Siūlymai apmokestinti miško savininkus dygsta kaip grybai po lietaus

Publikuota: 2019-07-08
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vos tik aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prabilo apie visuotinį mokestį miško savininkams, Seimo nariai jau rūpinasi, kam turėtų atitekti miškininkų pinigai. Dabar siūloma, kad penktadalis nuo 5% medienos pardavimo mokesčio atitektų savivaldybėms.

Tokią Miškų įstatymo pataisą liepos pradžioje įregistravo Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis. Miškininkai sako, kad siūlymas logiškas, tačiau stebisi, kodėl politikas susirūpino savivaldybių gerbūviu, o ne miško savininkų rūpesčiais ir už juos nusprendė, kaip yra geriau.

Projekte nurodoma, kad vietoj 5% mokesčio nuo parduotos medienos būtų nukreipiami „4 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą ir 1 procento atskaitymai į vietos savivaldybės biudžetą“.

Seimo narys aiškina, kad miškams, kaip ir kiekvienam nekilnojamajam turtui, aptarnauti reikia ne tik valstybės, bet ir vietos savivaldybės teikiamų paslaugų – keliai, gatvės, priešgaisrinės, teisinės, informacinės, švietimo ir kitos paslaugos, todėl svarbu, kad miškų valdytojai solidariai prisidėtų prie vietos savivaldybės paslaugų finansavimo. Jo teigimu, daugelyje valstybių pajamos, surinktos už nekilnojamąjį turtą, neišskiriant ir miškų, patenka į vietos savivaldybės biudžetą, iš ko finansuojamos paslaugos, būtinos tinkamam nekilnojamojo turto funkcionavimui.

„Siūlau, kad 20% iš miško savininkų surinktų atskaitymų būtų skirta vietos savivaldybėms, kad jos galėtų kompensuoti savo patiriamas išlaidas, kurios atsiranda taip pat ir dėl to, kad savivaldybės teritorijoje yra miškų valdos. Per metus savivaldybės gautų papildomai apie 2,5 mln. Eur“, – siūlymo projekto paaiškinime nurodo K. Masiulis.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, teigia, kad tokius siūlymus jau yra teikę patys miškininkai.

„Kelių, vedančių per miškus, priežiūra turi rūpintis savivaldybės. Tuomet gal visi jų naudotojai suvoks, kad tai ne tik miško savininkų ir valdytojų rūpestis ir lėšos. Antra, ir dabar galiojanti tvarka neatlaiko kritikos, nes privačių miškų savininkų sumokėtomis lėšomis disponuoja valstybinis miškų operatorius (Valstybinių mišku urėdija – VŽ) ir jis sprendžia, kaip tas lėšas panaudoti. Įsivaizduokite, jei miško savininkų įmonėms valstybė kasmet skirtų lėšų valstybinių miškininkų uniformoms įsigyti“, – komentuoja A. Pivoriūnas.

Tuo pačiu miškininkų atstovui kyla klausimų, kodėl Seimo narys taip susirūpino savivaldybių gerbūviu, o ne, pvz., miško savininkų rūpesčiais.

„Civilizuotoje šalyje politikas pirmiausiai klaustų mokesčių mokėtojų, kaip šie galvotų, kur jų surinkti mokesčiai turėtų būti panaudojami. Dabar eilinį kartą nueita tokiu keliu: „aš žinau geriau“, – priduria A. Pivoriūnas.

Ministras užsimojo įvesti visuotinį mokestį

Aplinkos ministerija taip pat parengė Miškų įstatymo pataisą, kuria siūloma apmokestinti kiekvieną savininką 5% už hektarą miško. Surinktas lėšas planuojama naudoti miško priešgaisrinei apsaugai, kenkėjų naikinimui, kelių priežiūrai. Šiuo metu taikomas 5% mokestis nuo parduotos medienos, kuris skiriamas minėtoms reikmėms.

VŽ rašė, kad ilgą laiką siekę, kad būtų panaikintas 5% mokestis nuo parduotos medienos, miško savininkai, regis, gavo priešingą rezultatą.

Tiesa, K. Mažeika, aplinkos ministras, žada nuo mokesčio atleisti smulkius savininkus, valdančius iki 1 ha miško valdas (taip pat ir saugomose teritorijose), bei tuos, kurie raštiškai įsipareigos nekirsti miško. Sutartys būtų sudaromos tarp miško savininko ir institucijos (šiuo metu dar nėra nuspręsta kurios) – greičiausiai tai būtų Valstybinė miškų tarnyba.

Jei Seimas priimtų siūlomas Miško įstatymo pataisas, nuo 10 ha miško kasmet tektų mokėti apie 70 Eur mokestį. Lietuvoje vidutinė miško valda siekia 3-4 ha, o nuo tokio ploto tektų vidutiniškai mokėti nuo 21 iki 28 Eur per metus.

Šiuo metu įstatymo projektą Aplinkos ministerija derina su suinteresuotomis pusėmis. 

Jeigu Aplinkos ministerijos pateiktai pataisai pritars Vyriausybė ir pataisas priims Seimas, maždaug 250.000 miško savininkų Lietuvoje, kurie valdo arti 500.000 ha ūkinės paskirties miško (kur galimi vykdyti pagrindiniai plyni kirtimai), teks kasmet mokėti 5% mokestį nuo nuosavybės teise valdomo miško vidutinių potencialių pajamų iš vieno hektaro.

Lietuvoje galimi plyni kirtimai ūkinės paskirties (IV kategorijos) miškuose, kurie Lietuvoje sudaro beveik tris ketvirtadalius iš 2,2 mln. ha visų miškų (iš jų 1,1 mln. ha – valstybiniai, 0,8 mln. ha – privatūs, dar 0,3 mln. ha – rezerviniai, skirti nuosavybei atkurti). 

Likusiems I–III kategorijos miškams (rezervatams, ekosistemoms, rekreaciniams ir apsauginiams) taikomi didesni ar mažesni ūkinės veiklos apribojimai ar net visiškas jos uždraudimas.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Švedų tyrimas: nerezidentų aptarnavimas atskleidžia tikrąjį „Swedbank“ veidą Premium 6

Švedijos banko „Swedbank“ padaliniuose Baltijos šalyse darbas su abejotinos reputacijos klientais iš ne ES...

Rinkos
2019.07.22
SBA logistikos centro plėtrai prie Klaipėdos skolinasi 12,3 mln. Eur

„Swedbank“ ir koncerno SBA antrinė įmonė „Evenmor“ susitarė dėl 12,3 mln. Eur paskolos. Ja bus finansuojama...

Statyba ir NT
2019.07.22
Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 7

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Mokesčių paklodei tampyti – naujas įstatymas Premium

Seimas priėmė Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą. Jis įmonėms suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo...

Finansai
2019.07.19
Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 3

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 10

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 10

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau