Ekspertai: mokesčių amnestijos rezultatas kol kas kuklus, bet bus daugiau milijonų

Publikuota: 2019-04-15
Atnaujinta 2019-04-15 15:10
Jurgitos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Jurgitos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuo metų pradžios 314 gyventojų ir įmonių pasinaudojo galimybe deklaruoti anksčiau nedeklaruotus mokesčius ir sudarė periodinio mokėjimo grafikus didesnei nei 2 mln. Eur sumai, t.y., nuo šios sumos nemokės delspinigių ir baudų. Mokesčių ekspertai nurodo, kad suma nėra didelė, tačiau patį pratimą vertina teigiamai ir prognozuoja, kad per likusius tris mokesčių amnestijos mėnesius skaičiai turėtų būti didesni.

Tokius duomenis paskelbė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įpusėjus amnestijos terminui.

Gyventojai ir įmonės iki liepos 1 d. vis dar gali pasinaudoti galimybe deklaruoti 2014–2018 m. nedeklaruotus mokesčius ir juos sumokėti be jokių delspinigių ir baudų. 

„Manome, jog kaip tik šiuo metu, įsibėgėjus pajamų ir turto deklaravimui, yra patogus metas gyventojams prisiminti praeityje pamirštus sumokėti mokesčius, o prisiminus, pateikti ar patikslinti senas (2014–2017 m.) deklaracijas ir mokesčius sumokėti be jokių delspinigių", – teigia Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė.

nuotrauka::1 left

Ji kartu pažymi, jog nereikėtų suklysti – deklaruoti pajamas už 2018 m. bei mokesčius sumokėti gyventojai turi įprasta tvarka – iki gegužės 2 d.

VMI atkreipia dėmesį, jog galimybė atsiskleisti ir praeityje pamirštus mokesčius sumokėti yra unikali ir ateityje nebus taikoma, todėl, norintieji ja pasinaudoti, neturėtų delsti. Deklaravus praeityje pamirštas pajamas, mokesčius nuo jų reikia sumokėti per 20 dienų, tačiau mokesčių mokėtojai gali sudaryti ir periodinių mokėjimų grafiką – iki 2 metų laikotarpiui.

Atvejai, kai, VMI nuomone, vertėtų pasinaudoti šia galimybe, pateikti čia.

Amnestavusiųjų neviešins

Deklaracijų teikimas arba tikslinimas vyksta bendra tvarka, todėl VMI neidentifikuos asmenų, pasinaudojusių galimybe atsiskleisti. Taip pat, savanoriškai atsiskleidus ir pateikus ar patikslinus deklaracijas, tikimybė sulaukti VMI dėmesio, t. y., būti atrinktiems kontrolės veiksmams, bus mažesnė – pagerėję veiklos ir mokestiniai rodikliai automatiškai reikš ir žemesnę mokestinę riziką.

Nuo metų pradžios, kuomet buvo paskelbta informacija apie atleidimą nuo delspinigių, VMI telefonu šia tema jau sulaukė daugiau kaip 1.100 skambučių, o savarankiškai VMI svetainėje ir www.kiek.lt informacijos ieškojo apie 9.000 mokesčių mokėtojų.

Atleidimas nuo delspinigių galioja praeityje pamirštiems sumokėti VMI administruojamiems mokesčiams (išskyrus žemės mokestį).

Praėjusią savaitę mokesčių mokėtojai sudarė 41 grafiką 316.500 Eur pamirštų mokesčių sumai sumokėti. 

2 mln. Eur — nedidelė suma

Kęstutis Lisauskas, EY partneris, komentuoja, kad 2 mln. Eur, kuriuos mokesčių mokėtojai nusprendė deklaruoti papildomai ir pasinaudoti mokesčių amnestija, lyginant su metiniu GPM surinkimu yra menka suma. Tarp 314 yra ir įmonių, vadinasi lyginti reikėtų ne tik su GPM.

Kita vertus, mokesčių eksperto teigimu, 2 mln. Eur geriau negu nieko, o 314 „perauklėtų“ mokesčių mokėtojų irgi džiugina.

nuotrauka::2 right

„Per tuos tris mėnesius vienas kitas klientas ir vienas kitas pažįstamas teiravosi apie amnestiją. Dauguma ruošiasi tikslinti deklaracijas ir sumokėti mokesčius, bet to dar nepadarė, nes dar yra laiko. Žmonės linkę atidėlioti, todėl prognozuočiau kad per likusius tris mėnesius skaičiai turėtų būti didesni“, — kalba p. Lisauskas.

Jis nurodo, kad, pavyzdžiui, kasmet atsiranda keli klientai (užsienio bendrovės), kurie per vėlai susivokia, kad praeitais metais turėjo Lietuvoje nuolatinę buveinę, bet laiku nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio bei GPM nuo darbuotojų darbo užmokesčio.

„Tokie klientai paprastai „susitvarko“ nepaisant amnestijos ir dar sumoka delspinigius. Šiemet jiems pasisekė: mokestį sumokės, o sankcijų išvengs. O mes juos pamatysime bendrame pasinaudojusių amnestija skaičiuje, nors jie būtų sumokėję mokesčius bet kuriuo atveju. Taigi, viščiukus suskaičiuoti bus sunku, bet faktas, kad rezultatai (ar didesni, ar mažesni) bus teigiami“, — priduria p. Lisauskas.

VMI „Verslo žinioms“ atsiųstame komentare nurodė, kad nuo metų pradžios jau gauti 343 prašymai sudaryti savanoriškai deklaruotų anksčiau nuslėptų mokesčių periodinių mokėjimų grafikus bendrai 2,82 mln. Eur sumai, iš jų per paskutinę savaitę — 29 prašymai 709.400 Eur Eur sumai.

„Pažymėtina, kad tai tik dalis savanoriškai deklaruojamų mokesčių, nes tai galima padaryti ir nesikreipiant dėl mokėjimo grafiko sudarymo“, — teigiama komentare.  

VMI siekdama užtikrinti mokesčių mokėtojų konfidencialumą, deklaracijas priima bendra tvarka, prie jų jokių pajamas pagrindžiančių dokumentų pateikti nereikia. Tam, kad mokesčių mokėtojas būtų atleistas nuo delspinigių nereikia teikti ir jokių papildomų prašymų, tai įvyksta automatiškai. 

Ekspertas: tai gudrus ėjimas

Dr. Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrinėtojas, Austrijos Linco Johanneso Keplerio universiteto profesorius, teigia, kad mokesčių amnestija yra labai gudri priemonė, nes šešėlinės lėšos galės būti deklaruotos be jokių baudų. 

„Tačiau to nepadariusių ateityje laukia jau 30% griežtesnės sankcijos. Tai galimybė sustabdyti neteisėtą veiklą. Ir kodėl to nepadarius, jeigu valstybei aš kažką duodu, o valstybė duoda kažką atgal man“, - yra teigęs profesorius.

nuotrauka::3 left

Jo teigimu, vienkartinė mokesčių amnestija, suderinta su piliečius motyvuosiančiomis mokestinėmis lengvatomis pirkti paslaugas legaliai (numatoma galimybė susigrąžinti dalį GPM, sumokėto būsto remonto, autoremonto ir vaikų auklių paslaugoms) yra veiksmingas kompleksas.

Šešėlinės ekonomikos eksperto skaičiavimais, nesumokamų mokesčių dydis Lietuvoje siekia 2,6% BVP, Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 2,8% ir 2,5% BVP.

2018 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sumažėjo beveik 1% punktu ir priklausomai nuo skaičiavimo metodo šiuo metu sudaro 15-23% BVP. Neformalus ūkio sektorius Lietuvoje šiandien yra mažesnis nei Estijoje, bet didesnis nei Latvijoje. 

VMI paklausta apie planuojamus mokesčių amnestijos rezultatus nurodė, kad apie rezultatus galima kalbėti nebent apie tikėtiną bendrą visų Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimo projektų poveikį: 2019 metais planuojamas bendras teigiamas 200 mln. Eur poveikis valstybės pajamoms, tuo tarpu 2020 ir 2021 metais – atitinkamai po 160 mln. Eur. 

Prof. Schneideris Finansų ministerijos planus per 2019-2021 m. iš šešėlio į biudžetą surinkti papildomus 520 mln. Eur vertina kaip pakankamai realius.  

2018 m. daugiausiai dėl geresnio mokesčių administravimo į biudžetą surinkta apie 200 mln. Eur.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Surinkimas iš šešėlio atsilieka nuo plano: kokios priežastys?  Premium 10

Daugiau pajamų į valstybės iždą 2018 m. didžiąja dalimi buvo surinkta ne dėl administravimo gerinimo...

Finansai
08:31
ESTT Lietuvoje atveria 780 mln. Eur vertės rinką Premium

Iki 2018 m. gruodžio 31 d. savivaldybės turėjo nutraukti sutartis su savo bendrovėmis, jeigu jos neatitinka...

Finansai
2019.05.23
Iki ataskaitų pateikimo liko savaitė, bet to dar nepadarė 60% bendrovių

Juridiniai asmenys, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metines finansines ataskaitas...

Finansai
2019.05.23
Startuoja mokesčių mokėtojų patikrinimai nuotoliniu būdu 2

Ketvirtadienį vartotojams atveriamas Standartizuotų buhalterinės apskaitos duomenų kaupimo ir tvarkymo...

Finansai
2019.05.23
„Darnu Group“ iš „Luminor“ skolinasi 34,5 mln. Eur 1

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Darnu Group“ būstų ir biurų projektui Vilniuje vystyti skolinasi 34,5...

Statyba ir NT
2019.05.23
FNTT: kovoje su pinigų plovimu Lietuva taiko naują praktiką 13

Kovodama su pinigų plovimu, Lietuva ėmė taikyti naują praktiką – ikiteisminiai tyrimai pradedami vien kilus...

Verslo aplinka
2019.05.22
VMI ir „Sodros" konsultacijos vienu skambučiu 1

Nuo šiol mokesčių informacijos centro telefonu 1882 asmeninių konsultacijų pageidaujantys gyventojai ir...

Finansai
2019.05.22
D. Trumpo mokesčiai ir prekybos karai smukdo užsienio investicijas Premium

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas 2018 m. sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu, kai Donaldas...

Finansai
2019.05.22
Kredito unijos vaduojasi iš bankų šešėlio Premium

Kredito unijų paskolų portfelis 2018 m. augo beveik triskart sparčiau nei bankų kreditai. Unijos skolina...

Finansai
2019.05.22
Kai bankai užtrenkia duris 5

Lietuvoje veikiantys bankai mažina dosnumą nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, senka paskolų upelis ir...

Finansai
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22
Ataskaitų teikimas: RC atsako į dažniausiai užduodamus klausimus

VĮ Registrų centras (RC) pateikia šešis populiariausius klausimus, į kuriuos atsakymus RC konsultantai...

Finansai
2019.05.21
Vadovų ir valdybų narių atlygio skaidrumas – vaistai nuo krizės Premium

Vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms įmonėms reikės tvirtinti atlygio politiką ir skelbti ją internete.

Finansai
2019.05.21
„Revolut“ Airijoje ketina prašyti el. pinigų licencijos 35

Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“, Lietuvoje jau turintis elektroninių pinigų įstaigos...

Finansai
2019.05.21
Perspėjimas įmonėms: daugėja apgaulingų pasiūlymų Premium 3

Lietuvos eksportuotojai sulaukia gerokai daugiau nei anksčiau apgaulingų pasiūlymų patiekti prekes. Dabar jie...

Finansai
2019.05.21
Aktyviai verslą kredituojančios kredito unijos „Magnus” paskola atvėrė kelią PC „Vakarinis” atsiradimui Verslo tribūna

Greta Vilniaus vakarinio aplinkkelio 2021 m. duris atverti turėtų naujas 20 tūkst. kv. m. prekybos centras...

Finansai
2019.05.20
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 5

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
Numatomi svarbūs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai Verslo tribūna

Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo įstatymo projektui,...

Finansai
2019.05.20
Nauja skaičiuoklė: kam sugrįžti į „Sodrą“, o kam kaupti pensiją fonde 24

Daugeliui gyventojų, iki šiol dalyvavusių pensijų kaupime, neverta svarstyti alternatyvos nutraukti kaupimą...

Finansai
2019.05.20
Ministras Vilius Šapoka: šešėlyje dirba nevykėliai 16

Ekonomikos šešėlis Lietuvoje kelis metus iš eilės mažėja po vieną procentinį punktą. Finansų ministerijos...

Finansai
2019.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau