V. Vasiliauskas: „Turime ruoštis galimiems sukrėtimams“ 

Publikuota: 2019-09-05
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Iki žemiausio lygio per pastaruosius dešimtmečius sumenkusi Kinijos ekonomikos plėtra, ties techninės recesijos riba atsidūrusi Vokietija – tai neginčijami ženklai, kad turime ruoštis galimiems sukrėtimams, o tai reiškia, kad būtina nuosekliai laikytis atsakingos ekonominės ir fiskalinės politikos ir kaupti finansinius rezervus.

Tai pareiškė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, kalbėdamas Kanadoje vykstančiame Pasauliniame Toronto forume, kuriame sprendimų priėmėjai iš verslo, valdžios institucijų ir centrinių bankų rugsėjo 4-6 d. diskutuoja, kaip įveikti pasaulio ekonominės raidos iššūkius ir siūlo išeities kelius.

Jo teigimu, tarptautinės prekybos įtampa auga, jos daroma žala pasaulio ekonomikai tampa vis akivaizdesnė, todėl politikos formuotojai turi imtis kolektyvinių sprendimų, kad būtų išvengta dar niūresnių padarinių.

„Kai dunda prekybos karų būgnai, saugių užutėkių nelieka, o nedidelių ir prekybos srautams atvirų šalių ekonomikos tampa ypač pažeidžiamos. Būtent toks – jautrus tarptautinėje erdvėje kylančiai įtampai – yra ir Lietuvos ūkis“, – sako V. Vasiliauskas.

Jis įspėja, kad, nors prognozuoti tolesnius pagrindinių pasaulio ekonomikų prekybos santykius šiuo metu yra ypač sudėtinga, prekybos karams įgaunant vis naujų formų, neigiamas užsitęsusių nesutarimų poveikis pasaulio ekonomikai ateityje gali tik stiprėti. Tokias nuojautas patvirtina tarptautinės institucijos, nuo praėjusių metų skelbiančios vis blogesnes pasaulio ekonomikos augimo prognozes. Tarptautinis valiutos fondas 2019 m. pasaulinės ūkio plėtros prognozę sumažino jau ketvirtą kartą iš eilės: dabar prognozuojama 3,2% pasaulio ekonomikos plėtra – t. y. 0,4 proc. punkto lėtesnė nei pernai.

Dėmesys 2020 m. biudžetams

„Iki žemiausio lygio per pastaruosius dešimtmečius sumenkusi Kinijos ekonomikos plėtra, ties techninės recesijos riba atsidūrusi Vokietija – tai neginčijami ženklai, kad turime ruoštis galimiems sukrėtimams, o tai šiuo metu reiškia viena – nuosekliai laikytis atsakingos ekonominės ir fiskalinės politikos ir kaupti finansinius rezervus“, – priduria V. Vasiliauskas, kuris yra Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys.

Jis atkreipia dėmesį, kad šį rudenį privalomas kiekvieno lygmens ypatingas finansinis budrumas – tiek formuojant įmonių, savivaldybių ar valstybės biudžetus, tiek planuojant šeimos išlaidas. 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžia, kad Lietuvai ypač svarbus daugiašalėmis taisyklėmis grįstos tvarkos išsaugojimas, jis padėtų užtikrinti tarptautinei prekybai plačiai duris atvėrusių valstybių ekonominį stabilumą. Vienas galimų kelių – Pasaulio prekybos organizacijos pertvarka, siekiant sustiprinti institucijos pajėgumą užtikrinant tarptautinės prekybos taisyklių laikymąsi.

ECB rengiasi skatinti vėstančią euro zoną

„Swedbank“ ekonomistai pažymi, kad didžiausios Lietuvos eksporto rinkos – euro zonos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau buvo nuviliantis. Trumpalaikiai pramonės sektoriaus vargai vis dėlto pasirodė esantys ne tokie ir trumpalaikiai. Euro zonos pramonės sektorius antrąjį ketvirtį traukėsi 1,3%, o išankstiniai indikatoriai nerodo jokių atsigavimo ženklų.

„Gan stipriai augantis paslaugų sektorius, aukštas užimtumas ir augantys atlyginimai kol kas palaiko euro zonos ekonomikos augimą, tačiau egzistuoja didelė rizika, kad pramonės lėtėjimas išplis ir į kitus ūkio sektorius“, – sako Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

nuotrauka::1 right

„Swedbank“ ekonomistai euro zonos ekonomikos augimo prognozę šiems metams sumažino iki 1,1%, o kitiems metams beveik dvigubai, iki 0,7%. Euro zona 2018 m. augo 1,9%.

„Paprastai Vokietija būna Europos ramstis, saugantis nuo ekonominių sukrėtimų, tačiau šiuo metu būtent ji yra labai pažeidžiama ir grasina žemyn nusitempti likusias pinigų sąjungos nares. Į gamybą ir eksportą orientuotas Vokietijos ekonomikos modelis, leidęs šiai šaliai gana ramiai išgyventi praėjusią krizę, šiandien yra jos silpnumo šaltinis“, – komentuoja V. Šimkus.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, prastėjant augimo ir infliacijos lūkesčiams, Europos centrinis bankas ruošiasi naujam ekonomikos skatinimo raundui. Tikėtina, bus sumažintos ir taip jau neigiamos palūkanos, kalbama ir apie galimybę iš naujo pradėti kiekybinio skatinimo programą. Neabejotina, kad ECB imsis veiksmų, tačiau vargu ar jie bus veiksmingi. Europą kankina nepakankamos paklausos problema, patrauklių investicijų trūkumas, o šią problemą sunku išspręsti paskandinant finansų rinkas pigiuose piniguose.

„Fiskalinė politika būtų daug efektyvesnis įrankis dorotis su ateinančiu ekonomikos lėtėjimu. Dalis šalių turi pakankamai erdvės padidinti valstybės išlaidas ekonomikos skatimui, o ir leisti pinigus yra kur. Didelė dalis Europos infrastruktūros yra pasenusi, norint pasiekti aplinkosauginių tikslų reikės milžiniškų investicijų į žaliąją infrastruktūrą“, – sako V. Šimkus.

Kol kas vyriausybės nėra linkusios išlaidauti, tačiau net ir taupiojoje Vokietijoje prasideda diskusijos apie galimybę plačiau praverti valstybės iždą. Be to, Vokietijos vyriausybė planuoja sumažinti pelno mokestį iki 25%. Taip siekiama palengvinti mokestinę naštą smulkiam ir vidutiniam verslui.

VŽ jau rašė, kad didžiųjų ekonomikų lyderiai, net ir Donaldas Trumpas, kad ir kokia karinga būtų jo retorika, darys viską, kad išvengtų nuosmukio ir būtų atkurtas pasitikėjimas ekonomikomis, o tam planuojamos pinigų politikos ir fiskalinės politikos skatinimo priemonės. Tokių priemonių neatmeta ir Saulius Skvernelis, Lietuvos premjeras, žinoma, jei to reikės. Be to, Europos Komisija numato parengti lankstesnes fiskalinės drausmės taisykles, kad su sunkumais susidūrusios euro zonos valstybės turėtų daugiau erdvės nuosmukiams įveikti.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kai rūpesčiai – skirtingi

„Quo vadis, VVĮ?“ – vakar gal retoriškai, o gal vis dėlto tikėdamasis atsakymo paklausė ekonomistas Nerijus...

Vadyba
05:50
Įmonės vis giliau lenda į tiekėjų kišenę, atsiskaitymai ilgėja visuose sektoriuose Premium

Naujausi duomenys rodo, kad įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje...

Finansai
05:45
Bankai neigiamų palūkanų iššūkį pavertė nauja uždarbio galimybe Premium

Bankai sutartyse su verslo ir privačiais klientais numato, kad kintama paskolų marža negali būti mažesnė nei...

Finansai
05:45
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
G. Nausėda: valstybinis bankas neturėtų būti tabu 6

Šalies prezidentas sako, kad padėtis bankų rinkoje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Finansai
2019.11.14
Pensijų anuitetų centralizavimą „Sodroje“ atideda pusmečiui iki 2020 m. liepos

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos...

Finansai
2019.11.14
Lietuvos skolinimasis 100-ui metų: utopija ar reali galimybė Premium

Daugėjant šalių, kurios skolinasi net ne dešimtmečiams, bet šimtmečiams, analitikai svarsto, kad tokia...

Rinkos
2019.11.14
„General Financing“ vadovas – N. Crameris 

Pirkimo išsimokėtinai paslaugų ir vartojimo kreditų bendrovės „General Financing“ vadovu tapo įmonės...

Finansai
2019.11.14
ES ekonomikos augimas ilgam gulasi į L formos kreivę Premium

Europos Sąjungos (ES) ekonomika įžengia į mažų skaičių laikotarpį – mažo augimo, mažos infliacijos ir mažų...

Finansai
2019.11.14
Vertybė – ne NPD, o įstatymų stabilumas 1

Prognozuojami įstatymai, ekonomikos stabilumas ir lūkesčiai, kad verslo reguliavimas nesikeis, verslui yra...

Finansai
2019.11.14
Estijos ministras: Rusija naudojosi „Swedbank“, kad darytų poveikį šalims

Rusijos specialiosios tarnybos naudojosi trijose Baltijos šalyse veikiančiu Švedijos banku „Swedbank“,...

Finansai
2019.11.13
VMI beveik keturis kartus išplėtė nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą - jų dabar 47

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad nuo 12-os iki 47 mokesčių mokėtojų išplėstas nepatikimų...

Finansai
2019.11.13
EBPO tyrimas: didžiosios korporacijos užsienyje investuoja per mažų mokesčių valstybes Premium

Pasaulinės korporacijos užsienyje per tarpines bendroves, įsteigtas mažų mokesčių teritorijose, investuoja...

Finansai
2019.11.13
Tyrimas: 44% gyventojų paveikė bankų skyrių mažėjimo problema

Daugiau nei 40% Lietuvos gyventojų bent kartą per metus apsilanko banko skyriuje ir beveik pusę gyventojų...

Rinkos
2019.11.13
Stambios prekybos mokestis kvepia stambiais nemalonumais 2

Jei dar neskaitėte stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto, kuris šiuo metu svarstomas Seime,...

Finansai
2019.11.13
EY susitarė dėl biuro nuomos Kaune

Profesinių paslaugų bendrovė „Ernst & Young Baltic“ (EY) susitarė dėl naujo biuro nuomos SBA grupės įmonė...

Statyba ir NT
2019.11.13
Palyginimas: kiek kitais metais kyla alga dėl NPD padidėjimo Premium

2020 m. neapmokestinamųjų pajamų dydis pajamoms iš darbo santykių nuo 300 Eur turėtų padidėti iki 400 Eur.

Finansai
2019.11.13
SEB banko klientai gali dar greičiau ir patogiau teikti faktoringo sąskaitas Verslo tribūna

Faktoringo paslaugomis besinaudojantys SEB banko klientai sąskaitas bankui nuo šiol gali teikti automatiškai...

Finansai
2019.11.12
Buvęs FED vadovas: centriniams bankams nėra tikslo leisti savo kriptovaliutų

Buvęs JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Alanas Greenspanas sako, kad pasaulio centriniams bankams...

Rinkos
2019.11.12
Daugiau kaip pusė VšĮ nepateikė duomenų apie savo dalyvius

Iš šiuo metu esančių daugiau kaip 11.000 viešųjų įstaigų duomenis apie savo dalyvius Registrų centrui pateikė...

Finansai
2019.11.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau