Atėjus sunkmečiui kas antras lietuvis dirbtų ir pirktų šešėlyje

Publikuota: 2019-09-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pablogėjus finansinei situacijai kas antras Lietuvos gyventojas svarstytų dirbti šešėlyje (53%) ir pirktų nelegalias prekes (49%), skelbia tarptautinio šešėlinės rinkos tyrimo autoriai. Tai rodo, kad įsitraukimas į šešėlinę ekonomiką labiausiai priklauso nuo žmonių finansinės situacijos ir to, kiek jie pateisina šešėlį, kuris Lietuvoje šiuo metu siekia apie 10 mlrd. Eur.  

Tyrime pateikiama, kad jei žmogus savo gaunamas pajamas vertina gerai, tikimybė, kad jis pirks prekes ar paslaugas nelegaliai, yra 39% mažesnė. Jei žmonės savo finansinę padėtį vertina gerai, tikimybė, kad jie pirks nelegalias cigaretes ir alkoholį, sumažėja 36%, nelegalų kurą – 45%, palyginti su tais, kurie savo finansinę situaciją vertina nepalankiai. 

Tyrimas taip pat parodė, kad tie žmonės, kurie pateisina šešėlį, 89% labiau linkę pirkti neapskaitytas ir nelegalias prekes, 68% labiau linkę pirkti nelegalias cigaretes ir alkoholį, 55% – kurą. Bausmės ir tikimybė būti pagautiems turi mažesnę įtaką žmonių įsitraukimui į „šešėlį“. 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto su partneriais šešiose šalyse atlikto tyrimo autoriai pateikia išvadą, kad efektyviausia kova su šešėliu pirmiausia turi būti nukreipta į naštos legaliai veiklai mažinimą, o ne metamos pajėgos šešėlinei veiklai aptikti ir griežtinamas reguliavimas.

[infogram id="63bae529-b0e2-4b30-883f-da7c2fddd45e" prefix="CD5" format="interactive" title="darbo santykių apmokestinimas 2018 m."]

Šešėlyje tebeplaukioja 10 mlrd. Eur

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas ir tarptautinio šešėlinės ekonomikos tyrimo vadovas, sako, kad kai gyventojų pajamos turi tokią didelę reikšmę šešėlio paplitimui, akivaizdu, kad norint ekonominę veiklą iš jo ištraukti, reikia orientuotis į tai, kaip padaryti, kad legaliai veikti būtų lengviau.

nuotrauka::1 right

„Dabar dauguma valdžios taikomų priemonių tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse orientuotos į tai, kaip geriau identifikuoti ir pagauti pažeidėjus. Tokių priemonių, kurios būtų nukreiptos į reguliavimo ar mokesčių naštos mažinimą, tirtose šalyse yra mažuma, apie dešimtadalį. Nemaža dalis taikomų priemonių tik didina mokesčių ar reguliavimo naštą, o būtent ši našta ir yra pirminė priežastis, kuri stumia žmones į šešėlį. Kovodami su šešėliu dažnai legalią veiklą tik apsunkiname, tai nėra toliaregiška strategija“, – teigia V. Žukauskas.

Anot V. Žukausko, įvertinti kovos su šešėliu strategiją skatina ir vis garsiau skambantys perspėjimai dėl galimo ekonomikos lėtėjimo. Kaip minėta, reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, pablogėjus finansinei situacijai daugiau kaip pusė lietuvių svarstytų dirbti šešėlyje (53%) ir pirktų nelegalias prekes (49%). 

„Kova su šešėliu pirmiausia turi būti nukreipta į naštos legaliai veiklai mažinimą. Turime tam ir gerų pavyzdžių. Galimybė iš pajamų mokesčio atsiskaityti tam tikras namų ūkių išlaidas – puiki priemonė, kaip žmonės gali būti be grasinimų paskatinti savo noru rinktis legalias paslaugas“, – tęsia tyrimo vadovas.

Vieno žymiausių šešėlinės ekonomikos tyrėjų austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio naujausiais skaičiavimais, šešėlis Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai sudaro 16% bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – apie 22%. Tai reiškia, kad šešėlyje vis dar gali būti apie 10 mlrd. Eur. Plačiau apie prof. F. Schneiderio tyrimą skaitykite ČIA.

Finansų ministras: šešėlis traukiasi

Vilius Šapoka, finansų ministras, antradienį akcentavo, kad šešėlinė ekonomika per dešimtmetį pastebimai sumažėjo, o PVM surinkimas auga sparčiau nei vartojimas ir tai byloja apie „besitraukiantį šešėlį“.

Jis apie tai kalbėjo Vilniuje konferencijoje „Nušviečiant „šešėlį“: priežastys, sprendimai, rezultatai“, kurioje buvo pristatytas šis tyrimas. 

„Yra begalė būdų, kaip skaičiuoti tą šešėlinės ekonomikos dydį, bet kad ir kaip beskaičiuotume, tendencijos yra aiškios (...). Matome, kad per dešimtmetį šešėlinė ekonomika Lietuvoje susitraukė 10%“, – antradienį sakė V. Šapoka, jį cituoja BNS.

nuotrauka::2 left

Pasak jo, apie mažėjantį šešėlį liudija ir tai, kad nuo 2017 metų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) prievolė auga sparčiau nei vartojimas.

„Matome, kad nuo 2017 metų yra staigus šuolis, kuomet PVM prievolė auga žymiai sparčiau nei vartojimas. Kitaip tariant, šešėlis traukiasi“, – teigė ministras.

Ministro pateikta statistika rodo, kad praėjusiais metais PVM surinkimas augo 8,5%, o vartojimo augimas siekė 6,3%.

Tarp sėkmingų iniciatyvų, padėjusių mažinti šešėlį, V. Šapoka paminėjo pirmąją šių metų pusę taikytą mokesčių amnestiją bei kvitų loteriją. Anot jo, šešėlio mažėjimas taip pat yra susijęs ir su teigiamomis ekonominės raidos tendencijomis. 

Švedų patirtis panaši

Anot švedų ekspertų, jų šalyje, kuri turi mažiausią šešėlio lygį iš tirtų šalių, geriausių rezultatų davė analogiškos priemonės tuose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo fiksuojama daugiausia nelegalios veiklos.

Caspianas Rehbinderis, tyrimą Švedijoje atlikusios organizacijos TIMBRO ekspertas, nurodė, kad Švedija, kaip ir kitos šalys, daug dėmesio skiria šešėlio aptikimui ir griežtesniam reguliavimui.

„Deja, tai turi ganėtinai mažą efektą, o kainuoja brangiai, – sako jis. – Efektyviausia priemonė Švedijoje buvo mokesčių sumažinimas tuose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo fiksuojama daugiausia nelegalios veiklos. Mokesčių lengvata namų ūkio paslaugoms, pavyzdžiui, valymui ir remontui, masiškai ištraukė šias paslaugas iš šešėlio į legalią veiklą“.

Tyrimą „Šešėlinė ekonomika: nuo priežasčių link sprendimų“ Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko bendradarbiaudamas su Austrijos Linz universiteto prof. dr. Friedrichu Schneideriu, dr. Arniu Sauka (Latvija), C. Rehbinderiu (Švedija), Estijos verslo mokykla, Pilietinio vystymosi forumu (Lenkija), Ekonominės ir rinkos analizės centru (Čekija). Šešėlinė ekonomika analizuota šešiose šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Čekijoje. 

[infogram id="c1c57c9e-5ccb-4e17-9c35-7a91cbd67531" prefix="ZHE" format="interactive" title="Šešėlinė ekonomika 2019 m."]

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

ES nori peržiūrėti energijai ir degalams taikomus mokesčius Premium

Dauguma ES finansų ministrų sutiko, jog reikia peržiūrėti energijos apmokestinimo direktyvą, kad ji atitiktų...

Finansai
2019.09.17
Paaiškėjo „Metų finansų vadovas 2019 m.“ 5

„Metų finansų vadovu “ šiemet tapo Aidas Tamošiūnas, UAB „Tele2“ finansų vadovas. Nominacija įteikta „Verslo...

Finansai
2019.09.17
Europarlamentarai pritarė C. Lagarde skyrimui ECB vadove

Europarlamentarai antradienį pritarė siūlymui skirti Christine Lagarde naująja Europos centrinio banko (ECB)...

Rinkos
2019.09.17
VMI vadovė: i.VAZ atskleidžia paslėptas statybas Premium 6

Per antrąjį šių metų pusmetį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) planuoja atlikti tiek patikrinimų, kiek...

