Pensijų reforma įvyko: kaip vertinti skaičius

Publikuota: 2019-07-04
Atnaujinta 2019-07-04 15:50
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Liepos 1 d. duomenimis, šiemet sausį–birželį 90.100 gyventojų nutarė pasididinti pensijos įmokas į antrąją pakopą, 41.000 grįžo į „Sodrą“, o kaupimą sustabdė 204.000. Didžiausią – stabdančiųjų – skaičių, pasak reformos autorių ir ekspertų, lėmė, viena vertus, noras geriau gauti papildomus pinigus šiandien nei didesnes pensijas ateityje, kita vertus, tai yra aiškus signalas politikams, kad pensijų sistema, kad ja pasitikėtų, turi būti stabili ir negali būti nuolat kaitaliojama. 

Įvykusios pensijų reformos skaičius ketvirtadienį paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).  Preliminarūs duomenys rodo, kad kaupti savo lėšomis antroje pakopoje liko arba rinkosi 1,132 mln. gyventojų, kai metų pradžioje tokių žmonių buvo 645.000, nurodė SADM.

Politikai trimituoja apie su kaupu pasiektus reformos tikslus. Pensijų sistemos ekspertai — pasiektus tikslus vertina kur kas nuosaikiau.

Neliko „vangių“ pensijos kaupikų

Teodoras Medaiskis, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas, vertina, kad nors bendras veikiančių kaupimo sutarčių skaičius sumažėjo apie 13%, bet verta atkreipti dėmesį, kad tai įvyko pirmiausia dėl kaupusių „vangiu“ 2% įmokos būdu iki reformos (t.y. iki 2019 m.). Kaupusių visu mastu (2+2+2 arba po reformos 3+1,5 tarifais) sumažėjo vos 2%, kai „vangių“ dalyvių – apie 24%.

„Manau, tai pozityvus poslinkis – kaupimas turi būti vykdomas taip, kad senatvei būtų surinkta ne vien simbolinė suma kelių tūkstančių vienkartinei išmokai“, – kalba p. Medaiskis.

nuotrauka::1 left

Anot „Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės, tarp sustabdžiusiųjų kaupimą – ir mažas, ir dideles pajamas gaunantys žmonės.  

„Vieno atsakymo, kodėl žmonės stabdo, rasti labai sunku. Viena vertus, tai žmonės, kurie sprendė, kas geriau – papildomi pinigai šiandien ar didesnės santaupos senatvėje. Tarp tų žmonių buvo tie, kurie uždirba mažas pajamas (vidutinė sukaupta suma – apie 2.000 Eur), bet kita vertus, buvo ir tokių, kurie sakė, kad dėl jų didelių pajamų apsimoka kaupti ir naudojant kitokias priemones“, – spaudos konferencijoje sakė J. Varanauskienė, ją cituoja BNS.  

Gi profesoriui T. Medaiskiui sustabdžiusių žmonių skaičius (204.000) jau kelia tam tikrą nerimą.

„Sunku pasakyti, ar jie pasitiki vien „Sodros“ pensija, kuri, negrąžinus sukauptų pinigų, bus bent kiek mažesnė, ar jie vietoj II pakopos pasirinko dalyvauti III pakopoje, ar mano, kad netgi negaudami valstybės priemokos ar mokestinės lengvatos, galės ir mokės kitomis priemonėmis susitaupyti senatvei daugiau ir geriau, negu gali pasiūlyti pensijų fondai“, — sako T. Medaiskis.

Gali būti, kad tarp tų žmonių nemaža dalis dirbančių svetur, ir grįžę į Lietuvą jie kaupimą pratęs.

„Nors nemanau, kad vien „Sodros“ teikiama apsauga senatvėje bus nepakankama, bet dosni ji tikriausiai nebus. Todėl nedalyvaujantys kaupime vis dėlto turėtų pagalvoti apie alternatyvius taupymo būdus“, – ragina T. Medaiskis.

L. Kukuraitis: tikslus pasiekėme

Kaip minėta, apie 90.000 gyventojų savarankiškai pasididino kaupimo tarifą iš 1,8% į 3% ir pasinaudos didesne valstybės paskata.

Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, teigia, kad reforma buvo siekta trijų pagrindinių tikslų ir visi jie „buvo pasiekti“.

„Buvo būtina atskirti pirmą ir antrą pensijų pakopas, kad kaupimas niekaip nemažintų socialinio draudimo pensijos. Tai padarėme. Siekėme paskatinti gyventojus arba kaupti savo lėšomis, arba atsisakyti kaupimo vien tik „Sodros“ lėšomis. Šį tikslą irgi pasiekėme. Galiausiai, siekėme užtikrinti dabartinių jaunų žmonių ateitį, kad atėjus pensijai nereikėtų tenkintis itin maža išmoka, kuri labai tikėtina, jei darbingo ir pensinio amžiaus santykis taptų toks nepalankus, kaip prognozuoja statistikai“, – pranešime cituojamas L. Kukuraitis.

nuotrauka::2 right

Pasak T. Medaiskio, tikslas sumažinti neproduktyvaus „vangaus“ dalyvavimo kaupime mastą atrodo bent iš dalies pasiektas.

„Kiek kitaip yra su tikslu „nemažinti“ socialinio draudimo pensijos dėl dalyvavimo kaupime. Formaliai tai tiesa, bet kita vertus, tai reiškia, kad nekaupiantysis nebeturi alternatyvos gauti didesnę už kaupiantįjį „Sodros“ pensiją, mokėdamas 1,8% (ateityje iki 3%) „Sodrai“, o ne kaupimui. Tuo pačiu „Sodra“ netenka dalies pajamų, dėl ko visos mokamos pensijos, kad ir nedaug, bet mažesnės“, – komentuoja T.Medaiskis.

„Eurostat“ duomenimis, 2050 m. 5 darbingo amžiaus gyventojams Lietuvoje teks 3 senatvės pensininkai.

Remiantis „Sodros“ turimais duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. buvo 1,298 mln. veikiančių antros pakopos pensijų kaupimo sutarčių, o liepos mėnesį – 1,132 mln.

Kaupti po įtraukimo į sistemą sutiko arba patys sutartis sudarė 74.300 gyventojų, kuriems dar nėra 40 metų, dar 3.800 žmonių sutartis sudarė savanoriškai, nors nebuvo įtraukti į kaupimą, kadangi jie yra peržengę nustatytą amžiaus ribą.

Į „Sodrą“ lėšas perkėlė ir kaupimą nutraukė 41.000 gyventojų. Iš viso „Sodrai“ bus grąžinta 82,92 mln. Eur, iš kurių 67,96 mln. Eur pensijų fondams buvo pervedusi pati „Sodra“.

„Statistika rodo, kad tarp tų žmonių buvo tie, kurie nusivylė, kad jiems pavyko sukaupti mažiau“, – teigė J. Varanauskienė, ja cituoja BNS.

Kaip minėta, stabdyti antrosios pakopos kaupimą ir palikti lėšas pensijų fonduose yra nusprendę 204.100 žmonių, kurie bet kada galės atnaujinti įmokų mokėjimą, jeigu tik norės. Kaupimą sustabdžiusiems žmonėms po trejų metų vėl bus pasiūlyta kaupti antroje pakopoje – šis siūlymas iš viso bus kartojamas 3 kartus kas trejus metus.

„Asociacija prognozuoja, kad apie 60.000 jų aktyvų kaupimą atnaujins paaiškėjus anuitetų įsigijimo sąlygoms, kurios šiuo metu yra ruošiamos“, – nurodo Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas.

VŽ rašė, kad pensijų sistemos reforma pastatyta lyg vežimas prieš arklį, nes žmonės turi apsispręsti, kaip kaupti toliau iki birželio 30 d., o nauja anuitetų sistema pradės veikti tik nuo 2020 m. Tad priimant sprendimą, kaip toliau kaupti pensijai, nėra aišku, kokio dydžio priedą prie senatvės pensijos gaus šiuo metu II pakopos pensijų fonde kaupiantis žmogus.

Žmonėms stinga stabilumo ir aiškumo

Š. Ruzgio teigimu, svarbiausia, kad tokioms ilgalaikėms, bent kelis dešimtmečius skaičiuojančioms finansinių paslaugų sistemoms labai svarbus stabilumas ir aiškumas. Kiekvienas II pakopos dalyvis planuoja savo išlaidas santaupų kaupimui viso darbingo laikotarpio metu.

„Todėl mažiausia, ką valstybė gali jam pasiūlyti, tai stabilią sistemą, kurioje dalyvavimo sąlygos nebūtų taip dažnai keičiamos. Jei tokio požiūrio nebus, skurdo pensijoje klausimas gali tapti dar aštresnis, nes paprastai daugumai žmonių taupymui kaip tik ir pristinga valios patiems tai daryti nuosekliai bei periodiškai“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Marijus Kalesinkas, Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PDFA) valdybos pirmininkas, komentuoja, kad PFDA pensijų reformos rezultatus vertina nevienareikšmiškai.  Pati reforma paskatino daugybę žmonių pasidomėti savo ilgalaike finansine padėtimi ir ateitimi ir tai yra puiku, tai prisidėjo prie visuomenės finansinio raštingumo didinimo. Tam labai pasitarnavo ir nešališka „Sodros“ pensijų skaičiuoklė, į kurios kūrimą buvo įtraukta ir ši asociacija bei kiti ekspertai, pensijų sistemos dalyviai.

Jis akcentuoja, kad naudingas kaupiantiesiems buvo gyvenimo ciklo principo įdiegimas pensijų fonduose, ženkliai sumažinti maksimalūs leidžiami pensijų fondų valdytojų mokesčiai, palengvintas perėjimas kaupiantiesiems į kitą pensijų kaupimo bendrovė ir galimybė daryti papildomas įmokas II pakopoje (tame tarpe — darbdavių įmokas darbuotojų naudai).

Jo vertinimu, valstybės paskata ir žmonių papildomas kaupimas antroje pakopoje nėra pakankamas siekiant senatvėje gyventi oriai. 

Pablo Antolinas, EBPO pensijų ekspertas, VŽ duotame interviu, nurodė, kad sudaryta galimybė Lietuvoje atidėti 3% pajamų senatvės pensijai kaupti yra šis tas, tačiau išlieka mažiausia taupymo norma Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse (EBPO). Kad dabartinėmis žemos grąžos ir senėjančios visuomenės sąlygomis užsitikrintų orią senatvę, Lietuvos gyventojai turėtų kaupti iki penktadalio pajamų.

Gana didelis skaičius sustabdžiusių kaupimą ir pusės naujai įtraukiamų dalyvių atsisakymas kaupti II pakopoje signalizuoja politikams, kad reformos pensijų sistemoje buvo daromos per dažnai ir žmonėms trūksta stabilumo ir pasitikėjimo, kad naujosios taisyklės galios ilgą laiką.

„Dabar uždavinys politikams turėtų būti savo veiksmais ir komunikacija įrodyti žmonėms, kad pakeitimai yra ilgalaikiai ir žmonės gali pasitikėti tokia sistema. Tada galima būtų tikėtis, kad dalis sustabdžiusių kaupimą ar atsisakiusių naujo įtraukimo į kaupimą, sugrįš į kaupimą ir sistema turės didesnę aprėptį“, – teigia M. Kalesinskas.

Pensijų fondai nuostolio nepatyrė

LIPFA atsiųstame komentare nurodo, kad nors dalis II pakopos pensijų fondų dalyvių iš sistemos pasitraukė pastaroji pasipildė 74.300 naujų automatiškai įtrauktų ir savo noru kaupimo sutartis sudarančiais dalyviai.  II pakopoje kaupimą sustabdė 204.000 gyventojų, bet jų pinigai toliau yra investuojami fondų valdytojų. Tad lyginant su šių metų sausio 1 d. II pakopos dalyvių turtas yra išaugęs 11,4%, iki 3,47 mlrd. Eur.

Tiesa, įvykusi pensijų reforma pareikalavo nemažai investicijų.

„Siekiant sklandžiai suvaldyti procesą teko sustiprinti konsultacijas teikiančių specialistų komandą. Vos pusmetį pasiruošti reformai turėję pensijų fondai sutvarkė teisinę dokumentaciją ir investavo į informacijos technologijų (IT) sprendimus, į kuriuos pritraukė specialistus iš kitų projektų. Tačiau šiuo metu svarbiausia, kad būtent valdžia, kuri nustato esminius II pakopos veiklos principus ir dalyvavimo joje sąlygas, suprastų, jog stabilumas daugiau kaip milijoną klientų turinčiai sistemai yra tiesiog būtinas“, — pabrėžia LIPFA.

[infogram id="5b61a570-b9f2-453c-9199-94b16d4b5404" prefix="nkf" format="interactive" title="Kaupiantieji pensijų fonduose, Sodros duomenys sausis-birželis"]

Skaičiai realus ar popieriniai?

Nurodoma, kad kaupti savo lėšomis antroje pakopoje liko arba rinkosi 1,132 mln. gyventojų, kai metų pradžioje tokių žmonių buvo 645.000. Tačiau matyti, kad tai pasirašytos sutartys kaupti, o realiai nuo atlyginimo į pensijų fondus pervedančiųjų yra mažiau.

Geras lakmuso popierėlis, kiek yra realių fondų dalyvių — tai „Sodros“ pervedamos įmokos ir valstybės subsidijos į pensijų fondų dalyvių asmenines sąskaitas.

Štai „Sodra“ gegužę nurodė, kad iš 1,3 mln. pensijų kaupimo dalyvių kovą aktyviai kaupime dalyvavo ir įmokas mokėjo 810.000 gyventojų.

M. Kalesinskas komentuoja, kad viskas priklauso nuo apibrėžimo/skaičiavimo.

„Kiek aš suprantu, skaičiuojant tuo pačiu būdu, per pusmetį aktyvių kaupiančiųjų šiek tiek pamažėjo. Na o tie skaičiai virš milijono kaupiančiųjų įtraukia ir  „neaktyvius“, t.y. tuos kurie reguliariai nepervedinėja įmokų, bet, kiek aš suprantu, jau neįtraukia tų, kurie susistabdė per šią reformą“, — sako M. Kalesinskas.

Saulius Jarmalis, „Sodros“ komunikacijos skyriaus vadovas, aiškina, kad naujausius duomenis apie pervestas įmokas turima už balandį (nes mokėta birželį).

„Tai buvo 830.000, o netrukus mokėsime už gegužę. Kiek įmokų pervesta į gyventojų sąskaitas pensijų kaupimo fonduose, dar neturime, bet jų skaičius turėtų būti panašus“, — sako S. Jarmalis.

„Sodros“ atstovas priduria, kad paskatas gauna visi, kurie moka įmokas priklausomai nuo to, kokio dydžio įmokas moka. Tiesiog esą nebeliko galimybės dalyvauti kaupime ir nemokėti įmokų.  „Šiai dienai, 633.000 dalyvių moka 3% ir gauna 1,5% VDU paskatą bei 499.000 dalyvių moka 1,8% ir gauna 0,3% nuo VDU valstybės paskatą“, – kartoja S. Jarmalis.

Pasididinti įmokas dar galima per liepą

Nors reformos langas iš esmės jau užvertas, tačiau liepos mėnesį dar galima pakoreguoti kaupimo formulę ir padidinti kaupimo tempą (nuo 1,8+0,3) iki formulės 3+1,5. Metų pradžioje įvykusi mokesčių reforma bei atlyginimų bruto perskaičiavimas dažnu atveju leidžia pasirūpinti finansine ateitimi iš esmės nepajuntant to savo biudžete.

VŽ rašė, kad dar per visą liepą galima nuspręsti, ar verta kaupti daugiau nei šiuo metu automatiškai atskaitomi 1,8% nuo algos ir gauti maksimalią valstybės priemoką, kuri kartu su jūsų įmoka, kas mėnesį pervedama į fondą, sulaukus 65 metų, garantuotų didesnį priedą prie senatvės pensijos.

SADM nurodo, kad siūlymas kaupti antroje pakopoje ateityje bus kartojamas ir tiems jauniems gyventojams iki 40 metų, kurie šįkart pasirinko nepradėti kaupti, – tokių gyventojų buvo 77.900. Pasiūlymas bus teikiamas kas trejus metus iki 40 metų.

Įtraukimas į kaupimo sistemą vyks kiekvienais metais, tačiau toks kasmetis procesas palies tik tuos, kurie 2019 m. sausio 2 d. neturėjo draudžiamųjų pajamų, bet kitais ar dar kitais metais pradės dirbti ir gaus darbo pajamų. Visais atvejais dirbantieji galės atsisakyti kaupimo pranešę apie tai „Sodrai“.

J. Varanauskienė: žmonės buvo aktyvūs

„Sodros“ užduotis buvo teikti informaciją apie reformos numatytus pokyčius – ir esamiems kaupimo sistemos dalyviams, ir svarstantiems jais tapti. Matome, kad žmonės aktyviai domėjosi ir naudojosi pirmąjį šių metų pusmetį jiems pasiūlytomis galimybėmis“, – teigia „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

nuotrauka::3 left

Pasak jos, dar praėjusių metų pabaigoje „Sodra“ išsiuntė daugiau nei milijoną žinučių į asmenines gyventojų paskyras pensijų kaupimo dalyviams, o šių metų sausį bei pakartotinai birželį ir visiems 152.000 naujai įtraukiamų gyventojų. Maždaug pusei jų išsiųsti ir elektroniniai laiškai.

Daugiau negu pusė naujai įtrauktų dalyvių – 76.000 – šią informaciją perskaitė.

„Tiems, kurie žinučių nebuvo perskaitę per sausį, taip pat išsiuntėme 90.000 registruotų laiškų su jiems asmeniškai svarbia informacija apie pensijų kaupimo pokyčius. Bendrovės „Spinter research“ balandį atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, apie pensijų reformą žinojo 85.000 gyventojų“, – priduria J. Varanauskienė.

„Sodroje“ konsultacijas apie pensijų kaupimą gavo 104.000 gyventojų, o specialiai šiai reformai ekspertų sukurta Prognozuojamos pensijos skaičiuokle per pusmetį pasinaudota daugiau nei pusę milijono kartų.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
05:45
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
05:45
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 16

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 1

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 4

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Kas geriau: indeksuojama „Sodros“ pensija ar fiksuotas anuitetas  Premium 8

Per pastarąjį pusmetį daugiau nei 200.000 gyventojų sustabdė kaupimą antroje pensijų sistemos pakopoje. Šie...

Finansai
2019.07.16
Su programėle „Swedbank“ susidorojo, laukia konkurentų sąskaitų integravimas Premium 18

Šiandien „Swedbank“ pristato atsiskaitymų galimybę dėvimais „Garmin“ ir „Fitbit“ įrenginiais. Bankas pasirašė...

Paslaugos
2019.07.16
Kiek skolintis būstui yra protinga Premium 57

Būsto įperkamumui viršijant rekordus, o palūkanoms dar ilgai žadant būti rekordiškai žemoms, gyventojams gali...

Rinkos
2019.07.15
Kad prievolė nuomotis patalpas netaptų priedanga melžti valstybę  1

Seimas praėjusią savaitę priėmė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir kitų susijusių įstatymų pataisas,...

Finansai
2019.07.15
Šiandien buhalterio darbe nebus: ko griebtis? 16

Kad ir kaip gerai būtų organizuota kompanija, kad ir kokie uolūs darbuotojai joje dirbtų – vasara yra toks...

Paslaugos
2019.07.14
Ar kolegos pavadavimas atostogų metu turėtų būti papildomai apmokamas  8

Liepos mėnuo yra pats atostogų įkarštis – visi skuba pailsėti prie jūros ar ežero arba išvykti į šiltus...

Vadyba
2019.07.13
SEB grynasis pelnas augo 14% 19

Pirmąjį šių metų pusmetį SEB banko grupė Lietuvoje uždirbo 58,6 mln. Eur grynojo pelno, arba 14% daugiau nei...

Rinkos
2019.07.12
Registrų centras atnaujino ataskaitų nepateikusių bendrovių sąrašą 10

Nuo šių metų birželio vidurio Registrų centras priminimus ir paraginimus pateikti ataskaitas už praėjusius...

Finansai
2019.07.12
Lietuviškas startuolis paleidžia tarpusavio draudimo platformą Premium 22

Sunešti bendrą fondą, skirtą nelaimingiems atsitikimams, ir taip pasidalyti draudimo riziką galima kartu su...

Rinkos
2019.07.12
Ministerijos kasmet sukrapštys 10 mln. Eur NT nuomos mokesčio, bet PVM nemokės Premium 3

Valdžios įstaigos už sostinės ir kitų šalies miestų centruose užimamas patalpas kasmet sukrapštys po 10 mln.

Finansai
2019.07.12
Iš VMI nutekėjo duomenų – uždarytas Mano VMI puslapis Premium 17

Kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie mokesčių mokėtoją su senais jau pasibaigusiais...

Finansai
2019.07.11
„Luminor“ atleis mažiau darbuotojų nei planavo – 370 26

Veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“ birželį apie atleidimą perspėjo 194...

Vadyba
2019.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau