Neigiamos palūkanos Danijoje įsuko būsto paskolų refinansavimo bumą
Tačiau, regis, atsivėrusiomis galimybėmis sutaupyti patenkinti yra ne tik būsto paskolas refinansavę klientai, bet investuotojai, kurie toliau graibsto būsto paskolomis garantuotas daniškas obligacijas, kadangi kitur rinkoje palūkanos yra panirusios dar „žemiau nulio“.
Kaip rašo Bloomberg, palūkanų pajamoms smarkiai kritus Danijos bankai nuosekliai didina būsto paskolų administravimo mokesčius — jie dabar yra 50% didesni nei prieš dešimtmetį — tokia strategija bankams padeda išsilaikyti virš vandens.
„Danske Bank“, šalyje valdantis antrą didžiausią būsto paskolų portfelį, prognozuoja, kad danai šiemet gali refinansuoti būsto paskolų už maždaug 65 mlrd. Eur ir taip sutaupyti. Suma prilygsta penktadaliui Danijos sukuriamo bendrojo vidaus produkto.
Larsas Rhode, Danijos centrinio banko valdytojas, sako, kad seniai neregėtą būsto paskolų refinansavimo bangą tarp bankų klientų sukėlė ekstremali, neigiamų palūkanų aplinka, kuri šalyje tęsiasi dar nuo 2012 m.
Nuostolius permetė investuotojams
Danijos būsto paskolų rinka yra specifinė, kur skolintojai veikia kaip tarpininkai, būsto savininkų vardu išleidžiantys obligacijas, kai įmokas kredito gavėjai moka ne bankui, o investuotojui — obligacijos savininkui. Savo ruožtu bankai uždirba iš tokių obligacijų platinimo, būsto paskolų pirminio finansavimo ir administravimo mokesčių.
Pavyzdžiui, „Jyske Bank“ rugpjūtį plačiai nuskambėjo paskelbęs, kad finansuos 10 m. termino būsto paskolas, išleisdamas obligacijas su neigiamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad „Jyske Bank“ būsto paskolų savininkams iš savo kišenės tiesiogiai nieko neprimokės (už neigiamas palūkanas). Tiesiog obligacijų investuotojai atgaus mažiau pinigų nei investavo į obligacijas.
Šiuo metu Danijoje rengiami teisės aktai, leisiantys platinti ir 30 m. trukmės būsto paskolų obligacijas su neigiamų palūkanų kuponu, o tai, pasak Bloomberg, paskatins daugiau bankų klientų refinansuotis. Tuo tarpu analitikai teigia, kad investuotojai nesibaido neigiamų palūkanų, kadangi neliko alternatyvų, kur investuoti su teigiamomis palūkanomis, o daniškos obligacijos išlieka patrauklesnės už kitus instrumentus investuotojams iš Japonijos, Vokietijos ir JAV.
„95% mūsų išduodamų paskolų yra būsto paskolos, tad galima sakyti, kad esame apsaugoti nuo neigiamų palūkanų todėl, kad jos permetamos investuotojams, o mes pajamas gauname iš administravimo maržos", — sako Davidas Hellemannas, didžiausią būsto paskolų portfelį Danijoje valdančio „Nykredit Realkredit“ finansų direktorius.
Pelnus krauna iš komisinių
L. Rhode sako, kad didesnės pajamos iš komisinių yra viena priežasčių, kodėl jis nesijaudina dėl šalies bankų gebėjimo dorotis su neigiamomis palūkanomis.
Indėlių centriniame banke palūkanų norma Danijoje pirmą kartą tapo neigiama dar 2012 m., tačiau 2012- 2018 m. laikotarpiu šalies bankai gavo apie 30 mlrd. Eur grynojo pelno. Palyginti jų nuostolis dėl neigiamų palūkanų šiuo laikotarpiu nesiekė nei 500 mln. Eur. Vis tik L. Rhode perspėja, kad tokių rekordiškai gerų pelnų, kokie buvo 2016 ir 2017 m. tikėtis ateityje neverta, tad neigiamų palūkanų žalą ir rizikas derėtų bankams įvertinti tinkamai. Smarkiai kritus pajamoms iš palūkanų, po septynių metų spaudimo kai kurie danų bankai jau prašo klientų primokėti už sąskaitose laikomus indėlius.