Finansai
2019.09.17
„Swedbank“ pripažino: turime bėdų su pinigų plovimo prevencija 5

Švedijos bankas „Swedbank“ viešai išplatintame pranešime pripažino, kad nesusitvarkė su pinigų plovimo...

Rinkos
2019.09.17
Savivaldybės: leiskime pačiai savivaldai pasirinkti viešųjų paslaugų teikimo būdus Verslo tribūna 2

Privataus verslo atstovai periodiškai ir gan tendencingai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad visuomenei...

Finansai
2019.09.17
Siūlymai didinti mokesčius jaukia įmonių biudžeto planus Premium 2

Didžiausias galvos skausmas šiandien įmonėms planuojant kitų metų biudžetą yra ne ekonominis sulėtėjimas, o...

Finansai
2019.09.17
V. Valvonis palieka Lietuvos banką, dirbs Moldovoje 13

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybai daugiau beveik 8 metus vadovavęs Vytautas Valvonis traukiasi iš...

Finansai
2019.09.16
„Moneta International“ pakeitė pavadinimą 2

Mokėjimo paslaugas teikianti tarptautinė bendrovė „Moneta International“ nuo rugsėjo 10 d. veikia nauju...

Rinkodara
2019.09.16
Virtualiu buhalteriu pradėjo naudotis pirmieji 5.500 smulkiųjų verslininkų 13

Virtualų buhalterį i.APS išbandė ir individualios veiklos pajamas ir išlaidas e. būdu šiuo metu veda jau...

Finansai
2019.09.16
Atsisveikiname su milžinu, kuris augino: „Barclays“ įtaka NT rinkai ir kas toliau 18

„Barclays“ odisėja Vilniuje tęsėsi 10 metų. Kad Jungtinės Karalystės milžinas nutraukia globalių operacijų...

Statyba ir NT
2019.09.16
Lietuvoje – 15 įmonių su vienu darbuotoju ir didesnėmis kaip 10 mln. Eur pajamomis Premium 7

Pernai metų „Creditinfo“ duomenimis, Lietuvoje buvo penkiolika bendrovių, kurios turėjo vieną darbuotoją ir...

Finansai
2019.09.16
Pensijų reforma: estų valdžia pradeda nenušauto briedžio dalybas Premium 4

Kone kas antram estui planuojant trauktis iš II pakopos pensijų fondų ir atsiimti ten sukauptus pinigus,...

Finansai
2019.09.16
Ko vertos lietuviškos „fintechinės“ ambicijos? Premium 5

Kuo būti nenorime – žinome. Bet ar žinome, kuo būti norime? Suaugęs žmogus kasdien priima apie 35000...

Verslo klasė
2019.09.15
10 pagal dydį skolintojas būstui JK – „mamos ir tėčio“ bankas 1

Tėvai savo vaikams Jungtinėje Karalystėje (JK) būstui įsigyti padovanoja ar paskolina tokias sumas, kurios...

Statyba ir NT
2019.09.15
„Facebook“ skaitmeninė valiuta: keisis ir e. parduotuvės 3

Socialinio tinklo „Facebook“ dar tik planuojama paleisti kriptovaliuta „Libra“ sulaukia kritikos iš duomenų...

Prekyba
2019.09.15
„Revolut“ įkūrėjas: parsiduoti bankui – ne, IPO – galimybė Premium 9

Jungtinės Karalystės technologijų startuolis „Revolut“, gavęs banko licenciją Lietuvoje, tikrinimus, ar jo...

Rinkos
2019.09.15
Bankų rezultatai: indėliai auga, skolinimas nelabai, pelnas stabilus

Lietuvos bankų indėlių portfelis toliau pučiasi, kai skolinimas didėja tik nežymiai, o pelnas beveik nekinta.

Rinkos
2019.09.13
Ką svarbu žinoti, vykstantiems į komandiruotes užsienyje

Vis daugiau darbuotojų iš Lietuvos siunčiami dirbti į kitas Europos šalis ir tai – ne tik vilkikų...

Finansai
2019.09.13
„Orion Securities“ perima „Danske Bank“ investicijų portfelį Estijoje

Lietuvos finansų įmonė „Orion Securities“ nuo penktadienio  perima „Danske Bank“ Estijoje investicinės...

Finansai
2019.09.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau