Vietoj paprastumo – klajonės po labirintus

Publikuota: 2019-03-19
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ekonomikos ir inovacijos ministerija skaičiuoja verslui sumažėsiančias išlaidas dėl esą sumažintos biurokratinės naštos, tačiau nuolatinė įvairių verslo sričių reguliavimo kaita bei virtinė ydingų ir neaiškių apskaitos sistemų trikdo verslo, ypač smulkesnio, veiklą, suryja nemažai laiko.

Viena iš itin sudėtingų apskaitos sistemų, gyvuojanti ne vieną dešimtmetį, įmonių buhalteriams kelia daug sunkumų, o darbuotojams – daug klausimų. Tai – itin paini atostoginių skaičiavimo sistema, dėl kurios kartais darbuotojas gali prarasti dalį uždarbio, kartais nukenčia ir darbdavys. Norint sužinoti, kokį mėnesį darbuotojui geriausia eiti atostogauti, kad mėnesio atlygis būtų didžiausias, reikia įvertinti ne tik atostoginius, bet ir už likusias tą mėnesį darbo dienas priklausantį užmokestį. Buhalterijos mokslų nėjusiam ir į painų skaičių pasaulį nežengusiam žmogui suvokti šio rebuso beveik neįmanoma.

Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, šiandien VŽ puslapiuose aiškina, kad tą mėnesį, kai darbuotojas atostogauja, jo darbo užmokestis susideda iš dviejų dalių: atostoginių ir darbo užmokesčio už likusias darbo dienas. Atostoginiai skaičiuojami padalijus 3 paskutinių mėnesių darbo užmokestį iš darbo dienų tais mėnesiais skaičiaus ir gautą rezultatą padauginus iš atostogų darbo dienų skaičiaus. Kuo mažiau darbo dienų buvo per paskutinius 3 mėnesius, tuo didesnis bus vienai darbo dienai tenkantis darbo užmokestis, t. y. bus didesnis atlygis už atostogų dieną.

Tai reiškia, kad, sudėjus gautus atostoginius ir atlygį už dirbtas dienas, gauta suma nebūtinai sutaps su darbo sutartyje nurodyta suma. Įmonių vadovams ir darbuotojams įdomus štai koks aspektas – kokį mėnesį atostogaujant galima išlošti ar pralošti? Vėlgi žiūrint, iš kieno varpinės žiūrėti. Štai šiemet darbuotojui (gaunančiam pastovų mėnesinį atlyginimą) labiausiai apsimokės atostogauti gegužę ir liepą, nes tuomet jis gaus keliomis dešimtimis eurų daugiau. Liūdniausia bus atostogauti gruodį – tokio atlyginimo savininkas praras kone 90 Eur. Čia skaičiuojama, jei atlyginimas 1.500 Eur. Jei didesnis, atitinkamai ir skirtumas bus didesnis.

Iš to sudėtingo ir painaus skaičiavimo išsirutulioja du padariniai – žmogus gali gauti daugiau pinigų, tačiau jei vienu metu būrelis darbuotojų sumanytų atostogauti per „pelningesnį“ mėnesį, darbdavys turėtų papildomų ir neplanuotų išlaidų. Jei atostogausite kitu laiku, minusas įkris į jūsų kišenę. Tokio atostoginių skaičiavimo scenarijus nepalankus nė vienai pusei – žmogus negali normaliai planuoti, valdyti savo finansų, lygiai kaip ir darbdavys. Toks sudėtingas atostoginių ir užmokesčio už likusias darbo dienas skaičiavimas apsunkina ir buhalterių darbą – jie irgi sugaišta nemažai papildomo laiko, nuolat turi aiškintis su darbuotojais dėl dažniausiai „nežinia kur“ po atostogų dingusių pinigų.

Tokia ydinga sistema, ko gero, yra atkeliavusi dar iš sovietmečio laikų. Ir kai kuriose ES šalyse, ir Lietuvoje veikiančiose užsienio kompanijose taikoma kur kas paprastesnė tvarka: išankstiniai atostoginiai nemokami, tiesiog žmogus atlyginimo dieną gauna visą mėnesinę algą – tarsi būtų tą mėnesį dirbęs. Yra ir kitų variantų, pavyzdžiui, pastovų mėnesinį atlyginimą gaunantis žmogus gauna atostoginius, o už darbo dienas likusį skirtumą iki jo algos gauna tokį, kad sumoje susidarytų jo sutartyje numatyta alga. Tuomet nei painiavos, nei svyravimų, nei nuostolių nepatirs nė viena pusė.

VŽ nuomone, valstybės institucijos, suskubusios segtis medalius už „sumažintą administracinę naštą verslui“, dar turėtų išarti didžiulius plotus biurokratinių dirvonų. Vienu iš pavyzdžių galėtų tapti pajamų deklaravimo sistema – dėl tokios griozdiškos ir painios sistemos žmonės tampa skolininkais, ypač sunku joje susivokti savarankiškai dirbantiems žmonėms. Painiavos karaliumi, ko gero, galėtume karūnuoti vieną šviežiausių valdžios sukurptų rebusų – pensijų sistemą, kurios niekas ne tik nesupranta, bet ir dorai išaiškinti nesugeba.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Swedbank“ momentinius mokėjimus paleido ir interneto banko naudotojams 7

Lietuvos komercinis bankas „Swedbank“ pradeda vykdyti momentinius mokėjimus privatiems ir verslo klientams,...

Rinkos
2019.10.14
VMI darbuotojai jautrią informaciją siuntėsi į savo asmenį e. paštą Premium 11

Valstybinė mokesčių inspekcija gauna daug jautrios informacijos, tačiau ne visuomet pakankamai atsargiai su...

Finansai
2019.10.14
Lietuvos bankas: bankai neturėtų riboti klientų pasirinkimo dėl notarų 2

Lietuvos bankas ir Lietuvos notarų rūmai iš gyventojų sulaukia nusiskundimų dėl komercinių bankų taikomos...

Paslaugos
2019.10.14
Indulgencija dirbti neefektyviai 6

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir toliau stokoja ambicijų – tai atspindi ir pelningumo, ir nuosavo kapitalo...

Verslo aplinka
2019.10.14
Verslui patraukliausia estiška mokesčių sistema, Lietuva – 4-a pasaulyje  Premium 11

Jau šeštus metus pasaulyje patraukliausia verslui pripažįstama Estijos mokesčių sistema. Jai įkandin seka...

Finansai
2019.10.14
M. Statulevičius: mokančiųjų NT mokestį ateityje daugės 26

Valdžiai ketinant išplėsti nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, Lietuvos nekilnojamojo...

Statyba ir NT
2019.10.13
SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus 12

Sekmadienį SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus, tačiau juos žada grąžinti tą pačią...

Finansai
2019.10.13
Suskaičiavo, kiek pajamų restoranai nuslepia per pietus 30

Lietuvos viešojo maitinimo sektoriuje vien per pietų pertrauką kasdien gali būti neapskaitoma 800.000 Eur...

Paslaugos
2019.10.13
Sužibėję „Swedbanko" pensijų fondai atsisako garbės: tikslins duomenis Premium 7

Per devynis šių metų mėnesius investicinės grąžos orientyrus aplenkė „Swedbank investicijų valdymo" (SIV) ir...

Finansai
2019.10.11
Europa kol kas nesirengia gelbėti žlungančių „fintech“ 3

Europos Sąjungos institucija, atsakinga už žlungančių bankų pertvarkymą, kol kas nenumato pradėti rūpintis...

Rinkos
2019.10.11
Kaip Lietuva nesurinko 500 mln. Eur PVM 50

Lietuva ėmėsi naujų pajamų šaltinių į šalies biudžetus paieškos. Jau po pirmosios jų peržiūros daugelio akys...

Verslo aplinka
2019.10.11
Sąskaitų finansavimas slysta iš bankų: verslui nebaisios 6% ir didesnės palūkanos  Premium

Lietuvos faktoringo, dar vadinamo sąskaitų finansavimo, sferoje daugelį metų dominavo bankai. Tačiau į...

Finansai
2019.10.11
179.000 Eur būsto paskola tapo našta – bankas neteisingai skaičiavo palūkanas Premium 7

Bankas „Nordea“ priskaičiavo gyventojui per daug palūkanų, pripažino Lietuvos bankas ir rekomendavo banko...

Finansai
2019.10.11
Lietuva turės priėjimą prie 17 mlrd. Eur vertės euro zonos mini biudžeto

Euro grupėje šią savaitę pasiektas susitarimas dėl nuo 2021 m. atsirasiančio euro zonos biudžeto, t.y.

Finansai
2019.10.10
Šiaulių bankas pasirinko socialinių tinklų partnerius 3

Šiaulių bankas stiprina pozicijas socialinėje erdvėje – komunikacijos partneriais pasirinko skaitmeninės...

Rinkodara
2019.10.10
„Luminor“ paleido naują investavimo platformą 16

Baltijos šalių bankas paleidžia investavimo platformą „Luminor Investor“ su galimybe investuoto nuo 100 Eur...

Rinkos
2019.10.10
Didieji bankai atsisako užsienio valiutų keitimo grynaisiais Premium 16

Nuo gruodžio pradžios nė viename iš didžiųjų šalies bankų nebeliks galimybės grynaisiais išsikeisti užsienio...

Rinkos
2019.10.10
Automobilių perpardavėjus vejasi mokesčiai, siaurėja landos „ratus“ įsigyti pigiau

Naudotų automobilių pardavėjai 2019 m. I pusmetį, palyginus su 2018 m. sausiu-birželiu, sumokėjo 11,6 mln.

Finansai
2019.10.10
Mokestinės NT vertės paprastai yra mažesnės už rinkos 5

Nekilnojamojo turto ir žemės vertė nustatoma masiniu vertinimu, kuris atsižvelgia į NT objekto buvimo vietą,...

Finansai
2019.10.10
Smulkiajam verslui skolins dar daugiau pinigų 1

„Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) sutarė su turto finansavimo bendrove „UniCredit Leasing“...

Gazelė
2019.10.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau