Lietuviams iki gerovės jausmo trūksta bent 60% didesnių pajamų

Publikuota: 2019-05-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Beveik 6 iš 10 (58%) Lietuvos gyventojų save laiko vidurinės klasės atstovais, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų nuomonės apklausa. Nepaisant to, šių gyventojų netenkina jų gaunamos pajamos – jie pageidautų vidutiniškai 60% didesnių pajamų.  

Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą, vidurinei klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75% iki 200% vidutinių (medianos) šalies pajamų.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvoje šiuo metu tai yra tokie gyventojai, kurie prieš mokesčius uždirba nuo 760 iki 2028 Eur.

„Remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvos vidurinei klasei galima priskirti 59% Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad tai yra beveik lygiai tiek pat, kiek šiuo metu lietuvių patys save priskiria vidurinei klasei. Tai leidžia suprasti, kad lietuviai savo pajamas ir galimybes vertina gana objektyviai ir atotrūkio tarp įsivaizdavimo ir realaus vertinimo nėra“, – sako p. Mačiulis.

Augančios pajamos ir gerėjantys finansiniai lūkesčiai turi įtakos tam, kad vis didesnė dalis šalies gyventojų priskiria save vidurinei visuomenės klasei.

Labiausiai paplitęs supratimas, kad vidurinė klasė yra ta gyventojų dalis, kuri be didelių sunkumų gali patenkinti savo būtinąsias reikmes. Be to, šie gyventojai kas mėnesį gali atsidėti pinigų taupymui, investavimui ar dalį jų skirti vartojimui.

Banko apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų save laiko šios klasės atstovais, ketvirtadalis save priskiria žemesniajai vidurinei, o 8% – aukštesnei vidurinei klasėms. Vidurinei klasei save dažniau priskiria 25-46 metų respondentai.

Beveik 90% vidurinei klasei save priskiriančių respondentų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams. Tačiau norėdami įsigyti brangesnį pirkinį du trečdaliai vidurinės klasės atstovų teigia turintys taupyti.  

„Net ir laikydami save vidurinės klasės atstovais, šalies gyventojai nėra patenkinti savo pajamomis ir tikėtųsi, kad jos ateityje didės bent 60%. O mažesnes pajamas gaunantys gyventojai norėtų daugiau nei 90% didesnių pajamų. Įdomu tai, kad ir daugiausiai uždirbantys šalies gyventojai tikisi didesnio nei 50% pajamų didėjimo“, – tyrimo rezultatus komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Vidurinė klasė – ir demokratijos pamatas

VŽ jau rašė, kad vis sunkiau galą su galu besudurianti vidurinė klasė Lietuvoje ir kitose Vakarų visuomenėse šiandien primena audrų siūbuojamą valtį. Tai kelia riziką, kad demokratijos pamatus padėjęs vidurinis visuomenės sluoksnis protesto balsais ateityje aktyviau parems į valdžią traukiančias populistines jėgas.

Apie tai perspėjama EBPO ataskaitoje „Rūpesčių slegiama besitraukianti vidurinė klasė“. Organizacijos ekspertai ragina vyriausybes aktyviau formuoti didelį ir gana pasiturintį visuomenės sluoksnį. Lietuvos ekonomistai pažymi, kad socialinėmis išmokomis, kokias pastaraisiais metais dosniai dalijo ši ir buvusi Vyriausybės, vidurinės klasės nesukursi. Ilguoju laikotarpiu svarbiausia prielaida tokiam tikslui pasiekti – kokybiška švietimo sistema.

Ponas Mačiulis atkreipia dėmesį, kad tikrai ne visi Lietuvos vidurinės klasės atstovai jaučiasi gerai. „Eurobarometer“ duomenimis, Lietuvoje 79% vidurinės klasės atstovų yra patenkinti savo gyvenimu, kai, pavyzdžiui, Estijoje, tokių gyventojų yra net 93%. Be to, tik 61% šios klasės atstovų Lietuvoje yra visiškai patenkinti savo darbu.

Vidurinę klasę apibūdina ne tik pajamos ir turimas turtas, bet ir gyvenimo būdas.

„Lietuvoje tik 30% gyventojų turi sukaupę daugiau nei 2.000 Eur finansinio turto, tačiau didelė dalis gyventojų lankosi kultūros renginiuose, daugiau nei trečdalis pernai atostogavo užsienyje. Deja, pagal fizinį aktyvumą, kuris yra būdingesnis vidurinei klasei, išsiskiriame blogąja prasme. 39% vidurinės klasės atstovų Lietuvoje visai nesportuoja, kai palyginimui Švedijoje nesportuojančių yra tik 15%. Panašu, kad neretai Lietuvos vidurinei klasei ne tik trūksta pinigų ir laisvo laiko, bet ir kitokio požiūrio bei prioritetų“, – apibendrina p. Mačiulis.

Kaupia senatvei ir kitoms reikmėms

Ponia Cvilikienė pastebi, kad vidurinės klasės atstovai yra linkę galvoti ne tik apie savo dabartinę finansinę situaciją, tačiau ir apie ateities iššūkius, todėl kaupia senatvei ar papildomoms reikmėms.

Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau nei pusė (57%) vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų nurodo ėmęsi priemonių kaupti finansines atsargas senatvei.

„Populiariausias kaupimo senatvei būdas yra tokios specializuotos taupymo priemonės, kaip II ar III pakopos pensijų fondai ir investicinis gyvybės draudimas. Jas renkasi 48% senatvei kaupiančiųjų gyventojų. Kiti vidurinės klasės kaupimo ir investavimo pasirinkimai ? taupyti grynaisiais ar banke, investuoti į nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius“, – komentuoja p. Cvilikienė.

Vis dėlto paklausti, kam skirtų gavę 10.000 Eur netikėtų pajamų, pavyzdžiui, palikimą, didesnioji dalis (25%) juos išleistų būsto atnaujinimui. Investavimui ar kelionėms netikėtai gautas pajamas panaudotų mažiau – po 15% apklaustųjų, kiti jas skirtų taupymui ar automobilio įsigijimui.

[infogram id="9952993f-3835-449c-8604-87f9052a76fb" prefix="k9i" format="interactive" title="vidurinioji klasė pagal pajamas"]

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Asociacija: prekybos mokestis neteisėtas, nes dubliuoja PVM

Apyvartos mokestis yra neteisėtas ES, nes jis dubliuoja PVM mokestį ir todėl negali būti įvestas Lietuvoje,...

Finansai
12:38
2020 m. biudžetas: 300 mln. Eur pajamos iš mokesčių pavirs socialinėmis išmokomis Premium 34

Kitų metų spalio 11 d. Lietuvos laukia Seimo rinkimai, todėl šiemet priimti valstybės finansus...

Finansai
05:45
Kodėl būstą įpirkti lengviausia Rygoje, o Vilnius vis dar gale Premium

Šių metų antrąjį ketvirtį, kaip ir pastaruosius 5-erius metus, geriausias nuosavo būsto įperkamumo rodiklis...

Dažniausiai kalbančių vadovų TOP 10 – trys nauji veidai Premium

Vertinant vadovų komunikaciją, dažniausiai žiniasklaidoje per pirmajį šių metų pusmetį buvo cituojama...

Rinkodara
05:45
M. Dubnikovas: 2020 metų biudžeto projektas – kontraversiškas 3

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei...

Finansai
2019.10.16
G. Kirkilas: biudžeto projekte neatsispindi koalicijos sutartyje įtvirtinti punktai 2

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija trečiadienį paskelbtame biudžeto projekte pasigenda koalicijos...

Verslo aplinka
2019.10.16
„Revolut“ ir „Monese“ ruošiasi kietajam „Brexit“ 11

Europoje veikiančios finansų technologijų bendrovės, tokios, kaip „Revolut“ ar „Monese“, ruošiasi kietajam...

Rinkos
2019.10.16
Ž. Mauricas: nerimą kelia valstybės planuojamos kitų metų pajamos 1

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kitų metų biudžete planuojamą kiek mažesnį išlaidų nei pajamų...

Finansai
2019.10.16
Kitais metais „Sodros“ lubos – ties 104.000 Eur per metus 1

„Sodros“ pajamos šiemet augs šiek tiek lėčiau nei darbo užmokestis, nes iki 84 vidutinių darbo užmokesčių...

Finansai
2019.10.16
Vyriausybė pritarė 2020 m. Valstybės biudžeto projektui: pajamos auga sparčiau už BVP 5

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam 2020 m. valstybės biudžeto projektui. Numatyta,...

Finansai
2019.10.16
Turto bankas brangiausiai pardavė patalpas Vilniaus senamiestyje ir Alytuje 1

Turto bankas per pirmuosius devynis šių metų mėnesius surengė 941 viešą aukcioną, kurių metu pardavė 256...

Finansai
2019.10.16
Turkija po JAV veiksmų uždraudė pelnytis iš bankų akcijų pigimo

Turkijos akcijų biržos operatorius laikinai uždraudė investuotojams pelnytis iš 7-ių Turkijos bankų akcijų...

Rinkos
2019.10.16
V. Vasiliauskas: pasaulio ekonomikai būtina skubi pagalba 20

Šalių vyriausybės privalo imtis priemonių pasaulio ekonomikos augimui gaivinti, teigia Vitas Vasiliauskas,...

Verslo aplinka
2019.10.16
2020 m. didės vaiko pinigai, MMA, o pensijos augs sparčiau už algas 33

Kitąmet planuojama didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą...

Finansai
2019.10.15
Darbo rinkos laukia iššūkiai: kas antra darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota  9

Vidutinė tikimybė, kad darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota, siekia daugiau nei 50%. Tai reiškia, kad kas...

Finansai
2019.10.15
Per metus į ūkininkų kišenes įkrenta apie 2 mlrd. Eur 67

Paraginta prezidento, Finansų ministerija spalio pradžioje parengė Akcizų įstatymo pataisas. Jeigu jos...

Finansai
2019.10.15
Pasaulinės recesijos tikimybė tesiekia 30%, rodo ekonominių rodiklių švieslentė Premium

Tikimybė, kad pasaulinė ekonomika panirs į recesiją per ateinančius dvejus metus, siekia 30%, rodo...

Finansai
2019.10.15
Po VK audito iš šešėlio ištraukta suma sumažėjo 30% Premium 2

Po Valstybės kontrolės peržiūros 171 mln. Eur iš šešėlio ištraukta suma 2018 m. sumažėjo iki 115 mln. Eur.

Finansai
2019.10.15
„Swedbank“ momentinius mokėjimus paleido ir interneto banko naudotojams 10

Lietuvos komercinis bankas „Swedbank“ pradeda vykdyti momentinius mokėjimus privatiems ir verslo klientams,...

Rinkos
2019.10.14
VMI darbuotojai jautrią informaciją siuntėsi į savo asmenį e. paštą Premium 12

Valstybinė mokesčių inspekcija gauna daug jautrios informacijos, tačiau ne visuomet pakankamai atsargiai su...

Finansai
2019.10.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau