Atėjus sunkmečiui kas antras lietuvis dirbtų ir pirktų šešėlyje

Publikuota: 2019-09-03
Atnaujinta 2019-09-03 12:51
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pablogėjus finansinei situacijai kas antras Lietuvos gyventojas svarstytų dirbti šešėlyje (53%) ir pirktų nelegalias prekes (49%), skelbia tarptautinio šešėlinės rinkos tyrimo autoriai. Tai rodo, kad įsitraukimas į šešėlinę ekonomiką labiausiai priklauso nuo žmonių finansinės situacijos ir to, kiek jie pateisina šešėlį, kuris Lietuvoje šiuo metu siekia apie 10 mlrd. Eur.  

Tyrime pateikiama, kad jei žmogus savo gaunamas pajamas vertina gerai, tikimybė, kad jis pirks prekes ar paslaugas nelegaliai, yra 39% mažesnė. Jei žmonės savo finansinę padėtį vertina gerai, tikimybė, kad jie pirks nelegalias cigaretes ir alkoholį, sumažėja 36%, nelegalų kurą – 45%, palyginti su tais, kurie savo finansinę situaciją vertina nepalankiai. 

Tyrimas taip pat parodė, kad tie žmonės, kurie pateisina šešėlį, 89% labiau linkę pirkti neapskaitytas ir nelegalias prekes, 68% labiau linkę pirkti nelegalias cigaretes ir alkoholį, 55% – kurą. Bausmės ir tikimybė būti pagautiems turi mažesnę įtaką žmonių įsitraukimui į „šešėlį“. 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto su partneriais šešiose šalyse atlikto tyrimo autoriai pateikia išvadą, kad efektyviausia kova su šešėliu pirmiausia turi būti nukreipta į naštos legaliai veiklai mažinimą, o ne metamos pajėgos šešėlinei veiklai aptikti ir griežtinamas reguliavimas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

[infogram id="63bae529-b0e2-4b30-883f-da7c2fddd45e" prefix="CD5" format="interactive" title="darbo santykių apmokestinimas 2018 m."]

Šešėlyje tebeplaukioja 10 mlrd. Eur

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas ir tarptautinio šešėlinės ekonomikos tyrimo vadovas, sako, kad kai gyventojų pajamos turi tokią didelę reikšmę šešėlio paplitimui, akivaizdu, kad norint ekonominę veiklą iš jo ištraukti, reikia orientuotis į tai, kaip padaryti, kad legaliai veikti būtų lengviau.

nuotrauka::1 right

„Dabar dauguma valdžios taikomų priemonių tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse orientuotos į tai, kaip geriau identifikuoti ir pagauti pažeidėjus. Tokių priemonių, kurios būtų nukreiptos į reguliavimo ar mokesčių naštos mažinimą, tirtose šalyse yra mažuma, apie dešimtadalį. Nemaža dalis taikomų priemonių tik didina mokesčių ar reguliavimo naštą, o būtent ši našta ir yra pirminė priežastis, kuri stumia žmones į šešėlį. Kovodami su šešėliu dažnai legalią veiklą tik apsunkiname, tai nėra toliaregiška strategija“, – teigia V. Žukauskas.

Anot V. Žukausko, įvertinti kovos su šešėliu strategiją skatina ir vis garsiau skambantys perspėjimai dėl galimo ekonomikos lėtėjimo. Kaip minėta, reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, pablogėjus finansinei situacijai daugiau kaip pusė lietuvių svarstytų dirbti šešėlyje (53%) ir pirktų nelegalias prekes (49%). 

„Kova su šešėliu pirmiausia turi būti nukreipta į naštos legaliai veiklai mažinimą. Turime tam ir gerų pavyzdžių. Galimybė iš pajamų mokesčio atsiskaityti tam tikras namų ūkių išlaidas – puiki priemonė, kaip žmonės gali būti be grasinimų paskatinti savo noru rinktis legalias paslaugas“, – tęsia tyrimo vadovas.

Vieno žymiausių šešėlinės ekonomikos tyrėjų austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio naujausiais skaičiavimais, šešėlis Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai sudaro 16% bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – apie 22%. Tai reiškia, kad šešėlyje vis dar gali būti apie 10 mlrd. Eur. Plačiau apie prof. F. Schneiderio tyrimą skaitykite ČIA.

Finansų ministras: šešėlis traukiasi

Vilius Šapoka, finansų ministras, antradienį akcentavo, kad šešėlinė ekonomika per dešimtmetį pastebimai sumažėjo, o PVM surinkimas auga sparčiau nei vartojimas ir tai byloja apie „besitraukiantį šešėlį“.

Jis apie tai kalbėjo Vilniuje konferencijoje „Nušviečiant „šešėlį“: priežastys, sprendimai, rezultatai“, kurioje buvo pristatytas šis tyrimas. 

„Yra begalė būdų, kaip skaičiuoti tą šešėlinės ekonomikos dydį, bet kad ir kaip beskaičiuotume, tendencijos yra aiškios (...). Matome, kad per dešimtmetį šešėlinė ekonomika Lietuvoje susitraukė 10%“, – antradienį sakė V. Šapoka, jį cituoja BNS.

nuotrauka::2 left

Pasak jo, apie mažėjantį šešėlį liudija ir tai, kad nuo 2017 metų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) prievolė auga sparčiau nei vartojimas.

„Matome, kad nuo 2017 metų yra staigus šuolis, kuomet PVM prievolė auga žymiai sparčiau nei vartojimas. Kitaip tariant, šešėlis traukiasi“, – teigė ministras.

Ministro pateikta statistika rodo, kad praėjusiais metais PVM surinkimas augo 8,5%, o vartojimo augimas siekė 6,3%.

Tarp sėkmingų iniciatyvų, padėjusių mažinti šešėlį, V. Šapoka paminėjo pirmąją šių metų pusę taikytą mokesčių amnestiją bei kvitų loteriją. Anot jo, šešėlio mažėjimas taip pat yra susijęs ir su teigiamomis ekonominės raidos tendencijomis. 

Švedų patirtis panaši

Anot švedų ekspertų, jų šalyje, kuri turi mažiausią šešėlio lygį iš tirtų šalių, geriausių rezultatų davė analogiškos priemonės tuose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo fiksuojama daugiausia nelegalios veiklos.

Caspianas Rehbinderis, tyrimą Švedijoje atlikusios organizacijos TIMBRO ekspertas, nurodė, kad Švedija, kaip ir kitos šalys, daug dėmesio skiria šešėlio aptikimui ir griežtesniam reguliavimui.

„Deja, tai turi ganėtinai mažą efektą, o kainuoja brangiai, – sako jis. – Efektyviausia priemonė Švedijoje buvo mokesčių sumažinimas tuose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo fiksuojama daugiausia nelegalios veiklos. Mokesčių lengvata namų ūkio paslaugoms, pavyzdžiui, valymui ir remontui, masiškai ištraukė šias paslaugas iš šešėlio į legalią veiklą“.

Tyrimą „Šešėlinė ekonomika: nuo priežasčių link sprendimų“ Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko bendradarbiaudamas su Austrijos Linz universiteto prof. dr. Friedrichu Schneideriu, dr. Arniu Sauka (Latvija), C. Rehbinderiu (Švedija), Estijos verslo mokykla, Pilietinio vystymosi forumu (Lenkija), Ekonominės ir rinkos analizės centru (Čekija). Šešėlinė ekonomika analizuota šešiose šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Čekijoje. 

[infogram id="c1c57c9e-5ccb-4e17-9c35-7a91cbd67531" prefix="ZHE" format="interactive" title="Šešėlinė ekonomika 2019 m."]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Infliacija pasauliui smogė ne vienodai – kai kurios šalys patiria mažesnį spaudimą Premium

Vakarų lyderiai dažnai pabrėžia, kad pastaruoju metu fiksuojamas kainų šuolis yra pasaulinis reiškinys,...

Bandomasis laikotarpis – klausimai, į kuriuos vadovas turėtų galėti atsakyti po 3 mėnesių Premium

Trys mėnesiai bandomojo laikotarpio – puikus metas geriau pažinti nauja darbuotoją, jei šis laikas...

Vadyba
2022.06.25
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Europos verslas pavargo laukti pokyčių COVID-19 politikoje – svarsto mažinti investicijas Kinijoje Premium 3

Europos įmonių vadovai tampa vis labiau izoliuoti nuo savo veiklos Kinijoje ir vis mažiau toleruoja Pekino...

Verslo aplinka
2022.06.25
Šiemet registruota mažiau netaršių automobilių

Šiemet sausį–gegužę netaršių automobilių registruota šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo...

Logistika
2022.06.24
ES lyderiai tariasi dėl infliacijos ir energijos kainų, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje 1

Europos Sąjungos (ES) lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir...

Verslo aplinka
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Seimas: nuo lapkričio sandoriai grynaisiais – iki 5.000 Eur, bus išimčių   1

Seimas sugriežtino gyventojų ir verslo atsiskaitymus grynaisiais pinigais – nuo lapkričio atsiskaityti...

Finansai
2022.06.23
Seimas – prieš nulinį PVM maisto produktams

Seimas nutarė nesvarstyti siūlymo taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą visiems maisto...

Finansai
2022.06.23
Alkoholio, degalų ir tabako akcizų sausį–gegužę surinkta 4% daugiau

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu...

Finansai
2022.06.23
Tyrimas: SVV dėl karo perorientuoja eksportą, telkiasi į Lietuvą

64% mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių prognozuoja, kad karas Ukrainoje turės neigiamą įtaką jų apyvartai,...

Finansai
2022.06.23
Verslas ieško burtų lazdelės: kaip suvešėjus infliacijai neprarasti pelno Premium 4

Įmonių vadovai, kurių dauguma apie infliaciją yra skaitę tik ekonomikos vadovėliuose, šiandien turi padaryti...

Finansai
2022.06.23
Stagfliacijos Europoje neprognozuoja, JAV recesiją signalizuoja pinganti nafta Premium

Europos centrinio banko (ECB) ekspertai nesitiki, kad Europa papuls į stagfliacijos gniaužtus, t. y. aukštos...

Finansai
2022.06.23
M. Žėkas: jei prasideda centrinių bankų karpymai, ar tu „Microsoft“, ar „Apple“, bus korekcija Premium

Mantvidas Žėkas, „Orion Securities“ Kapitalo rinkų skyriaus vadovas, portalo „Mano pinigai“ organizuotame...

Rinkos
2022.06.23
Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno

Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno – trečdaliu daugiau...

Rinkos
2022.06.22
„Payseros“ pelną gelbėjo parduotas sklypas, ruošiasi tapti tarpusavio skolinimo platforma Premium

Finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ pelnas per praėjusius metus susitraukė perpus, mažėjus kainoms už...

Rinkos
2022.06.22
Bręsta smulkiam verslui naudingi PVM įstatymo pakeitimai Premium 1

Rizika, kad bendrą 45.000 Eur apyvartą pasiekusios susijusios įmonės taps PVM mokėtojomis, niekur nedingo,...

Finansai
2022.06.22
Seimo komitetas pritarė didesnių nei 3.000 Eur atsiskaitymų grynaisiais ribojimui 3

Seime kelią skinasi siūlymas riboti didesnius nei 3.000 Eur atsiskaitymus grynaisiais. Žmonių tarpusavio...

Finansai
2022.06.22
VMG derasi dėl verslo Baltarusijoje pardavimo, SBA tariasi su ERPB Premium

Vienos didžiausių lietuviškų investicijų traukiasi iš Baltarusijos. Į verslą šioje šalyje medienos ir baldų...

Pramonė
2022.06.22
Bizūnas dar neišgąsdino: kriptoįmonės Lietuvoje toliau dygsta kaip grybai po lietaus Premium

Vyriausybė kriptopaslaugų tiekėjų reguliavimo sugriežtinimui pritarė anksčiau birželį. Dabar svarstymai...

Inovacijos
2022.06.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku