Siūlymai apmokestinti miško savininkus dygsta kaip grybai po lietaus

Publikuota: 2019-07-08
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vos tik aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prabilo apie visuotinį mokestį miško savininkams, Seimo nariai jau rūpinasi, kam turėtų atitekti miškininkų pinigai. Dabar siūloma, kad penktadalis nuo 5% medienos pardavimo mokesčio atitektų savivaldybėms.

Tokią Miškų įstatymo pataisą liepos pradžioje įregistravo Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis. Miškininkai sako, kad siūlymas logiškas, tačiau stebisi, kodėl politikas susirūpino savivaldybių gerbūviu, o ne miško savininkų rūpesčiais ir už juos nusprendė, kaip yra geriau.

Projekte nurodoma, kad vietoj 5% mokesčio nuo parduotos medienos būtų nukreipiami „4 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą ir 1 procento atskaitymai į vietos savivaldybės biudžetą“.

Seimo narys aiškina, kad miškams, kaip ir kiekvienam nekilnojamajam turtui, aptarnauti reikia ne tik valstybės, bet ir vietos savivaldybės teikiamų paslaugų – keliai, gatvės, priešgaisrinės, teisinės, informacinės, švietimo ir kitos paslaugos, todėl svarbu, kad miškų valdytojai solidariai prisidėtų prie vietos savivaldybės paslaugų finansavimo. Jo teigimu, daugelyje valstybių pajamos, surinktos už nekilnojamąjį turtą, neišskiriant ir miškų, patenka į vietos savivaldybės biudžetą, iš ko finansuojamos paslaugos, būtinos tinkamam nekilnojamojo turto funkcionavimui.

„Siūlau, kad 20% iš miško savininkų surinktų atskaitymų būtų skirta vietos savivaldybėms, kad jos galėtų kompensuoti savo patiriamas išlaidas, kurios atsiranda taip pat ir dėl to, kad savivaldybės teritorijoje yra miškų valdos. Per metus savivaldybės gautų papildomai apie 2,5 mln. Eur“, – siūlymo projekto paaiškinime nurodo K. Masiulis.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, teigia, kad tokius siūlymus jau yra teikę patys miškininkai.

„Kelių, vedančių per miškus, priežiūra turi rūpintis savivaldybės. Tuomet gal visi jų naudotojai suvoks, kad tai ne tik miško savininkų ir valdytojų rūpestis ir lėšos. Antra, ir dabar galiojanti tvarka neatlaiko kritikos, nes privačių miškų savininkų sumokėtomis lėšomis disponuoja valstybinis miškų operatorius (Valstybinių mišku urėdija – VŽ) ir jis sprendžia, kaip tas lėšas panaudoti. Įsivaizduokite, jei miško savininkų įmonėms valstybė kasmet skirtų lėšų valstybinių miškininkų uniformoms įsigyti“, – komentuoja A. Pivoriūnas.

Tuo pačiu miškininkų atstovui kyla klausimų, kodėl Seimo narys taip susirūpino savivaldybių gerbūviu, o ne, pvz., miško savininkų rūpesčiais.

„Civilizuotoje šalyje politikas pirmiausiai klaustų mokesčių mokėtojų, kaip šie galvotų, kur jų surinkti mokesčiai turėtų būti panaudojami. Dabar eilinį kartą nueita tokiu keliu: „aš žinau geriau“, – priduria A. Pivoriūnas.

Ministras užsimojo įvesti visuotinį mokestį

Aplinkos ministerija taip pat parengė Miškų įstatymo pataisą, kuria siūloma apmokestinti kiekvieną savininką 5% už hektarą miško. Surinktas lėšas planuojama naudoti miško priešgaisrinei apsaugai, kenkėjų naikinimui, kelių priežiūrai. Šiuo metu taikomas 5% mokestis nuo parduotos medienos, kuris skiriamas minėtoms reikmėms.

VŽ rašė, kad ilgą laiką siekę, kad būtų panaikintas 5% mokestis nuo parduotos medienos, miško savininkai, regis, gavo priešingą rezultatą.

Tiesa, K. Mažeika, aplinkos ministras, žada nuo mokesčio atleisti smulkius savininkus, valdančius iki 1 ha miško valdas (taip pat ir saugomose teritorijose), bei tuos, kurie raštiškai įsipareigos nekirsti miško. Sutartys būtų sudaromos tarp miško savininko ir institucijos (šiuo metu dar nėra nuspręsta kurios) – greičiausiai tai būtų Valstybinė miškų tarnyba.

Jei Seimas priimtų siūlomas Miško įstatymo pataisas, nuo 10 ha miško kasmet tektų mokėti apie 70 Eur mokestį. Lietuvoje vidutinė miško valda siekia 3-4 ha, o nuo tokio ploto tektų vidutiniškai mokėti nuo 21 iki 28 Eur per metus.

Šiuo metu įstatymo projektą Aplinkos ministerija derina su suinteresuotomis pusėmis. 

Jeigu Aplinkos ministerijos pateiktai pataisai pritars Vyriausybė ir pataisas priims Seimas, maždaug 250.000 miško savininkų Lietuvoje, kurie valdo arti 500.000 ha ūkinės paskirties miško (kur galimi vykdyti pagrindiniai plyni kirtimai), teks kasmet mokėti 5% mokestį nuo nuosavybės teise valdomo miško vidutinių potencialių pajamų iš vieno hektaro.

Lietuvoje galimi plyni kirtimai ūkinės paskirties (IV kategorijos) miškuose, kurie Lietuvoje sudaro beveik tris ketvirtadalius iš 2,2 mln. ha visų miškų (iš jų 1,1 mln. ha – valstybiniai, 0,8 mln. ha – privatūs, dar 0,3 mln. ha – rezerviniai, skirti nuosavybei atkurti). 

Likusiems I–III kategorijos miškams (rezervatams, ekosistemoms, rekreaciniams ir apsauginiams) taikomi didesni ar mažesni ūkinės veiklos apribojimai ar net visiškas jos uždraudimas.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Su interneto banku apsieitų kas trečias, tačiau skyriais tebesinaudoja 40% gyventojų 

Maždaug kas trečias (31%) šalies gyventojas jau dabar būtų pasirengęs naudotis vien tik skaitmeninio banko...

Finansai
18:11
Ministerija siūlo viešinti per trejus metus skirtą paramą Premium 1

Valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės, kurios suteikė paramą ar labdarą, apie tai turi pranešti savo...

Finansai
13:47
„Citadele“ tapo ketvirtu banku Lietuvoje, siūlančiu mokėjimus ištisą parą

„Citadele“ banko filialo Lietuvoje klientai nuo šiol gali atlikti momentinius mokėjimus eurais, t. y.

Finansai
13:01
Pasaulyje pirmaujančių FinTech inovatorių reitinge - vienintelė Lietuvos įmonė Verslo tribūna 4

Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG kartu su rizikos kapitalo investicijų fondu...

Finansai
06:00
Bankai grynųjų paslaugas vis labiau patiki savitarnai

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų...

Finansai
2019.11.17
Blokų grandinė: finansų paslaugų sektorių prislėgė nusivylimas Premium 2

Blokų grandinės technologija turėjo išstumti bankus ir suteikti galimybę pasauliui „pačiam būti (savo)...

Technologijos
2019.11.17
Šiaulių bankas pasirinko naują šūkį ir įvaizdį 6

Šiaulių bankas pristatė naują įvaizdžio strategiją, vizualinį identitetą ir šūkį „Jūsų bankas – arčiau jūsų“.

Rinkodara
2019.11.16
V. Šapoka: valstybinio banko steigimas – brangus ir rizikingas 2

Finansų ministras santūriai vertina prezidento Gitano Nausėdos ir kai kurių parlamentarų svarstymus, jog...

Finansai
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
SEB įspėjo, kad buvo apklaustas žurnalistų dėl pinigų plovimo 8

Užbėgdama už akių Švedijos bankininkystės grupė SEB įspėjo visuomenę, kad gali paaiškėti informacijos apie...

Rinkos
2019.11.15
„Luminor“ rezultatai: pelnas krito 2,6 karto, paskolų portfelis susitraukė 9% 3

Baltijos šalių banko „Luminor“ grynasis pelnas per trečią ketvirtį susitraukė 2,6 karto, o šiemet...

Rinkos
2019.11.15
Kai rūpesčiai – skirtingi 4

„Quo vadis, VVĮ?“ – vakar gal retoriškai, o gal vis dėlto tikėdamasis atsakymo paklausė ekonomistas Nerijus...

Verslo aplinka
2019.11.15
Įmonės vis giliau lenda į tiekėjų kišenę, atsiskaitymai ilgėja visuose sektoriuose Premium 1

Naujausi duomenys rodo, kad įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje...

Finansai
2019.11.15
Bankai neigiamų palūkanų iššūkį pavertė nauja uždarbio galimybe Premium 4

Bankai sutartyse su verslo ir privačiais klientais numato, kad kintama paskolų marža negali būti mažesnė nei...

Finansai
2019.11.15
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
G. Nausėda: valstybinis bankas neturėtų būti tabu 14

Šalies prezidentas sako, kad padėtis bankų rinkoje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Finansai
2019.11.14
Pensijų anuitetų centralizavimą „Sodroje“ atideda pusmečiui iki 2020 m. liepos

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos...

Finansai
2019.11.14
Lietuvos skolinimasis 100-ui metų: utopija ar reali galimybė Premium

Daugėjant šalių, kurios skolinasi net ne dešimtmečiams, bet šimtmečiams, analitikai svarsto, kad tokia...

Rinkos
2019.11.14
„General Financing“ vadovas – N. Crameris 

Pirkimo išsimokėtinai paslaugų ir vartojimo kreditų bendrovės „General Financing“ vadovu tapo įmonės...

Finansai
2019.11.14
ES ekonomikos augimas ilgam gulasi į L formos kreivę Premium

Europos Sąjungos (ES) ekonomika įžengia į mažų skaičių laikotarpį – mažo augimo, mažos infliacijos ir mažų...

Finansai
2019.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau