Ką turi žinoti finansų vadovas ir įmonės vadovas

Publikuota: 2019-05-16
ISM Vadovų magistrantūros Finansų strategijos ir valdymo modulio vadovė dr. Tamara Mauricė.
ISM Vadovų magistrantūros Finansų strategijos ir valdymo modulio vadovė dr. Tamara Mauricė.

Plečiantis įmonių veiklos geografijai bei aštrėjant globaliai konkurencijai finansų rizikos valdymas tampa vis aktualesnė ir garsiau girdima tema. Deja, Lietuvos įmonėse finansų rizikos valdymo strategijos kūrimas vis dar retai patenka į prioritetinių veiklų sąrašą, konstatuoja ISM Vadovų magistrantūros Finansų strategijos ir valdymo modulio vadovė dr. Tamara Mauricė.

Ji teigia, kad įmonės neretai pačios prisiima valiutų kursų, žaliavų, energetinių išteklių, žemės ūkio produkcijos ar palūkanų normų pokyčių rizikas, taip sumažindamos pajamų stabilumą, o, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, padidindamos nuostolius ar sukeldamos mokumo problemas. Pagrindinės priežastys, dėl kurių finansų rizika neretu atveju nėra valdoma efektyviai, yra nepakankamas finansinis raštingumas, tvarios holistinės finansų rizikos valdymo strategijos trūkumas, interesų nesuderinamumas taip įmonės vadovybės ir finansų vadovo bei ribota finansų rizikos instrumentų pasiūla. 

Papildomi kaštai ar pridėtinė vertė?

 „Finansinio raštingumo trūkumas ypač pastebimas finansų vadovų požiūryje į finansų rizikos valdymą kaip į papildomų kaštų, o ne pridėtinės vertės generavimo šaltinį, – pasakoja ISM Vadovų magistrantūros Finansų strategijos ir valdymo modulio vadovė. – Tokį požiūrį sustiprina dažnai girdimas argumentas, kad, remiantis efektyvios rinkos hipoteze, finansų rinkose prekiaujamų instrumentų vertės pokyčiai yra nenuspėjami, tad, fiksuojant palūkanų normas, valiutos kursus ar žaliavų kainas, „rinkos nepergudrausi“.“

Maža to, anot jos, finansų rizikos valdymas reikalauja ir žmogiškųjų, ir finansinių išteklių, kas dar labiau stumia finansų rizikos valdymą į įmonės strategijos paraštes. Visgi finansų rizikos valdymo tikslas nėra „pergudrauti rinką“ ir „užsidirbti“ tiesiogiai iš sandorių su finansinėmis priemonėmis. Vienas iš pagrindinių finansų rizikos valdymo tikslų – įmonės pajamų stabilizavimas, kas netiesiogiai padidina įmonės vertę ilguoju laikotarpiu dėl eilės priežasčių.

Pirma, stabilesnės įmonės pajamos užtikrina stabilesnį pelną ir mokamų dividendų srautą, kuris, ceteris paribus (liet. esant tokiom pačiom sąlygom), sumažina įmonės riziką. Mažesnė rizika savo ruožtu padidina įmonės vertę dėl sumažėjusios akcininkų reikalaujamos investicijų grąžos (saugesnių aktyvų rizikos premija paprastai yra mažesnė nei rizikingesnių aktyvų).

Antra, stabilesnės pajamos padeda sumažinti įmonės bankroto tikimybę, kas leidžia kontroliuoti skolinimosi kaštus, pvz., Suomijos įmonių finansavimosi kaštai yra vieni mažiausių visoje euro zonoje, o įmonės aktyviai naudoja finansų rizikos mažinimo priemones.

Trečia, stabilesnės įmonių pajamos padidina gebėjimą laiku vykdyti atsiskaitymus su tiekėjais, tuo pačiu stiprinant pasitikėjimą ir teigimą įvaizdį. Pagaliau, efektyvus finansų rizikos valdymas sumažina pinigų srautų svyravimus bei užtikrina didesnį stabilumą skirtingų ekonominių ciklų metu.

Finansų strategijos tikslas 

Taip pat pastebima, kad Lietuvos įmonės dažnai neturi holistinės finansų rizikos valdymo strategijos, o finansų rizikos valdymas vykdomas fragmentiškai ir nenuosekliai. Tai sumažina bendros verslo rizikos valdymo efektyvumą bei dažnai sukelia interesų nesuderinamumo konfliktus tarp finansų vadovo ir įmonės vadovybės. Finansų rizikos strategijos kūrimas – ilgalaikis organiškas procesas, apimantis ne tik galimų grėsmių identifikavimą, jų mažinimą ar eliminavimą bei tinkamų rizikos mažinimo instrumentų parinkimą, bet ir strategijos adaptavimą prie pasirinkto verslo modelio bei esamo ekonominio ciklo.

„Svarbu suvokti, kad finansų strategijos tikslas neturėtų būti formuluojamas kaip visų galimų finansinių rizikų eliminavimas, kas gali būti ypatingai brangu ir praktiškai neįmanoma, – atkreipia dėmesį T. Mauricė. – Finansų strategijos tikslas – rizikos veiksnių prioretizavimas pagal galimą poveikį veiklos ir pajamų stabilumui bei efektyvus instrumentų parinkimas atsižvelgiant į ilgalaikę verslo perspektyvą ir planus: juk startuolio finansų rizikos valdymo veiksmų planas ir įrankiai gali būti visiškai netinkami ne vieną dešimtį skaičiuojančiai brandžiai gamybos įmonei.“

Ilgalaikė vertės grandinė 

Pasak jos, iš tiesų fragmentiškos finansų rizikos valdymo pastangos gali sukelti interesų konfliktą tarp įmonės vadovybės ir finansų vadovo dėl asimetriškos skatinimų sistemos: finansų vadovas, siekdamas padidinti įmonės pajamų stabilumą, gali sumažinti geresnių nei tikėtasi įmonės rezultatų tikimybę, o kartu ir motyvacinių vadovybės atlyginimo priedų dydį. Pvz., įmonės, eksportuojančios savo produkciją į Didžiąją Britaniją, finansų vadovui nusprendus apsidrausti nuo Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kurso svyravimo rizikos sudarius išankstinį valiutos keitimo sandorį, yra padidinamas įmonės pajamų stabilumas. Silpnėjant svaro kursui euro atžvilgiu draudimas pasiteisins, tačiau įmonės pajamos, skaičiuojant eurais, bus tokios, kokios ir planuotos, todėl, tikėtina, papildomų premijų įmonės vadovas negaus. Tačiau svaro kursui euro atžvilgiu sustiprėjus, draudimas nepasiteisins, nes įmonės pajamos, skaičiuojant eurais, būtų buvusios didesnės, jei nebūtų sudarytas išankstinis valiutos keitimo sandoris, nors, vėlgi, įmonės pajamos, skaičiuojant eurais, bus tokios, kokios planuotos. Dėl šio galimo interesų konflikto finansų vadovas dažnai neturi motyvacijos inicijuoti finansų rizikos valdymo pokyčius, todėl finansų strategija privalo būti formuojama visos įmonės lygmenyje.

„Pabaigai norėčiau priminti, kad dažnu atveju žmonės yra linkę „privatizuoti“ sėkmę, priskirdami gerus rezultatus vadovybės nuopelnams ir „nacionalizuoti“ nesėkmės, priskirdami jas nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, – teigia T. Mauricė. – Čia verta prisiminti elementarius fizikos dėsnius, teigiančius, kad bet kokia grandinė yra stipri tiek, kiek stipri silpniausia jos grandis: neleiskite silpnai finansų strategijai suardyti unikalios ilgalaikės jūsų verslo kuriamos vertės grandinės.“

Šie ir kiti straipsnyje minimi bendrovių finansų valdymo klausimai nagrinėjami ISM Vadovų magistrantūros Finansų strategijos ir valdymo modulyje, kurio vadovė yra T. Mauricė.

Daugiau informacijos apie Finansų strategijos ir valdymo studijas čia https://www.ism.lt/finansai

Priėmimas į ISM Vadovų magistrantūros 2019 m. rudens semestrą jau prasidėjo. Kviečiame teikti dokumentus: https://www.ism.lt/executive-school/vadovu-magistranturos-priemimas

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

II pakopoje asmuo iš tikrųjų kaupti skiria nuo 5,7% iki 8% Premium

Kaupiantis II pensijų pakopoje maksimaliai į fondus perveda 3% atlyginimo prieš mokesčius. Skaičiuojant nuo...

Finansai
05:45
G. Depardieu vengia mokesčių ir Rusijoje

Rusijos mokesčių administratoriui teko kuriam laikui užblokuoti prancūzų aktoriaus Gerardo Depardieu...

Verslo aplinka
2019.06.30
PVM atotrūkis: pilkas – nebūtinai vilkas 3

„Pilkas – ne vilkas, ilgaausis – ne kiškis, su kanopom – ne arklys, kas?“ – klausia liaudies mįslė. Lietuviui...

Verslo aplinka
2019.06.30
Bankui nepavyko „nubausti“ kreditą anksčiau grąžinusio kliento 5

Lietuvos gyventojai, kredito įstaigoje paėmę vartojimo kreditą ir per 14 dienų ar greičiau dėl jo...

Rinkos
2019.06.29
Mokesčių amnestijos nauda – bent 28 mln. Eur 3

Šimtai gyventojų ir įmonių pasinaudojo unikalia galimybe deklaruoti praeityje pamirštas ar nuslėptas pajamas...

Finansai
2019.06.29
Estų reikalavimu A. Šikštos bendrovės akcijos parduodamos varžytinėse 8

Estijos bendrovė „Viridis Invest“ iš Arūno Šikštos reikalauja daugiau nei 800.000 Eur. Areštuotos akcijos...

Finansai
2019.06.28
Prekiniai limitai: „Maximai“ prekių skolon saugu parduoti už 1,5 mln. Eur Premium 2

Didžiausiems verslams Lietuvoje vienas tiekėjas skolon gali parduoti prekių ir paslaugų už 1,5 mln. Eur. Kita...

Finansai
2019.06.28
K. Mažeika: 5% mokesčio nemokės smulkūs miškų savininkai ir įsipareigoję nekirsti miško   6

Smulkiausi miškų savininkai ir naudos iš savo miškų negaunantys asmenys neturės mokėti privataus miško...

Finansai
2019.06.27
„Swedbank“ klientas siuntė pinigus Dubajaus princui, nusiuntė sukčiams: susigrąžinti nepavyko 51

Lietuvos piliečiui E.S. nepavyko su Lietuvos banko pagalba iš Lietuvos „Swedbank“ išsireikalauti 22.700 USD,...

Rinkos
2019.06.27
Ekonomistas: Lietuvos bankai priversti atlikti ECB vaidmenį 21

Lietuvoje pasigirstant priekaištams dėl pernelyg aukštų ir didinamų palūkanų už paskolas, bankų ekonomistai...

Rinkos
2019.06.27
Suskaičiavo, kiek šiemet uždirbo gyvenimo ciklo pensijų fondai  Premium 6

Per penkis metų mėnesius daugiausiai, arba vidutiniškai 8,41% uždirbo jauniausio 17-23 metų amžiaus...

Finansai
2019.06.27
Trečią kartą patikino: „Revolut“ grėsmės nekelia 57

Strateginių įmonių sandorius tirianti vyriausybinė komisija dar kartą, jau trečią, ištyrė Jungtinės...

Rinkos
2019.06.27
E. važtaraščiai parodė, kas įsigyja prekių, bet nedeklaruoja pajamų 7

VMI patikrino didelius kiekius automobilių dalių įsigyjančius gyventojus ir įmones. Po šių veiksmų šeši...

Gazelė
2019.06.27
Kredito unija „Magnus” suteikė 3 mln. eurų paskolą projektui „Elija” vystyti Verslo tribūna

Vilniuje aktyviai veikianti kredito unija „Magnus” suteikė 3 mln. eurų paskolą nekilnojamojo turto projekto...

Finansai
2019.06.27
Ar darbdavys gali išsiųsti darbuotoją atostogauti privalomai?  Verslo tribūna 3

Ar darbdavys gali išsiųsti darbuotoją atostogauti privalomai? Ar gali darbuotojas atsisakyti eiti...

Vadyba
2019.06.27
Parduodant kriptovaliutą, reikės nustatyti tapatybę Premium 6

Jeigu klientas nori parduoti ar pirkti kriptovaliutos, kurios vertė siekia 1.000 Eur ar daugiau, keityklai...

Finansai
2019.06.27
FNTT: per e.mokėjimo įstaigą galimai išplauta 9 mln. Eur 11

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įtaria, kad neteisėtai pasinaudojus suklastotais dokumentais...

Finansai
2019.06.26
V. Šapoka: neketiname veltis į akcizų karus su Estija ir Latvija 17

Lietuva neketina sekti Estijos bei Latvijos pavyzdžiu ir sumažinti akcizus visiems arba daliai alkoholinių...

Finansai
2019.06.26
V. Šapoka: dalindami pažadus 2020-iesiems turime būti konservatyvesni 1

Lietuva, siekdama didinti žmonių pajamas, privalo spartinti švietimo, sveikatos ir inovacijų politikos...

Finansai
2019.06.26
VŽ paaiškina: kaip nukeliauja įmokos į pensijų fondus 4

Kaupiant pagal maksimalų kaupimo modelį, į II pakopos pensijų fondą kas mėnesį nukeliauja 3% nuo jūsų...

Rinkos
2019.06.26
ERROR: Script GetRssFeed.vbs is missing!
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau