Lietuva išlieka atspari išorės sukrėtimams, tačiau prarasti budrumo negalima

Publikuota: 2019-05-08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Įvertinus devynis struktūrinius Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominius rodiklius, nė vienas iš jų nesiunčia pavojaus signalų, nurodo „Swedbank“ ekonomistai. Tačiau jų kolegos iš SEB perspėja, kad prarasti budrumo negalima, kadangi pramonininkų nuotaikos euro zonoje prastėja, o JAV ir Kinijos derybos dėl tarpusavio prekybos sąlygų stringa. Todėl investuotojų nuotaikos gali staigiai pasikeisti.

„Swedbank“ analitikai „Šiaurės ir Baltijos šalių verslo ataskaitoje“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje fiksuojamas šiek tiek didėja atotrūkis tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo, tačiau kol kas tai neturi pastebimos neigiamos įtakos eksportuotojų konkurencingumui.

Europos indeksai antradienį raudonavo tvyrant nerimui dėl JAV – Kinijos prekybos derybų bei sumažintų Vokietijos ir kitų ES šalių ekonomikos augimo rodiklių. Europos Komisija antradienį nuo 1,1 iki 0,5% sumažino euro zonos garvežio — Vokietijos šių metų ekonomikos augimo prognozes ir akcentavo, kad prekybos konfliktų eskalavimas gali dar pabloginti lūkesčius.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad pirmo ketvirčio Lietuvos ekonominiai rodikliai parodė, jog mūsų pramonės įmonės galėjo sėkmingai konkuruoti eksporto rinkose net ir sulėtėjus euro zonos ekonomikai. Be to, Lietuvos ūkio plėtrą skatino ir augusios realiosios gyventojų pajamos, kurias lėmė ne tik didesni įmonių mokami atlyginimai, mokesčių reformos pasekmės, bet ir vos didesnė negu 2% metinė infliacija pirmą ketvirtį.

Asižvelgdamas į paskelbtą pirmo ketvirčio BVP rezultatą SEB padidino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 2,9% iki 3,2%. Drauge pripažindamas, kad labai sudėtinga įvertinti, kiek ilgai Lietuvos pramonė bus atspari lėtesniam ekonomikos augimui Vakarų Europoje. Tai nurodoma pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.

Nors pirmas 2019 m. ketvirtis didžiausioms pasaulio valstybėms buvo sėkmingesnis negu tikėtasi, ūkio plėtra vis tiek buvo gana lėta – pavyzdžiui, euro zonos BVP per metus paaugo tik 1,2 %. Didieji centriniai bankai šių metų pradžioje davė aiškų ženklą, kad jie nebeketina didinti palūkanų normos, kol vyraus nežinia dėl tolesnės ekonomikos krypties, o infliacija išliks nedidelė.

nuotrauka::1 left

„Kol kas pramonės ir vartotojų lūkesčiai nerodo rimtesnio verslo ar gyventojų nerimo dėl finansinės padėties artimiausiu metu. Tačiau esame linkę konservatyviau vertinti galimus išorės iššūkius ir jų didesnę įtaką mūsų ekonomikos plėtrai, ypač antrą metų pusmetį. Be to, sudėtinga prognozuoti, kokia bus sausų pavasario orų įtaka žemės ūkio derliui. Infliacijos prognozių nekeičiame – manome, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus 2,5%“, – komentavo p. Povilauskas. 

10 metų subalansuotos plėtros 

Naujausioje Šiaurės ir Baltijos šalių apžvalgoje „Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad visų regiono šalių plėtra šiame verslo cikle, priešingai nei praėjusį dešimtmetį, išliko subalansuota. Tiesa, kai kuriose srityse išlieka įsisenėjusios problemos, kurias būtina spręsti siekiant tolimesnio progreso ir konvergencijos.

„Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikos yra vienos iš atviriausių pasaulyje – jos labiausiai priklauso nuo importo ir eksporto. Neatslūgstanti protekcionizmo banga, labiausiai palietusi JAV ir Kinijos prekybinius santykius, kol kas šio regiono šalims beveik neturėjo neigiamos įtakos. Todėl net ir lėtėjant pasaulinei prekybai, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių eksportas bei ekonomikos ir toliau augo“, ? sako Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

Pasak p. Mačiulio, nors šiemet šis atotrūkis beveik nesumažės, darbo rinkos įtampą šiek tiek mažina sumažėjęs išvykstančių gyventojų skaičius ir išaugusi imigracija. Vis dėlto bent artimiausią dešimtmetį darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje mažės, todėl daugelis įmonių pramonės ir paslaugų sektoriuose turi jau dabar vertinti procesų automatizavo ir robotizavimo galimybes.

Plėtrą slopina menkas paskolų augimas

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, Latvijos ekonomikos augimo potencialą slopina stagnuojantis gyventojų ir verslo paskolų portfelio augimas, kuris gerokai atsilieka nuo BVP augimo. Pavojinga ir apie galimą perkaitimą signalizuojanti situacija susidaro tuomet, kai paskolų portfelis auga daug sparčiau nei gyventojų ir įmonių pajamos.

nuotrauka::2 right

„Būtent tokias tendencijas visame regione matėme praėjusį dešimtmetį. Ekonomikos pakilimo ciklo metu besitraukiantis paskolų portfelis taip pat nėra sveikintinas ir dažniausiai rodo neišnaudojamą šalies potencialą“, ? tęsia p. Mačiulis.

Finansinio sektoriaus rodikliai taip pat rodo, kad visose regiono šalyse šiame verslo cikle plėtra buvo subalansuota. Bankų kapitalo pakankamumo rodikliai yra ne tik gerokai didesni nei reikalauja priežiūros institucijos, bet apskirtai vieni didžiausių pasaulyje. Likvidumas išlieka aukštas, o paskolų portfelio kokybė gera. Latvijoje paskolų mokėjimai, vėluojantys daugiau nei 90 dienų, sudaro 4%, Lietuvoje tokių paskolų yra 2,7%, o Estijoje – tik 0,5%.

Viena iš silpnesnių Baltijos šalių vietų išlieka nepakankamas progresas siekiant Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų (angl. Sustainable Development Goals, SDGs). Lietuva ir Latvija kol kas yra vos pusiaukelėje mažindamos socialinę atskirtį, suteikdamos lygias galimybes bei užtikrindamos skaidrų bei efektyvų valstybės valdymą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Specializuoto banko licenciją Lietuvoje turintis „Revolut“ prašo jos ir Airijoje 1

Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“, Lietuvoje jau turintis elektroninių pinigų įstaigos...

Finansai
08:01
Perspėjimas įmonėms: daugėja apgaulingų pasiūlymų Premium 2

Lietuvos eksportuotojai sulaukia gerokai daugiau nei anksčiau apgaulingų pasiūlymų patiekti prekes. Dabar jie...

Finansai
05:45
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 4

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
Numatomi svarbūs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai Verslo tribūna

Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo įstatymo projektui,...

Finansai
2019.05.20
Nauja skaičiuoklė: kam sugrįžti į „Sodrą“, o kam kaupti pensiją fonde 15

Daugeliui gyventojų, iki šiol dalyvavusių pensijų kaupime, neverta svarstyti alternatyvos nutraukti kaupimą...

Finansai
2019.05.20
Ministras Vilius Šapoka: šešėlyje dirba nevykėliai 15

Ekonomikos šešėlis Lietuvoje kelis metus iš eilės mažėja po vieną procentinį punktą. Finansų ministerijos...

Finansai
2019.05.20
Aktyviai verslą kredituojančios kredito unijos „Magnus” paskola atvėrė kelią PC „Vakarinis” atsiradimui Verslo tribūna

Greta Vilniaus vakarinio aplinkkelio 2021 m. duris atverti turėtų naujas 20 tūkst. kv. m. prekybos centras...

Finansai
2019.05.20
Per 20 metų pastovus anuitetas nuvertėtų perpus Premium 8

Pensijų anuitetų „Sodroje“ lėšos bus investuojamos, todėl tikėtina, kad investicijų grąža kompensuos visus ar...

Finansai
2019.05.20
Kritus medienos kainoms pirkėjai atšaukia sandorius ir moka baudas 4

Valstybinei miškų urėdijai (VMU) sumušti rekordinių dividendų šiemet, tikėtina, jau nepavyks.  Šios valstybės...

Finansai
2019.05.18
„Revolut“ banko veiklos pradžią Lietuvoje kiek atidėjo  5

„Revolut“ kiek atidėjo specializuoto banko veiklos pradžią Lietuvoje – dabar ją numatoma pradėti antrąjį šių...

Finansai
2019.05.17
Pilna apimtimi pensijų fonduose kaupti pasirinko 79.400, į „Sodrą“ grįžo 21.000

Nuo metų pradžios, per sausį–balandį, kaupti maksimaliai ir gauti visą valstybės priemoką II pakopos pensijų...

Finansai
2019.05.17
Šiaulių bankui pakeltas skolinimosi reitingas

Reitingų agentūra „Moody‘s“ padidino Šiaulių banko ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Baa3 iki Baa2.

Rinkos
2019.05.17
Senkant ES paramai bankai pakėlė palūkanas, ieškoma alternatyvų Premium

Per paskutinius šešis mėnesius apie 30% ES finansuojamų projektų Lietuvoje pablogėjo paramos teikimo sąlygos,...

Finansai
2019.05.16
Atvirkštinis PVM mobiliesiems telefonams – nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 9

Vyriausybė papildė prekių ir paslaugų, kurioms taikomas atvirkštinis PVM, sąrašą. Tokiu būdu Vyriausybė...

Finansai
2019.05.16
Estams planai atrakinti pensijų fondus gali smogti kitu lazdos galu 3

Naujoji Estijos valdančiosios koalicijos sutartis numato šalies gyventojams suteikti galimybę išsiimti...

Finansai
2019.05.16
Dar vienu banku mažiau: traukiasi „Handelsbanken“ 15

Vienas didžiausių Švedijos bankų „Handelsbanken“ nuo 2020 m. stabdys savo operacijas Lietuvoje ir kitose...

Rinkos
2019.05.16
„Mokilizingas“ taps filialu 1

Prieš metus estų banko „Inbank“ įsigytas lietuvių „Mokilizingas“ po susijungimo sandorio taps „Inbank“ dalimi...

Rinkos
2019.05.16
Galioja ir nuskenuoti darbuotojų atostogų prašymai 3

Darbdavys gali darbo tvarkos taisyklėse ar atostogų suteikimo tvarkoje nustatyti, kaip ir kokia forma...

Finansai
2019.05.16
VMI paskelbė kriterijus, pagal kuriuos sprendžia dėl mokesčių atidėjimo

VMI viešai paskelbė, pagal kokius kriterijus nusprendžia, ar gyventojams bei įmonėms, galima atidėti mokesčių...

Finansai
2019.05.16
„Barclays“ parduoda „Rise Vilnius“ bankui „Swedbank“ 5

Praėjusių metų gruodį pranešęs apie veiklos stabdymą, Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ skelbia...

Paslaugos
2019.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau