Ekspertai: mokesčių amnestijos rezultatas kol kas kuklus, bet bus daugiau milijonų

Publikuota: 2019-04-15
Atnaujinta 2019-04-15 15:10
Jurgitos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Jurgitos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuo metų pradžios 314 gyventojų ir įmonių pasinaudojo galimybe deklaruoti anksčiau nedeklaruotus mokesčius ir sudarė periodinio mokėjimo grafikus didesnei nei 2 mln. Eur sumai, t.y., nuo šios sumos nemokės delspinigių ir baudų. Mokesčių ekspertai nurodo, kad suma nėra didelė, tačiau patį pratimą vertina teigiamai ir prognozuoja, kad per likusius tris mokesčių amnestijos mėnesius skaičiai turėtų būti didesni.

Tokius duomenis paskelbė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įpusėjus amnestijos terminui.

Gyventojai ir įmonės iki liepos 1 d. vis dar gali pasinaudoti galimybe deklaruoti 2014–2018 m. nedeklaruotus mokesčius ir juos sumokėti be jokių delspinigių ir baudų. 

„Manome, jog kaip tik šiuo metu, įsibėgėjus pajamų ir turto deklaravimui, yra patogus metas gyventojams prisiminti praeityje pamirštus sumokėti mokesčius, o prisiminus, pateikti ar patikslinti senas (2014–2017 m.) deklaracijas ir mokesčius sumokėti be jokių delspinigių", – teigia Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė.

nuotrauka::1 left

Ji kartu pažymi, jog nereikėtų suklysti – deklaruoti pajamas už 2018 m. bei mokesčius sumokėti gyventojai turi įprasta tvarka – iki gegužės 2 d.

VMI atkreipia dėmesį, jog galimybė atsiskleisti ir praeityje pamirštus mokesčius sumokėti yra unikali ir ateityje nebus taikoma, todėl, norintieji ja pasinaudoti, neturėtų delsti. Deklaravus praeityje pamirštas pajamas, mokesčius nuo jų reikia sumokėti per 20 dienų, tačiau mokesčių mokėtojai gali sudaryti ir periodinių mokėjimų grafiką – iki 2 metų laikotarpiui.

Atvejai, kai, VMI nuomone, vertėtų pasinaudoti šia galimybe, pateikti čia.

Amnestavusiųjų neviešins

Deklaracijų teikimas arba tikslinimas vyksta bendra tvarka, todėl VMI neidentifikuos asmenų, pasinaudojusių galimybe atsiskleisti. Taip pat, savanoriškai atsiskleidus ir pateikus ar patikslinus deklaracijas, tikimybė sulaukti VMI dėmesio, t. y., būti atrinktiems kontrolės veiksmams, bus mažesnė – pagerėję veiklos ir mokestiniai rodikliai automatiškai reikš ir žemesnę mokestinę riziką.

Nuo metų pradžios, kuomet buvo paskelbta informacija apie atleidimą nuo delspinigių, VMI telefonu šia tema jau sulaukė daugiau kaip 1.100 skambučių, o savarankiškai VMI svetainėje ir www.kiek.lt informacijos ieškojo apie 9.000 mokesčių mokėtojų.

Atleidimas nuo delspinigių galioja praeityje pamirštiems sumokėti VMI administruojamiems mokesčiams (išskyrus žemės mokestį).

Praėjusią savaitę mokesčių mokėtojai sudarė 41 grafiką 316.500 Eur pamirštų mokesčių sumai sumokėti. 

2 mln. Eur — nedidelė suma

Kęstutis Lisauskas, EY partneris, komentuoja, kad 2 mln. Eur, kuriuos mokesčių mokėtojai nusprendė deklaruoti papildomai ir pasinaudoti mokesčių amnestija, lyginant su metiniu GPM surinkimu yra menka suma. Tarp 314 yra ir įmonių, vadinasi lyginti reikėtų ne tik su GPM.

Kita vertus, mokesčių eksperto teigimu, 2 mln. Eur geriau negu nieko, o 314 „perauklėtų“ mokesčių mokėtojų irgi džiugina.

nuotrauka::2 right

„Per tuos tris mėnesius vienas kitas klientas ir vienas kitas pažįstamas teiravosi apie amnestiją. Dauguma ruošiasi tikslinti deklaracijas ir sumokėti mokesčius, bet to dar nepadarė, nes dar yra laiko. Žmonės linkę atidėlioti, todėl prognozuočiau kad per likusius tris mėnesius skaičiai turėtų būti didesni“, — kalba p. Lisauskas.

Jis nurodo, kad, pavyzdžiui, kasmet atsiranda keli klientai (užsienio bendrovės), kurie per vėlai susivokia, kad praeitais metais turėjo Lietuvoje nuolatinę buveinę, bet laiku nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio bei GPM nuo darbuotojų darbo užmokesčio.

„Tokie klientai paprastai „susitvarko“ nepaisant amnestijos ir dar sumoka delspinigius. Šiemet jiems pasisekė: mokestį sumokės, o sankcijų išvengs. O mes juos pamatysime bendrame pasinaudojusių amnestija skaičiuje, nors jie būtų sumokėję mokesčius bet kuriuo atveju. Taigi, viščiukus suskaičiuoti bus sunku, bet faktas, kad rezultatai (ar didesni, ar mažesni) bus teigiami“, — priduria p. Lisauskas.

VMI „Verslo žinioms“ atsiųstame komentare nurodė, kad nuo metų pradžios jau gauti 343 prašymai sudaryti savanoriškai deklaruotų anksčiau nuslėptų mokesčių periodinių mokėjimų grafikus bendrai 2,82 mln. Eur sumai, iš jų per paskutinę savaitę — 29 prašymai 709.400 Eur Eur sumai.

„Pažymėtina, kad tai tik dalis savanoriškai deklaruojamų mokesčių, nes tai galima padaryti ir nesikreipiant dėl mokėjimo grafiko sudarymo“, — teigiama komentare.  

VMI siekdama užtikrinti mokesčių mokėtojų konfidencialumą, deklaracijas priima bendra tvarka, prie jų jokių pajamas pagrindžiančių dokumentų pateikti nereikia. Tam, kad mokesčių mokėtojas būtų atleistas nuo delspinigių nereikia teikti ir jokių papildomų prašymų, tai įvyksta automatiškai. 

Ekspertas: tai gudrus ėjimas

Dr. Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrinėtojas, Austrijos Linco Johanneso Keplerio universiteto profesorius, teigia, kad mokesčių amnestija yra labai gudri priemonė, nes šešėlinės lėšos galės būti deklaruotos be jokių baudų. 

„Tačiau to nepadariusių ateityje laukia jau 30% griežtesnės sankcijos. Tai galimybė sustabdyti neteisėtą veiklą. Ir kodėl to nepadarius, jeigu valstybei aš kažką duodu, o valstybė duoda kažką atgal man“, - yra teigęs profesorius.

nuotrauka::3 left

Jo teigimu, vienkartinė mokesčių amnestija, suderinta su piliečius motyvuosiančiomis mokestinėmis lengvatomis pirkti paslaugas legaliai (numatoma galimybė susigrąžinti dalį GPM, sumokėto būsto remonto, autoremonto ir vaikų auklių paslaugoms) yra veiksmingas kompleksas.

Šešėlinės ekonomikos eksperto skaičiavimais, nesumokamų mokesčių dydis Lietuvoje siekia 2,6% BVP, Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 2,8% ir 2,5% BVP.

2018 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sumažėjo beveik 1% punktu ir priklausomai nuo skaičiavimo metodo šiuo metu sudaro 15-23% BVP. Neformalus ūkio sektorius Lietuvoje šiandien yra mažesnis nei Estijoje, bet didesnis nei Latvijoje. 

VMI paklausta apie planuojamus mokesčių amnestijos rezultatus nurodė, kad apie rezultatus galima kalbėti nebent apie tikėtiną bendrą visų Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimo projektų poveikį: 2019 metais planuojamas bendras teigiamas 200 mln. Eur poveikis valstybės pajamoms, tuo tarpu 2020 ir 2021 metais – atitinkamai po 160 mln. Eur. 

Prof. Schneideris Finansų ministerijos planus per 2019-2021 m. iš šešėlio į biudžetą surinkti papildomus 520 mln. Eur vertina kaip pakankamai realius.  

2018 m. daugiausiai dėl geresnio mokesčių administravimo į biudžetą surinkta apie 200 mln. Eur.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nuo kitų metų pradžios opcionams - dar viena mokesčių lengvata Verslo tribūna

Opcionas, kitaip vadinamas pasirinkimo sandoriu, yra sandoris, pagal kurį už tam tikrą mokestį įsigyjama...

Finansai
2019.07.23
Švedų tyrimas: nerezidentų aptarnavimas atskleidžia tikrąjį „Swedbank“ veidą Premium 6

Švedijos banko „Swedbank“ padaliniuose Baltijos šalyse darbas su abejotinos reputacijos klientais iš ne ES...

Rinkos
2019.07.22
SBA logistikos centro plėtrai prie Klaipėdos skolinasi 12,3 mln. Eur

„Swedbank“ ir koncerno SBA antrinė įmonė „Evenmor“ susitarė dėl 12,3 mln. Eur paskolos. Ja bus finansuojama...

Statyba ir NT
2019.07.22
Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 7

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Mokesčių paklodei tampyti – naujas įstatymas Premium

Seimas priėmė Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą. Jis įmonėms suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo...

Finansai
2019.07.19
Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 3

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 10

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 10

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau