Lietuva išlieka atspari išorės sukrėtimams, tačiau prarasti budrumo negalima

Publikuota: 2019-05-08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Įvertinus devynis struktūrinius Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominius rodiklius, nė vienas iš jų nesiunčia pavojaus signalų, nurodo „Swedbank“ ekonomistai. Tačiau jų kolegos iš SEB perspėja, kad prarasti budrumo negalima, kadangi pramonininkų nuotaikos euro zonoje prastėja, o JAV ir Kinijos derybos dėl tarpusavio prekybos sąlygų stringa. Todėl investuotojų nuotaikos gali staigiai pasikeisti.

„Swedbank“ analitikai „Šiaurės ir Baltijos šalių verslo ataskaitoje“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje fiksuojamas šiek tiek didėja atotrūkis tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo, tačiau kol kas tai neturi pastebimos neigiamos įtakos eksportuotojų konkurencingumui.

Europos indeksai antradienį raudonavo tvyrant nerimui dėl JAV – Kinijos prekybos derybų bei sumažintų Vokietijos ir kitų ES šalių ekonomikos augimo rodiklių. Europos Komisija antradienį nuo 1,1 iki 0,5% sumažino euro zonos garvežio — Vokietijos šių metų ekonomikos augimo prognozes ir akcentavo, kad prekybos konfliktų eskalavimas gali dar pabloginti lūkesčius.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad pirmo ketvirčio Lietuvos ekonominiai rodikliai parodė, jog mūsų pramonės įmonės galėjo sėkmingai konkuruoti eksporto rinkose net ir sulėtėjus euro zonos ekonomikai. Be to, Lietuvos ūkio plėtrą skatino ir augusios realiosios gyventojų pajamos, kurias lėmė ne tik didesni įmonių mokami atlyginimai, mokesčių reformos pasekmės, bet ir vos didesnė negu 2% metinė infliacija pirmą ketvirtį.

Asižvelgdamas į paskelbtą pirmo ketvirčio BVP rezultatą SEB padidino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 2,9% iki 3,2%. Drauge pripažindamas, kad labai sudėtinga įvertinti, kiek ilgai Lietuvos pramonė bus atspari lėtesniam ekonomikos augimui Vakarų Europoje. Tai nurodoma pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.

Nors pirmas 2019 m. ketvirtis didžiausioms pasaulio valstybėms buvo sėkmingesnis negu tikėtasi, ūkio plėtra vis tiek buvo gana lėta – pavyzdžiui, euro zonos BVP per metus paaugo tik 1,2 %. Didieji centriniai bankai šių metų pradžioje davė aiškų ženklą, kad jie nebeketina didinti palūkanų normos, kol vyraus nežinia dėl tolesnės ekonomikos krypties, o infliacija išliks nedidelė.

nuotrauka::1 left

„Kol kas pramonės ir vartotojų lūkesčiai nerodo rimtesnio verslo ar gyventojų nerimo dėl finansinės padėties artimiausiu metu. Tačiau esame linkę konservatyviau vertinti galimus išorės iššūkius ir jų didesnę įtaką mūsų ekonomikos plėtrai, ypač antrą metų pusmetį. Be to, sudėtinga prognozuoti, kokia bus sausų pavasario orų įtaka žemės ūkio derliui. Infliacijos prognozių nekeičiame – manome, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus 2,5%“, – komentavo p. Povilauskas. 

10 metų subalansuotos plėtros 

Naujausioje Šiaurės ir Baltijos šalių apžvalgoje „Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad visų regiono šalių plėtra šiame verslo cikle, priešingai nei praėjusį dešimtmetį, išliko subalansuota. Tiesa, kai kuriose srityse išlieka įsisenėjusios problemos, kurias būtina spręsti siekiant tolimesnio progreso ir konvergencijos.

„Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikos yra vienos iš atviriausių pasaulyje – jos labiausiai priklauso nuo importo ir eksporto. Neatslūgstanti protekcionizmo banga, labiausiai palietusi JAV ir Kinijos prekybinius santykius, kol kas šio regiono šalims beveik neturėjo neigiamos įtakos. Todėl net ir lėtėjant pasaulinei prekybai, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių eksportas bei ekonomikos ir toliau augo“, ? sako Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

Pasak p. Mačiulio, nors šiemet šis atotrūkis beveik nesumažės, darbo rinkos įtampą šiek tiek mažina sumažėjęs išvykstančių gyventojų skaičius ir išaugusi imigracija. Vis dėlto bent artimiausią dešimtmetį darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje mažės, todėl daugelis įmonių pramonės ir paslaugų sektoriuose turi jau dabar vertinti procesų automatizavo ir robotizavimo galimybes.

Plėtrą slopina menkas paskolų augimas

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, Latvijos ekonomikos augimo potencialą slopina stagnuojantis gyventojų ir verslo paskolų portfelio augimas, kuris gerokai atsilieka nuo BVP augimo. Pavojinga ir apie galimą perkaitimą signalizuojanti situacija susidaro tuomet, kai paskolų portfelis auga daug sparčiau nei gyventojų ir įmonių pajamos.

nuotrauka::2 right

„Būtent tokias tendencijas visame regione matėme praėjusį dešimtmetį. Ekonomikos pakilimo ciklo metu besitraukiantis paskolų portfelis taip pat nėra sveikintinas ir dažniausiai rodo neišnaudojamą šalies potencialą“, ? tęsia p. Mačiulis.

Finansinio sektoriaus rodikliai taip pat rodo, kad visose regiono šalyse šiame verslo cikle plėtra buvo subalansuota. Bankų kapitalo pakankamumo rodikliai yra ne tik gerokai didesni nei reikalauja priežiūros institucijos, bet apskirtai vieni didžiausių pasaulyje. Likvidumas išlieka aukštas, o paskolų portfelio kokybė gera. Latvijoje paskolų mokėjimai, vėluojantys daugiau nei 90 dienų, sudaro 4%, Lietuvoje tokių paskolų yra 2,7%, o Estijoje – tik 0,5%.

Viena iš silpnesnių Baltijos šalių vietų išlieka nepakankamas progresas siekiant Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų (angl. Sustainable Development Goals, SDGs). Lietuva ir Latvija kol kas yra vos pusiaukelėje mažindamos socialinę atskirtį, suteikdamos lygias galimybes bei užtikrindamos skaidrų bei efektyvų valstybės valdymą.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Didžiausioje Lietuvos kredito unijoje – „Bankorus“ žlugimo sukeltos baimės ir vadovų raminimai Premium

Rato kredito unijos, kuri planuoja tapti banku, pajininkai baiminasi, kad kriptoturto platformos „Bankorus“...

Rinkos
19:01
Darbo užmokestis III ketvirtį išaugo 9,5%

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5% ir trečiąjį ketvirtį siekė 1.277 Eur. Tokias ir...

Finansai
16:57
Lietuvoje trečdaliu per daug mokytojų ir nėra „galimybių lango“ tai pakeisti Premium 1

Mūsų šalyje mokinių skaičius per pastaruosius 20 metų sumažėjo perpus, todėl turime per daug mokytojų ir...

Finansai
16:38
TVF: 2020 m. biudžeto tikslai adekvatūs, tačiau pajamos suplanuotos optimistiškai Premium

Numatyti 2020 m. biudžeto balanso tikslai adekvatūs, tačiau pajamos suplanuotos per optimistiškai, ypač...

Finansai
15:11
TVF misijos Lietuvoje vadovas: bankų mokestis turės padarinių Premium 4

Borja Gracia, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas, į Seimo sieną atsimušusius...

Finansai
13:38
„General Financing“ nutraukus finansavimą, B. Vanagas gali nestartuoti Dakare  11

Likus porai savaičių iki technikos išsiuntimo į Dakarą, 9 metus su žinomu Lietuvos sportininku...

Automobiliai
11:23
Iki lapkričio 25 d. pratęsė PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminą

Valstybinė mokesčių inspekcija dėl sistemos trikdžių iki lapkričio 25 d. (imtinai) pratęsė pridėtinės vertės...

Finansai
10:30
Naujas bankas biržoje: verslo modelį sėkmingai įgyvendintų ir „Maxima“ Premium

Į Baltijos biržą susiruošęs estų kooperatyvų bankas „Coop Pank“ naudojasi skandinavų bankus sukrėtusių...

Rinkos
09:00
Antras biudžetas chaoso skalėje 6

Šiandien Seime turėjo būti didžioji metų diena – pradėtas svarstyti svarbiausias šalies įstatymas – kitų metų...

Mažos palūkanos skatina „per daug rizikuoti“, įspėja ECB

Rekordiškai mažos palūkanų normos euro zonoje, kurios greičiausiai galios ir artimiausioje ateityje, skatina...

Rinkos
2019.11.20
Analitikai rėžia „Swedbank“ ir SEB akcijų vertinimus: pirkti nebepataria Premium

Europos ir JAV biržose atsinaujinus baimėms dėl JAV ir Kinijos derybų baigties, Baltijos rinkose buvo...

Rinkos
2019.11.20
V. Vasiliauskas: konkurencingam valstybiniam komerciniam bankui reikėtų apie 1 mlrd. Eur 6

Lietuvoje svarstant apie galimybę steigti valstybinį komercinį banką, Lietuvos banko (LB) valdybos...

Finansai
2019.11.20
Leista vykdyti didžiausią nuo 2008 m. krizės JAV bankų susijungimą

BB&T ir „SunTrust“ gavo paskutinį leidimą įgyvendinti didžiausią nuo 2008 metų finansų krizės laikų JAV bankų...

Rinkos
2019.11.20
Kodėl bankai tokie konservatyvūs statybos įmonių atžvilgiu

Lietuvos banko (LB) vertinimu, šalyje veikiantys komerciniai bankai į statybos įmonių kreditavimą žvelgia...

Statyba ir NT
2019.11.20
EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles 1

Europos Komisija konstatuoja, kad Lietuvos biudžeto plano 2020 m. projektas yra tinkamas – jis atitinka...

Verslo aplinka
2019.11.20
Veiklą pradėjo paskolų pasiūlymų palyginimo platforma „Credit King“ 1

Lietuvoje veiklą pradėjo asmeninių paskolų pasiūlymų platforma „Credit King“.

Rinkos
2019.11.20
Atsakingas investavimas: kur mitai, o kur realybė?

Vis daugiau investicinių fondų, valdančių milijardinį turtą, savo investicijas nukreipia į įmones ir verslus,...

Finansai
2019.11.20
„Swedbank“ įtariamas pažeidęs Rusijai paskelbtas JAV sankcijas 1

Stambus Rusijos ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas JAV ginklų gamybos bendrovei „Kalashnikov...

Finansai
2019.11.20
Butai nuomai kelia NT rinką ir finansų sistemos riziką, teigia LB 6

Investuotojų nuomai perkami būstai Lietuvos NT rinkai neabejotinai suteikia papildomo pagreičio, bet kartu...

Rinkos
2019.11.20
Bankui per brangu laikyti neįdarbintus grynuosius: anksčiau laiko išpirks obligacijas 2

Šiaulių banko valdyba priėmė sprendimą anksčiau numatyto laiko išpirkti 2017 m. platintą 20 mln. Eur vertės 3...

Rinkos
2019.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau