Vietoj paprastumo – klajonės po labirintus

Publikuota: 2019-03-19
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ekonomikos ir inovacijos ministerija skaičiuoja verslui sumažėsiančias išlaidas dėl esą sumažintos biurokratinės naštos, tačiau nuolatinė įvairių verslo sričių reguliavimo kaita bei virtinė ydingų ir neaiškių apskaitos sistemų trikdo verslo, ypač smulkesnio, veiklą, suryja nemažai laiko.

Viena iš itin sudėtingų apskaitos sistemų, gyvuojanti ne vieną dešimtmetį, įmonių buhalteriams kelia daug sunkumų, o darbuotojams – daug klausimų. Tai – itin paini atostoginių skaičiavimo sistema, dėl kurios kartais darbuotojas gali prarasti dalį uždarbio, kartais nukenčia ir darbdavys. Norint sužinoti, kokį mėnesį darbuotojui geriausia eiti atostogauti, kad mėnesio atlygis būtų didžiausias, reikia įvertinti ne tik atostoginius, bet ir už likusias tą mėnesį darbo dienas priklausantį užmokestį. Buhalterijos mokslų nėjusiam ir į painų skaičių pasaulį nežengusiam žmogui suvokti šio rebuso beveik neįmanoma.

Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, šiandien VŽ puslapiuose aiškina, kad tą mėnesį, kai darbuotojas atostogauja, jo darbo užmokestis susideda iš dviejų dalių: atostoginių ir darbo užmokesčio už likusias darbo dienas. Atostoginiai skaičiuojami padalijus 3 paskutinių mėnesių darbo užmokestį iš darbo dienų tais mėnesiais skaičiaus ir gautą rezultatą padauginus iš atostogų darbo dienų skaičiaus. Kuo mažiau darbo dienų buvo per paskutinius 3 mėnesius, tuo didesnis bus vienai darbo dienai tenkantis darbo užmokestis, t. y. bus didesnis atlygis už atostogų dieną.

Tai reiškia, kad, sudėjus gautus atostoginius ir atlygį už dirbtas dienas, gauta suma nebūtinai sutaps su darbo sutartyje nurodyta suma. Įmonių vadovams ir darbuotojams įdomus štai koks aspektas – kokį mėnesį atostogaujant galima išlošti ar pralošti? Vėlgi žiūrint, iš kieno varpinės žiūrėti. Štai šiemet darbuotojui (gaunančiam pastovų mėnesinį atlyginimą) labiausiai apsimokės atostogauti gegužę ir liepą, nes tuomet jis gaus keliomis dešimtimis eurų daugiau. Liūdniausia bus atostogauti gruodį – tokio atlyginimo savininkas praras kone 90 Eur. Čia skaičiuojama, jei atlyginimas 1.500 Eur. Jei didesnis, atitinkamai ir skirtumas bus didesnis.

Iš to sudėtingo ir painaus skaičiavimo išsirutulioja du padariniai – žmogus gali gauti daugiau pinigų, tačiau jei vienu metu būrelis darbuotojų sumanytų atostogauti per „pelningesnį“ mėnesį, darbdavys turėtų papildomų ir neplanuotų išlaidų. Jei atostogausite kitu laiku, minusas įkris į jūsų kišenę. Tokio atostoginių skaičiavimo scenarijus nepalankus nė vienai pusei – žmogus negali normaliai planuoti, valdyti savo finansų, lygiai kaip ir darbdavys. Toks sudėtingas atostoginių ir užmokesčio už likusias darbo dienas skaičiavimas apsunkina ir buhalterių darbą – jie irgi sugaišta nemažai papildomo laiko, nuolat turi aiškintis su darbuotojais dėl dažniausiai „nežinia kur“ po atostogų dingusių pinigų.

Tokia ydinga sistema, ko gero, yra atkeliavusi dar iš sovietmečio laikų. Ir kai kuriose ES šalyse, ir Lietuvoje veikiančiose užsienio kompanijose taikoma kur kas paprastesnė tvarka: išankstiniai atostoginiai nemokami, tiesiog žmogus atlyginimo dieną gauna visą mėnesinę algą – tarsi būtų tą mėnesį dirbęs. Yra ir kitų variantų, pavyzdžiui, pastovų mėnesinį atlyginimą gaunantis žmogus gauna atostoginius, o už darbo dienas likusį skirtumą iki jo algos gauna tokį, kad sumoje susidarytų jo sutartyje numatyta alga. Tuomet nei painiavos, nei svyravimų, nei nuostolių nepatirs nė viena pusė.

VŽ nuomone, valstybės institucijos, suskubusios segtis medalius už „sumažintą administracinę naštą verslui“, dar turėtų išarti didžiulius plotus biurokratinių dirvonų. Vienu iš pavyzdžių galėtų tapti pajamų deklaravimo sistema – dėl tokios griozdiškos ir painios sistemos žmonės tampa skolininkais, ypač sunku joje susivokti savarankiškai dirbantiems žmonėms. Painiavos karaliumi, ko gero, galėtume karūnuoti vieną šviežiausių valdžios sukurptų rebusų – pensijų sistemą, kurios niekas ne tik nesupranta, bet ir dorai išaiškinti nesugeba.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lietuvos bankų pelnas šiemet smuko 1% iki 272 mln. Eur

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per šių metų devynis mėnesius uždirbo 271,9 mln. Eur...

Finansai
2019.12.13
V. Šapoka: didesnis bankų pelno mokestis – dėl jų išskirtinumo

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į...

Finansai
2019.12.13
Seimo komitetas nepalaiko teisininkų išvados dėl bankų pelno mokesčio

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį nepritarė Seimo teisininkų išvadai, kritikuojančiai...

Finansai
2019.12.13
V. Vasiliauskas: žemos palūkanos galbūt atėjo amžiams 1

Europos Centrinis Bankas (ECB) planuoja iš naujo svartyti savo strategiją, kad ji labiau tiktų mažų palūkanų...

Finansai
2019.12.13
SEB bankas vasarį įdiegs naują IT platformą

SEB bankas Lietuvoje kitų metų vasarį įdiegs naują IT platformą, kuria bus valdoma dauguma banko teikiamų...

Technologijos
2019.12.13
Klaidos, dėl kurių vėluoja verslo klientų atsiskaitymai Verslo tribūna

Įmonėms operatyvus ir kuo paprastesnis pinigų gavimas už parduotas prekes bei paslaugas yra ypač reikšmingas...

Atslinko dempinguotų statybos kainų šmėkla  Premium 5

Statybos bendrovės skundžiasi, kad viešasis sektorius rangovų ieško kainomis, kurios nebeegzistuoja keletą...

Statyba ir NT
2019.12.13
Estija toliau mažina mokesčius ir kyla reitinge, Lietuva stovi vietoje Premium 1

Estija Pasaulio banko ir „PwC“ mokesčių reitinge pakilo keliomis pozicijomis iki 12-os vietos, Latvija...

Finansai
2019.12.12
Latvijos bankai sugriežtino A. Lembergo ir jo organizacijų aptarnavimą

Latvijos bankai Ventspilio mero Aivarą Lembergą ir su juo susijusias organizacijas, kurioms JAV paskelbė...

Finansai
2019.12.12
Naujo banko Stebėtojų taryboje – G. Galvanauskas, K. Šliužas, T. Andrejauskas 3

Banko licenciją gavusi faktoringo ir mikrokreditų bendrovė „PayRay“ į Stebėtojų tarybą sukvietė garsius...

Rinkos
2019.12.12
Trečią Medicinos banko neveiksnių paskolų portfelį nusipirko „Easy Debt Service“

Medicinos bankas už neskelbiamą sumą pardavė 10 mln. Eur nominalios vertės neveiksnių paskolų portfelį skolų...

Rinkos
2019.12.12
Galutinis Seimo sprendimas: pajamos didės visiems, kurie po mokesčių uždirba iki 1.500 Eur Premium

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, pagal kurias visiems, kurie po mokesčių uždirba...

Finansai
2019.12.12
Paskelbė planus iki 2050 m. ES paversti klimatui neutralia ekonomika 1

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, trečiadienį Europos parlamente pristatė...

Finansai
2019.12.12
„UniCredit Leasing“ pasitraukimas – smūgis Lietuvos vežėjams Premium 1

Sandoris, kuriuo Latvijos bankinė grupė įsigyja visą italų grupės „UniCredit“ lizingavimo verslą Baltijos...

Rinkos
2019.12.12
2021–2027 m. ES biudžetas turi užtikrinti didžiausią naudą Europos piliečiams 1

Prasidėjo lemiamas derybų dėl Europos Sąjungos (ES) septynerių metų biudžeto programos etapas. Nors iš pirmo...

Verslo aplinka
2019.12.11
Seimo komitetas pritarė paskolų „Klaipėdos naftai“ garantijai  2

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad būtų suteikta valstybės garantija Šiaurės investicijų bankui...

Pramonė
2019.12.11
Lietuvoje nuo pavasario startuos norvegų bankas „Fjord Bank“

Lietuvoje nuo kitų metų pradžios startuos naujas internetinis bankas. Europos centrinis bankas (ECB)...

Rinkos
2019.12.11
Pasikeitimai ES PVM srityje: ar Lietuvos PVM mokėtojai pasiruošę? Verslo tribūna

Verslas, dirbdamas Europos Sąjungos (ES) ribose, dažnai susiduria su skirtingomis praktikomis tarp valstybių...

„Citadele“ perims 850 mln. Eur „UniCredit Leasing“ portfelį Baltijos šalyse 2

Latvijos bankinių paslaugų grupė „Citadele“ sutarė dėl  „UniCredit Leasing“ 850 mln. Eur portfelio įsigijimo.

Rinkos
2019.12.11
„Mistertango“ keičia pavadinimą, laukia kiti pokyčiai Premium

Elektroninių pinigų įstaiga „Mistertango“ keičia pavadinimą ir ateityje vadinsis „Secure Nordic Payments“.

Rinkos
2019.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau