Vietoj paprastumo – klajonės po labirintus

Publikuota: 2019-03-19
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ekonomikos ir inovacijos ministerija skaičiuoja verslui sumažėsiančias išlaidas dėl esą sumažintos biurokratinės naštos, tačiau nuolatinė įvairių verslo sričių reguliavimo kaita bei virtinė ydingų ir neaiškių apskaitos sistemų trikdo verslo, ypač smulkesnio, veiklą, suryja nemažai laiko.

Viena iš itin sudėtingų apskaitos sistemų, gyvuojanti ne vieną dešimtmetį, įmonių buhalteriams kelia daug sunkumų, o darbuotojams – daug klausimų. Tai – itin paini atostoginių skaičiavimo sistema, dėl kurios kartais darbuotojas gali prarasti dalį uždarbio, kartais nukenčia ir darbdavys. Norint sužinoti, kokį mėnesį darbuotojui geriausia eiti atostogauti, kad mėnesio atlygis būtų didžiausias, reikia įvertinti ne tik atostoginius, bet ir už likusias tą mėnesį darbo dienas priklausantį užmokestį. Buhalterijos mokslų nėjusiam ir į painų skaičių pasaulį nežengusiam žmogui suvokti šio rebuso beveik neįmanoma.

Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, šiandien VŽ puslapiuose aiškina, kad tą mėnesį, kai darbuotojas atostogauja, jo darbo užmokestis susideda iš dviejų dalių: atostoginių ir darbo užmokesčio už likusias darbo dienas. Atostoginiai skaičiuojami padalijus 3 paskutinių mėnesių darbo užmokestį iš darbo dienų tais mėnesiais skaičiaus ir gautą rezultatą padauginus iš atostogų darbo dienų skaičiaus. Kuo mažiau darbo dienų buvo per paskutinius 3 mėnesius, tuo didesnis bus vienai darbo dienai tenkantis darbo užmokestis, t. y. bus didesnis atlygis už atostogų dieną.

Tai reiškia, kad, sudėjus gautus atostoginius ir atlygį už dirbtas dienas, gauta suma nebūtinai sutaps su darbo sutartyje nurodyta suma. Įmonių vadovams ir darbuotojams įdomus štai koks aspektas – kokį mėnesį atostogaujant galima išlošti ar pralošti? Vėlgi žiūrint, iš kieno varpinės žiūrėti. Štai šiemet darbuotojui (gaunančiam pastovų mėnesinį atlyginimą) labiausiai apsimokės atostogauti gegužę ir liepą, nes tuomet jis gaus keliomis dešimtimis eurų daugiau. Liūdniausia bus atostogauti gruodį – tokio atlyginimo savininkas praras kone 90 Eur. Čia skaičiuojama, jei atlyginimas 1.500 Eur. Jei didesnis, atitinkamai ir skirtumas bus didesnis.

Iš to sudėtingo ir painaus skaičiavimo išsirutulioja du padariniai – žmogus gali gauti daugiau pinigų, tačiau jei vienu metu būrelis darbuotojų sumanytų atostogauti per „pelningesnį“ mėnesį, darbdavys turėtų papildomų ir neplanuotų išlaidų. Jei atostogausite kitu laiku, minusas įkris į jūsų kišenę. Tokio atostoginių skaičiavimo scenarijus nepalankus nė vienai pusei – žmogus negali normaliai planuoti, valdyti savo finansų, lygiai kaip ir darbdavys. Toks sudėtingas atostoginių ir užmokesčio už likusias darbo dienas skaičiavimas apsunkina ir buhalterių darbą – jie irgi sugaišta nemažai papildomo laiko, nuolat turi aiškintis su darbuotojais dėl dažniausiai „nežinia kur“ po atostogų dingusių pinigų.

Tokia ydinga sistema, ko gero, yra atkeliavusi dar iš sovietmečio laikų. Ir kai kuriose ES šalyse, ir Lietuvoje veikiančiose užsienio kompanijose taikoma kur kas paprastesnė tvarka: išankstiniai atostoginiai nemokami, tiesiog žmogus atlyginimo dieną gauna visą mėnesinę algą – tarsi būtų tą mėnesį dirbęs. Yra ir kitų variantų, pavyzdžiui, pastovų mėnesinį atlyginimą gaunantis žmogus gauna atostoginius, o už darbo dienas likusį skirtumą iki jo algos gauna tokį, kad sumoje susidarytų jo sutartyje numatyta alga. Tuomet nei painiavos, nei svyravimų, nei nuostolių nepatirs nė viena pusė.

VŽ nuomone, valstybės institucijos, suskubusios segtis medalius už „sumažintą administracinę naštą verslui“, dar turėtų išarti didžiulius plotus biurokratinių dirvonų. Vienu iš pavyzdžių galėtų tapti pajamų deklaravimo sistema – dėl tokios griozdiškos ir painios sistemos žmonės tampa skolininkais, ypač sunku joje susivokti savarankiškai dirbantiems žmonėms. Painiavos karaliumi, ko gero, galėtume karūnuoti vieną šviežiausių valdžios sukurptų rebusų – pensijų sistemą, kurios niekas ne tik nesupranta, bet ir dorai išaiškinti nesugeba.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Finansai“

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Ecoservice“ grupės klientų skolas administruos „Legal Balance“

Atliekų, aplinkos tvarkymo ir kelių priežiūros grupės „Ecoservice“ klientų skolas išieškos bendrovė „Legal...

Finansai
2021.09.16
Bankų rinkoje pagal turtą, paskolas ir indėlius pirmauja „Swedbank“

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, birželio mėnesio pabaigoje pirmavo...

Finansai
2021.09.16
Dėl sušokusių dujų kainų Europoje užsidarė dvi trąšų gamyklos JK 

Europoje pabrangusios energetinių išteklių kainos privertė vieną didžiųjų trąšų gamintojų uždaryti du...

Finansai
2021.09.16
ERPB veiklos Lietuvoje prioritetai – ekonomikos žalinimas ir žinių ekonomikos skatinimas

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) artimiausius penkerius metus Lietuvoje pagrindinį dėmesį...

Finansai
2021.09.16
Mokestinių skolų nurašymai iš įmonių sąskaitų graso nauja likvidumo krize  Premium 5

Per pandemiją atidėti mokesčiai tapo kone efektyviausia priemone, leidusia vykdyti įmonėms tarpusavio...

Finansai
2021.09.16
„Forbis“ vadovė Ija Šležė: „IT įmonės yra sėkmingos tiek, kiek sėkmingi vadovų ir darbuotojų santykiai“ Verslo tribūna

Finansines technologijas (FinTech) kuriančios įmonės „Forbis“ direktorė Ija Šležė mano, jog informacinių...

Finansai
2021.09.16
Sužinojo, kad mokesčius grąžinti turės per metus: mirk, nemirk, bet grąžink Premium 2

Valstybės pagalbos dėl COVID-19 gavęs verslas atidėjo mokesčius ir finansų srautus planavo ir taip, kad...

Gazelė
2021.09.16
G-20 BVP antrąjį ketvirtį viršijo prieš krizę buvusį lygį 0,7%, nors augimas sulėtėjo 1

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu...

Verslo aplinka
2021.09.15
Finansų viceministas: MMA didinimas infliaciją išaugins 0,3 proc. punkto 2

Vyriausybės ketinimai nuo kitų metų pradžios minimalią mėnesio algą (MMA) padidinti iki 730 Eur turės įtakos...

Finansai
2021.09.15
„Swedbank“ komunikaciją Baltijos šalyse koordinuos K. Vanagas 1

„Swedbank“ Lietuvoje Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovas Kęstutis Vanagas pradeda eiti „Swedbank“...

Rinkodara
2021.09.15
Ž. Mauricas: Lietuvos ekonomika per pandemiją nustebino jau du kartus  4

Lietuvos ekonomika rodo išskirtinį atsparumą COVID-19 krizei. Tačiau dėl didėjančio nekilnojamojo turto kainų...

Finansai
2021.09.15
„SME Bank“ vadovu paskirtas M. Štareika

„SME Bank“ vadovu paskirtas Mantvydas Štareika. Skaitmeninis bankas verslui, veiklą pradėjęs Lietuvoje,...

Vadyba
2021.09.15
39.200 verslų mokestines skolas be palūkanų galės sumokėti iki 2023 m.

39.200 mokesčių mokėtojų, kurie buvo įtraukti į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus ir turi mokestinę...

Finansai
2021.09.15
„Grab“ padidino ketvirčio nuostolius, apkarpė prognozes

Centrinę būstinę Singapūre turinti tarptautinė pavežėjimo, maisto pristatymo ir skaitmeninių mokėjimų...

Finansai
2021.09.14
EK viceprezidentas: Kroatija gali būti pasiruošusi 2023-aisiais įsivesti eurą

Kroatija gali 2023 metais būti pasirengusi narystei euro zonoje, pareiškė šios Balkanų valstybės sostinėje...

Verslo aplinka
2021.09.14
Seime – nauja programų ir fondų finansavimo iš biudžeto tvarka

Seimas svarstys, kaip ateityje iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bus finansuojamos kai kurios programos...

Verslo aplinka
2021.09.14
Vakarų bankai uždaro Baltarusijos valstybinių bankų korespondentines sąskaitas 7

Pagrindinis Baltarusijos valstybinių bankų korespondentinis bankas „Deutsche Bank“ praėjusią savaitę dėl...

Verslo aplinka
2021.09.14
Seimui siūloma didinti mažos vertės viešųjų pirkimų „lubas“

Svarstant, kaip viešuosius pirkimus padaryti efektyvesnius, pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo...

Verslo aplinka
2021.09.14
Bankų pelnas pirmąjį pusmetį išaugo 19,8%, iki 153,1 mln. Eur  

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankas per šių metų pirmąjį pusmetį kartu uždirbo 153,1 mln. Eur neaudituoto...

Rinkos
2021.09.14
„Invega“ teikia naujas „Startuok“ paskolas jaunam verslui 

Jaunas verslas galės gauti paskolas tiesiogiai iš „Invegos“ pagal naują priemonę „Startuok“. Iki 3 mln. Eur...

Gazelė
2021.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku