Pensijų ruletėje – migla ir pažadai

Publikuota: 2019-06-26
Irmanto Gelūno („Scanpix“) nuotr.
Irmanto Gelūno („Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Liko vos kelios dienos iki galutinio sprendimo dėl pensijų, tačiau žmonėms tebelieka daugybė neatsakytų klausimų – visko išaiškinti nesugeba nei patys vadinamosios pensijų reformos sumanytojai, nei „Sodra“, nei Valstybinė mokesčių inspekcija. Pastaroji dar ir sugeba kaitalioti nuomonę.

Sulaukus pirmųjų 2019 m. algalapių, paaiškėjo ir reformos esmė – pasirodo, kad vietoj žadėtos mokesčių reformos ir mažesnių mokesčių mums įsiūlė pensijų reformą. VŽ primena, kad Lietuvos gyventojai iki liepos 1 d. (imtinai) turi apsispręsti, ką darys su kaupimu pensijai, – kaups pagal maksimalų kaupimo modelį, o gal iš viso atsisakys kaupimo II pakopos fonduose. Pastaruoju atveju taip pat teks apsispręsti, ką daryti su pensijų fonde jau sukauptomis lėšomis, – grąžinti „Sodrai“ ir visiškai atstatyti prarastą pensijos dalį, o gal to nedaryti ir lėšas palikti fonde, kad jos toliau būtų investuojamos.

Daugiau nei gerą dešimtmetį kaitaliota pensijų sistema šiemet tarsi galutinai sujaukė smegenis: klausimai „ką daryti“ skamba jau gerą pusmetį – jį žmonės užduoda pensijų fondų atstovams, konsultantams, „Sodrai“, kolegoms, draugams ir t. t. Aišku, kad vienareikšmiško atsakymo nėra ir būti negali. Tačiau daugiau aiškumo būti privalo – apie tai turėjo pagalvoti vadinamosios pensijų reformos iniciatoriai ir įkūnytojai. Niekas iki šiol negali dorai išaiškinti, kokie yra jos pliusai, kokie minusai – ar dalyvauti pensijų fonduose, ar pasikliauti tik „Sodra“, ar galiausiai grįžti į jos glėbį su visomis pensijų fonduose sukauptomis lėšomis?

Apie žmonių pinigų, sukauptų pensijų fonduose, pargrįžimą į „Sodrą“ dar prieš keletą metų svajojo Stasys Jakeliūnas, tuomet dirbęs premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju. Pensijų fondai buvo tapę krislu S. Jakeliūno akyse, tad nagai panižo susigrąžinti žmonių sukauptus pinigus valstybės žinion. Tada neišdegė, o ir pačiam patarėjui teko iškiūtinti iš posto. Bet minėtas „specialistas“ sulaukė savo žvaigždžių valandos ir įkrovė savo indėlį į pensijų reformą – tik, regis, reikalai dėl kaupimo aiškūs tik pačiam S. Jakeliūnui. Kuris, pamojęs Lietuvai rankele, savo pensijos reikalus jau skaičiuoja ES pinigais.

Išankstiniai skaičiavimai rodo, kad II pakopa yra geriausias būdas kaupti pinigus, nepriklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio. Pagrindinis šios pakopos pranašumas – maži metiniai valdymo mokesčiai. Kaupiantys pensijai šioje pakopoje papildomai gauna valstybės subsidiją, o kol lėšos kaupiamos, jos yra paveldimos. Tačiau ši pakopa turi ir trūkumų, nes egzistuoja politinė rizika: Seimas gali nuspręsti panaikinti valstybės subsidiją, be to, visada gali atsirasti kokie jakeliūnai ir visi žmonių sukaupti pinigai iškeliaus į „Sodrą“ etc.

Tiek įmokos į II pakopą, tiek į III pakopą mokamos prieš tai sumokėjus gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir „Sodros“ mokesčius. Kaupiantieji III pakopoje nuo įmokų gali susigrąžinti GPM. Reformatoriai mojuoja dar vienu jauku – darbdavys gali darbuotojui pervesti tam tikrą sumą į III pakopą. Tačiau realybėje viskas taip supainiota, kad net patys idėjos autoriai neranda galų. Tuo įsitikino „Verslo žinios“, pamėginusios pasinaudoti šia teise. Kad būtų viskas teisėta, nusprendėme pasiaiškinti su VMI. Įdomiausia, kad redakcija gavo net kelis atsakymus iš šios institucijos – ir vieni prieštaravo kitiems. Pasirodo, darbdavys gali tai daryti, tačiau įmokos negali būti siejamos su darbo užmokesčiu. O iš kur tada darbdaviui imti pinigus? Čia jau ne VMI reikalas, pinigai turi būti „iš kitų fondų“ ir taškas. Štai jums ir paskata. O kur dar garantijos, kad GPM susigrąžinimo lengvata išliks?

Miglos į akis pripūsta sočiai, o juk ant kortos pastatyta žmonių senatvė. Dabartinė „reforma“ labiau primena aklą tikėjimą, kad sistema bus gera. Kaip ir tos masiškai platinamos skaičiuoklės – skaičių daug, tačiau „suskaičiuota“ sukaupta senatvės pensija – tik hipotetinė. VŽ nuomone, politikų pareiga buvo (ir tebelieka) viską aiškiai suformuluoti, užtikrinti tęstinumą – dėl nuolat kaitaliojamos tvarkos nebeliko pasitikėjimo, o neužtikrindama žmonių socialinio saugumo, valdžia kuria problemas ateičiai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Valstybės biudžeto pajamos 2020 m. turėtų augti sparčiau už išlaidas

Vyriausybė trečiadienį svarstys Finansų ministerijos parengtą 2020 metų valstybės biudžeto projektą. Jame...

Finansai
10:17
V. Vasiliauskas: pasaulio ekonomikai būtina skubi pagalba 12

Šalių vyriausybės privalo imtis priemonių pasaulio ekonomikos augimui gaivinti, teigia Vitas Vasiliauskas,...

2020 m. didės vaiko pinigai, MMA, o pensijos augs sparčiau už algas 18

Kitąmet planuojama didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą...

Finansai
2019.10.15
Darbo rinkos laukia iššūkiai: kas antra darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota  8

Vidutinė tikimybė, kad darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota, siekia daugiau nei 50%. Tai reiškia, kad kas...

Finansai
2019.10.15
Per metus į ūkininkų kišenes įkrenta apie 2 mlrd. Eur 60

Paraginta prezidento, Finansų ministerija spalio pradžioje parengė Akcizų įstatymo pataisas. Jeigu jos...

Finansai
2019.10.15
Pasaulinės recesijos tikimybė tesiekia 30%, rodo ekonominių rodiklių švieslentė Premium

Tikimybė, kad pasaulinė ekonomika panirs į recesiją per ateinančius dvejus metus, siekia 30%, rodo...

Finansai
2019.10.15
Po VK audito iš šešėlio ištraukta suma sumažėjo 30% Premium 2

Po Valstybės kontrolės peržiūros 171 mln. Eur iš šešėlio ištraukta suma 2018 m. sumažėjo iki 115 mln. Eur.

Finansai
2019.10.15
„Swedbank“ momentinius mokėjimus paleido ir interneto banko naudotojams 10

Lietuvos komercinis bankas „Swedbank“ pradeda vykdyti momentinius mokėjimus privatiems ir verslo klientams,...

Rinkos
2019.10.14
VMI darbuotojai jautrią informaciją siuntėsi į savo asmenį e. paštą Premium 12

Valstybinė mokesčių inspekcija gauna daug jautrios informacijos, tačiau ne visuomet pakankamai atsargiai su...

Finansai
2019.10.14
Lietuvos bankas: bankai neturėtų riboti klientų pasirinkimo dėl notarų 3

Lietuvos bankas ir Lietuvos notarų rūmai iš gyventojų sulaukia nusiskundimų dėl komercinių bankų taikomos...

Paslaugos
2019.10.14
Indulgencija dirbti neefektyviai 6

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir toliau stokoja ambicijų – tai atspindi ir pelningumo, ir nuosavo kapitalo...

Verslo aplinka
2019.10.14
Verslui patraukliausia estiška mokesčių sistema, Lietuva – 4-a pasaulyje  Premium 11

Jau šeštus metus pasaulyje patraukliausia verslui pripažįstama Estijos mokesčių sistema. Jai įkandin seka...

Finansai
2019.10.14
M. Statulevičius: mokančiųjų NT mokestį ateityje daugės 26

Valdžiai ketinant išplėsti nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, Lietuvos nekilnojamojo...

Statyba ir NT
2019.10.13
SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus 12

Sekmadienį SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus, tačiau juos žada grąžinti tą pačią...

Finansai
2019.10.13
Suskaičiavo, kiek pajamų restoranai nuslepia per pietus 32

Lietuvos viešojo maitinimo sektoriuje vien per pietų pertrauką kasdien gali būti neapskaitoma 800.000 Eur...

Paslaugos
2019.10.13
Sužibėję „Swedbanko" pensijų fondai atsisako garbės: tikslins duomenis Premium 7

Per devynis šių metų mėnesius investicinės grąžos orientyrus aplenkė „Swedbank investicijų valdymo" (SIV) ir...

Finansai
2019.10.11
Europa kol kas nesirengia gelbėti žlungančių „fintech“ 3

Europos Sąjungos institucija, atsakinga už žlungančių bankų pertvarkymą, kol kas nenumato pradėti rūpintis...

Rinkos
2019.10.11
Kaip Lietuva nesurinko 500 mln. Eur PVM 50

Lietuva ėmėsi naujų pajamų šaltinių į šalies biudžetus paieškos. Jau po pirmosios jų peržiūros daugelio akys...

Verslo aplinka
2019.10.11
Sąskaitų finansavimas slysta iš bankų: verslui nebaisios 6% ir didesnės palūkanos  Premium

Lietuvos faktoringo, dar vadinamo sąskaitų finansavimo, sferoje daugelį metų dominavo bankai. Tačiau į...

Finansai
2019.10.11
179.000 Eur būsto paskola tapo našta – bankas neteisingai skaičiavo palūkanas Premium 7

Bankas „Nordea“ priskaičiavo gyventojui per daug palūkanų, pripažino Lietuvos bankas ir rekomendavo banko...

Finansai
2019.10.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau