Kad prievolė nuomotis patalpas netaptų priedanga melžti valstybę 

Publikuota: 2019-07-15
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Seimas praėjusią savaitę priėmė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir kitų susijusių įstatymų pataisas, kurios leis beveik per pusę sumažinti valstybės administracinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apimtį ir jo priežiūros išlaidas.

Esminis pokytis – numatyta prievolė iki 2020 m. pabaigos centralizuotam NT valdytojui – Turto bankui – pereiti nuo panaudos prie nuomos sutarčių su valstybinio NT naudotojais.

Tai reiškia, kad ministerijos, kitos valdžios įstaigos už sostinės ir kitų šalies miestų centruose užimamas patalpas kasmet sukrapštys bent po 10 mln. Eur nuompinigių.

Pagal naujus įstatymus, su centralizuotai valdomo valstybės NT naudotojais sudarytos administracinės paskirties valstybės NT panaudos ir turto valdymo bei priežiūros sutartys iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi būti pakeistos į administracinės paskirties valstybės NT nuomos sutartis.

Valstybės institucijos Turto bankui, kaip administratoriui, šiuo metu moka dvi dedamąsias – administravimo mokestį (jis nustatomas finansų ministro įsakymu ir šiuo metu yra 0,41 Eur/kv. m per mėnesį) ir pastato nusidėvėjimo mokestį, kuris priklauso nuo pastato būklės.

Pokyčiai turės įtakos visoms valstybės įstaigoms, kurių turtas valdomas centralizuotai. Per ketverius metus centralizuotai valdyti jau perduota apie 80% administracinės paskirties NT. Numatoma, kad 2020 m. centralizuotai bus valdomas visas administracinės paskirties valstybės NT.

Administracinio valstybės NT plotas šiuo metu sudaro apie 723.000 kv. m, o jį valdė ar valdo ir naudoja daugiau nei 500 valstybės įstaigų. Nuo 2015 m. Turto bankas iš institucijų jau perėmė apie 350.000 kv. m ploto, o atgal joms panaudai grąžino apie 50.000 kv. m mažiau.

„Tai reiškia, kad institucijos išsigrynino savo poreikius ir atsisakė perteklinio turto, kuris nebuvo būtinas jų funkcijoms atlikti. Tai leidžia tikėtis, kad, atsiradus nuomos santykiams, bus dar atidžiau peržiūrimi poreikiai NT, institucijoms susikoncentruojant į pagrindinę veiklą“, – teigiama Turto banko atsiųstame komentare.

Du kartus mažesni plotai ir išlaidos NT priežiūrai yra tik tarpinis tikslas, o galutinis tikslas yra naujos kokybės NT atsiradimas, įsitikinę NT rinkos analitikai. Pavyzdžiui, sostinėje planuojama pastatyti Vyriausybės miestelį, kur būtų sukeltos kelios ministerijos, jos dalintųsi ne tik patalpomis, bet ir autoūkiu, gautų bendras kitas NT priežiūros paslaugas. Turto banko teigimu, renkamasi tarp keturių teritorijų. Vyriausybės miestelis gali atsirasti VRM rūmų, buvusio Edukologijos universiteto, Seimo automobilių aikštelės arba Geležinkelio stoties teritorijoje.

„VMI, Vyriausybės miestelis – tai tik maža dalis projektų, kuriuos turėtų toliau įgyvendinti centralizuotas valstybės NT valdytojas – Turto bankas. Reforma, susijusi su NT naudojimu valstybės lygmenyje, tik prasideda“, – teigia Mindaugas Kulbokas, bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas.

Pozityviai reikėtų vertinti tai, kad valdininkai nebešvilpaus apytuštėse patalpose, o turės tiek biurų ploto, kiek jo reikia. Tai leis taupyti valstybės turto ir pinigų, atlaisvintose patalpose galės kurtis kiti, kuriems tos patalpos reikalingos labiau nei valdininkams sostinės ir kitų miestų centrinėje dalyje.

Tačiau su nauja tvarka ateina ir tam tikri prieštaravimai, kuriuos reikėtų išspręsti.

Vyriausybės kanceliarija prieš kurį laiką suskaičiavo, kad valdžios institucijos kasmet sumokėtų 10 mln. Eur nuompinigių, tačiau kol kas iki galo nėra aišku, ar nuoma bus apmokestinta PVM mokesčiu. 

Finansų ministerija (FM) teigia, kad ministerijos už patalpų nuomą PVM nemokės, tačiau Turto bankas nurodė, kad PVM šiuo metu mokamas ir nuo panaudos, ir nuo nuomos, kurios kaina dar nėra aiški. Vis dėlto FM aiškina, kad ministerijoms už nuomą PVM mokėti nereikės, nes administracinės paskirties pastatai „nėra apmokestinami PVM“, o ministerijos nėra PVM mokėtojos. 

Savo ruožtu neūkiškumas ir toliau bado akis, tad su valstybės NT centralizavimu turėtų būti galutinai išguita ir įsigalėjusi ydinga patalpų pernuomavimo praktika.

Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad 16% valstybės NT panaudos pagrindais yra perduota viešosioms įstaigoms (VšĮ), asociacijoms ir kt. Valstybės „dosnumo“ pamaloninti tokie subjektai neretai įgyja išskirtinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius – naudojantis nemokamomis patalpomis, vykdoma komercinė veikla, paslaugos ar prekės siūlomos pigiau, nei tai gali padaryti konkurentai. Konkurencijos taryba yra pastebėjusi: net tais atvejais, kai Vyriausybės nutarimuose dėl turto perdavimo neatlygintinai VšĮ, asociacijoms, pramonės rūmams nustatomas reikalavimas, kad perduodamas turtas neturi būti naudojamas ūkinei komercinei veiklai, praktikoje toks apribojimas būna tik „teorinis“, todėl taip švaistomas valstybės turtas, kartu iškreipiama konkurencija rinkoje.

Šioje vietoje norėtųsi pareikalauti lygių sąlygų visiems, apie kokias savo inauguracinėjė kalboje liepos 12 d. užsiminė įgaliojimus perėmęs naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidentas taip pat kelia uždavinį padidinti vieną žemiausių ES valstybės gerovės perskirstymų per biudžetą nuo 30% BVP iki 35% BVP, o tai reikštų papildomus 2 mlrd. Eur mokestinių pajamų į biudžetą.

Vis garsiau kalbama apie didesnį mokestinės sistemos progresyvumą, kad būtų sumažinta socialinė ir regioninė atskirtis šalyje, pagaliau pasiekta švietimo kokybės pažanga. Tačiau šalies vadovas taip pat kalba apie efektyvesnį viešųjų finansų valdymą ir investavimą.

VŽ nuomone, šie tikslai yra kilnūs ir teisėti, tačiau jei visuomenei sutarus dėl tikslų ir kaip juos finansuosime, papildomai surinktomis lėšomis bus pučiamos tik valdininkų kišenės ir valstybės institucijų biudžetai, kad ir patalpų nuomai, daugiau ūkiškumo ir efekto valstybėje pasiekta nebus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Pirkimų vertė per Centrinę perkančiąją organizaciją pernai padidėjo 11%  1

Pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją CPO LT padeda išvengti korupcijos, todėl Vyriausybė skatina,...

Finansai
15:55
Populiarių Palangos naktinių klubų savininkei – įtarimai dėl algų vokeliuose

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos...

Paslaugos
14:44
Gerovės kartelė liks neįveikta, jei nepasimokysime iš Airijos Premium 4

Lietuva pagal BVP gyventojui gerovės matą juda sparčiausiai tarp Europos Sąjungą 2004–2007 m. papildžiusių...

Finansai
13:30
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
09:47
Finansinių technologijų ekspertas siūlo valstybei steigti skaitmenizuotą banką Verslo tribūna

Pasak „Forbis“ įkūrėjo Andrej Zujev, Lietuva galėtų sukurti šiuolaikinį valstybinį biudžeto banką naudodama...

Finansai
06:00
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
05:45
PVM kodas tampa ypač svarbus, todėl reikia tikrinti ir pertikrinti Premium

Nuo 2020 m. gabenant prekes į kitą Europos Sąjungos (ES) šalį be jokių išlygų reikia nurodyti pirkėjo PVM...

Finansai
2020.01.21
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
SEB: darbo užmokesčio augimas 2020 m. gerokai lenks infliaciją

Lietuvos ekonomika šiemet į priekį judės lėčiau, tačiau gyventojų finansinė būklė neprastės – nedarbas turėtų...

Finansai
2020.01.21
Kaip išlikti virš vandens – pažeidžiamiausi Lietuvos sektoriai Premium

Konservatyviau vertinti ateitį ir priklausomybę nuo vieno pirkėjo, didinti piniginių lėšų pagalvę, atidžiau...

Finansai
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
Sukrėtimų tikimybei sumažėjus „Swedbank“ didina BVP prognozę

Pirmasis susitarimas tarp JAV ir Kinijos daugeliui suteikė vilties dėl įtampos tarp dviejų didžiausių...

Finansai
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 25

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
Kaip pirksime šiais metais? Svarbiausi 2019 m. atlikti ir šiemet laukiami viešųjų pirkimų reguliavimo pakeitimai Verslo tribūna

Metų pradžia yra tinkamiausias metas įvertinti esminius praėjusių metų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo...

Finansai
2020.01.20
Duomenų apie startuolių finansus mažai, bet pelningumas džiugina 2

Šiuo metu Lietuvoje veikiančių startuolių skaičius jau perkopė 1.000 ribą, tačiau finansinių duomenų apie jų...

Gazelė
2020.01.20
Pirmieji lengvatiniai metai ne visiems nuostolingi: 770 bendrovių uždirbo 13 mln. Eur Premium 1

Pirmieji metai naujam verslui sudėtingiausi – reikia ne tik atsistoti ant kojų, bet ir galvoti, kaip...

Gazelė
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
Estų vienaragis žada lietuvius persodinti į elektromobilius  Premium

Pavėžėjimo paslaugas Lietuvoje teikianti estų bendrovė „Bolt“ per keletą metų planuoja investuoti bent 10...

Finansai
2020.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau