„Swedbank“ padidino šių metų BVP augimo prognozę nuo 2,7% iki 3% 

„Swedbank“ taip pat padidino 2018 m. Latvijos BVP augimo prognozę nuo 3,0% iki 3,3%, o Estijai paliko nepakeistą 3,0% ekonominės plėtros prognozę. Bankas tikisi, kad kitąmet Latvijos ūkis augs 2,5%, o Estijos – 2,7%.

Praėjusių metų protekcionizmo banga nepraėjo be pėdsakų – daugelis pasaulio didžiųjų ekonomikų šių metų pradžioje toliau rodė išsikvėpimo ar net nuosmukio ženklus. „Swedbank“ ekonomistai sumažino šių metų JAV, Vokietijos ir visos euro zonos augimo prognozes.

Vis dėlto šiame kontekste „Swedbank“ ekonomistai įžvelgia išliekančias teigiamas Lietuvos ekonomikos tendencijas. Eksportas, tikėtina, augs lėčiau, tačiau neigiamą įtaką atsvers sparčiai didėjantys atlyginimai, kylantis namų ūkių vartojimas bei augančios investicijos.

„Swedbank“ padidino šių metų vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius augimo prognozę iki 8,5%, bei sumažino infliacijos prognozę iki 2,5%. Dėl toliau didėjančio užimtumo, mažesnių darbo mokesčių bei sparčiai augančios realios perkamosios galios „Swedbank“ ekspertai prognozuoja, kad namų ūkių vartojimas šiemet augs net sparčiau nei pernai. Kitas svarbus faktorius ? prasidėjus dešimtiems iš eilės Lietuvos ekonomikos augimo metams, nėra beveik jokių perkaitimo ar netvarios plėtros ženklų.

nuotrauka::1 left

„Net ir sparčiai augant atlyginimams, eksporto augimas neišblėso, ir pernai užsienio prekybos perteklius siekė 3,1% BVP ir buvo didžiausias nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Valdžios sektoriaus biudžetas buvo trečius metus perteklinis, tai yra, išlaidos neviršijo pajamų. Jis taip pat buvo rekordiškai didelis ir siekė 0,7 % BVP. Nekilnojamo turto rinkoje burbulas taip pat nesusiformavo – kainos augo lėčiau nei gyventojų pajamos, todėl daugeliui gyventojų vis lengviau įsigyti būstą“, ? pranešime cituojamas Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Valdžios įstaigos konservatyvesnės

VŽ rašė, kad atsižvelgdamas į išorinius neapibrėžtumus, Lietuvos bankas (LB) kovo pabaigoje sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę nuo 2,8% iki 2,7%. Pagal bazinį scenarijų ekonominė plėtra 2020 ir 2021 metais lėtės atitinkamai iki 2,6% ir 2,4%, tačiau įvykus Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimui iš ES be susitarimo, nuo Lietuvos BVP augimo per kelis metus būtų nurėžta dar apie 0,4%.

Finansų ministerija (FM) atnaujintame raidos scenarijuje taip pat prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,6% arba 0,2 proc. punktais mažiau nei numatė 2018 m. rudenį. Tuo tarpu „Luminor“ bankas Lietuvos BVP prognozes 2019 m. nuo 2,7% padidino iki 3,0%. „Luminor“  BVP augimo lūkesčius pagerino, nes sulėtėjo infliacija, didėja darbuotojų skaičius, taip pat Lietuva pasirodė atspari pasaulio ekonomikos sulėtėjimui. FM pripažįsta, kad infliacija sumažėjo, o darbuotojų pasiūla, priešingai nei buvo prognozuota, išaugo, tačiau nurodo, kad reikia išlikti atsargiems.