Pensijų reformai – palankus vėjas

Publikuota: 2019-04-02
„Matton“ nuotr.
„Matton“ nuotr.
Redakcijos nuomonė

Vakar, 2019 m. balandžio 1 d., praėjo pusė laiko, skirto apsispręsti, ar geriau daugiau pinigų turėti dabar, ar geriau juos atsidėti senatvei.

Žinant paskutinės minutės sindromą, dar sunku užtikrintai pasakyti, ar pensijų reformą galima vadinti sėkminga, ar ne, tačiau pirmieji trys apsisprendimui skirti mėnesiai nuteikia optimistiškai. Pensijų sistema Lietuvoje buvo perdaroma daug kartų – prie jos ką nors pridurti turėjo kiekviena valdžia. Tačiau pastarajam, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsiteisėjusiam pokyčiui pasisekė – jis sutapo su dideliu algų augimu, todėl dabar atsisakyti dalies pinigų dėl sotesnės senatvės šiuo metu yra lengviau nei bet kada anksčiau.

Šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, II pensijų pakopos dalyvių yra 1,3 mln. Per pirmąjį šių metų ketvirtį 59.000 („Sodros“ duomenimis – 57.000) pasirinko kaupti maksimaliai – po 3%. Šiuo metu maksimaliai kaupia apie 634.000 gyventojų, dar apie 605.000 pasirinko pradėti kaupti nuo 1,8%.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad sustabdė kaupimą II pakopoje apie 62.500 gyventojų, arba apie 4,8% II pensijų pakopos dalyvių. Skaičius bent jau laikinai išlipusių iš pensijų reformos traukinio atrodo nedidelis, tačiau nereikia pamiršti, kad apie 150.000 dalyvių į sistemą įtraukti automatiškai. Kokį sprendimą jie priėmė, paaiškės iki birželio 30 d. Pakeisti savo nuomonę iki šios datos gali ir kiti reformos dalyviai.

Galbūt retai apie tai susimąstome, tačiau galimybė kaupti ilgą laiką ir investuoti yra vienas iš mūsų atgautos Nepriklausomybės laimėjimų. Karta, kuriai, atkūrus Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d., buvo 40–60 metų su retomis išimtimis jau nebesugebėjo sukaupti didesnių sumų senatvei. Sovietmečiu kaupti senatvei nebuvo įprasta, investuoti nebuvo kur, o ir sukauptas nedideles santaupas pasiglemžė bankų krizės ir didelė infliacija. Dabartiniai pensininkai liko be gyvenimo santaupų ir su didelėmis šildymo sąskaitomis. Tokios istorijos kartoti tikrai nebūtina – jau dabar pensininką galima pamatyti už apynaujo automobilio vairo ar jachtos denyje. Kuo toliau, tuo tokių vaizdų keliuose daugės.

Kaupti ilgai – dešimtmečius, šimtmečius – perduodant vienos kartos sukauptą turtą, patirtį ir žinias kitai gali sau leisti tik saugiose, patikimose šalyse gyvenantys piliečiai. Tokiu būdu vis didesnė dalis gyventojų turės finansinę laisvę. Tikėkimės, kad tokie pokyčiai Lietuvos neaplenks.

Ekspertai pataria senatvei skirti apie 15% mėnesio pajamų. Šiuo metu „Sodros“ senatvės pensijai mokame 8,72% darbo užmokesčio. Šie mokėjimai užtikrina teisę į dalį „Sodros“ ateities pinigų srautų. Jeigu asmuo dar kaupia po 3% nuo savo darbo užmokesčio ir gauna valstybės subsidiją (1,5% vidutinio darbo užmokesčio), gauname, kad jis iš viso savo pensijai skiria apie 13,22% dabartinio darbo užmokesčio. Kaip rodo pensijų reformos skaičiuoklės, toks indėlis dažnai dar negarantuoja, kad išėjęs į pensiją asmuo gaus 70% savo darbo užmokesčio. Skaičiuoklėse dažniau pamatysime ne 70%, o 40% pakeitimo normą.

Norint, kad užtektų kaupti po 15% nuo savo darbo užmokesčio pajamų, reikia tai pradėti daryti nuo pirmos algos ir investuoti į akcijas. Bent jau tokia išvada peršasi vertinant ilgojo laikotarpio istorinius duomenis.

Ekonomikai metai iš metų augant, ir tas 40% pakeitimo procentas, palyginti su dabartiniu pensijų lygiu, gali būti gana patrauklus. Dabar vidutinė pensija sukasi apie 300 Eur, o ateityje ji gali siekti ir 600 Eur skaičiuojant dabartiniais pinigais. Vis dėlto reikėtų pasistengti, kad tokių, kurie nekaupia papildomai, liktų vienetai, nes vėliau, atėjus senatvei, jie bus lengvai pažeidžiami. Iš jų pusės valstybė gali sulaukti protesto balsų vienu ar kitu pavidalu.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Monzo“ gali mesti iššūkį „Revolut“ ir N26 8

Vokietijos internetinis bankas N26 ir Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ gali...

Rinkos
2019.04.23
Interviu su G. Nausėda: reikia progresinių mokesčių ir ilgesnių mokestinių atostogų Premium 20

Prezidento posto siekiančio ekonomisto Gitano Nausėdos prioritetas – Gerovės valstybė. Pamatiniai jos akmenys...

Verslo aplinka
2019.04.23
V. Šapoka atmeta kritiką dėl tarnybų kontrolės per biudžetą, bet žada planą tobulinti   

Vilius Šapoka, Finansų ministras, atmeta kritiką, kad siūlomi nauji biudžeto sudarymo principai gali pakirsti...

Finansai
2019.04.23
Vyriausybė siūlys nuo kitų metų panaikinti 5% mokestį miškų savininkams 1

Vyriausybė siūlys nuo kitų metų Seimui atsisakyti nuo 2015 m. privačių miškų savininkams taikomo 5% mokesčio...

Finansai
2019.04.23
Dar du neobankai Lietuvoje: nuo nemokamų sąskaitų iki mokėjimo kortelių Premium

Lietuvos gyventojams savo paslaugas labai to nereklamuodami pradėjo teikti dar du internetiniai bankai –...

Rinkos
2019.04.23
Kad mano pensija man nekeltų nerimo 15

344 Eur – tokia šiuo metu yra vidutinė senatvės pensija. Daug tai ar mažai? Jeigu tokią pensiją gaunantis...

Finansai
2019.04.22
V. Vasiliauskas: iš spintos bus traukiami „Snoro“ ir Ūkio banko skeletai Premium 42

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, VŽ teigia, įsitikinęs, kad Stasio Jakeliūno,...

Finansai
2019.04.19
Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
„Luminor“ klientų konsultavimo centrų vadovė – G. Blazgienė 

„Luminor“ Klientų konsultavimo centrų departamento vadove tapo Giedrė Blazgienė, pastaruoju metu dirbusi...

Vadyba
2019.04.18
Neįrodžiusius turto kilmės pasišovė nubausti du kartus  Premium 6

Žmonės, kurie sukaupė turtą ir negali paaiškinti jo kilmės, turėtų rimtai susirūpinti. Seime kelią skinasi...

Finansai
2019.04.18
Londono sičio bankai kelia sparnus 3

Pastaruoju metu padaugėjo Londono sičio finansinių paslaugų bendrovių, kurios steigia savo padalinius...

Finansai
2019.04.18
Vis dar pervedimų viduramžiai: pavedimai tarp bankų keliaus iki 5 dienų 20

Per Šv. Velykas pateikti mokėjimai tarp didžiųjų šalies bankų nebus vykdomi, todėl šiandien po 16 val.

Rinkos
2019.04.18
Tarp patvirtintų žaliųjų subsidijų – ir 1.000 Eur įsigyjantiems mažiau taršų automobilį 25

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pagal kurį investiciniams gyventojų,...

Finansai
2019.04.17
Ne visi smulkiausi ūkininkai privalo mokėti GPM – yra išlygų

Pernai įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, žemės ūkio veikla prilyginta individualiajai.

Gazelė
2019.04.17
Kinija atsigauna, bet dar trūksta tvaraus augimo įrodymų

Kinijos ekonomika šį ketvirtį paaugo 6,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks tempas paneigė...

Verslo aplinka
2019.04.17
Bambagyslė vis dar tvirta 10

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Verslo aplinka
2019.04.17
Savivaldybės neskuba atsisakyti sandorių su savo įmonėmis Premium 3

Savivaldybės neatsisako įpročio pirkti paslaugas iš sau pavaldžių įmonių, nors ne kartą skambėjo ir...

Finansai
2019.04.17
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 55,7 mln. Eur neplanuotų pajamų 4

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais siekė 2,4 mlrd. Eur – 2,4% (55,7 mln. Eur)...

Finansai
2019.04.16
Baigta tirti prekybos degalais afera: į biudžetą nesumokėta 10,7 mln. Eur mokesčių 2

Per dvejus metus tarptautinė organizuota nusikalstama grupė pasipelnė iš neteisėto degalų pardavimo ir...

Finansai
2019.04.16
Mokesčių reforma: ar viskas atlikta? (II)  Verslo tribūna 2

2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslas buvo sumažinti mokestinę naštą darbo pajamoms ir išgryninti...

2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau