Pensijų ruletėje – migla ir pažadai

Publikuota: 2019-06-26
Irmanto Gelūno („Scanpix“) nuotr.
Irmanto Gelūno („Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Liko vos kelios dienos iki galutinio sprendimo dėl pensijų, tačiau žmonėms tebelieka daugybė neatsakytų klausimų – visko išaiškinti nesugeba nei patys vadinamosios pensijų reformos sumanytojai, nei „Sodra“, nei Valstybinė mokesčių inspekcija. Pastaroji dar ir sugeba kaitalioti nuomonę.

Sulaukus pirmųjų 2019 m. algalapių, paaiškėjo ir reformos esmė – pasirodo, kad vietoj žadėtos mokesčių reformos ir mažesnių mokesčių mums įsiūlė pensijų reformą. VŽ primena, kad Lietuvos gyventojai iki liepos 1 d. (imtinai) turi apsispręsti, ką darys su kaupimu pensijai, – kaups pagal maksimalų kaupimo modelį, o gal iš viso atsisakys kaupimo II pakopos fonduose. Pastaruoju atveju taip pat teks apsispręsti, ką daryti su pensijų fonde jau sukauptomis lėšomis, – grąžinti „Sodrai“ ir visiškai atstatyti prarastą pensijos dalį, o gal to nedaryti ir lėšas palikti fonde, kad jos toliau būtų investuojamos.

Daugiau nei gerą dešimtmetį kaitaliota pensijų sistema šiemet tarsi galutinai sujaukė smegenis: klausimai „ką daryti“ skamba jau gerą pusmetį – jį žmonės užduoda pensijų fondų atstovams, konsultantams, „Sodrai“, kolegoms, draugams ir t. t. Aišku, kad vienareikšmiško atsakymo nėra ir būti negali. Tačiau daugiau aiškumo būti privalo – apie tai turėjo pagalvoti vadinamosios pensijų reformos iniciatoriai ir įkūnytojai. Niekas iki šiol negali dorai išaiškinti, kokie yra jos pliusai, kokie minusai – ar dalyvauti pensijų fonduose, ar pasikliauti tik „Sodra“, ar galiausiai grįžti į jos glėbį su visomis pensijų fonduose sukauptomis lėšomis?

Apie žmonių pinigų, sukauptų pensijų fonduose, pargrįžimą į „Sodrą“ dar prieš keletą metų svajojo Stasys Jakeliūnas, tuomet dirbęs premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju. Pensijų fondai buvo tapę krislu S. Jakeliūno akyse, tad nagai panižo susigrąžinti žmonių sukauptus pinigus valstybės žinion. Tada neišdegė, o ir pačiam patarėjui teko iškiūtinti iš posto. Bet minėtas „specialistas“ sulaukė savo žvaigždžių valandos ir įkrovė savo indėlį į pensijų reformą – tik, regis, reikalai dėl kaupimo aiškūs tik pačiam S. Jakeliūnui. Kuris, pamojęs Lietuvai rankele, savo pensijos reikalus jau skaičiuoja ES pinigais.

Išankstiniai skaičiavimai rodo, kad II pakopa yra geriausias būdas kaupti pinigus, nepriklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio. Pagrindinis šios pakopos pranašumas – maži metiniai valdymo mokesčiai. Kaupiantys pensijai šioje pakopoje papildomai gauna valstybės subsidiją, o kol lėšos kaupiamos, jos yra paveldimos. Tačiau ši pakopa turi ir trūkumų, nes egzistuoja politinė rizika: Seimas gali nuspręsti panaikinti valstybės subsidiją, be to, visada gali atsirasti kokie jakeliūnai ir visi žmonių sukaupti pinigai iškeliaus į „Sodrą“ etc.

Tiek įmokos į II pakopą, tiek į III pakopą mokamos prieš tai sumokėjus gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir „Sodros“ mokesčius. Kaupiantieji III pakopoje nuo įmokų gali susigrąžinti GPM. Reformatoriai mojuoja dar vienu jauku – darbdavys gali darbuotojui pervesti tam tikrą sumą į III pakopą. Tačiau realybėje viskas taip supainiota, kad net patys idėjos autoriai neranda galų. Tuo įsitikino „Verslo žinios“, pamėginusios pasinaudoti šia teise. Kad būtų viskas teisėta, nusprendėme pasiaiškinti su VMI. Įdomiausia, kad redakcija gavo net kelis atsakymus iš šios institucijos – ir vieni prieštaravo kitiems. Pasirodo, darbdavys gali tai daryti, tačiau įmokos negali būti siejamos su darbo užmokesčiu. O iš kur tada darbdaviui imti pinigus? Čia jau ne VMI reikalas, pinigai turi būti „iš kitų fondų“ ir taškas. Štai jums ir paskata. O kur dar garantijos, kad GPM susigrąžinimo lengvata išliks?

Miglos į akis pripūsta sočiai, o juk ant kortos pastatyta žmonių senatvė. Dabartinė „reforma“ labiau primena aklą tikėjimą, kad sistema bus gera. Kaip ir tos masiškai platinamos skaičiuoklės – skaičių daug, tačiau „suskaičiuota“ sukaupta senatvės pensija – tik hipotetinė. VŽ nuomone, politikų pareiga buvo (ir tebelieka) viską aiškiai suformuluoti, užtikrinti tęstinumą – dėl nuolat kaitaliojamos tvarkos nebeliko pasitikėjimo, o neužtikrindama žmonių socialinio saugumo, valdžia kuria problemas ateičiai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 6

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Mokesčių paklodei tampyti – naujas įstatymas Premium

Seimas priėmė Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą. Jis įmonėms suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo...

Finansai
2019.07.19
Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 3

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 10

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 9

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 5

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Kas geriau: indeksuojama „Sodros“ pensija ar fiksuotas anuitetas  Premium 10

Per pastarąjį pusmetį daugiau nei 200.000 gyventojų sustabdė kaupimą antroje pensijų sistemos pakopoje. Šie...

Finansai
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau