Kas tai? Eksperto įžvalgos

LAT paneigė baudinės civilinės atsakomybės funkcijos galimumą sutartiniuose santykiuose

Publikuota: 2019-06-17
Prof. dr. Solveiga Palevičienė, advokatų kontoros GLIMSTEDT partnerė, advokatė, Audrius Žvybas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas.
Prof. dr. Solveiga Palevičienė, advokatų kontoros GLIMSTEDT partnerė, advokatė, Audrius Žvybas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas birželio 13 dieną priėmė svarbią nutartį ir užbaigė ilgus metus trukusią bylinėjimosi karuselę tarp Serbijos privatizavimo agentūros bei Lietuvos investuotojų.

Byloje buvo sprendžiamas Serbijos arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje klausimas. Ginčas kilo dėl sutarties su Lietuvos investuotojais ir Serbija nutraukimo, kai valstybės privatizavimo institucija, vienašališkai nutraukusi su investuotojais sutartį bei susigrąžinusi privatizavimo objektą ir negrąžinusi investuotos sumos, iš investuotojų papildomai prašė priteisti sutartyje nustatytą sutartinę 25 proc. pardavimo kainos dydžio baudą. 2012 m. Serbijos arbitražo teismas patenkino Privatizavimo agentūros ieškinį ir priteisė iš investuotojų 3 275 000 Eur.

Kai Serbijos privatizavimo agentūra kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl minėto arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, Lietuvos investuotojai šioje byloje iškėlė klausimą dėl tokio arbitražo sprendimo priteistų baudinių netesybų pripažinimo prieštaraujančiomis viešajai tvarkai.

Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Serbijos arbitražo sprendimą, LAT praėjusią savaitę galutine ir neskundžiama nutartimi priėmė priešingą sprendimą ir atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti šį arbitražo sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad Serbijos arbitražo priteista suma turi būti vertinama visų sutarties šaliai – pirkėjui pritaikytų sankcijų kontekste. Teismas padarė išvadą, kad Serbijos arbitražo priteistos 25 proc. dydžio sutartinės netesybos yra skirtos nubausti, o ne atlyginti iš anksto numatytus ar realiai patirtus nuostolius. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio baudų draudimas sudaro ne tik Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos, bet ir tarptautinės viešosios tvarkos turinį.

Pirma, Konstitucinis Teismas dar 2012 m. spalio 24 d. nutarimu aiškiai paneigė baudinės civilinės atsakomybės funkcijos galimumą privatizavimo santykiuose. Teismas pripažino, jog toks teisinio reguliavimo modelis, pagal kurį valstybė, nutraukdama privatizavimo sutartį, ne tik atsiima privatizavimo objektą, bet ir pasilieka sau 100 proc. už privatizavimo objektą sumokėtos kainos bei investuotojo investuotas lėšas turtui pagerinti, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Antra, tokie Konstitucinio Teismo išaiškinimai visiškai atitinka tarptautines restitucijos teisinio reglamentavimo tendencijas, pripažįstančias vienašalio sutarties nutraukimo kontekste vienašalę restituciją tik išimtiniais atvejais.

Trečia, teisės doktrinoje nurodoma, kad baudinės netesybos yra pripažįstamos ir prieinamos tik pagal labai riboto skaičiaus valstybių teisę. Daugumoje valstybių baudžiamosios priemonės yra ne tik neprieinamos, bet ir laikomos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai. Todėl tiek baudinių netesybų prieinamumas, tiek arbitražo sprendimų dėl jų vykdytinumas yra griežtai ribojamas.

Teismas priėjo išvadą, kad iš Serbijos arbitražo sprendimo turinio negalima spręsti, jog nagrinėjamu atveju sutartinė bauda buvo pritaikyta kaip kompensacinė priemonė, skirta valstybės nuostoliams dėl privatizavimo sutarties pažeidimo kompensuoti. Teismas galiausiai nusprendė, jog Serbijos arbitražo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti Lietuvos Respublikoje reikštų sukūrimą teisinės situacijos, blogesnės (investuotojo ir valstybės turtinių teisių balanso požiūriu) už tą, kurią Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarime pripažino kaip prieštaraujančią Konstitucijai.

„Didžiuojuosi GLIMSTEDT komanda ir džiaugiuosi, kad šioje byloje pavyko apginti mūsų kliento „Sanitex“ teises ir teisėtus interesus. Bylinėjimasis nebuvo lengvas, kainavo visiems daug laiko ir pastangų, bet galiausiai pavyko įtikinti LAT, jog tokie drakoniško dydžio baudiniai nuostoliai negali būti priteisti.“ – sakė advokatų kontoros GLIMSTEDT partnerė, Ginčų sprendimo praktikos grupės vadovė advokatė prof. dr. Solveiga Palevičienė, komentuodama LAT nutartį.

Paminėtina, kad dėl ginčo su Privatizavimo agentūra 2009 m. Lietuvos investuotojai UAB „Sanitex“ ir UAB „Arvi“ ir ko buvo pradėję ir investicinio ginčo procedūrą tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre Vašingtone (ICSID) pagal dvišalę Lietuvos ir Serbijos investicijų apsaugos sutartį. Po daugiau nei 5 metus trukusio proceso Investicinis arbitražo tribunolas toje byloje pripažino, kad Lietuvos investuotojų teisės buvo pažeistos, kad Serbijos vyriausybė ir jos institucijos neužtikrino tinkamos užsienio investuotojų apsaugos, todėl priteisė iš Serbijos 1 mln. eurų dydžio kompensaciją.

GLIMSTEDT advokato Audriaus Žvybo, atstovavusio Lietuvos investuotojams minėtame investiciniame ginče, taip pat UAB „Sanitex“ šioje Serbijos arbitražo sprendimo pripažinimo byloje, teigimu, Investicinio arbitražo tribunolo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai rodo, kad Serbija nebuvo įdiegusi visų pripažintų investuotojų apsaugos standartų ir kad jos vykdyta privatizavimo programa, jos priežiūra, teisinis reguliavimas buvo ydingi ir tobulintini.

„Vienašališkai derybose primestos sankcijos, kelių lygių baudos ir neproporcingai paskirstyta atsakomybė buvo itin kritiškai įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris konstatavo, kad tokios nuostatos yra niekinės, o jų pagrindu priimti Serbijos arbitražo sprendimai negali būti pripažįstami ir vykdomi Lietuvos Respublikoje,“ – akcentavo GLIMSTEDT advokatas Audrius Žvybas.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kaip pasikeitė pagrindiniai Lietuvos rodikliai 2019 m.

2019 m. ką tik pasibaigė, todėl galutinių skaičių, koks vienas ar kitas rodiklis buvo 2019 m. pabaigoje dar...

Finansai
09:15
JK mokėjimų bendrovė „Paymaster24“ kuriasi Lietuvoje

Lietuvoje bendrovę įsteigė Jungtinės Karalystės mokėjimų įmonė „Paymaster24“.

Finansai
2019.12.31
Išsamiai: nuo 2020 m. įsigalioja daugiau kaip 30 mokestinių pakeitimų Premium 1

Nuo 2020 m. perkeliant verslą ar turtą iš Lietuvos reikės sumokėti vadinamąjį išėjimo mokestį, teisininkai ir...

Finansai
2019.12.31
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30
Nuo 2020 m. raudoni šviesoforai užsidegs prie kiekvienos mokesčių mokėjimo klaidos Premium

VMI pradeda nuotolinius bendrovių patikrinimus – bus tikrinamos visos į standartinę apskaitos duomenų...

Finansai
2019.12.30
Dirbu savarankiškai: kaip galiu kaupti pensijai  1

Palyginti su daugiau kaip 1 mln. etatinių darbuotojų, savarankiškai besidarbuojančių žmonių Lietuvoje yra...

Finansai
2019.12.28
Nuo pinigų bado gelbėja kreditų alternatyvos, nuo skurdo – nuosavas būstas  Premium

Seklėjančioje kreditavimo rinkoje galvą kelia alternatyvus finansavimas, o pensininkus nuo skurdo Lietuvoje...

Verslo klasė
2019.12.27
2020 m. keisis motinystės, ligos ir nedarbo išmokos 1

Nuo kitų metų pradžios ūgtels minimalios motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos, nedarbo išmokos,...

Finansai
2019.12.25
LB apklausa: didžiausios rizikos – programišių atakos ir NT rinkos perkaitimas

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija...

Finansai
2019.12.23
Šiaulių banko naujiena investuotojams siunčia tris signalus Premium

Šventinę savaitę užklydusieji į pasyvią Baltijos biržą daugiausiai sukiojosi apie bankų akcijas. Atskiro...

Rinkos
2019.12.23
Įvardijo priežastis, kodėl ekonomika 2020 m. gali kilti sparčiau nei prognozuojama

Įvairios šalies institucijos Lietuvai kitąmet prognozuoja nuo 2,0 iki 2,5% BVP augimą. Jis bus lėtesnis nei...

Finansai
2019.12.23
Šiaulių bankas metais anksčiau išpirko 20 mln. Eur emisiją ir išleido subordinuotas obligacijas

Šiaulių bankas šeštadienį, metais anksčiau, išpirko 20 mln. Eur obligacijų emisiją ir netrukus pranešė apie...

Rinkos
2019.12.23
Subliuškus medienos kainų burbului, 2019 m. žaliava pigo 40%  Premium 6

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) parduotos medienos kainos 2019 m., palyginti su 2018 m., krito 40%.

Finansai
2019.12.23
10 didžiausių bankrotų JAV istorijoje

Užsiimti verslu reiškia ne ką kitą, kaip pamatuotai rizikuoti. Nesvarbu ar atidarote priemiesčio užkandinę,...

Finansai
2019.12.21
Daugumos bankų klientai per šventes galės pervesti ir gauti pinigus

Didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių bankų klientų (išskyrus „Luminor“ banko) šiemet išvengs...

Finansai
2019.12.20
ECB įspėja Lietuvą dėl papildomo bankų pelno mokesčio 3

Europos centrinis bankas (ECB) ragina padidinto bankų pelno mokesčio tarifo iniciatorius įvertinti galimą...

Rinkos
2019.12.20
„Luminor" išleisimos NT obligacijos gera žinia besiskolinantiems būstui Premium 4

Europos centrinis bankas (ECB) suteikė „Luminor“ bankui leidimą išleisti padengtas obligacijas (angl. Covered...

Finansai
2019.12.20
Vyriausybė masinį perėjimą prie išmaniųjų kasos aparatų atidėjo metams Premium 3

Vyriausybė vieniems metams atidėjo perėjimą prie išmaniųjų kasos aparatų, nes viešasis pirkimas dėl...

Finansai
2019.12.20
Sukurti išmanesni įrankiai, leisiantys dar greičiau įsivertinti kliento patikimumą Verslo tribūna

Išsiplėtusi finansavimo rinka šiandien verslui siūlo eilę finansavimo sprendimų. Vis tik, net ir smulkiesiems...

Sujungtos SEB gyvybės draudimo bendrovės Baltijos šalyse

Tarptautinė SEB finansų grupė užbaigė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jai priklausančių gyvybės draudimo...

Finansai
2019.12.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau