Kad prievolė nuomotis patalpas netaptų priedanga melžti valstybę 

Publikuota: 2019-07-15 05:50
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Seimas praėjusią savaitę priėmė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir kitų susijusių įstatymų pataisas, kurios leis beveik per pusę sumažinti valstybės administracinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apimtį ir jo priežiūros išlaidas.

Esminis pokytis – numatyta prievolė iki 2020 m. pabaigos centralizuotam NT valdytojui – Turto bankui – pereiti nuo panaudos prie nuomos sutarčių su valstybinio NT naudotojais.

Tai reiškia, kad ministerijos, kitos valdžios įstaigos už sostinės ir kitų šalies miestų centruose užimamas patalpas kasmet sukrapštys bent po 10 mln. Eur nuompinigių.

Pagal naujus įstatymus, su centralizuotai valdomo valstybės NT naudotojais sudarytos administracinės paskirties valstybės NT panaudos ir turto valdymo bei priežiūros sutartys iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi būti pakeistos į administracinės paskirties valstybės NT nuomos sutartis.

Valstybės institucijos Turto bankui, kaip administratoriui, šiuo metu moka dvi dedamąsias – administravimo mokestį (jis nustatomas finansų ministro įsakymu ir šiuo metu yra 0,41 Eur/kv. m per mėnesį) ir pastato nusidėvėjimo mokestį, kuris priklauso nuo pastato būklės.

Pokyčiai turės įtakos visoms valstybės įstaigoms, kurių turtas valdomas centralizuotai. Per ketverius metus centralizuotai valdyti jau perduota apie 80% administracinės paskirties NT. Numatoma, kad 2020 m. centralizuotai bus valdomas visas administracinės paskirties valstybės NT.

Administracinio valstybės NT plotas šiuo metu sudaro apie 723.000 kv. m, o jį valdė ar valdo ir naudoja daugiau nei 500 valstybės įstaigų. Nuo 2015 m. Turto bankas iš institucijų jau perėmė apie 350.000 kv. m ploto, o atgal joms panaudai grąžino apie 50.000 kv. m mažiau.

„Tai reiškia, kad institucijos išsigrynino savo poreikius ir atsisakė perteklinio turto, kuris nebuvo būtinas jų funkcijoms atlikti. Tai leidžia tikėtis, kad, atsiradus nuomos santykiams, bus dar atidžiau peržiūrimi poreikiai NT, institucijoms susikoncentruojant į pagrindinę veiklą“, – teigiama Turto banko atsiųstame komentare.

Du kartus mažesni plotai ir išlaidos NT priežiūrai yra tik tarpinis tikslas, o galutinis tikslas yra naujos kokybės NT atsiradimas, įsitikinę NT rinkos analitikai. Pavyzdžiui, sostinėje planuojama pastatyti Vyriausybės miestelį, kur būtų sukeltos kelios ministerijos, jos dalintųsi ne tik patalpomis, bet ir autoūkiu, gautų bendras kitas NT priežiūros paslaugas. Turto banko teigimu, renkamasi tarp keturių teritorijų. Vyriausybės miestelis gali atsirasti VRM rūmų, buvusio Edukologijos universiteto, Seimo automobilių aikštelės arba Geležinkelio stoties teritorijoje.

„VMI, Vyriausybės miestelis – tai tik maža dalis projektų, kuriuos turėtų toliau įgyvendinti centralizuotas valstybės NT valdytojas – Turto bankas. Reforma, susijusi su NT naudojimu valstybės lygmenyje, tik prasideda“, – teigia Mindaugas Kulbokas, bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas.

Pozityviai reikėtų vertinti tai, kad valdininkai nebešvilpaus apytuštėse patalpose, o turės tiek biurų ploto, kiek jo reikia. Tai leis taupyti valstybės turto ir pinigų, atlaisvintose patalpose galės kurtis kiti, kuriems tos patalpos reikalingos labiau nei valdininkams sostinės ir kitų miestų centrinėje dalyje.

Tačiau su nauja tvarka ateina ir tam tikri prieštaravimai, kuriuos reikėtų išspręsti.

Vyriausybės kanceliarija prieš kurį laiką suskaičiavo, kad valdžios institucijos kasmet sumokėtų 10 mln. Eur nuompinigių, tačiau kol kas iki galo nėra aišku, ar nuoma bus apmokestinta PVM mokesčiu. 

Finansų ministerija (FM) teigia, kad ministerijos už patalpų nuomą PVM nemokės, tačiau Turto bankas nurodė, kad PVM šiuo metu mokamas ir nuo panaudos, ir nuo nuomos, kurios kaina dar nėra aiški. Vis dėlto FM aiškina, kad ministerijoms už nuomą PVM mokėti nereikės, nes administracinės paskirties pastatai „nėra apmokestinami PVM“, o ministerijos nėra PVM mokėtojos. 

Savo ruožtu neūkiškumas ir toliau bado akis, tad su valstybės NT centralizavimu turėtų būti galutinai išguita ir įsigalėjusi ydinga patalpų pernuomavimo praktika.

Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad 16% valstybės NT panaudos pagrindais yra perduota viešosioms įstaigoms (VšĮ), asociacijoms ir kt. Valstybės „dosnumo“ pamaloninti tokie subjektai neretai įgyja išskirtinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius – naudojantis nemokamomis patalpomis, vykdoma komercinė veikla, paslaugos ar prekės siūlomos pigiau, nei tai gali padaryti konkurentai. Konkurencijos taryba yra pastebėjusi: net tais atvejais, kai Vyriausybės nutarimuose dėl turto perdavimo neatlygintinai VšĮ, asociacijoms, pramonės rūmams nustatomas reikalavimas, kad perduodamas turtas neturi būti naudojamas ūkinei komercinei veiklai, praktikoje toks apribojimas būna tik „teorinis“, todėl taip švaistomas valstybės turtas, kartu iškreipiama konkurencija rinkoje.

Šioje vietoje norėtųsi pareikalauti lygių sąlygų visiems, apie kokias savo inauguracinėjė kalboje liepos 12 d. užsiminė įgaliojimus perėmęs naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidentas taip pat kelia uždavinį padidinti vieną žemiausių ES valstybės gerovės perskirstymų per biudžetą nuo 30% BVP iki 35% BVP, o tai reikštų papildomus 2 mlrd. Eur mokestinių pajamų į biudžetą.

Vis garsiau kalbama apie didesnį mokestinės sistemos progresyvumą, kad būtų sumažinta socialinė ir regioninė atskirtis šalyje, pagaliau pasiekta švietimo kokybės pažanga. Tačiau šalies vadovas taip pat kalba apie efektyvesnį viešųjų finansų valdymą ir investavimą.

VŽ nuomone, šie tikslai yra kilnūs ir teisėti, tačiau jei visuomenei sutarus dėl tikslų ir kaip juos finansuosime, papildomai surinktomis lėšomis bus pučiamos tik valdininkų kišenės ir valstybės institucijų biudžetai, kad ir patalpų nuomai, daugiau ūkiškumo ir efekto valstybėje pasiekta nebus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Persitvarkančio „Luminor“ pelnas susitraukė 2,3 karto 9

Trečias pagal dydį Baltijos šalių bankas Estijoje registruotas „Luminor“ šiemet pirmą pusmetį uždirbo 33,078...

Rinkos
2019.08.23
Turtingųjų gretos Vilniuje ir Kaune auga sparčiau nei Rygoje ir Taline Premium 20

Vilniaus ir kitų Lietuvos didmiesčių turtingųjų gretos auga ir artimiausiais metais gausės sparčiau ne tik...

Finansai
2019.08.23
„Revolut“ nusisamdė vadovus iš „Deutsche Bank“, „Goldman Sachs“, kitų bankų 35

JK „fintech“ startuolis „Revolut Ltd“ į vadovų komandą paskyrė specialistus, ėjusius vadovaujamas pareigas...

Rinkos
2019.08.23
Į Šiaulių banką investavusi „Girteka“ turi pasiūlymą Premium 21

Vienas didžiausių finansinių investuotojų Baltijos šalyse – transportininkė „Girteka Logistics“, esanti ir...

Rinkos
2019.08.23
Pradėta „Swedbank“ ir SEB integracija: viename interneto banke jau galima matyti abiejų sąskaitas 35

Lietuvoje šiandien startuoja atviroji bankininkystė, tik gal kiek kitokiu pavidalu nei tikėjosi šios idėjos...

Paslaugos
2019.08.22
Rusijos vaidmuo kuriant ateities mokesčių inspekciją Premium 11

Vos už kelių minučių pėsčiomis nuo Raudonosios aikštės Maskvoje stūkso sovietų laikų ypatingo saugumo...

Finansai
2019.08.22
Paskolas odontologijos klinikos savininkui apmokestino kaip dividendus – 200.000 Eur 22

Vieninteliam akcininkui ir faktiniam vadovui suteikusi paskolų odontologijos paslaugas teikianti bendrovė...

Finansai
2019.08.22
Kinų „fintech“ bendrovė „supainiojo“ sąskaitas – Lietuvos bankas nubaudė 17.000 Eur 1

Lietuvos bankas nustatė, kad Lietuvoje veikianti Kinijos kapitalo elektroninių pinigų įstaiga „PanPay Europe“...

Rinkos
2019.08.22
Faktoringo ir verslo kreditavimo rinkoje bandys įsisprausti naujokas iš Estijos Premium

Lietuvos faktoringo ir verslo paskolų rinkoje bandys įsisprausti estiškų šaknų bendrovė „Finora kreditas“,...

Rinkos
2019.08.22
Sandorių kainų nepagrindusios įmonės gali atsidurti juodajame VMI sąraše  Premium

Bendrovėms, kurių apyvarta yra didesnė nei 3 mln. Eur, teks parengti susijusių sandorių kainas pagrindžiančią...

Finansai
2019.08.22
Trumpas svarsto mažinti kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčius 

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, pareiškė svarstąs kelias naujas galimybes sumažinti mokesčius siekiant...

Finansai
2019.08.21
Kritiškos VVĮ ataskaitos nuo visuomenės slepiamos po slaptumo žyma 8

4 iš 10-ies (38%) valstybės valdomų įmonių (VVĮ) savo strateginiuose veiklos planuose nėra išsikėlusios...

Finansai
2019.08.21
Vietoje apleistų „Snoro“ pastatų Vilniaus Žirmūnuose planuoja butus Premium 15

Aukcione iš bankrutavusio banko „Snoras“ apleistus pastatus įsigijusi įmonė Vilniaus Žirmūnuose, prie Neries,...

Statyba ir NT
2019.08.21
„Kreda“ kredito unijos skaičiuoja pirmojo pusmečio pelną Verslo tribūna

Pagal neaudituotus 2019 m. pirmojo pusmečio finansinius rezultatus, Jungtinės centrinės kredito unijos narės,...

Finansai
2019.08.21
Lietuvoje būsto paskolų brangimas – vienas didžiausių Europoje 62

Vakarų Europoje bankai jau pradeda primokėti už tai, kad žmonės ima būsto paskolas, tuo tarpu Lietuvoje...

Rinkos
2019.08.20
„Revolut“ konkurentas pasiūlė vartojimo paskolas 6

Jungtinės Karalystės neobankas „Monzo“ savo klientams pasiūlė vartojimo paskolas.

Rinkos
2019.08.20
Investicijų fronte Lietuva išlaikė 4-ą vietą, o Latvija sublizgėjo  Premium 1

Narystės ES siekianti Serbija po metų pertraukos susigrąžino taikliausios plyno lauko investicijų medžiotojos...

Finansai
2019.08.20
Ir viskas, kas yra blogai, yra blogai su valstybės NT 8

Vos tik prasidėjo diskusijos apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtimą, metamas pats stipriausias...

Statyba ir NT
2019.08.19
Lietuviai mokėtų daugiau mokesčių dėl sotesnės pensijos ir sveikatos  Premium 1

Politikams vis garsiau kalbant apie nacionalinį susitarimą, poreikį didinti surenkamų mokesčių pyragą ir kaip...

Finansai
2019.08.19
Europarlamentarams maistą „pagardino“ belgišku PVM 3

Šiuo metu atostogaujantys Europos Parlamento (EP) nariai ir jų padėjėjai bus nemaloniai nustebinti, kai...

Finansai
2019.08.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau