Vietoj paprastumo – klajonės po labirintus

Publikuota: 2019-03-19
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ekonomikos ir inovacijos ministerija skaičiuoja verslui sumažėsiančias išlaidas dėl esą sumažintos biurokratinės naštos, tačiau nuolatinė įvairių verslo sričių reguliavimo kaita bei virtinė ydingų ir neaiškių apskaitos sistemų trikdo verslo, ypač smulkesnio, veiklą, suryja nemažai laiko.

Viena iš itin sudėtingų apskaitos sistemų, gyvuojanti ne vieną dešimtmetį, įmonių buhalteriams kelia daug sunkumų, o darbuotojams – daug klausimų. Tai – itin paini atostoginių skaičiavimo sistema, dėl kurios kartais darbuotojas gali prarasti dalį uždarbio, kartais nukenčia ir darbdavys. Norint sužinoti, kokį mėnesį darbuotojui geriausia eiti atostogauti, kad mėnesio atlygis būtų didžiausias, reikia įvertinti ne tik atostoginius, bet ir už likusias tą mėnesį darbo dienas priklausantį užmokestį. Buhalterijos mokslų nėjusiam ir į painų skaičių pasaulį nežengusiam žmogui suvokti šio rebuso beveik neįmanoma.

Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, šiandien VŽ puslapiuose aiškina, kad tą mėnesį, kai darbuotojas atostogauja, jo darbo užmokestis susideda iš dviejų dalių: atostoginių ir darbo užmokesčio už likusias darbo dienas. Atostoginiai skaičiuojami padalijus 3 paskutinių mėnesių darbo užmokestį iš darbo dienų tais mėnesiais skaičiaus ir gautą rezultatą padauginus iš atostogų darbo dienų skaičiaus. Kuo mažiau darbo dienų buvo per paskutinius 3 mėnesius, tuo didesnis bus vienai darbo dienai tenkantis darbo užmokestis, t. y. bus didesnis atlygis už atostogų dieną.

Tai reiškia, kad, sudėjus gautus atostoginius ir atlygį už dirbtas dienas, gauta suma nebūtinai sutaps su darbo sutartyje nurodyta suma. Įmonių vadovams ir darbuotojams įdomus štai koks aspektas – kokį mėnesį atostogaujant galima išlošti ar pralošti? Vėlgi žiūrint, iš kieno varpinės žiūrėti. Štai šiemet darbuotojui (gaunančiam pastovų mėnesinį atlyginimą) labiausiai apsimokės atostogauti gegužę ir liepą, nes tuomet jis gaus keliomis dešimtimis eurų daugiau. Liūdniausia bus atostogauti gruodį – tokio atlyginimo savininkas praras kone 90 Eur. Čia skaičiuojama, jei atlyginimas 1.500 Eur. Jei didesnis, atitinkamai ir skirtumas bus didesnis.

Iš to sudėtingo ir painaus skaičiavimo išsirutulioja du padariniai – žmogus gali gauti daugiau pinigų, tačiau jei vienu metu būrelis darbuotojų sumanytų atostogauti per „pelningesnį“ mėnesį, darbdavys turėtų papildomų ir neplanuotų išlaidų. Jei atostogausite kitu laiku, minusas įkris į jūsų kišenę. Tokio atostoginių skaičiavimo scenarijus nepalankus nė vienai pusei – žmogus negali normaliai planuoti, valdyti savo finansų, lygiai kaip ir darbdavys. Toks sudėtingas atostoginių ir užmokesčio už likusias darbo dienas skaičiavimas apsunkina ir buhalterių darbą – jie irgi sugaišta nemažai papildomo laiko, nuolat turi aiškintis su darbuotojais dėl dažniausiai „nežinia kur“ po atostogų dingusių pinigų.

Tokia ydinga sistema, ko gero, yra atkeliavusi dar iš sovietmečio laikų. Ir kai kuriose ES šalyse, ir Lietuvoje veikiančiose užsienio kompanijose taikoma kur kas paprastesnė tvarka: išankstiniai atostoginiai nemokami, tiesiog žmogus atlyginimo dieną gauna visą mėnesinę algą – tarsi būtų tą mėnesį dirbęs. Yra ir kitų variantų, pavyzdžiui, pastovų mėnesinį atlyginimą gaunantis žmogus gauna atostoginius, o už darbo dienas likusį skirtumą iki jo algos gauna tokį, kad sumoje susidarytų jo sutartyje numatyta alga. Tuomet nei painiavos, nei svyravimų, nei nuostolių nepatirs nė viena pusė.

VŽ nuomone, valstybės institucijos, suskubusios segtis medalius už „sumažintą administracinę naštą verslui“, dar turėtų išarti didžiulius plotus biurokratinių dirvonų. Vienu iš pavyzdžių galėtų tapti pajamų deklaravimo sistema – dėl tokios griozdiškos ir painios sistemos žmonės tampa skolininkais, ypač sunku joje susivokti savarankiškai dirbantiems žmonėms. Painiavos karaliumi, ko gero, galėtume karūnuoti vieną šviežiausių valdžios sukurptų rebusų – pensijų sistemą, kurios niekas ne tik nesupranta, bet ir dorai išaiškinti nesugeba.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Baltarusių sąskaitos Lietuvoje: galimybės ir rizikos

Nors viešumoje girdime įvairių kalbų, Lietuva jau dabar yra atvira Baltarusijos žmonėms ir įmonėms. Lietuvos...

Finansai
16:47
Lengvatikiai viliojami investuoti į kriptovaliutų verslą

Užfiksuota atvejų, kai gyventojai gauna trumpųjų SMS žinučių, kuriose jie informuojami apie tai, kad jiems...

Finansai
16:20
Lietuvoje smulki įmonė biurokratijai sugaišta 34 darbo dienas per metus  1

Net 271 valanda arba nepilnos 34 darbo dienos – vidutiniškai tiek mažoms Lietuvos įmonėms praėjusiais metais...

Gazelė
15:40
„ASHBURN International“ sukirto rankomis su startuoliu „Travel Union“

„Penkių kontinentų“ grupės įmonė „ASHBURN International“ pasirašė mokėjimo paslaugų sutartį su Lietuvoje ir...

Paslaugos
14:54
Registrų centras pradėjo taikyti naujas paslaugų kainas

Spalio 1 d. pradėtos taikyti naujos Registrų centro (RC) paslaugų kainos, kurios nesikeitė daugiau nei dešimt...

Finansai
10:51
Kaip priimti teisingą sprendimą dėl paskolos: svarbu aiškus tikslas Verslo tribūna

Daugelis esame susidūrę su būtinybe pasiskolinti būstui pirkti ar atnaujinti, automobiliui, tačiau kartais...

Konkurencija dėl talentų iš Baltarusijos stiprėja Premium 8

Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui leisti trečiųjų šalių įmonėms,...

Centrinės valdžios deficitas – 2,25 mlrd. Eur 1

Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį-rugpjūtį buvo beveik 2,25 mlrd. Eur. Aštuonių mėnesių centrinės...

Finansai
2020.09.30
Finansų ministras: būtina mažinti valstybės skolą 9

Dėl koronaviruso krizės išaugusi Lietuvos skola šiuo metu finansų sistemai problemų nekelia, tačiau reikia...

Finansai
2020.09.30
„European Merchant Bank“ palieka vadovė ir visa valdyba 5

Prieš daugiau nei metus specializuoto banko licenciją gavusio „European Merchant Bank“ valdybą palieka visos...

Vadyba
2020.09.30
Lietuva jungsis prie skolinti TVF sutinkančių šalių

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos banko (LB) ketinimams su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) pasirašyti...

Finansai
2020.09.30
Verslas 130 mln. Eur „Sodrai“ susitarė sumokėti ateityje

Pandemijos laikotarpiu verslo skolos „Sodrai“ išaugo tris kartus, tačiau daugelis COVID-19 paveiktų įmonių...

Gazelė
2020.09.30
„Moody’s“ iki investicinio padidino „Citadele“ kredito reitingą 

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody’s“ Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse veikiančiam AS „Citadele...

Finansai
2020.09.30
„Revolut“ turi naują komunikacijos vadovę Baltijos šalyse 5

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų platformos „Revolut“, Lietuvoje turinčios specializuoto banko...

Rinkodara
2020.09.30
Kritinis žvilgsnis į „Ignitis“ IPO. O apie valstybę kas nors pagalvojo? 17

Šiuo metu vykstantis „Ignitis“ IPO procesas turi nemažai sąjungininkų. Tai ir bankai, vykdantys platinimą,...

Rinkos
2020.09.30
Užsienio bendrovės per karantiną atitraukė dalį kapitalo iš Lietuvos  Premium

Užsienio investuotojai š. m. kovo-birželio mėn., kai šalyje buvo įvestas karantinas, susilaikė nuo...

Finansai
2020.09.30
Pristatė apskaitos naujoves, perspėjo dėl naujų mokesčių ir bankrotų  Premium

Artimiausiu metu finansinės apskaitos dokumentai galės būti laikomi ir pateikiami kontroliuojančioms...

Finansai
2020.09.30
Simboliškai sumažinta būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina

Lietuvos banko (LB) valdyba antradienį sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą –...

Finansai
2020.09.29
Lietuva ir Prancūzija pasirašė memorandumą dėl finansinio bendradarbiavimo

Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka ir Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministras Jeanas Yves‘as...

Finansai
2020.09.29
Listinguojamoms bendrovėms – svarbūs pokyčiai

Lietuvos bendroves, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama biržose, pasiekė svarbūs pokyčiai, susiję...

Finansai
2020.09.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus