Lietuva išlieka atspari išorės sukrėtimams, tačiau prarasti budrumo negalima

Publikuota: 2019-05-08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Įvertinus devynis struktūrinius Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominius rodiklius, nė vienas iš jų nesiunčia pavojaus signalų, nurodo „Swedbank“ ekonomistai. Tačiau jų kolegos iš SEB perspėja, kad prarasti budrumo negalima, kadangi pramonininkų nuotaikos euro zonoje prastėja, o JAV ir Kinijos derybos dėl tarpusavio prekybos sąlygų stringa. Todėl investuotojų nuotaikos gali staigiai pasikeisti.

„Swedbank“ analitikai „Šiaurės ir Baltijos šalių verslo ataskaitoje“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje fiksuojamas šiek tiek didėja atotrūkis tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo, tačiau kol kas tai neturi pastebimos neigiamos įtakos eksportuotojų konkurencingumui.

Europos indeksai antradienį raudonavo tvyrant nerimui dėl JAV – Kinijos prekybos derybų bei sumažintų Vokietijos ir kitų ES šalių ekonomikos augimo rodiklių. Europos Komisija antradienį nuo 1,1 iki 0,5% sumažino euro zonos garvežio — Vokietijos šių metų ekonomikos augimo prognozes ir akcentavo, kad prekybos konfliktų eskalavimas gali dar pabloginti lūkesčius.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad pirmo ketvirčio Lietuvos ekonominiai rodikliai parodė, jog mūsų pramonės įmonės galėjo sėkmingai konkuruoti eksporto rinkose net ir sulėtėjus euro zonos ekonomikai. Be to, Lietuvos ūkio plėtrą skatino ir augusios realiosios gyventojų pajamos, kurias lėmė ne tik didesni įmonių mokami atlyginimai, mokesčių reformos pasekmės, bet ir vos didesnė negu 2% metinė infliacija pirmą ketvirtį.

Asižvelgdamas į paskelbtą pirmo ketvirčio BVP rezultatą SEB padidino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 2,9% iki 3,2%. Drauge pripažindamas, kad labai sudėtinga įvertinti, kiek ilgai Lietuvos pramonė bus atspari lėtesniam ekonomikos augimui Vakarų Europoje. Tai nurodoma pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.

Nors pirmas 2019 m. ketvirtis didžiausioms pasaulio valstybėms buvo sėkmingesnis negu tikėtasi, ūkio plėtra vis tiek buvo gana lėta – pavyzdžiui, euro zonos BVP per metus paaugo tik 1,2 %. Didieji centriniai bankai šių metų pradžioje davė aiškų ženklą, kad jie nebeketina didinti palūkanų normos, kol vyraus nežinia dėl tolesnės ekonomikos krypties, o infliacija išliks nedidelė.

nuotrauka::1 left

„Kol kas pramonės ir vartotojų lūkesčiai nerodo rimtesnio verslo ar gyventojų nerimo dėl finansinės padėties artimiausiu metu. Tačiau esame linkę konservatyviau vertinti galimus išorės iššūkius ir jų didesnę įtaką mūsų ekonomikos plėtrai, ypač antrą metų pusmetį. Be to, sudėtinga prognozuoti, kokia bus sausų pavasario orų įtaka žemės ūkio derliui. Infliacijos prognozių nekeičiame – manome, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus 2,5%“, – komentavo p. Povilauskas. 

10 metų subalansuotos plėtros 

Naujausioje Šiaurės ir Baltijos šalių apžvalgoje „Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad visų regiono šalių plėtra šiame verslo cikle, priešingai nei praėjusį dešimtmetį, išliko subalansuota. Tiesa, kai kuriose srityse išlieka įsisenėjusios problemos, kurias būtina spręsti siekiant tolimesnio progreso ir konvergencijos.

„Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikos yra vienos iš atviriausių pasaulyje – jos labiausiai priklauso nuo importo ir eksporto. Neatslūgstanti protekcionizmo banga, labiausiai palietusi JAV ir Kinijos prekybinius santykius, kol kas šio regiono šalims beveik neturėjo neigiamos įtakos. Todėl net ir lėtėjant pasaulinei prekybai, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių eksportas bei ekonomikos ir toliau augo“, ? sako Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

Pasak p. Mačiulio, nors šiemet šis atotrūkis beveik nesumažės, darbo rinkos įtampą šiek tiek mažina sumažėjęs išvykstančių gyventojų skaičius ir išaugusi imigracija. Vis dėlto bent artimiausią dešimtmetį darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje mažės, todėl daugelis įmonių pramonės ir paslaugų sektoriuose turi jau dabar vertinti procesų automatizavo ir robotizavimo galimybes.

Plėtrą slopina menkas paskolų augimas

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, Latvijos ekonomikos augimo potencialą slopina stagnuojantis gyventojų ir verslo paskolų portfelio augimas, kuris gerokai atsilieka nuo BVP augimo. Pavojinga ir apie galimą perkaitimą signalizuojanti situacija susidaro tuomet, kai paskolų portfelis auga daug sparčiau nei gyventojų ir įmonių pajamos.

nuotrauka::2 right

„Būtent tokias tendencijas visame regione matėme praėjusį dešimtmetį. Ekonomikos pakilimo ciklo metu besitraukiantis paskolų portfelis taip pat nėra sveikintinas ir dažniausiai rodo neišnaudojamą šalies potencialą“, ? tęsia p. Mačiulis.

Finansinio sektoriaus rodikliai taip pat rodo, kad visose regiono šalyse šiame verslo cikle plėtra buvo subalansuota. Bankų kapitalo pakankamumo rodikliai yra ne tik gerokai didesni nei reikalauja priežiūros institucijos, bet apskirtai vieni didžiausių pasaulyje. Likvidumas išlieka aukštas, o paskolų portfelio kokybė gera. Latvijoje paskolų mokėjimai, vėluojantys daugiau nei 90 dienų, sudaro 4%, Lietuvoje tokių paskolų yra 2,7%, o Estijoje – tik 0,5%.

Viena iš silpnesnių Baltijos šalių vietų išlieka nepakankamas progresas siekiant Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų (angl. Sustainable Development Goals, SDGs). Lietuva ir Latvija kol kas yra vos pusiaukelėje mažindamos socialinę atskirtį, suteikdamos lygias galimybes bei užtikrindamos skaidrų bei efektyvų valstybės valdymą.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Ir viskas, kas yra blogai, yra blogai su valstybės NT

Vos tik prasidėjo diskusijos apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtimą, metamas pats stipriausias...

Lietuviai mokėtų daugiau mokesčių dėl sotesnės pensijos ir sveikatos  Premium 1

Politikams vis garsiau kalbant apie nacionalinį susitarimą, poreikį didinti surenkamų mokesčių pyragą ir kaip...

Finansai
05:45
Europarlamentarams maistą „pagardino“ belgišku PVM 2

Šiuo metu atostogaujantys Europos Parlamento (EP) nariai ir jų padėjėjai bus nemaloniai nustebinti, kai...

Finansai
2019.08.18
Bankai beveik pasiruošė savo klientų duomenų atvėrimui Premium 6

Lietuvoje mažiau nei po mėnesio įsigalios Atvirosios bankininkystės reikalavimai, kurie šalyje veikiančius...

Rinkos
2019.08.17
K. Kupšys: „PNB Banka“ žlugimas blogina Baltijos šalių bankų reputaciją 5

Paskelbus apie dar vieno Latvijos banko – „PNB Banka“ žlugimą, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“...

Finansai
2019.08.16
M. Zalatorius apie „PNB Banka“ žlugimą: Latvijos bankų sektorius tęsia apsivalymą 10

Latvijoje paskelbus apie dar vieno komercinio banko „PNB Banka“ žlugimą, Lietuvos bankų asociacijos (LBA)...

Rinkos
2019.08.16
Po banko uždarymo latvių indėlių draudimo fondui – 297 mln. Eur sąskaita 1

Latvijoje uždarius šeštą pagal dydį banką „PNB Banka“ (buvęs „Nordik Banka“), šalies Indėlių garantijų fondas...

Rinkos
2019.08.16
Investicijos į naujus verslus stumtelėjo „Icor“ į nuostolius Premium 8

Viena stambiausių verslo grupių Lietuvoje „Icor“ pernai dirbo nuostolingai, rodo Registrų centrui pateikta...

Statyba ir NT
2019.08.16
Gyvenimas po 4.500 krizių, kurias įmonės patyrė per 5 metus Premium

Įmonės neturi stebuklingo mygtuko, kurį paspaudus būtų galima lyg kokonu apsiginti nuo išorės veiksnių –...

Finansai
2019.08.16
Uždaromas šeštas pagal dydį Latvijos bankas 14

Latvijos bankas „PNB Banka“ nuo ketvirtadienio vakaro nutraukia operacijas, Europos centriniam bankui (ECB)...

Rinkos
2019.08.15
Mažiausias algas mokančios statybos įmonės Premium 10

Statybos bendrovėms skundžiantis darbuotojų trūkumu ir sparčiai augančiais atlyginimais, dalyje stambiausių...

Statyba ir NT
2019.08.14
Estijos valdžia apsisprendė: jau kitąmet atrakina pensijų fondus  Premium 17

Estijos valdančiosios koalicijos partnerės šią savaitę apsisprendė nuo kitų metų įgyvendinti pensijų...

Finansai
2019.08.14
Kredito unija „Magnus” finansavo 3D spausdintuvo, kuriuo galima kurti kaulus, įsigijimą Verslo tribūna

Kredito unija „Magnus” suteikė finansavimą pirmojo Lietuvoje itin pažangaus 3D bio spausdintuvo įsigijimui.

Finansai
2019.08.14
„Pigu“ pardavimo scenarijai: vertė priklausys ir nuo banginių, tokių kaip „Amazon“, strategijų  Premium 8

Lenkijos fondo MCI artimiausiame planavimo horizonte, be abejonės, yra tikslas parduoti jam priklausančių e.

Prekyba
2019.08.14
Į mokyklą pilnai aprengti ir išleisti vaiką šiemet atsieis bent 260 Eur  8

Minimalus mokyklinių prekių krepšelis, palyginti su praėjusiais metais, atpigo apie 20%, iki 58 Eur, tačiau...

Finansai
2019.08.13
VMI nusitaikė į asmenines atostogas, nurašomas į įmonių sąnaudas Premium 18

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) akyliau stebi, ar įmonių vadovų ir darbuotojų asmeninės kelionės...

Finansai
2019.08.13
„Profitus“ peržengė 5 mln. Eur ribą, nusisamdė COO 12

Per metus veikiančią sutelktinio finansavimo platformą „Profitus“ į nekilnojamojo turto (NT) projektus...

Statyba ir NT
2019.08.12
„Fintech“ įkurtuvės: ne tik fanfarų lydimos 10

Lietuvos ryžtas tapti regioniniu finansinių technologijų („fintech“) centru nei prislopo, nei išgaravo – apie...

Finansai
2019.08.12
„Skonis ir kvapas“ laimėjo prieš VMI Europos Sąjungos teisme Premium 13

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad mokesčių administratorius negali plečiamai aiškinti...

Finansai
2019.08.12
Pensijų reforma padidino „Aviva Lietuvos“ įmokas, bet ne pelną Premium 1

Visos „Aviva Lietuvos“ gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokos augo 48% iki 89,2 mln. Eur, tačiau pelnas...

Finansai
2019.08.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau