Atėjus sunkmečiui kas antras lietuvis dirbtų ir pirktų šešėlyje

Tyrime pateikiama, kad jei žmogus savo gaunamas pajamas vertina gerai, tikimybė, kad jis pirks prekes ar paslaugas nelegaliai, yra 39% mažesnė. Jei žmonės savo finansinę padėtį vertina gerai, tikimybė, kad jie pirks nelegalias cigaretes ir alkoholį, sumažėja 36%, nelegalų kurą – 45%, palyginti su tais, kurie savo finansinę situaciją vertina nepalankiai. 

Tyrimas taip pat parodė, kad tie žmonės, kurie pateisina šešėlį, 89% labiau linkę pirkti neapskaitytas ir nelegalias prekes, 68% labiau linkę pirkti nelegalias cigaretes ir alkoholį, 55% – kurą. Bausmės ir tikimybė būti pagautiems turi mažesnę įtaką žmonių įsitraukimui į „šešėlį“. 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto su partneriais šešiose šalyse atlikto tyrimo autoriai pateikia išvadą, kad efektyviausia kova su šešėliu pirmiausia turi būti nukreipta į naštos legaliai veiklai mažinimą, o ne metamos pajėgos šešėlinei veiklai aptikti ir griežtinamas reguliavimas.

[infogram id="63bae529-b0e2-4b30-883f-da7c2fddd45e" prefix="CD5" format="interactive" title="darbo santykių apmokestinimas 2018 m."]

Šešėlyje tebeplaukioja 10 mlrd. Eur

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas ir tarptautinio šešėlinės ekonomikos tyrimo vadovas, sako, kad kai gyventojų pajamos turi tokią didelę reikšmę šešėlio paplitimui, akivaizdu, kad norint ekonominę veiklą iš jo ištraukti, reikia orientuotis į tai, kaip padaryti, kad legaliai veikti būtų lengviau.

nuotrauka::1 right

„Dabar dauguma valdžios taikomų priemonių tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse orientuotos į tai, kaip geriau identifikuoti ir pagauti pažeidėjus. Tokių priemonių, kurios būtų nukreiptos į reguliavimo ar mokesčių naštos mažinimą, tirtose šalyse yra mažuma, apie dešimtadalį. Nemaža dalis taikomų priemonių tik didina mokesčių ar reguliavimo naštą, o būtent ši našta ir yra pirminė priežastis, kuri stumia žmones į šešėlį. Kovodami su šešėliu dažnai legalią veiklą tik apsunkiname, tai nėra toliaregiška strategija“, – teigia V. Žukauskas.

Anot V. Žukausko, įvertinti kovos su šešėliu strategiją skatina ir vis garsiau skambantys perspėjimai dėl galimo ekonomikos lėtėjimo. Kaip minėta, reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, pablogėjus finansinei situacijai daugiau kaip pusė lietuvių svarstytų dirbti šešėlyje (53%) ir pirktų nelegalias prekes (49%). 

„Kova su šešėliu pirmiausia turi būti nukreipta į naštos legaliai veiklai mažinimą. Turime tam ir gerų pavyzdžių. Galimybė iš pajamų mokesčio atsiskaityti tam tikras namų ūkių išlaidas – puiki priemonė, kaip žmonės gali būti be grasinimų paskatinti savo noru rinktis legalias paslaugas“, – tęsia tyrimo vadovas.

Vieno žymiausių šešėlinės ekonomikos tyrėjų austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio naujausiais skaičiavimais, šešėlis Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai sudaro 16% bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – apie 22%. Tai reiškia, kad šešėlyje vis dar gali būti apie 10 mlrd. Eur. Plačiau apie prof. F. Schneiderio tyrimą skaitykite ČIA.

Finansų ministras: šešėlis traukiasi

Vilius Šapoka, finansų ministras, antradienį akcentavo, kad šešėlinė ekonomika per dešimtmetį pastebimai sumažėjo, o PVM surinkimas auga sparčiau nei vartojimas ir tai byloja apie „besitraukiantį šešėlį“.

Jis apie tai kalbėjo Vilniuje konferencijoje „Nušviečiant „šešėlį“: priežastys, sprendimai, rezultatai“, kurioje buvo pristatytas šis tyrimas. 

„Yra begalė būdų, kaip skaičiuoti tą šešėlinės ekonomikos dydį, bet kad ir kaip beskaičiuotume, tendencijos yra aiškios (...). Matome, kad per dešimtmetį šešėlinė ekonomika Lietuvoje susitraukė 10%“, – antradienį sakė V. Šapoka, jį cituoja BNS.

nuotrauka::2 left

Pasak jo, apie mažėjantį šešėlį liudija ir tai, kad nuo 2017 metų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) prievolė auga sparčiau nei vartojimas.

„Matome, kad nuo 2017 metų yra staigus šuolis, kuomet PVM prievolė auga žymiai sparčiau nei vartojimas. Kitaip tariant, šešėlis traukiasi“, – teigė ministras.

Ministro pateikta statistika rodo, kad praėjusiais metais PVM surinkimas augo 8,5%, o vartojimo augimas siekė 6,3%.

Tarp sėkmingų iniciatyvų, padėjusių mažinti šešėlį, V. Šapoka paminėjo pirmąją šių metų pusę taikytą mokesčių amnestiją bei kvitų loteriją. Anot jo, šešėlio mažėjimas taip pat yra susijęs ir su teigiamomis ekonominės raidos tendencijomis. 

Švedų patirtis panaši

Anot švedų ekspertų, jų šalyje, kuri turi mažiausią šešėlio lygį iš tirtų šalių, geriausių rezultatų davė analogiškos priemonės tuose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo fiksuojama daugiausia nelegalios veiklos.

Caspianas Rehbinderis, tyrimą Švedijoje atlikusios organizacijos TIMBRO ekspertas, nurodė, kad Švedija, kaip ir kitos šalys, daug dėmesio skiria šešėlio aptikimui ir griežtesniam reguliavimui.

„Deja, tai turi ganėtinai mažą efektą, o kainuoja brangiai, – sako jis. – Efektyviausia priemonė Švedijoje buvo mokesčių sumažinimas tuose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo fiksuojama daugiausia nelegalios veiklos. Mokesčių lengvata namų ūkio paslaugoms, pavyzdžiui, valymui ir remontui, masiškai ištraukė šias paslaugas iš šešėlio į legalią veiklą“.

Tyrimą „Šešėlinė ekonomika: nuo priežasčių link sprendimų“ Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko bendradarbiaudamas su Austrijos Linz universiteto prof. dr. Friedrichu Schneideriu, dr. Arniu Sauka (Latvija), C. Rehbinderiu (Švedija), Estijos verslo mokykla, Pilietinio vystymosi forumu (Lenkija), Ekonominės ir rinkos analizės centru (Čekija). Šešėlinė ekonomika analizuota šešiose šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Čekijoje. 

[infogram id="c1c57c9e-5ccb-4e17-9c35-7a91cbd67531" prefix="ZHE" format="interactive" title="Šešėlinė ekonomika 2019 m."]