Miško savininkams nori įsūdyti visuotinį 5% mokestį nuo valdomo miško 

Publikuota: 2019-06-17
Atnaujinta 2019-06-17 12:18
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Ilgą laiką siekę, kad būtų panaikintas 5% mokestis nuo parduotos medienos, miško savininkai, regis, gavo priešingą rezultatą. Aplinkos ministerija dabar rengiasi įvesti visuotinį mokestį nuo valdomo miško ploto, tačiau numato ir išimtis.

Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, žada nuo mokesčio atleisti smulkius savininkus, valdančius iki 1 ha miško valdas (taip pat ir saugomose teritorijose valdančius) bei tuos, kurie raštiškai įsipareigos nekirsti miško.

Jei Seimas priims Miško įstatymo pataisas, nuo 10 ha miško kasmet tektų mokėti apie 70 Eur mokestį. Lietuvoje vidutinė miško valda siekia 3-4 ha, o nuo tokio ploto tektų vidutiniškai mokėti nuo 21 iki 28 Eur per metus.

Šiuo metu įstatymo projektą Aplinkos ministerija derina su suinteresuotomis pusėmis. Ministerija mato vien pataisos privalumus, o miško savininkai siūlymus vertina nevienareikšmiškai. 

70 Eur nuo 10 ha valdos

Jeigu Aplinkos ministerijos pateiktai pataisai pritars Vyriausybė ir pataisas priims Seimas, maždaug 250.000 miško savininkų Lietuvoje, kurie valdo arti 500.000 ha ūkinės paskirties miško (kur galimi vykdyti pagrindiniai plyni kirtimai), teks kasmet mokėti 5% mokestį nuo nuosavybės teise valdomo miško vidutinių potencialių pajamų iš vieno hektaro.

„Miško įstatymo pataisos rengėjai skaičiuoja, kad 10 ha apmokestinamo ūkinio miško (IVA grupė) vidutinėje miško naudojimo intensyvumo zonoje turintis miško savininkas kasmet turėtų sumokėti apie 70 Eur mokestį“, – nurodo Lietuvos miško savininkų asociacija.

Aplinkos ministerija tvirtina, kad potencialios pajamos iš vieno ha gaunamos vidutinį miško naudojimo intensyvumą padauginus iš vidutinės nenukirsto miško kainos, kuri turėtų būti nustatoma kartą per metus – skaičiavimuose naudota 28 Eur/m3.

Aplinkos ministerijos balandį rengtame Miškų įstatymo projekto pristatyme nurodoma, kad mokestis būtų skaičiuojamas nuo maždaug 500.000 ha, nors privatiems miško savininkams priklauso beveik 900.000 ha.

Iš bendro apmokestinamo privačių miškų ploto būtų išminusuojami II gr. privatūs miškai (95.000 ha) ir nacionalinių parkų miškai, kuriuose draudžiami pagrindiniai plyni kirtimai. taip pat jaunuolynai (iki 20 m. amžiaus — 190.000 ha) ir labai smulkių iki 0,5 ha valdų savininkai (apie 15.000 ha — 60.000 miško savininkų).

Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, pirmadienį atsiųstame komentare, nurodė, kad planuojamos platesnės mokesčio išimtys, t.y. valdantiems iki 1 ha (ne 0,5 ha) miško valdas ir kitos.

nuotrauka::1 left

„Rengiamame projekte planuojame, kad mokestis nebus taikomas tiems savininkams, kurių miškas yra iki 1 ha dydžio ir tiems, kurių miškas patenka į saugomos teritorijos zoną. Taip pat planuojama, pasirašyti sutartis su tais miškų savininkais, kurie įsipareigos tausoti ir nekirsti miško – tuomet jiems irgi nebus taikomas joks mokestis“, – teigė ministras Mažeika.

Sutartys būtų sudaromos tarp miško savininko ir institucijos (šiuo metu dar nėra nuspręsta kurios) – greičiausiai tai būtų Valstybinė miškų tarnyba.

Ministerija mato tik privalumus

Aplinkos ministerija nurodo, kad naujoji miškų apmokestinimo tvarka paskatintų privačių miškų savininkus vykdyti aktyvesnę ūkinę veiklą miškuose, ypač tuos miško savininkus, kuriems 5% privalomieji atskaitymai iš pajamų už parduodamą medieną yra lemiantys apsisprendžiant vykdyti ar nevykdyti miško kirtimus mažesnės vertės medynuose (pvz., baltalksnynuose, drebulynuose ir pan.)

„Atsižvelgiant į tai, kad siūlomą įmoką privalėtų mokėti ir veiklos nevykdantys, bet tam potencialą turintys miško savininkai, toks mokestis paskatintų miško žemės rinką ir sudarytų prielaidas racionalesnių miško valdų formavimui, sumažintų mokestinę naštą nuolatinę miškų ūkio veiklą vykdantiems miško savininkams, o tai prisidėtų prie privačių miškų ūkio sektoriaus plėtros“, – nurodoma Miškų įstatymo pataisos pristatyme.

Savininkai vertina nevienareikšmiškai

Algis Gaižutis, LMSA valdybos pirmininkas, mano, kad Aplinkos ministerija tuo siekia, kad nesumažėtų finansavimas miškų priežiūrai. Šiuo metu taikomas 5% mokestis nuo parduotos medienos pervedamas į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą (jo pernai surinkta 12 mln. Eur), iš kurios finansuojama miškų priežiūra, tvarkomi miškų keliai, likviduojami stichinių nelaimių padariniai, diegiama priešgaisrinė sistema ir pan.  

LMSA siūlomiems Miško įstatymo pakeitimams nepritaria ir primena, kad Aleksandras Muzikevičius, premjero patarėjas, buvo informavęs miško savininkų bendruomenę, kad Vyriausybė siūlys nuo kitų metų Seimui atsisakyti nuo 2015 m. privačių miškų savininkams taikomo 5% mokesčio už parduotą medieną ir statų mišką, tačiau apie visuotinį mokestį miško savininkams jokios kalbos nebūta.

nuotrauka::2 right

Savo ruožtu kita Privačių miško savininkų asociacija pažymi, kad siūlomi pakeitimai yra racionalesni, nei Miškų įstatymo formuluotės, pagal kurias įtvirtinti ir jau penktus metus taikomi pajamų nuo prekybos už apvaliąją medieną (apyvartos) mokesčiai, tiesiogiai prisidėję prie privataus miškų ūkio skurdinimo ir įnešę nelygiavos į konkurencinę aplinką, kuomet dalį surinktų mokesčių naudoja didesnis rinkos dalyvis – valstybinių miškų valdytojas (VĮ Valstybinių miškų urėdija).

„Taip neturėtų būti. Manome, kad bet kokius mokesčius už miškų naudojimą derėtų skirti į atskiras dalis pagal tai, kokias valstybė patiria išlaidas, tokias kaip miškų inventorizacija, sanitarinė ir priešgaisrinės miško apsaugos, todėl lėšos šioms valstybės išlaidoms kompensuoti turėtų būti surenkamos iš visų miškų savininkų ir valdytojų, ne tik iš tų, kurie naudoja miškus, pvz., gamina ir parduoda apvaliąją medieną“, – nurodo Aidas Pivoriūnas, PMSA direktorius, Aplinkos ministerijai pateiktame rašte.

Įžvelgia ir žinybinį interesą

Anot p. Gaižučio, šiomis pataisomis Aplinkos ministerija siekia išlaikyti Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą, kuria ši ir disponuoja. Tačiau jis taip pat atkreipia dėmesį, kad po Vyriausybės posėdyje priimto sprendimo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tokių specialiaisiais įstatymais valdomų žinybinių fondų ir programų teisėtumo, kyla abejonės dėl jų atitikimo Konstitucijai.

„Tad Aplinkos ministerijai kyla grėsmė apskritai netekti kontrolės ne tik miškų, bet ir Klimato kaitos, Aplinkos apsaugos ir kt. programų“, — pridūrė p. Gaižutis.

nuotrauka::3 left

Lietuvoje galimi plyni kirtimai ūkinės paskirties (IV kategorijos) miškuose, kurie Lietuvoje sudaro beveik tris ketvirtadalius iš 2,2 mln. ha visų miškų (iš jų 1,1 mln. ha – valstybiniai, 0,8 mln. ha – privatūs, dar 0,3 mln. ha – rezerviniai, skirti nuosavybei atkurti). 

Likusiems I–III kategorijos miškams (rezervatams, ekosistemoms, rekreaciniams ir apsauginiams) taikomi didesni ar mažesni ūkinės veiklos apribojimai ar net visiškas jos uždraudimas.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
05:45
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
05:45
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 17

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 1

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 4

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Kas geriau: indeksuojama „Sodros“ pensija ar fiksuotas anuitetas  Premium 8

Per pastarąjį pusmetį daugiau nei 200.000 gyventojų sustabdė kaupimą antroje pensijų sistemos pakopoje. Šie...

Finansai
2019.07.16
Su programėle „Swedbank“ susidorojo, laukia konkurentų sąskaitų integravimas Premium 18

Šiandien „Swedbank“ pristato atsiskaitymų galimybę dėvimais „Garmin“ ir „Fitbit“ įrenginiais. Bankas pasirašė...

Paslaugos
2019.07.16
Kiek skolintis būstui yra protinga Premium 57

Būsto įperkamumui viršijant rekordus, o palūkanoms dar ilgai žadant būti rekordiškai žemoms, gyventojams gali...

Rinkos
2019.07.15
Kad prievolė nuomotis patalpas netaptų priedanga melžti valstybę  1

Seimas praėjusią savaitę priėmė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir kitų susijusių įstatymų pataisas,...

Finansai
2019.07.15
Šiandien buhalterio darbe nebus: ko griebtis? 16

Kad ir kaip gerai būtų organizuota kompanija, kad ir kokie uolūs darbuotojai joje dirbtų – vasara yra toks...

Paslaugos
2019.07.14
Ar kolegos pavadavimas atostogų metu turėtų būti papildomai apmokamas  8

Liepos mėnuo yra pats atostogų įkarštis – visi skuba pailsėti prie jūros ar ežero arba išvykti į šiltus...

Vadyba
2019.07.13
SEB grynasis pelnas augo 14% 19

Pirmąjį šių metų pusmetį SEB banko grupė Lietuvoje uždirbo 58,6 mln. Eur grynojo pelno, arba 14% daugiau nei...

Rinkos
2019.07.12
Registrų centras atnaujino ataskaitų nepateikusių bendrovių sąrašą 10

Nuo šių metų birželio vidurio Registrų centras priminimus ir paraginimus pateikti ataskaitas už praėjusius...

Finansai
2019.07.12
Lietuviškas startuolis paleidžia tarpusavio draudimo platformą Premium 22

Sunešti bendrą fondą, skirtą nelaimingiems atsitikimams, ir taip pasidalyti draudimo riziką galima kartu su...

Rinkos
2019.07.12
Ministerijos kasmet sukrapštys 10 mln. Eur NT nuomos mokesčio, bet PVM nemokės Premium 3

Valdžios įstaigos už sostinės ir kitų šalies miestų centruose užimamas patalpas kasmet sukrapštys po 10 mln.

Finansai
2019.07.12
Iš VMI nutekėjo duomenų – uždarytas Mano VMI puslapis Premium 17

Kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie mokesčių mokėtoją su senais jau pasibaigusiais...

Finansai
2019.07.11
„Luminor“ atleis mažiau darbuotojų nei planavo – 370 26

Veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“ birželį apie atleidimą perspėjo 194...

Vadyba
2019.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau