Lietuviams iki gerovės jausmo trūksta bent 60% didesnių pajamų

Publikuota: 2019-05-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Beveik 6 iš 10 (58%) Lietuvos gyventojų save laiko vidurinės klasės atstovais, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų nuomonės apklausa. Nepaisant to, šių gyventojų netenkina jų gaunamos pajamos – jie pageidautų vidutiniškai 60% didesnių pajamų.  

Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą, vidurinei klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75% iki 200% vidutinių (medianos) šalies pajamų.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvoje šiuo metu tai yra tokie gyventojai, kurie prieš mokesčius uždirba nuo 760 iki 2028 Eur.

„Remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvos vidurinei klasei galima priskirti 59% Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad tai yra beveik lygiai tiek pat, kiek šiuo metu lietuvių patys save priskiria vidurinei klasei. Tai leidžia suprasti, kad lietuviai savo pajamas ir galimybes vertina gana objektyviai ir atotrūkio tarp įsivaizdavimo ir realaus vertinimo nėra“, – sako p. Mačiulis.

Augančios pajamos ir gerėjantys finansiniai lūkesčiai turi įtakos tam, kad vis didesnė dalis šalies gyventojų priskiria save vidurinei visuomenės klasei.

Labiausiai paplitęs supratimas, kad vidurinė klasė yra ta gyventojų dalis, kuri be didelių sunkumų gali patenkinti savo būtinąsias reikmes. Be to, šie gyventojai kas mėnesį gali atsidėti pinigų taupymui, investavimui ar dalį jų skirti vartojimui.

Banko apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų save laiko šios klasės atstovais, ketvirtadalis save priskiria žemesniajai vidurinei, o 8% – aukštesnei vidurinei klasėms. Vidurinei klasei save dažniau priskiria 25-46 metų respondentai.

Beveik 90% vidurinei klasei save priskiriančių respondentų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams. Tačiau norėdami įsigyti brangesnį pirkinį du trečdaliai vidurinės klasės atstovų teigia turintys taupyti.  

„Net ir laikydami save vidurinės klasės atstovais, šalies gyventojai nėra patenkinti savo pajamomis ir tikėtųsi, kad jos ateityje didės bent 60%. O mažesnes pajamas gaunantys gyventojai norėtų daugiau nei 90% didesnių pajamų. Įdomu tai, kad ir daugiausiai uždirbantys šalies gyventojai tikisi didesnio nei 50% pajamų didėjimo“, – tyrimo rezultatus komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Vidurinė klasė – ir demokratijos pamatas

VŽ jau rašė, kad vis sunkiau galą su galu besudurianti vidurinė klasė Lietuvoje ir kitose Vakarų visuomenėse šiandien primena audrų siūbuojamą valtį. Tai kelia riziką, kad demokratijos pamatus padėjęs vidurinis visuomenės sluoksnis protesto balsais ateityje aktyviau parems į valdžią traukiančias populistines jėgas.

Apie tai perspėjama EBPO ataskaitoje „Rūpesčių slegiama besitraukianti vidurinė klasė“. Organizacijos ekspertai ragina vyriausybes aktyviau formuoti didelį ir gana pasiturintį visuomenės sluoksnį. Lietuvos ekonomistai pažymi, kad socialinėmis išmokomis, kokias pastaraisiais metais dosniai dalijo ši ir buvusi Vyriausybės, vidurinės klasės nesukursi. Ilguoju laikotarpiu svarbiausia prielaida tokiam tikslui pasiekti – kokybiška švietimo sistema.

Ponas Mačiulis atkreipia dėmesį, kad tikrai ne visi Lietuvos vidurinės klasės atstovai jaučiasi gerai. „Eurobarometer“ duomenimis, Lietuvoje 79% vidurinės klasės atstovų yra patenkinti savo gyvenimu, kai, pavyzdžiui, Estijoje, tokių gyventojų yra net 93%. Be to, tik 61% šios klasės atstovų Lietuvoje yra visiškai patenkinti savo darbu.

Vidurinę klasę apibūdina ne tik pajamos ir turimas turtas, bet ir gyvenimo būdas.

„Lietuvoje tik 30% gyventojų turi sukaupę daugiau nei 2.000 Eur finansinio turto, tačiau didelė dalis gyventojų lankosi kultūros renginiuose, daugiau nei trečdalis pernai atostogavo užsienyje. Deja, pagal fizinį aktyvumą, kuris yra būdingesnis vidurinei klasei, išsiskiriame blogąja prasme. 39% vidurinės klasės atstovų Lietuvoje visai nesportuoja, kai palyginimui Švedijoje nesportuojančių yra tik 15%. Panašu, kad neretai Lietuvos vidurinei klasei ne tik trūksta pinigų ir laisvo laiko, bet ir kitokio požiūrio bei prioritetų“, – apibendrina p. Mačiulis.

Kaupia senatvei ir kitoms reikmėms

Ponia Cvilikienė pastebi, kad vidurinės klasės atstovai yra linkę galvoti ne tik apie savo dabartinę finansinę situaciją, tačiau ir apie ateities iššūkius, todėl kaupia senatvei ar papildomoms reikmėms.

Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau nei pusė (57%) vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų nurodo ėmęsi priemonių kaupti finansines atsargas senatvei.

„Populiariausias kaupimo senatvei būdas yra tokios specializuotos taupymo priemonės, kaip II ar III pakopos pensijų fondai ir investicinis gyvybės draudimas. Jas renkasi 48% senatvei kaupiančiųjų gyventojų. Kiti vidurinės klasės kaupimo ir investavimo pasirinkimai ? taupyti grynaisiais ar banke, investuoti į nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius“, – komentuoja p. Cvilikienė.

Vis dėlto paklausti, kam skirtų gavę 10.000 Eur netikėtų pajamų, pavyzdžiui, palikimą, didesnioji dalis (25%) juos išleistų būsto atnaujinimui. Investavimui ar kelionėms netikėtai gautas pajamas panaudotų mažiau – po 15% apklaustųjų, kiti jas skirtų taupymui ar automobilio įsigijimui.

[infogram id="9952993f-3835-449c-8604-87f9052a76fb" prefix="k9i" format="interactive" title="vidurinioji klasė pagal pajamas"]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 4

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
Numatomi svarbūs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai Verslo tribūna

Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo įstatymo projektui,...

Finansai
2019.05.20
Nauja skaičiuoklė: kam sugrįžti į „Sodrą“, o kam kaupti pensiją fonde 14

Daugeliui gyventojų, iki šiol dalyvavusių pensijų kaupime, neverta svarstyti alternatyvos nutraukti kaupimą...

Finansai
2019.05.20
Ministras Vilius Šapoka: šešėlyje dirba nevykėliai 15

Ekonomikos šešėlis Lietuvoje kelis metus iš eilės mažėja po vieną procentinį punktą. Finansų ministerijos...

Finansai
2019.05.20
Aktyviai verslą kredituojančios kredito unijos „Magnus” paskola atvėrė kelią PC „Vakarinis” atsiradimui Verslo tribūna

Greta Vilniaus vakarinio aplinkkelio 2021 m. duris atverti turėtų naujas 20 tūkst. kv. m. prekybos centras...

Finansai
2019.05.20
Per 20 metų pastovus anuitetas nuvertėtų perpus Premium 8

Pensijų anuitetų „Sodroje“ lėšos bus investuojamos, todėl tikėtina, kad investicijų grąža kompensuos visus ar...

Finansai
2019.05.20
Kritus medienos kainoms pirkėjai atšaukia sandorius ir moka baudas 4

Valstybinei miškų urėdijai (VMU) sumušti rekordinių dividendų šiemet, tikėtina, jau nepavyks.  Šios valstybės...

Finansai
2019.05.18
„Revolut“ banko veiklos pradžią Lietuvoje kiek atidėjo  5

„Revolut“ kiek atidėjo specializuoto banko veiklos pradžią Lietuvoje – dabar ją numatoma pradėti antrąjį šių...

Finansai
2019.05.17
Pilna apimtimi pensijų fonduose kaupti pasirinko 79.400, į „Sodrą“ grįžo 21.000

Nuo metų pradžios, per sausį–balandį, kaupti maksimaliai ir gauti visą valstybės priemoką II pakopos pensijų...

Finansai
2019.05.17
Šiaulių bankui pakeltas skolinimosi reitingas

Reitingų agentūra „Moody‘s“ padidino Šiaulių banko ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Baa3 iki Baa2.

Rinkos
2019.05.17
Senkant ES paramai bankai pakėlė palūkanas, ieškoma alternatyvų Premium

Per paskutinius šešis mėnesius apie 30% ES finansuojamų projektų Lietuvoje pablogėjo paramos teikimo sąlygos,...

Finansai
2019.05.16
Atvirkštinis PVM mobiliesiems telefonams – nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 9

Vyriausybė papildė prekių ir paslaugų, kurioms taikomas atvirkštinis PVM, sąrašą. Tokiu būdu Vyriausybė...

Finansai
2019.05.16
Estams planai atrakinti pensijų fondus gali smogti kitu lazdos galu 3

Naujoji Estijos valdančiosios koalicijos sutartis numato šalies gyventojams suteikti galimybę išsiimti...

Finansai
2019.05.16
Dar vienu banku mažiau: traukiasi „Handelsbanken“ 15

Vienas didžiausių Švedijos bankų „Handelsbanken“ nuo 2020 m. stabdys savo operacijas Lietuvoje ir kitose...

Rinkos
2019.05.16
„Mokilizingas“ taps filialu 1

Prieš metus estų banko „Inbank“ įsigytas lietuvių „Mokilizingas“ po susijungimo sandorio taps „Inbank“ dalimi...

Rinkos
2019.05.16
Galioja ir nuskenuoti darbuotojų atostogų prašymai 3

Darbdavys gali darbo tvarkos taisyklėse ar atostogų suteikimo tvarkoje nustatyti, kaip ir kokia forma...

Finansai
2019.05.16
VMI paskelbė kriterijus, pagal kuriuos sprendžia dėl mokesčių atidėjimo

VMI viešai paskelbė, pagal kokius kriterijus nusprendžia, ar gyventojams bei įmonėms, galima atidėti mokesčių...

Finansai
2019.05.16
„Barclays“ parduoda „Rise Vilnius“ bankui „Swedbank“ 5

Praėjusių metų gruodį pranešęs apie veiklos stabdymą, Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ skelbia...

Paslaugos
2019.05.16
Bankų (ne)skolinimas: kas skundžiasi, o kas mato balansą Premium 1

Lietuvos verslui vis garsiau kalbant apie prisuktą ir taip jau pabrangusių paskolų čiaupą, statistika sako,...

Finansai
2019.05.16
VVĮ dividendai: miškininkai aplenkė geležinkelininkus ir Klaipėdos uostą Premium

Didžiųjų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) dividendai ir grynasis pelnas, preliminariais 2018 m. duomenimis,...

Finansai
2019.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau