Ekspertai: mokesčių amnestijos rezultatas kol kas kuklus, bet bus daugiau milijonų

Publikuota: 2019-04-15
Atnaujinta 2019-04-15 15:10
Jurgitos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Jurgitos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuo metų pradžios 314 gyventojų ir įmonių pasinaudojo galimybe deklaruoti anksčiau nedeklaruotus mokesčius ir sudarė periodinio mokėjimo grafikus didesnei nei 2 mln. Eur sumai, t.y., nuo šios sumos nemokės delspinigių ir baudų. Mokesčių ekspertai nurodo, kad suma nėra didelė, tačiau patį pratimą vertina teigiamai ir prognozuoja, kad per likusius tris mokesčių amnestijos mėnesius skaičiai turėtų būti didesni.

Tokius duomenis paskelbė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įpusėjus amnestijos terminui.

Gyventojai ir įmonės iki liepos 1 d. vis dar gali pasinaudoti galimybe deklaruoti 2014–2018 m. nedeklaruotus mokesčius ir juos sumokėti be jokių delspinigių ir baudų. 

„Manome, jog kaip tik šiuo metu, įsibėgėjus pajamų ir turto deklaravimui, yra patogus metas gyventojams prisiminti praeityje pamirštus sumokėti mokesčius, o prisiminus, pateikti ar patikslinti senas (2014–2017 m.) deklaracijas ir mokesčius sumokėti be jokių delspinigių", – teigia Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

nuotrauka::1 left

Ji kartu pažymi, jog nereikėtų suklysti – deklaruoti pajamas už 2018 m. bei mokesčius sumokėti gyventojai turi įprasta tvarka – iki gegužės 2 d.

VMI atkreipia dėmesį, jog galimybė atsiskleisti ir praeityje pamirštus mokesčius sumokėti yra unikali ir ateityje nebus taikoma, todėl, norintieji ja pasinaudoti, neturėtų delsti. Deklaravus praeityje pamirštas pajamas, mokesčius nuo jų reikia sumokėti per 20 dienų, tačiau mokesčių mokėtojai gali sudaryti ir periodinių mokėjimų grafiką – iki 2 metų laikotarpiui.

Atvejai, kai, VMI nuomone, vertėtų pasinaudoti šia galimybe, pateikti čia.

Amnestavusiųjų neviešins

Deklaracijų teikimas arba tikslinimas vyksta bendra tvarka, todėl VMI neidentifikuos asmenų, pasinaudojusių galimybe atsiskleisti. Taip pat, savanoriškai atsiskleidus ir pateikus ar patikslinus deklaracijas, tikimybė sulaukti VMI dėmesio, t. y., būti atrinktiems kontrolės veiksmams, bus mažesnė – pagerėję veiklos ir mokestiniai rodikliai automatiškai reikš ir žemesnę mokestinę riziką.

Nuo metų pradžios, kuomet buvo paskelbta informacija apie atleidimą nuo delspinigių, VMI telefonu šia tema jau sulaukė daugiau kaip 1.100 skambučių, o savarankiškai VMI svetainėje ir www.kiek.lt informacijos ieškojo apie 9.000 mokesčių mokėtojų.

Atleidimas nuo delspinigių galioja praeityje pamirštiems sumokėti VMI administruojamiems mokesčiams (išskyrus žemės mokestį).

Praėjusią savaitę mokesčių mokėtojai sudarė 41 grafiką 316.500 Eur pamirštų mokesčių sumai sumokėti. 

2 mln. Eur — nedidelė suma

Kęstutis Lisauskas, EY partneris, komentuoja, kad 2 mln. Eur, kuriuos mokesčių mokėtojai nusprendė deklaruoti papildomai ir pasinaudoti mokesčių amnestija, lyginant su metiniu GPM surinkimu yra menka suma. Tarp 314 yra ir įmonių, vadinasi lyginti reikėtų ne tik su GPM.

Kita vertus, mokesčių eksperto teigimu, 2 mln. Eur geriau negu nieko, o 314 „perauklėtų“ mokesčių mokėtojų irgi džiugina.

nuotrauka::2 right

„Per tuos tris mėnesius vienas kitas klientas ir vienas kitas pažįstamas teiravosi apie amnestiją. Dauguma ruošiasi tikslinti deklaracijas ir sumokėti mokesčius, bet to dar nepadarė, nes dar yra laiko. Žmonės linkę atidėlioti, todėl prognozuočiau kad per likusius tris mėnesius skaičiai turėtų būti didesni“, — kalba p. Lisauskas.

Jis nurodo, kad, pavyzdžiui, kasmet atsiranda keli klientai (užsienio bendrovės), kurie per vėlai susivokia, kad praeitais metais turėjo Lietuvoje nuolatinę buveinę, bet laiku nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio bei GPM nuo darbuotojų darbo užmokesčio.

„Tokie klientai paprastai „susitvarko“ nepaisant amnestijos ir dar sumoka delspinigius. Šiemet jiems pasisekė: mokestį sumokės, o sankcijų išvengs. O mes juos pamatysime bendrame pasinaudojusių amnestija skaičiuje, nors jie būtų sumokėję mokesčius bet kuriuo atveju. Taigi, viščiukus suskaičiuoti bus sunku, bet faktas, kad rezultatai (ar didesni, ar mažesni) bus teigiami“, — priduria p. Lisauskas.

VMI „Verslo žinioms“ atsiųstame komentare nurodė, kad nuo metų pradžios jau gauti 343 prašymai sudaryti savanoriškai deklaruotų anksčiau nuslėptų mokesčių periodinių mokėjimų grafikus bendrai 2,82 mln. Eur sumai, iš jų per paskutinę savaitę — 29 prašymai 709.400 Eur Eur sumai.

„Pažymėtina, kad tai tik dalis savanoriškai deklaruojamų mokesčių, nes tai galima padaryti ir nesikreipiant dėl mokėjimo grafiko sudarymo“, — teigiama komentare.  

VMI siekdama užtikrinti mokesčių mokėtojų konfidencialumą, deklaracijas priima bendra tvarka, prie jų jokių pajamas pagrindžiančių dokumentų pateikti nereikia. Tam, kad mokesčių mokėtojas būtų atleistas nuo delspinigių nereikia teikti ir jokių papildomų prašymų, tai įvyksta automatiškai. 

Ekspertas: tai gudrus ėjimas

Dr. Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrinėtojas, Austrijos Linco Johanneso Keplerio universiteto profesorius, teigia, kad mokesčių amnestija yra labai gudri priemonė, nes šešėlinės lėšos galės būti deklaruotos be jokių baudų. 

„Tačiau to nepadariusių ateityje laukia jau 30% griežtesnės sankcijos. Tai galimybė sustabdyti neteisėtą veiklą. Ir kodėl to nepadarius, jeigu valstybei aš kažką duodu, o valstybė duoda kažką atgal man“, - yra teigęs profesorius.

nuotrauka::3 left

Jo teigimu, vienkartinė mokesčių amnestija, suderinta su piliečius motyvuosiančiomis mokestinėmis lengvatomis pirkti paslaugas legaliai (numatoma galimybė susigrąžinti dalį GPM, sumokėto būsto remonto, autoremonto ir vaikų auklių paslaugoms) yra veiksmingas kompleksas.

Šešėlinės ekonomikos eksperto skaičiavimais, nesumokamų mokesčių dydis Lietuvoje siekia 2,6% BVP, Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 2,8% ir 2,5% BVP.

2018 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sumažėjo beveik 1% punktu ir priklausomai nuo skaičiavimo metodo šiuo metu sudaro 15-23% BVP. Neformalus ūkio sektorius Lietuvoje šiandien yra mažesnis nei Estijoje, bet didesnis nei Latvijoje. 

VMI paklausta apie planuojamus mokesčių amnestijos rezultatus nurodė, kad apie rezultatus galima kalbėti nebent apie tikėtiną bendrą visų Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimo projektų poveikį: 2019 metais planuojamas bendras teigiamas 200 mln. Eur poveikis valstybės pajamoms, tuo tarpu 2020 ir 2021 metais – atitinkamai po 160 mln. Eur. 

Prof. Schneideris Finansų ministerijos planus per 2019-2021 m. iš šešėlio į biudžetą surinkti papildomus 520 mln. Eur vertina kaip pakankamai realius.  

2018 m. daugiausiai dėl geresnio mokesčių administravimo į biudžetą surinkta apie 200 mln. Eur.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Infliacija ir politinė krizė Estiją įsuko į naujų iššūkių verpetą

Su politine krize ir didžiausia infliacija ES šiuo metu susidurianti Estija turi imtis darbo rinkos ir kitų...

Finansai
11:01
Vilniaus apsileidėliai lieka be žemės mokesčio lengvatos 1

Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas...

Statyba ir NT
2022.07.02
Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 38

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 10

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 27

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku