Kilus ekonomikos sukrėtimui kas antram prireiktų kaimyno paramos ar greitojo kredito

Publikuota: 2019-05-14
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Esant bent mažiausiam ekonomikos sukrėtimui daugiau nei pusė šalies gyventojų atsidurtų nepavydėtinoje padėtyje ir jiems reikėtų pagalbos. Dauguma Lietuvos gyventojų nesistengia planuoti savo pajamų ir išlaidų ilgesniam laikui, o kas penktas apskritai gyvena tik šia diena.

Tai, kad šalyje labai trūksta supratimo ir įgūdžių rūpintis asmeniniu bei šeimos biudžetu, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Apklausą inicijavusios Lietuvos pensijų ir investicijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys atkreipia dėmesį, kad šalia 18% neplanuojančiųjų savo finansų dar 36% pagalvoja vos apie mėnesį-du į priekį. Tai beveik tas pats, kas nieko neplanuoja.

„Kas antras gyventojas stokoja įgūdžių arba žinių numatyti savo finansinę situaciją ilgiau nei pora mėnesių į priekį. Vienais atvejais tai lemia lengvabūdiškas požiūris į gyvenimą, kitais, o tai gerokai skaudžiau, kitos išeities neturėjimas. Akivaizdu viena — esant bent mažiausiam ekonomikos sukrėtimui daugiau nei 50% gyventojų atsidurtų nepavydėtinoje, sunkioje situacijoje, kurioje prireiktų pagalbos“, – pranešime cituojamas p. Ruzgys.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pensijos palikti savieigai nevalia

Jo teigimu, nors valstybė skatina kaupti pensijai II ir III pakopoje, tačiau pačių gyventojų nenoras mąstyti apie ilgąjį laikotarpį verčia galvoti, kad šios tiksinčios ekonominės „bombos“ savieigai palikti nevalia.

Analizuojant apklausos dalyvių atsakymus pagal amžių paaiškėjo, kad išgyvenimo pensijoje klausimas ima rūpėti tik sulaukus 36-ių. 36-45 metų amžiaus grupėje apie tai susimąsto 4% gyventojų.

Didžiausias nerimas stebimas tarp 46-55 metų respondentų, tarp kurių išgyvenimo reikalai pensijoje jau ima dominti 12,8%. Tarp vyresnių kaip 56 metų gyventojų pajamų ir išlaidų klausimas pensijoje klausimas rūpi kas dešimtam, arba 9,9% apklaustųjų.

„Akivaizdu, kad auksiniais savo metais pensijos klausimo nekeliame. 18-25 metų grupėje ir 26-35 metų grupėje apklausos metu neatsirado žmonių, kuriems bent truputį rūpėtų, iš kokių lėšų gyvens pensijoje. Darant prielaidą, kad dirbti pradedama sulaukus 22-23 metų, geras dešimtmetis tiesiog praleidžiamas nesirūpinant jokia finansine pagalve savo ateičiai“, – perspėja p. Ruzgys.

Pasak p. Ruzgio, finansinis gyventojų švietimas turi tapti prioritetu, nes valstybė neturi tiek resursų, kad kiekvienam gyventojui galėtų užtikrinti įprastą gyvenimo lygį, jei jis pats asmeniškai nebegali tuo pasirūpinti. 

Pataria, kaip kaupti santaupas

Lietuvos banko (LB) ekonomistai pataria, kad investavimo sprendimus gyventojai turėtų priimti prieš tai įvertinę savo finansinę padėtį ir siekius.

Paprastai pirmiausia rekomenduojama turėti finansinę „pagalvę“, t. y. santaupų, kurios padėtų išgyventi netekus darbo ar kito pajamų šaltinio bent 6 mėnesius. Šiam tikslui skirtas santaupas reiktų laikyti mažos rizikos ir didesnio likvidumo forma – bankų sąskaitose ar žemos rizikos investiciniuose fonduose.

Turint papildomų santaupų, investuoti reikėtų atsižvelgiant į tai, kada investuotas lėšas bus norima naudoti. Jei asmuo yra gana jaunas, patartina investuoti į didesnės rizikos finansines priemones, kurios ilguoju laikotarpiu suteiktų didesnę grąžą, pvz., investicinius ar pensijų fondus su didele įmonių akcijų dalimi.

Jei asmuo vyresnio amžiaus ir santaupomis norės naudotis greičiau, jis (ji) turėtų investuoti į mažesnės rizikos finansines priemones, pvz., investicinius ar pensijų fondus su didele vyriausybės obligacijų dalimi.

Geriausiai išmano einamuosius finansus

Geriausias žinias šalies gyventojai turi namų ūkvedybos bei taupymo srityse, tuo metu pensijos planavimo ir investavimo žinios yra itin menkos, parodė kitas tyrimas.

Pasak sociologo Igno Zoko, tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo, geriausios šalies gyventojų žinios – namų ūkio biudžeto pagrindų bei taupymo srityse. Vidutiniškai atsakiusiųjų į šios temos klausimus dalis siekia  57%. Tuo metu vertinant finansinių bei ekonominių reiškinių supratimą, vidutines žinias demonstravo vos 22%. apklaustųjų.

Pensijos planavimo žinios itin menkos: net 22% respondentų neatsakė nė į vieną su pensijos planavimu susijusį klausimą. 13% respondentų neatsakė nė į vieną klausimą investavimo tema.

Lietuvos bankų asociacijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų bei sociologų atlikta gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas Lietuvos finansinio raštingumo indeksas, parodė, kad Lietuvių finansinis išprusimas šiandien vertinamas tik kukliu ketvertu iš dešimties galimų. 

LB duomenimis, 56% apklaustų namų ūkių savo santaupas laiko namie grynaisiais pinigais, panašiai tiek taupo laikydami lėšas kredito įstaigų sąskaitose. Kiti populiariausi taupymo būdai – lėšų kaupimas pensijų fonduose, gyvybės draudimo paslaugos ir investavimas į nekilnojamąjį turtą. Pastarąjį taupymo būdą renkasi apie 5% apklaustų Lietuvos namų ūkių. O santaupas į akcijas, obligacijas ar fondus investuoja tik apie 1% apklaustųjų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

VMI: akcizų šiemet surinkta 0,4% daugiau

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu...

Finansai
2022.08.19
Nuo finansinių tikslų nutolo „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, „Ignitis grupei“ sekėsi geriau

Beveik kas trečia valstybės valdoma įmonė (VVĮ) pernai neišpildė valstybės lūkesčių dėl siektinų pelningumo...

Finansai
2022.08.19
Priemonei „Skatinti įmones skaitmenizuotis“ yra numatyti 172 mln. Eur Premium

Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą 2021–2027 m. beveik 6 mlrd. Eur ES fondų investicijų programą.

Pramonė
2022.08.19
Tyrimas: Baltijos šalių įmonės atsisako neprioritetinių investicijų, daugiau taupo

Dėl karo Ukrainoje daugiau smulkių ir vidutinių įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susidūrė su likvidumo...

Finansai
2022.08.19
Įmonės kredito rizikos paveikslas: kada jis netikslus ir kokius naujus duomenis analizuoja vertintojai Premium

Įmonių istorijos šiandien – kaip ant delno. Verslo kredito rizikos vertintojai naudoja vis daugiau ir...

Finansai
2022.08.19
E. Sutkienė – apie advokatų kontorų pokyčius, vadovo atsakomybę ir verslo teisės istorijos vingius Premium 1

Eugenija Sutkienė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ Lietuvos biuro vyresnioji partnerė, sako, kad dar iki galo...

Verslo aplinka
2022.08.19
Norvegijos centrinis bankas 0,5 proc. punkto padidino palūkanų normas

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį padidino palūkanų normas 0,5 proc. punkto iki 1,75% ir anonsavo dar...

Rinkos
2022.08.18
VERT žada atlikti „Perlas energijos“ patikrinimą, Vyriausybė – kompensacijas klientams 17

Antros pagal klientų skaičių nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ sprendimas stabdyti veiklą...

Finansai
2022.08.18
Turkijos centrinis bankas mažina palūkanų normas, nepaisydamas 80% infliacijos

Turkijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas nepaisant beveik 80% siekiančios infliacijos...

Rinkos
2022.08.18
„Perlas energija“ neigia esanti nemokumo situacijoje, žada kompensacijas klientams

„Perlas energijos“ turto vertė – apie 15 mln. Eur, o įsipareigojimai viršija 14 mln. Eur, tvirtina įmonės...

Finansai
2022.08.18
Euro zona recesijos neišvengs, tačiau, tikėtina, lengvai peržiemos po energetinio gripo Premium

Infliacijai pasiekus neregėtas aukštumas, euro zona šią žiemą susidurs su recesija, tačiau jos ekonomika...

Finansai
2022.08.18
Valstybės kontrolierius įspėja dėl vidaus paklausos skatinimo pavojų Premium 2

Aukštos infliacijos sąlygomis būtina taikyti tokias kovos su ja priemones, kurios būtų nukreiptos ne į visus...

Verslo aplinka
2022.08.18
„Maxima LT“ nebėra vienintelė pelningiausia tarp TOP 5 lyderių Premium

Didžiausią Lietuvoje mažmeninės prekybos maisto produktais tinklą valdanti „Maxima LT“ visuomet pasižymėjo ne...

Prekyba
2022.08.18
D. Dundulis: kiekviena krizė kaip reikiant išjudina smegenis, o šiuo metu ir yra krizė Premium 4

Dainiaus Dundulio, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinio akcininko, vertinimu, visos tinklo parduotuvės,...

Prekyba
2022.08.18
Gamintojų pirmojo ir antrojo ketvirčių lūkesčiai rodo viltį nuosaikiai augti

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pristatomas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas fiksuojamas tame...

Pramonė
2022.08.17
Euro zonos BVP antrąjį ketvirtį augo, tačiau smuko Lietuvos ir dar trijų ES šalių rodiklis

Euro zonos ir Europos Sąjungos antrojo ketvirčio BVP, palyginti su pirmuoju ketvirčiu ir pašalinus sezono ir...

Finansai
2022.08.17
Estijoje infliacija muša rekordus – vien tik ECB palūkanų normų didinimas problemos neišspręs Premium 5

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir tebesitęsiančių pandemijos padarinių kilus infliacijos audrai, Estijoje...

Verslo aplinka
2022.08.17
Lietuvoje iš 100 žadėtų įrengti 72 bankomatai 1

Bankų pažadas iki liepos, o vėliau – iki rugpjūčio vidurio visoje Lietuvoje įrengti 100 naujų bankomatų liko...

Finansai
2022.08.17
Drabužių siuvimo įmonės smulkėja, pajamos smunka

Drabužių gamintojų pajamos nuo 2019 m. toliau smunka, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta...

Pramonė
2022.08.17
Parama malkoms pirkti Latvijoje kelia abejonių Premium

Latvijos prekybos ir pramonės rūmai (LPPR) vadina abejotinu šalies vyriausybės sprendimą gyventojams mokėti...

Pramonė
2022.08.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku