V. Vasiliauskas: „Turime ruoštis galimiems sukrėtimams“ 

Publikuota: 2019-09-05
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Iki žemiausio lygio per pastaruosius dešimtmečius sumenkusi Kinijos ekonomikos plėtra, ties techninės recesijos riba atsidūrusi Vokietija – tai neginčijami ženklai, kad turime ruoštis galimiems sukrėtimams, o tai reiškia, kad būtina nuosekliai laikytis atsakingos ekonominės ir fiskalinės politikos ir kaupti finansinius rezervus.

Tai pareiškė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, kalbėdamas Kanadoje vykstančiame Pasauliniame Toronto forume, kuriame sprendimų priėmėjai iš verslo, valdžios institucijų ir centrinių bankų rugsėjo 4-6 d. diskutuoja, kaip įveikti pasaulio ekonominės raidos iššūkius ir siūlo išeities kelius.

Jo teigimu, tarptautinės prekybos įtampa auga, jos daroma žala pasaulio ekonomikai tampa vis akivaizdesnė, todėl politikos formuotojai turi imtis kolektyvinių sprendimų, kad būtų išvengta dar niūresnių padarinių.

„Kai dunda prekybos karų būgnai, saugių užutėkių nelieka, o nedidelių ir prekybos srautams atvirų šalių ekonomikos tampa ypač pažeidžiamos. Būtent toks – jautrus tarptautinėje erdvėje kylančiai įtampai – yra ir Lietuvos ūkis“, – sako V. Vasiliauskas.

Jis įspėja, kad, nors prognozuoti tolesnius pagrindinių pasaulio ekonomikų prekybos santykius šiuo metu yra ypač sudėtinga, prekybos karams įgaunant vis naujų formų, neigiamas užsitęsusių nesutarimų poveikis pasaulio ekonomikai ateityje gali tik stiprėti. Tokias nuojautas patvirtina tarptautinės institucijos, nuo praėjusių metų skelbiančios vis blogesnes pasaulio ekonomikos augimo prognozes. Tarptautinis valiutos fondas 2019 m. pasaulinės ūkio plėtros prognozę sumažino jau ketvirtą kartą iš eilės: dabar prognozuojama 3,2% pasaulio ekonomikos plėtra – t. y. 0,4 proc. punkto lėtesnė nei pernai.

Dėmesys 2020 m. biudžetams

„Iki žemiausio lygio per pastaruosius dešimtmečius sumenkusi Kinijos ekonomikos plėtra, ties techninės recesijos riba atsidūrusi Vokietija – tai neginčijami ženklai, kad turime ruoštis galimiems sukrėtimams, o tai šiuo metu reiškia viena – nuosekliai laikytis atsakingos ekonominės ir fiskalinės politikos ir kaupti finansinius rezervus“, – priduria V. Vasiliauskas, kuris yra Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys.

Jis atkreipia dėmesį, kad šį rudenį privalomas kiekvieno lygmens ypatingas finansinis budrumas – tiek formuojant įmonių, savivaldybių ar valstybės biudžetus, tiek planuojant šeimos išlaidas. 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžia, kad Lietuvai ypač svarbus daugiašalėmis taisyklėmis grįstos tvarkos išsaugojimas, jis padėtų užtikrinti tarptautinei prekybai plačiai duris atvėrusių valstybių ekonominį stabilumą. Vienas galimų kelių – Pasaulio prekybos organizacijos pertvarka, siekiant sustiprinti institucijos pajėgumą užtikrinant tarptautinės prekybos taisyklių laikymąsi.

ECB rengiasi skatinti vėstančią euro zoną

„Swedbank“ ekonomistai pažymi, kad didžiausios Lietuvos eksporto rinkos – euro zonos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau buvo nuviliantis. Trumpalaikiai pramonės sektoriaus vargai vis dėlto pasirodė esantys ne tokie ir trumpalaikiai. Euro zonos pramonės sektorius antrąjį ketvirtį traukėsi 1,3%, o išankstiniai indikatoriai nerodo jokių atsigavimo ženklų.

„Gan stipriai augantis paslaugų sektorius, aukštas užimtumas ir augantys atlyginimai kol kas palaiko euro zonos ekonomikos augimą, tačiau egzistuoja didelė rizika, kad pramonės lėtėjimas išplis ir į kitus ūkio sektorius“, – sako Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

nuotrauka::1 right

„Swedbank“ ekonomistai euro zonos ekonomikos augimo prognozę šiems metams sumažino iki 1,1%, o kitiems metams beveik dvigubai, iki 0,7%. Euro zona 2018 m. augo 1,9%.

„Paprastai Vokietija būna Europos ramstis, saugantis nuo ekonominių sukrėtimų, tačiau šiuo metu būtent ji yra labai pažeidžiama ir grasina žemyn nusitempti likusias pinigų sąjungos nares. Į gamybą ir eksportą orientuotas Vokietijos ekonomikos modelis, leidęs šiai šaliai gana ramiai išgyventi praėjusią krizę, šiandien yra jos silpnumo šaltinis“, – komentuoja V. Šimkus.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, prastėjant augimo ir infliacijos lūkesčiams, Europos centrinis bankas ruošiasi naujam ekonomikos skatinimo raundui. Tikėtina, bus sumažintos ir taip jau neigiamos palūkanos, kalbama ir apie galimybę iš naujo pradėti kiekybinio skatinimo programą. Neabejotina, kad ECB imsis veiksmų, tačiau vargu ar jie bus veiksmingi. Europą kankina nepakankamos paklausos problema, patrauklių investicijų trūkumas, o šią problemą sunku išspręsti paskandinant finansų rinkas pigiuose piniguose.

„Fiskalinė politika būtų daug efektyvesnis įrankis dorotis su ateinančiu ekonomikos lėtėjimu. Dalis šalių turi pakankamai erdvės padidinti valstybės išlaidas ekonomikos skatimui, o ir leisti pinigus yra kur. Didelė dalis Europos infrastruktūros yra pasenusi, norint pasiekti aplinkosauginių tikslų reikės milžiniškų investicijų į žaliąją infrastruktūrą“, – sako V. Šimkus.

Kol kas vyriausybės nėra linkusios išlaidauti, tačiau net ir taupiojoje Vokietijoje prasideda diskusijos apie galimybę plačiau praverti valstybės iždą. Be to, Vokietijos vyriausybė planuoja sumažinti pelno mokestį iki 25%. Taip siekiama palengvinti mokestinę naštą smulkiam ir vidutiniam verslui.

VŽ jau rašė, kad didžiųjų ekonomikų lyderiai, net ir Donaldas Trumpas, kad ir kokia karinga būtų jo retorika, darys viską, kad išvengtų nuosmukio ir būtų atkurtas pasitikėjimas ekonomikomis, o tam planuojamos pinigų politikos ir fiskalinės politikos skatinimo priemonės. Tokių priemonių neatmeta ir Saulius Skvernelis, Lietuvos premjeras, žinoma, jei to reikės. Be to, Europos Komisija numato parengti lankstesnes fiskalinės drausmės taisykles, kad su sunkumais susidūrusios euro zonos valstybės turėtų daugiau erdvės nuosmukiams įveikti.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Bankera“ pasiūlė paskolas su kriptovaliutų įkeitimu 26

Lietuvių įkurta bendrovė „Bankera“ pradeda dalinti paskolas su kriptovaliutų įkeitimu.

Rinkos
2019.09.20
Lietuvos bankas patvirtino naują pagrindinės mokėjimo sąskaitos kainą 4

Lietuvos banko (LB) valdyba patvirtino 2020 metais galiosiantį maksimalų mėnesinį komisinį atlyginimą už...

Finansai
2019.09.20
Valstybės ir savivaldybių pajamos šiemet 3,2% viršijo prognozę 2

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio-rugpjūčio mėnesiais siekė 7,063 mlrd. Eur – 3,2% (arba...

Finansai
2019.09.20
J. Henrikssonas Švedijos „Swedbank“ pradės vadovauti nuo spalio

Švedijos „Swedbank“ direktorių tarybos naujuoju banko prezidentu ir vykdomuoju direktoriumi rugpjūčio...

Finansai
2019.09.20
Valstybės kontrolė pritarė Lietuvos ūkio prognozėms 2019–2022 m. 2

Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2019–2022 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą.

Finansai
2019.09.20
„Moore Stephens Vilnius“ tapo „Moore Mackonis“ 1

Nuo šių metų rugsėjo 11 d. audito ir konsultacijų bendrovė „Moore Stephens Vilnius“ pakeitė savo pavadinimą į...

Finansai
2019.09.20
Išmaniojo mokesčių administravimo „šešėliai“ 12

Jau daugiau nei 16 mln. eurų išleista išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) sukūrimui. Idėjos...

Verslo aplinka
2019.09.20
Interviu su ERPB atstovu: nuo Šiaulių banko iki neužsibuvimo Baltijos šalyse Premium 4

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Lietuvoje jau investavęs kone 1 mlrd. Eur, pribrendo...

Rinkos
2019.09.20
„AAA Law“ turi naują partnerį, subūrė bankininkystės ir finansinių paslaugų profesionalų komandą Verslo tribūna 8

Šių metų vasaros pabaigoje prie advokatų profesinės bendrijos „AAA Law“ prisijungė asocijuotas partneris dr.

Finansai
2019.09.20
Po mokesčių amnestijos VMI dvigubina apsukas Premium

Pasibaigus mokesčių amnestijai, per antrąjį šių metų pusmetį VMI planuoja atlikti tiek patikrinimų, kiek per...

Finansai
2019.09.20
Maisto ir baldų keliai VMI atvedė iki nedeklaruotų sąskaitų 1

Pasitelkusi išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) e. sąskaitų faktūrų posistemio...

Finansai
2019.09.19
Rado nuomininkus „Green Hall 3“ 6

SBA koncernui priklausanti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė rado nuomininkus pusei trečiojo biurų...

Statyba ir NT
2019.09.19
„Vilnius factoring company“ taps „PayRay“

Faktoringo paslaugų bendrovė „Vilnius factoring company“, teikianti paslaugas smulkiojo ir vidutinio verslo...

Rinkos
2019.09.18
Kylantys atlyginimai didina ir automobilių pirkėjų galimybes  4

Automobilio įperkamumo lizingu vertė Lietuvoje augo sparčiau negu kitose Baltijos šalyse, pirkėjai vis...

Automobiliai
2019.09.18
G. Nausėda: ūkio augimo lėtėjimas – ne priežastis atsisakyti socialinės politikos tikslų 2

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad prognozuojamas šalies ekonomikos augimo lėtėjimas negali būti...

Finansai
2019.09.18
Lietuva nebeturi teisių į „AirBaltic“ – įmonė grąžino 20 mln. Eur „Snorui“ 4

Latvijos skrydžių bendrovė „AirBaltic“ grąžino 19,5 mln. Eur kreditą Lietuvos nacionalizuotam bankui „Snoras“.

Rinkos
2019.09.18
Į Baltijos įmonių lyderius skrenda „Air Baltic“, lietuvių svoris sąraše auga Premium 2

Lietuvos bendrovių Baltijos šalių didžiausių įmonių sąraše skaičius šiemet išaugo iki 29 ir jos sudaro...

Verslo aplinka
2019.09.18
ES nori peržiūrėti energijai ir degalams taikomus mokesčius Premium

Dauguma ES finansų ministrų sutiko, jog reikia peržiūrėti energijos apmokestinimo direktyvą, kad ji atitiktų...

Finansai
2019.09.17
Paaiškėjo „Metų finansų vadovas 2019 m.“ 5

„Metų finansų vadovu “ šiemet tapo Aidas Tamošiūnas, UAB „Tele2“ finansų vadovas. Nominacija įteikta „Verslo...

Finansai
2019.09.17
Europarlamentarai pritarė C. Lagarde skyrimui ECB vadove 1

Europarlamentarai antradienį pritarė siūlymui skirti Christine Lagarde naująja Europos centrinio banko (ECB)...

Rinkos
2019.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau