Ką turi žinoti finansų vadovas ir įmonės vadovas

Publikuota: 2019-05-16 06:00
ISM Vadovų magistrantūros Finansų strategijos ir valdymo modulio vadovė dr. Tamara Mauricė.
ISM Vadovų magistrantūros Finansų strategijos ir valdymo modulio vadovė dr. Tamara Mauricė.

Plečiantis įmonių veiklos geografijai bei aštrėjant globaliai konkurencijai finansų rizikos valdymas tampa vis aktualesnė ir garsiau girdima tema. Deja, Lietuvos įmonėse finansų rizikos valdymo strategijos kūrimas vis dar retai patenka į prioritetinių veiklų sąrašą, konstatuoja ISM Vadovų magistrantūros Finansų strategijos ir valdymo modulio vadovė dr. Tamara Mauricė.

Ji teigia, kad įmonės neretai pačios prisiima valiutų kursų, žaliavų, energetinių išteklių, žemės ūkio produkcijos ar palūkanų normų pokyčių rizikas, taip sumažindamos pajamų stabilumą, o, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, padidindamos nuostolius ar sukeldamos mokumo problemas. Pagrindinės priežastys, dėl kurių finansų rizika neretu atveju nėra valdoma efektyviai, yra nepakankamas finansinis raštingumas, tvarios holistinės finansų rizikos valdymo strategijos trūkumas, interesų nesuderinamumas taip įmonės vadovybės ir finansų vadovo bei ribota finansų rizikos instrumentų pasiūla. 

Papildomi kaštai ar pridėtinė vertė?

 „Finansinio raštingumo trūkumas ypač pastebimas finansų vadovų požiūryje į finansų rizikos valdymą kaip į papildomų kaštų, o ne pridėtinės vertės generavimo šaltinį, – pasakoja ISM Vadovų magistrantūros Finansų strategijos ir valdymo modulio vadovė. – Tokį požiūrį sustiprina dažnai girdimas argumentas, kad, remiantis efektyvios rinkos hipoteze, finansų rinkose prekiaujamų instrumentų vertės pokyčiai yra nenuspėjami, tad, fiksuojant palūkanų normas, valiutos kursus ar žaliavų kainas, „rinkos nepergudrausi“.“

Maža to, anot jos, finansų rizikos valdymas reikalauja ir žmogiškųjų, ir finansinių išteklių, kas dar labiau stumia finansų rizikos valdymą į įmonės strategijos paraštes. Visgi finansų rizikos valdymo tikslas nėra „pergudrauti rinką“ ir „užsidirbti“ tiesiogiai iš sandorių su finansinėmis priemonėmis. Vienas iš pagrindinių finansų rizikos valdymo tikslų – įmonės pajamų stabilizavimas, kas netiesiogiai padidina įmonės vertę ilguoju laikotarpiu dėl eilės priežasčių.

Pirma, stabilesnės įmonės pajamos užtikrina stabilesnį pelną ir mokamų dividendų srautą, kuris, ceteris paribus (liet. esant tokiom pačiom sąlygom), sumažina įmonės riziką. Mažesnė rizika savo ruožtu padidina įmonės vertę dėl sumažėjusios akcininkų reikalaujamos investicijų grąžos (saugesnių aktyvų rizikos premija paprastai yra mažesnė nei rizikingesnių aktyvų).

Antra, stabilesnės pajamos padeda sumažinti įmonės bankroto tikimybę, kas leidžia kontroliuoti skolinimosi kaštus, pvz., Suomijos įmonių finansavimosi kaštai yra vieni mažiausių visoje euro zonoje, o įmonės aktyviai naudoja finansų rizikos mažinimo priemones.

Trečia, stabilesnės įmonių pajamos padidina gebėjimą laiku vykdyti atsiskaitymus su tiekėjais, tuo pačiu stiprinant pasitikėjimą ir teigimą įvaizdį. Pagaliau, efektyvus finansų rizikos valdymas sumažina pinigų srautų svyravimus bei užtikrina didesnį stabilumą skirtingų ekonominių ciklų metu.

Finansų strategijos tikslas 

Taip pat pastebima, kad Lietuvos įmonės dažnai neturi holistinės finansų rizikos valdymo strategijos, o finansų rizikos valdymas vykdomas fragmentiškai ir nenuosekliai. Tai sumažina bendros verslo rizikos valdymo efektyvumą bei dažnai sukelia interesų nesuderinamumo konfliktus tarp finansų vadovo ir įmonės vadovybės. Finansų rizikos strategijos kūrimas – ilgalaikis organiškas procesas, apimantis ne tik galimų grėsmių identifikavimą, jų mažinimą ar eliminavimą bei tinkamų rizikos mažinimo instrumentų parinkimą, bet ir strategijos adaptavimą prie pasirinkto verslo modelio bei esamo ekonominio ciklo.

„Svarbu suvokti, kad finansų strategijos tikslas neturėtų būti formuluojamas kaip visų galimų finansinių rizikų eliminavimas, kas gali būti ypatingai brangu ir praktiškai neįmanoma, – atkreipia dėmesį T. Mauricė. – Finansų strategijos tikslas – rizikos veiksnių prioretizavimas pagal galimą poveikį veiklos ir pajamų stabilumui bei efektyvus instrumentų parinkimas atsižvelgiant į ilgalaikę verslo perspektyvą ir planus: juk startuolio finansų rizikos valdymo veiksmų planas ir įrankiai gali būti visiškai netinkami ne vieną dešimtį skaičiuojančiai brandžiai gamybos įmonei.“

Ilgalaikė vertės grandinė 

Pasak jos, iš tiesų fragmentiškos finansų rizikos valdymo pastangos gali sukelti interesų konfliktą tarp įmonės vadovybės ir finansų vadovo dėl asimetriškos skatinimų sistemos: finansų vadovas, siekdamas padidinti įmonės pajamų stabilumą, gali sumažinti geresnių nei tikėtasi įmonės rezultatų tikimybę, o kartu ir motyvacinių vadovybės atlyginimo priedų dydį. Pvz., įmonės, eksportuojančios savo produkciją į Didžiąją Britaniją, finansų vadovui nusprendus apsidrausti nuo Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kurso svyravimo rizikos sudarius išankstinį valiutos keitimo sandorį, yra padidinamas įmonės pajamų stabilumas. Silpnėjant svaro kursui euro atžvilgiu draudimas pasiteisins, tačiau įmonės pajamos, skaičiuojant eurais, bus tokios, kokios ir planuotos, todėl, tikėtina, papildomų premijų įmonės vadovas negaus. Tačiau svaro kursui euro atžvilgiu sustiprėjus, draudimas nepasiteisins, nes įmonės pajamos, skaičiuojant eurais, būtų buvusios didesnės, jei nebūtų sudarytas išankstinis valiutos keitimo sandoris, nors, vėlgi, įmonės pajamos, skaičiuojant eurais, bus tokios, kokios planuotos. Dėl šio galimo interesų konflikto finansų vadovas dažnai neturi motyvacijos inicijuoti finansų rizikos valdymo pokyčius, todėl finansų strategija privalo būti formuojama visos įmonės lygmenyje.

„Pabaigai norėčiau priminti, kad dažnu atveju žmonės yra linkę „privatizuoti“ sėkmę, priskirdami gerus rezultatus vadovybės nuopelnams ir „nacionalizuoti“ nesėkmės, priskirdami jas nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, – teigia T. Mauricė. – Čia verta prisiminti elementarius fizikos dėsnius, teigiančius, kad bet kokia grandinė yra stipri tiek, kiek stipri silpniausia jos grandis: neleiskite silpnai finansų strategijai suardyti unikalios ilgalaikės jūsų verslo kuriamos vertės grandinės.“

Šie ir kiti straipsnyje minimi bendrovių finansų valdymo klausimai nagrinėjami ISM Vadovų magistrantūros Finansų strategijos ir valdymo modulyje, kurio vadovė yra T. Mauricė.

Daugiau informacijos apie Finansų strategijos ir valdymo studijas čia https://www.ism.lt/finansai

Priėmimas į ISM Vadovų magistrantūros 2019 m. rudens semestrą jau prasidėjo. Kviečiame teikti dokumentus: https://www.ism.lt/executive-school/vadovu-magistranturos-priemimas

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Atvirkštinis PVM mobiliesiems telefonams – nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 3

Vyriausybė papildė prekių ir paslaugų, kurioms taikomas atvirkštinis PVM, sąrašą. Tokiu būdu Vyriausybė...

Finansai
15:32
Estams planai atrakinti pensijų fondus gali smogti kitu lazdos galu 3

Naujoji Estijos valdančiosios koalicijos sutartis numato šalies gyventojams suteikti galimybę išsiimti...

Finansai
14:59
Senkant ES paramai bankai pakėlė palūkanas, ieškoma alternatyvų Premium

Per paskutinius šešis mėnesius apie 30% ES finansuojamų projektų Lietuvoje pablogėjo paramos teikimo sąlygos,...

Finansai
14:20
Dar vienu banku mažiau: traukiasi „Handelsbanken“ 13

Vienas didžiausių Švedijos bankų „Handelsbanken“ nuo 2020 m. stabdys savo operacijas Lietuvoje ir kitose...

Rinkos
12:53
„Mokilizingas“ taps filialu 2

Prieš metus estų banko „Inbank“ įsigytas lietuvių „Mokilizingas“ po susijungimo sandorio taps „Inbank“ dalimi...

Rinkos
10:05
Galioja ir nuskenuoti darbuotojų atostogų prašymai 2

Darbdavys gali darbo tvarkos taisyklėse ar atostogų suteikimo tvarkoje nustatyti, kaip ir kokia forma...

Finansai
12:51
VMI paskelbė kriterijus, pagal kuriuos sprendžia dėl mokesčių atidėjimo

VMI viešai paskelbė, pagal kokius kriterijus nusprendžia, ar gyventojams bei įmonėms, galima atidėti mokesčių...

Finansai
12:14
„Barclays“ parduoda „Rise Vilnius“ bankui „Swedbank“ 5

Praėjusių metų gruodį pranešęs apie veiklos stabdymą, Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ skelbia...

Paslaugos
11:26
Bankų (ne)skolinimas: kas skundžiasi, o kas mato balansą Premium 1

Lietuvos verslui vis garsiau kalbant apie prisuktą ir taip jau pabrangusių paskolų čiaupą, statistika sako,...

Finansai
09:52
VVĮ dividendai: miškininkai aplenkė geležinkelininkus ir Klaipėdos uostą Premium

Didžiųjų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) dividendai ir grynasis pelnas, preliminariais 2018 m. duomenimis,...

Finansai
08:57
Ką turi žinoti finansų vadovas ir įmonės vadovas Verslo tribūna 1

Plečiantis įmonių veiklos geografijai bei aštrėjant globaliai konkurencijai finansų rizikos valdymas tampa...

Finansai
06:00
Lietuvos BVP šiemet augo sparčiau nei vidutiniškai ES 2

Lietuvos ekonomika šiemet augo kur kas sparčiau nei vidutiniškai 28-iose Europos Sąjungos (ES) valstybėse,...

Finansai
2019.05.15
FNTT vadovas: „Revolut“ veikla Lietuvoje gali sukelti problemų 24

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Antonis Mikulskis pareiškė, kad Jungtinės Karalystės...

Finansai
2019.05.15
Pensijų lengvatos gaudyklė – VMI laukia prie įėjimo ir išėjimo Premium 8

Politikai su profsąjungomis pliekia darbdavius, kad šie nesinaudoja mokesčių lengvatomis ir vangiai moka...

Finansai
2019.05.15
Spąstai, patikėjusiems įstatymu 4

Rūpinimąsi žmonių pensijomis vis viešumoje demonstruojantys „gerieji“ politikai žaidžia keistą žaidimą: jame...

Finansai
2019.05.15
V. Vasiliauskas: Lietuvos bankas tęs bendradarbiavimą su Seimu 1

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nevertina nesėkmingo valdančiųjų bandymo Seime...

Finansai
2019.05.14
Valstybės kontrolė teigia, kad mokesčių surinkta per mažai – FM nesutinka Premium 6

Mokesčių pajamos 2018 m. augo ekonomikos plėtros, o ne geresnio mokesčių surinkimo dėka, pažymi Valstybės...

Finansai
2019.05.14
Seimas nepritarė rezoliucijai dėl nepasitikėjimo Vitu Vasiliausku 16

Seimas antradienį nepriėmė rezoliucijos dėl nepasitikėjimo centrinio banko vadovu Vitu Vasiliausku.  

Verslo aplinka
2019.05.14
Kaip augant nesudeginti verslo 2

Verslo auginimo planą reikia parengti jau tada, kai verslas kuriamas, o užuot blaškiusis – nuosekliai...

Gazelė
2019.05.14
S. Skvernelis reiškia nepasitikėjimą Lietuvos banko vadovu  42

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad nepasitiki Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku.

Verslo aplinka
2019.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau