Vietoj paprastumo – klajonės po labirintus

Publikuota: 2019-03-19
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ekonomikos ir inovacijos ministerija skaičiuoja verslui sumažėsiančias išlaidas dėl esą sumažintos biurokratinės naštos, tačiau nuolatinė įvairių verslo sričių reguliavimo kaita bei virtinė ydingų ir neaiškių apskaitos sistemų trikdo verslo, ypač smulkesnio, veiklą, suryja nemažai laiko.

Viena iš itin sudėtingų apskaitos sistemų, gyvuojanti ne vieną dešimtmetį, įmonių buhalteriams kelia daug sunkumų, o darbuotojams – daug klausimų. Tai – itin paini atostoginių skaičiavimo sistema, dėl kurios kartais darbuotojas gali prarasti dalį uždarbio, kartais nukenčia ir darbdavys. Norint sužinoti, kokį mėnesį darbuotojui geriausia eiti atostogauti, kad mėnesio atlygis būtų didžiausias, reikia įvertinti ne tik atostoginius, bet ir už likusias tą mėnesį darbo dienas priklausantį užmokestį. Buhalterijos mokslų nėjusiam ir į painų skaičių pasaulį nežengusiam žmogui suvokti šio rebuso beveik neįmanoma.

Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, šiandien VŽ puslapiuose aiškina, kad tą mėnesį, kai darbuotojas atostogauja, jo darbo užmokestis susideda iš dviejų dalių: atostoginių ir darbo užmokesčio už likusias darbo dienas. Atostoginiai skaičiuojami padalijus 3 paskutinių mėnesių darbo užmokestį iš darbo dienų tais mėnesiais skaičiaus ir gautą rezultatą padauginus iš atostogų darbo dienų skaičiaus. Kuo mažiau darbo dienų buvo per paskutinius 3 mėnesius, tuo didesnis bus vienai darbo dienai tenkantis darbo užmokestis, t. y. bus didesnis atlygis už atostogų dieną.

Tai reiškia, kad, sudėjus gautus atostoginius ir atlygį už dirbtas dienas, gauta suma nebūtinai sutaps su darbo sutartyje nurodyta suma. Įmonių vadovams ir darbuotojams įdomus štai koks aspektas – kokį mėnesį atostogaujant galima išlošti ar pralošti? Vėlgi žiūrint, iš kieno varpinės žiūrėti. Štai šiemet darbuotojui (gaunančiam pastovų mėnesinį atlyginimą) labiausiai apsimokės atostogauti gegužę ir liepą, nes tuomet jis gaus keliomis dešimtimis eurų daugiau. Liūdniausia bus atostogauti gruodį – tokio atlyginimo savininkas praras kone 90 Eur. Čia skaičiuojama, jei atlyginimas 1.500 Eur. Jei didesnis, atitinkamai ir skirtumas bus didesnis.

Iš to sudėtingo ir painaus skaičiavimo išsirutulioja du padariniai – žmogus gali gauti daugiau pinigų, tačiau jei vienu metu būrelis darbuotojų sumanytų atostogauti per „pelningesnį“ mėnesį, darbdavys turėtų papildomų ir neplanuotų išlaidų. Jei atostogausite kitu laiku, minusas įkris į jūsų kišenę. Tokio atostoginių skaičiavimo scenarijus nepalankus nė vienai pusei – žmogus negali normaliai planuoti, valdyti savo finansų, lygiai kaip ir darbdavys. Toks sudėtingas atostoginių ir užmokesčio už likusias darbo dienas skaičiavimas apsunkina ir buhalterių darbą – jie irgi sugaišta nemažai papildomo laiko, nuolat turi aiškintis su darbuotojais dėl dažniausiai „nežinia kur“ po atostogų dingusių pinigų.

Tokia ydinga sistema, ko gero, yra atkeliavusi dar iš sovietmečio laikų. Ir kai kuriose ES šalyse, ir Lietuvoje veikiančiose užsienio kompanijose taikoma kur kas paprastesnė tvarka: išankstiniai atostoginiai nemokami, tiesiog žmogus atlyginimo dieną gauna visą mėnesinę algą – tarsi būtų tą mėnesį dirbęs. Yra ir kitų variantų, pavyzdžiui, pastovų mėnesinį atlyginimą gaunantis žmogus gauna atostoginius, o už darbo dienas likusį skirtumą iki jo algos gauna tokį, kad sumoje susidarytų jo sutartyje numatyta alga. Tuomet nei painiavos, nei svyravimų, nei nuostolių nepatirs nė viena pusė.

VŽ nuomone, valstybės institucijos, suskubusios segtis medalius už „sumažintą administracinę naštą verslui“, dar turėtų išarti didžiulius plotus biurokratinių dirvonų. Vienu iš pavyzdžių galėtų tapti pajamų deklaravimo sistema – dėl tokios griozdiškos ir painios sistemos žmonės tampa skolininkais, ypač sunku joje susivokti savarankiškai dirbantiems žmonėms. Painiavos karaliumi, ko gero, galėtume karūnuoti vieną šviežiausių valdžios sukurptų rebusų – pensijų sistemą, kurios niekas ne tik nesupranta, bet ir dorai išaiškinti nesugeba.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

LB vadovas: S. Jakeliūnas siūlė paskatinti „Revolut“ trauktis 20

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas...

Finansai
2019.04.24
Kuo ilgiau vėluoja atsiskaityti, tuo mažesnė tikimybė, kad sumokės  Premium 2

Declanas Daly, prekinių kreditų draudimo bendrovės „Coface“ Vidurio ir Rytų Europos padalinio vadovas, sako,...

Finansai
2019.04.24
Seimo komitetas – už pakartotinį tyrimą dėl „Revolut“ 6

Seime skinasi kelią idėja įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią vyriausybinę komisiją iš naujo...

Finansai
2019.04.24
Kas laukia nesumokėjus „Sodros“ įmokų 1

Jeigu asmuo Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruos pajamas iš individualios veiklos, tačiau nesumokės...

Finansai
2019.04.24
Atsakas S.Jakeliūnui: 20 interpretacijų VILIBOR klausimu 22

Teko asmeniškai dalyvauti Lietuvos banko veikloje nuo 1996 m., stebėti ir analizuoti Lietuvos tarpbankinės...

Rinkos
2019.04.24
Sukauptos atostogos neprapuola iki 2020 m. liepos 1 d.

Iki Darbo kodekso įsigaliojimo sukauptas atostogas galima išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. vėliau jos...

Finansai
2019.04.24
V. Vasiliauskas: bendradarbiavimo su Seimu trūksta

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad pastaraisiais metais trūksta centrinio banko...

Verslo aplinka
2019.04.24
Kaip išlaikyti darbuotojus: neišnaudota galimybė – pensijų kaupimas Verslo tribūna

Naujus specialistus pritraukti ir esamus išlaikyti siekiančios įmonės konkuruoja ne tik atlyginimais, bet ir...

Finansai
2019.04.24
Nesumokėjus Estijoje ar Latvijoje, pelno mokestį reikės mokėti Lietuvoje Premium 11

Jeigu įmonė nesumokėjo pelno mokesčio Estijoje ar Latvijoje, jį reikia sumokėti Lietuvoje, išaiškino VMI. Nuo...

Finansai
2019.04.24
Mūšis dėl MMA padidinimo tik prasideda Premium 5

Lietuvos banko (LB) ekspertai skaičiuoja, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) 2020 m. gali padidėti...

Verslo aplinka
2019.04.24
„Monzo“ gali mesti iššūkį „Revolut“ ir N26 14

Vokietijos internetinis bankas N26 ir Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ gali...

Rinkos
2019.04.23
Interviu su G. Nausėda: reikia progresinių mokesčių ir ilgesnių mokestinių atostogų Premium 25

Prezidento posto siekiančio ekonomisto Gitano Nausėdos prioritetas – Gerovės valstybė. Pamatiniai jos akmenys...

Verslo aplinka
2019.04.23
V. Šapoka atmeta kritiką dėl tarnybų kontrolės per biudžetą, bet žada planą tobulinti   

Vilius Šapoka, Finansų ministras, atmeta kritiką, kad siūlomi nauji biudžeto sudarymo principai gali pakirsti...

Finansai
2019.04.23
Vyriausybė siūlys nuo kitų metų panaikinti 5% mokestį miškų savininkams 1

Vyriausybė siūlys nuo kitų metų Seimui atsisakyti nuo 2015 m. privačių miškų savininkams taikomo 5% mokesčio...

Finansai
2019.04.23
Dar du neobankai Lietuvoje: nuo nemokamų sąskaitų iki mokėjimo kortelių Premium

Lietuvos gyventojams savo paslaugas labai to nereklamuodami pradėjo teikti dar du internetiniai bankai –...

Rinkos
2019.04.23
Kad mano pensija man nekeltų nerimo 18

344 Eur – tokia šiuo metu yra vidutinė senatvės pensija. Daug tai ar mažai? Jeigu tokią pensiją gaunantis...

Finansai
2019.04.22
V. Vasiliauskas: iš spintos bus traukiami „Snoro“ ir Ūkio banko skeletai Premium 42

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, VŽ teigia, įsitikinęs, kad Stasio Jakeliūno,...

Finansai
2019.04.19
Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
„Luminor“ klientų konsultavimo centrų vadovė – G. Blazgienė 

„Luminor“ Klientų konsultavimo centrų departamento vadove tapo Giedrė Blazgienė, pastaruoju metu dirbusi...

Vadyba
2019.04.18
Neįrodžiusius turto kilmės pasišovė nubausti du kartus  Premium 6

Žmonės, kurie sukaupė turtą ir negali paaiškinti jo kilmės, turėtų rimtai susirūpinti. Seime kelią skinasi...

Finansai
2019.04.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau