga Premium 2

Lietuvos bendrovių Baltijos šalių didžiausių įmonių sąraše skaičius šiemet išaugo iki 29 ir jos sudaro...

Verslo aplinka
2019.09.18
ES nori peržiūrėti energijai ir degalams taikomus mokesčius Premium

Dauguma ES finansų ministrų sutiko, jog reikia peržiūrėti energijos apmokestinimo direktyvą, kad ji atitiktų...

Finansai
2019.09.17
Paaiškėjo „Metų finansų vadovas 2019 m.“ 5

„Metų finansų vadovu “ šiemet tapo Aidas Tamošiūnas, UAB „Tele2“ finansų vadovas. Nominacija įteikta „Verslo...

Finansai
2019.09.17
Europarlamentarai pritarė C. Lagarde skyrimui ECB vadove

Europarlamentarai antradienį pritarė siūlymui skirti Christine Lagarde naująja Europos centrinio banko (ECB)...

Rinkos
2019.09.17
VMI vadovė: i.VAZ atskleidžia paslėptas statybas Premium 7

Per antrąjį šių metų pusmetį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) planuoja atlikti tiek patikrinimų, kiek...

Finansai
2019.09.17
„Swedbank“ pripažino: turime bėdų su pinigų plovimo prevencija 5

Švedijos bankas „Swedbank“ viešai išplatintame pranešime pripažino, kad nesusitvarkė su pinigų plovimo...

Rinkos
2019.09.17
Savivaldybės: leiskime pačiai savivaldai pasirinkti viešųjų paslaugų teikimo būdus Verslo tribūna 4

Privataus verslo atstovai periodiškai ir gan tendencingai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad visuomenei...

Finansai
2019.09.17
Siūlymai didinti mokesčius jaukia įmonių biudžeto planus Premium 3

Didžiausias galvos skausmas šiandien įmonėms planuojant kitų metų biudžetą yra ne ekonominis sulėtėjimas, o...

Finansai
2019.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau