Pensijų reforma įvyko: kaip vertinti skaičius

Publikuota: 2019-07-04
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Liepos 1 d. duomenimis, šiemet sausį–birželį 90.100 gyventojų nutarė pasididinti pensijos įmokas į antrąją pakopą, 41.000 grįžo į „Sodrą“, o kaupimą sustabdė 204.000. Didžiausią – stabdančiųjų – skaičių, pasak reformos autorių ir ekspertų, lėmė, viena vertus, noras geriau gauti papildomus pinigus šiandien nei didesnes pensijas ateityje, kita vertus, tai yra aiškus signalas politikams, kad pensijų sistema, kad ja pasitikėtų, turi būti stabili ir negali būti nuolat kaitaliojama. 

Įvykusios pensijų reformos skaičius ketvirtadienį paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).  Preliminarūs duomenys rodo, kad kaupti savo lėšomis antroje pakopoje liko arba rinkosi 1,132 mln. gyventojų, kai metų pradžioje tokių žmonių buvo 645.000, nurodė SADM.

Politikai trimituoja apie su kaupu pasiektus reformos tikslus. Pensijų sistemos ekspertai — pasiektus tikslus vertina kur kas nuosaikiau.

Neliko „vangių“ pensijos kaupikų

Teodoras Medaiskis, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas, vertina, kad nors bendras veikiančių kaupimo sutarčių skaičius sumažėjo apie 13%, bet verta atkreipti dėmesį, kad tai įvyko pirmiausia dėl kaupusių „vangiu“ 2% įmokos būdu iki reformos (t.y. iki 2019 m.). Kaupusių visu mastu (2+2+2 arba po reformos 3+1,5 tarifais) sumažėjo vos 2%, kai „vangių“ dalyvių – apie 24%.

„Manau, tai pozityvus poslinkis – kaupimas turi būti vykdomas taip, kad senatvei būtų surinkta ne vien simbolinė suma kelių tūkstančių vienkartinei išmokai“, – kalba p. Medaiskis.

nuotrauka::1 left

Anot „Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės, tarp sustabdžiusiųjų kaupimą – ir mažas, ir dideles pajamas gaunantys žmonės.  

„Vieno atsakymo, kodėl žmonės stabdo, rasti labai sunku. Viena vertus, tai žmonės, kurie sprendė, kas geriau – papildomi pinigai šiandien ar didesnės santaupos senatvėje. Tarp tų žmonių buvo tie, kurie uždirba mažas pajamas (vidutinė sukaupta suma – apie 2.000 Eur), bet kita vertus, buvo ir tokių, kurie sakė, kad dėl jų didelių pajamų apsimoka kaupti ir naudojant kitokias priemones“, – spaudos konferencijoje sakė J. Varanauskienė, ją cituoja BNS.  

Gi profesoriui T. Medaiskiui sustabdžiusių žmonių skaičius (204.000) jau kelia tam tikrą nerimą.

„Sunku pasakyti, ar jie pasitiki vien „Sodros“ pensija, kuri, negrąžinus sukauptų pinigų, bus bent kiek mažesnė, ar jie vietoj II pakopos pasirinko dalyvauti III pakopoje, ar mano, kad netgi negaudami valstybės priemokos ar mokestinės lengvatos, galės ir mokės kitomis priemonėmis susitaupyti senatvei daugiau ir geriau, negu gali pasiūlyti pensijų fondai“, — sako T. Medaiskis.

Gali būti, kad tarp tų žmonių nemaža dalis dirbančių svetur, ir grįžę į Lietuvą jie kaupimą pratęs.

„Nors nemanau, kad vien „Sodros“ teikiama apsauga senatvėje bus nepakankama, bet dosni ji tikriausiai nebus. Todėl nedalyvaujantys kaupime vis dėlto turėtų pagalvoti apie alternatyvius taupymo būdus“, – ragina T. Medaiskis.

L. Kukuraitis: tikslus pasiekėme

Kaip minėta, apie 90.000 gyventojų savarankiškai pasididino kaupimo tarifą iš 1,8% į 3% ir pasinaudos didesne valstybės paskata.

Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, teigia, kad reforma buvo siekta trijų pagrindinių tikslų ir visi jie „buvo pasiekti“.

„Buvo būtina atskirti pirmą ir antrą pensijų pakopas, kad kaupimas niekaip nemažintų socialinio draudimo pensijos. Tai padarėme. Siekėme paskatinti gyventojus arba kaupti savo lėšomis, arba atsisakyti kaupimo vien tik „Sodros“ lėšomis. Šį tikslą irgi pasiekėme. Galiausiai, siekėme užtikrinti dabartinių jaunų žmonių ateitį, kad atėjus pensijai nereikėtų tenkintis itin maža išmoka, kuri labai tikėtina, jei darbingo ir pensinio amžiaus santykis taptų toks nepalankus, kaip prognozuoja statistikai“, – pranešime cituojamas L. Kukuraitis.

nuotrauka::2 right

Pasak T. Medaiskio, tikslas sumažinti neproduktyvaus „vangaus“ dalyvavimo kaupime mastą atrodo bent iš dalies pasiektas.

„Kiek kitaip yra su tikslu „nemažinti“ socialinio draudimo pensijos dėl dalyvavimo kaupime. Formaliai tai tiesa, bet kita vertus, tai reiškia, kad nekaupiantysis nebeturi alternatyvos gauti didesnę už kaupiantįjį „Sodros“ pensiją, mokėdamas 1,8% (ateityje iki 3%) „Sodrai“, o ne kaupimui. Tuo pačiu „Sodra“ netenka dalies pajamų, dėl ko visos mokamos pensijos, kad ir nedaug, bet mažesnės“, – komentuoja T.Medaiskis.

„Eurostat“ duomenimis, 2050 m. 5 darbingo amžiaus gyventojams Lietuvoje teks 3 senatvės pensininkai.

Remiantis „Sodros“ turimais duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. buvo 1,298 mln. veikiančių antros pakopos pensijų kaupimo sutarčių, o liepos mėnesį – 1,132 mln.

Kaupti po įtraukimo į sistemą sutiko arba patys sutartis sudarė 74.300 gyventojų, kuriems dar nėra 40 metų, dar 3.800 žmonių sutartis sudarė savanoriškai, nors nebuvo įtraukti į kaupimą, kadangi jie yra peržengę nustatytą amžiaus ribą.

Į „Sodrą“ lėšas perkėlė ir kaupimą nutraukė 41.000 gyventojų. Iš viso „Sodrai“ bus grąžinta 82,92 mln. Eur, iš kurių 67,96 mln. Eur pensijų fondams buvo pervedusi pati „Sodra“.

„Statistika rodo, kad tarp tų žmonių buvo tie, kurie nusivylė, kad jiems pavyko sukaupti mažiau“, – teigė J. Varanauskienė, ja cituoja BNS.

Kaip minėta, stabdyti antrosios pakopos kaupimą ir palikti lėšas pensijų fonduose yra nusprendę 204.100 žmonių, kurie bet kada galės atnaujinti įmokų mokėjimą, jeigu tik norės. Kaupimą sustabdžiusiems žmonėms po trejų metų vėl bus pasiūlyta kaupti antroje pakopoje – šis siūlymas iš viso bus kartojamas 3 kartus kas trejus metus.

„Asociacija prognozuoja, kad apie 60.000 jų aktyvų kaupimą atnaujins paaiškėjus anuitetų įsigijimo sąlygoms, kurios šiuo metu yra ruošiamos“, – nurodo Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas.

VŽ rašė, kad pensijų sistemos reforma pastatyta lyg vežimas prieš arklį, nes žmonės turi apsispręsti, kaip kaupti toliau iki birželio 30 d., o nauja anuitetų sistema pradės veikti tik nuo 2020 m. Tad priimant sprendimą, kaip toliau kaupti pensijai, nėra aišku, kokio dydžio priedą prie senatvės pensijos gaus šiuo metu II pakopos pensijų fonde kaupiantis žmogus.

Žmonėms stinga stabilumo ir aiškumo

Š. Ruzgio teigimu, svarbiausia, kad tokioms ilgalaikėms, bent kelis dešimtmečius skaičiuojančioms finansinių paslaugų sistemoms labai svarbus stabilumas ir aiškumas. Kiekvienas II pakopos dalyvis planuoja savo išlaidas santaupų kaupimui viso darbingo laikotarpio metu.

„Todėl mažiausia, ką valstybė gali jam pasiūlyti, tai stabilią sistemą, kurioje dalyvavimo sąlygos nebūtų taip dažnai keičiamos. Jei tokio požiūrio nebus, skurdo pensijoje klausimas gali tapti dar aštresnis, nes paprastai daugumai žmonių taupymui kaip tik ir pristinga valios patiems tai daryti nuosekliai bei periodiškai“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Marijus Kalesinkas, Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PDFA) valdybos pirmininkas, komentuoja, kad PFDA pensijų reformos rezultatus vertina nevienareikšmiškai.  Pati reforma paskatino daugybę žmonių pasidomėti savo ilgalaike finansine padėtimi ir ateitimi ir tai yra puiku, tai prisidėjo prie visuomenės finansinio raštingumo didinimo. Tam labai pasitarnavo ir nešališka „Sodros“ pensijų skaičiuoklė, į kurios kūrimą buvo įtraukta ir ši asociacija bei kiti ekspertai, pensijų sistemos dalyviai.

Jis akcentuoja, kad naudingas kaupiantiesiems buvo gyvenimo ciklo principo įdiegimas pensijų fonduose, ženkliai sumažinti maksimalūs leidžiami pensijų fondų valdytojų mokesčiai, palengvintas perėjimas kaupiantiesiems į kitą pensijų kaupimo bendrovė ir galimybė daryti papildomas įmokas II pakopoje (tame tarpe — darbdavių įmokas darbuotojų naudai).

Jo vertinimu, valstybės paskata ir žmonių papildomas kaupimas antroje pakopoje nėra pakankamas siekiant senatvėje gyventi oriai. 

Pablo Antolinas, EBPO pensijų ekspertas, VŽ duotame interviu, nurodė, kad sudaryta galimybė Lietuvoje atidėti 3% pajamų senatvės pensijai kaupti yra šis tas, tačiau išlieka mažiausia taupymo norma Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse (EBPO). Kad dabartinėmis žemos grąžos ir senėjančios visuomenės sąlygomis užsitikrintų orią senatvę, Lietuvos gyventojai turėtų kaupti iki penktadalio pajamų.

Gana didelis skaičius sustabdžiusių kaupimą ir pusės naujai įtraukiamų dalyvių atsisakymas kaupti II pakopoje signalizuoja politikams, kad reformos pensijų sistemoje buvo daromos per dažnai ir žmonėms trūksta stabilumo ir pasitikėjimo, kad naujosios taisyklės galios ilgą laiką.

„Dabar uždavinys politikams turėtų būti savo veiksmais ir komunikacija įrodyti žmonėms, kad pakeitimai yra ilgalaikiai ir žmonės gali pasitikėti tokia sistema. Tada galima būtų tikėtis, kad dalis sustabdžiusių kaupimą ar atsisakiusių naujo įtraukimo į kaupimą, sugrįš į kaupimą ir sistema turės didesnę aprėptį“, – teigia M. Kalesinskas.

Pensijų fondai nuostolio nepatyrė

LIPFA atsiųstame komentare nurodo, kad nors dalis II pakopos pensijų fondų dalyvių iš sistemos pasitraukė pastaroji pasipildė 74.300 naujų automatiškai įtrauktų ir savo noru kaupimo sutartis sudarančiais dalyviai.  II pakopoje kaupimą sustabdė 204.000 gyventojų, bet jų pinigai toliau yra investuojami fondų valdytojų. Tad lyginant su šių metų sausio 1 d. II pakopos dalyvių turtas yra išaugęs 11,4%, iki 3,47 mlrd. Eur.

Tiesa, įvykusi pensijų reforma pareikalavo nemažai investicijų.

„Siekiant sklandžiai suvaldyti procesą teko sustiprinti konsultacijas teikiančių specialistų komandą. Vos pusmetį pasiruošti reformai turėję pensijų fondai sutvarkė teisinę dokumentaciją ir investavo į informacijos technologijų (IT) sprendimus, į kuriuos pritraukė specialistus iš kitų projektų. Tačiau šiuo metu svarbiausia, kad būtent valdžia, kuri nustato esminius II pakopos veiklos principus ir dalyvavimo joje sąlygas, suprastų, jog stabilumas daugiau kaip milijoną klientų turinčiai sistemai yra tiesiog būtinas“, — pabrėžia LIPFA.

[infogram id="5b61a570-b9f2-453c-9199-94b16d4b5404" prefix="nkf" format="interactive" title="Kaupiantieji pensijų fonduose, Sodros duomenys sausis-birželis"]

Skaičiai realus ar popieriniai?

Nurodoma, kad kaupti savo lėšomis antroje pakopoje liko arba rinkosi 1,132 mln. gyventojų, kai metų pradžioje tokių žmonių buvo 645.000. Tačiau matyti, kad tai pasirašytos sutartys kaupti, o realiai nuo atlyginimo į pensijų fondus pervedančiųjų yra mažiau.

Geras lakmuso popierėlis, kiek yra realių fondų dalyvių — tai „Sodros“ pervedamos įmokos ir valstybės subsidijos į pensijų fondų dalyvių asmenines sąskaitas.

Štai „Sodra“ gegužę nurodė, kad iš 1,3 mln. pensijų kaupimo dalyvių kovą aktyviai kaupime dalyvavo ir įmokas mokėjo 810.000 gyventojų.

M. Kalesinskas komentuoja, kad viskas priklauso nuo apibrėžimo/skaičiavimo.

„Kiek aš suprantu, skaičiuojant tuo pačiu būdu, per pusmetį aktyvių kaupiančiųjų šiek tiek pamažėjo. Na o tie skaičiai virš milijono kaupiančiųjų įtraukia ir  „neaktyvius“, t.y. tuos kurie reguliariai nepervedinėja įmokų, bet, kiek aš suprantu, jau neįtraukia tų, kurie susistabdė per šią reformą“, — sako M. Kalesinskas.

Saulius Jarmalis, „Sodros“ komunikacijos skyriaus vadovas, aiškina, kad naujausius duomenis apie pervestas įmokas turima už balandį (nes mokėta birželį).

„Tai buvo 830.000, o netrukus mokėsime už gegužę. Kiek įmokų pervesta į gyventojų sąskaitas pensijų kaupimo fonduose, dar neturime, bet jų skaičius turėtų būti panašus“, — sako S. Jarmalis.

„Sodros“ atstovas priduria, kad paskatas gauna visi, kurie moka įmokas priklausomai nuo to, kokio dydžio įmokas moka. Tiesiog esą nebeliko galimybės dalyvauti kaupime ir nemokėti įmokų.  „Šiai dienai, 633.000 dalyvių moka 3% ir gauna 1,5% VDU paskatą bei 499.000 dalyvių moka 1,8% ir gauna 0,3% nuo VDU valstybės paskatą“, – kartoja S. Jarmalis.

Pasididinti įmokas dar galima per liepą

Nors reformos langas iš esmės jau užvertas, tačiau liepos mėnesį dar galima pakoreguoti kaupimo formulę ir padidinti kaupimo tempą (nuo 1,8+0,3) iki formulės 3+1,5. Metų pradžioje įvykusi mokesčių reforma bei atlyginimų bruto perskaičiavimas dažnu atveju leidžia pasirūpinti finansine ateitimi iš esmės nepajuntant to savo biudžete.

VŽ rašė, kad dar per visą liepą galima nuspręsti, ar verta kaupti daugiau nei šiuo metu automatiškai atskaitomi 1,8% nuo algos ir gauti maksimalią valstybės priemoką, kuri kartu su jūsų įmoka, kas mėnesį pervedama į fondą, sulaukus 65 metų, garantuotų didesnį priedą prie senatvės pensijos.

SADM nurodo, kad siūlymas kaupti antroje pakopoje ateityje bus kartojamas ir tiems jauniems gyventojams iki 40 metų, kurie šįkart pasirinko nepradėti kaupti, – tokių gyventojų buvo 77.900. Pasiūlymas bus teikiamas kas trejus metus iki 40 metų.

Įtraukimas į kaupimo sistemą vyks kiekvienais metais, tačiau toks kasmetis procesas palies tik tuos, kurie 2019 m. sausio 2 d. neturėjo draudžiamųjų pajamų, bet kitais ar dar kitais metais pradės dirbti ir gaus darbo pajamų. Visais atvejais dirbantieji galės atsisakyti kaupimo pranešę apie tai „Sodrai“.

J. Varanauskienė: žmonės buvo aktyvūs

„Sodros“ užduotis buvo teikti informaciją apie reformos numatytus pokyčius – ir esamiems kaupimo sistemos dalyviams, ir svarstantiems jais tapti. Matome, kad žmonės aktyviai domėjosi ir naudojosi pirmąjį šių metų pusmetį jiems pasiūlytomis galimybėmis“, – teigia „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

nuotrauka::3 left

Pasak jos, dar praėjusių metų pabaigoje „Sodra“ išsiuntė daugiau nei milijoną žinučių į asmenines gyventojų paskyras pensijų kaupimo dalyviams, o šių metų sausį bei pakartotinai birželį ir visiems 152.000 naujai įtraukiamų gyventojų. Maždaug pusei jų išsiųsti ir elektroniniai laiškai.

Daugiau negu pusė naujai įtrauktų dalyvių – 76.000 – šią informaciją perskaitė.

„Tiems, kurie žinučių nebuvo perskaitę per sausį, taip pat išsiuntėme 90.000 registruotų laiškų su jiems asmeniškai svarbia informacija apie pensijų kaupimo pokyčius. Bendrovės „Spinter research“ balandį atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, apie pensijų reformą žinojo 85.000 gyventojų“, – priduria J. Varanauskienė.

„Sodroje“ konsultacijas apie pensijų kaupimą gavo 104.000 gyventojų, o specialiai šiai reformai ekspertų sukurta Prognozuojamos pensijos skaičiuokle per pusmetį pasinaudota daugiau nei pusę milijono kartų.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Buvęs FED vadovas: centriniams bankams nėra tikslo leisti savo kriptovaliutų

Buvęs JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Alanas Greenspanas sako, kad pasaulio centriniams bankams...

Rinkos
11:43
Daugiau kaip pusė VšĮ nepateikė duomenų apie savo dalyvius

Iš šiuo metu esančių daugiau kaip 11.000 viešųjų įstaigų duomenis apie savo dalyvius Registrų centrui pateikė...

Finansai
10:22
SEB banko klientai gali dar greičiau ir patogiau teikti faktoringo sąskaitas Verslo tribūna

Faktoringo paslaugomis besinaudojantys SEB banko klientai sąskaitas bankui nuo šiol gali teikti automatiškai...

Finansai
06:00
Didžiausi pelno mokesčio mokėtojai: bankai baigia deginti mokestinius nuostolius Premium 2

VMI skelbia didžiausius pelno mokesčio mokėtojus 2018 m., „Swedbank“ pernai sumokėjo gerokai daugiau pelno...

Finansai
05:45
Didesnes draudimo įmokas pataria planuoti ne tik „Teslos“ gerbėjams  Premium

Draudimas yra atsparus verslo ciklų svyravimams, nes net recesijos metu žmonės įsigyja automobilių draudimą...

Finansai
05:45
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Naujo biržos banko IPO sudalyvauti galės ir Lietuvos smulkieji investuotojai

Į Baltijos biržą ateinantis estų bankas „Coop Pank“ per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) iš naujų akcijų...

Rinkos
2019.11.11
Didžiosios ES valstybės reikalauja griežtų veiksmų kovoje su pinigų plovimu

Didžiosios Europos Sąjungos valstybės ragina įkurti naują priežiūros instituciją, kuri iš valstybių narių...

Finansai
2019.11.09
Šeimos finansai: kada reikalingas raštiškas sutuoktinio leidimas ar įgaliojimas

Jei gyvenate santuokoje ir norite sudaryti sandorius nekilnojamuojo turto, akcijomis ar su šeimos įmone,...

Finansai
2019.11.09
Verslas Rytuose: „Ashburn International“ vienu sandoriu paėmė trečdalį Azerbaidžano rinkos

Vienas stambiausių Azerbaidžano bankų „Pasha bank“ el. kortelių skaitytuvų tinklui stebėti ir valdyti...

Paslaugos
2019.11.08
Šiaulių banką sekantys analitikai atnaujino akcijų vertinimus Premium 1

Penktadienį Baltijos biržoje aktyvumą gelbėjo Talino prekyvietės flagmanai. Po trečiojo ketvirčio rezultatų...

Rinkos
2019.11.08
Valstybės kontrolė: kasmet Lietuvoje nesurenkamas milijardas Eur PVM 2

Dėl šešėlio Lietuvoje valstybė kasmet negauna maždaug 1 mlrd. Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nors su...

Finansai
2019.11.08
Tarp didžiausių paramos gavėjų - „Mamų unija“, konservatoriai ir A. Tapino „Laisvės TV“ 1

Daugiausiai paramos gyventojai šiemet paskyrė paramos ir labdaros fondui „Mamų unija", politinei partijai...

Finansai
2019.11.08
Seime kelią skinasi pataisa, neleisianti ministrams VĮ paversti partijų lesyklėlėmis 1

Seimas po pateikimo ketvirtadienį pritarė liberalo Simono Gentvilo pataisoms dėl Valstybės (VĮ) ir...

Finansai
2019.11.08
Naujam bankui Lietuvoje aptarnavimo skyriai ir sąskaitos nereikalingi Premium

Į Lietuvos bankininkystės sektorių žengiantis estų bankas „Inbank“ Lietuvos vartojimo finansavimo ir lizingo...

Rinkos
2019.11.08
Biudžetiniai verpetai vis stipriau įsuka politikus Premium

Nors ir susiduria su opozicijos pasipriešinimu bei procedūriniais brūzgynais, pamažu į priekį juda...

Verslo aplinka
2019.11.08
„Noviti finance“ – su nauju vardu siūlo naujų finansavimo paslaugų Verslo tribūna

„Situacija rinkoje tokia, kad smulkiam verslui pasiskolinti tampa vis sudėtingiau“, – teigia Linas Armalys,...

Finansai
2019.11.07
Baltijos šalių įmonės aktyviau rengiasi galimam sunkmečiui, rodo apklausa

Dvi iš trijų stambiųjų įmonių Lietuvoje savo finansinę padėtį vertina palankiai, stebimas augantis įmonių...

Finansai
2019.11.07
Ekspertai apie tai, iš kur paimti 1,5 mlrd. Eur Premium 4

Lietuvos BVP ir mokesčių pajamų santykis nuo 29,8% 2017 m. išaugo iki 30,5% pernai. Finansų ministerija...

Finansai
2019.11.07
Didžiausia Maltos finansinių paslaugų įmonė investuoja Lietuvoje Verslo tribūna

Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje – naujas žaidėjas. Netrukus „Workland Quadrum“ biuruose įsikurs ir duris...

Finansai
2019.11.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau