Infliacija lėtėja, darbuotojų daugėja – „Luminor“ gerina Lietuvos BVP prognozę

Publikuota: 2019-03-19
Žygimantas Mauricas, „Luminor Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Žygimantas Mauricas, „Luminor Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Sumenkęs infliacijos spaudimas, augantis užimtumas, gerėjančios demografinės perspektyvos bei stebėtinas atsparumas pasaulio ekonomikos sulėtėjimui leidžia pagerinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozę: nuo 2,7% iki 3,0% 2019-aisias, pažymi „Luminor“ bankas.

„Luminor“ ekonomistai išskiria tris kertines dedamąsias, kurios leidžia tikėtis spartesnės ūkio raidos nei prognozuota anksčiau: tai lėtėjantis kainų augimas, didėjantis užimtumas (Europos Komisija prognozavo, kad užimtumas trauksis) bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi.

„Praėjusių metų gale ir šių metų pradžioje infliacija paniro žemiau 2% ribos, o populiariausių prekių krepšelio kainos – maisto, drabužių, degalų – sumažėjo, – sako dr. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. – Jei 2017 metais mažmenininkų pardavimus labiausiai augino kainų dedamoji, tai 2018 metais tendencija mažmeninėje prekyboje apsivertė 180 laipsnių – auga parduodami kiekiai, nebe kainos. Panašių tendencijų tikimės ir 2019 metais: kainoms į viršų neleis šuoliuoti auganti konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje, mažesnės naftos ir maisto kainos bei lėtėjantis paslaugų kainų augimas.“

„Luminor“ šiais metais prognozuoja 2%, o kitąmet 2,3% vidutinę metinę infliaciją.

Pasak ekonomistų, sumažėjusi infliacija sulėtins pavojingą augančių kainų ir kylančio darbo užmokesčio spiralę, bei padės išlaikyti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje.

„Infliacija veikia perkamąją galią, todėl infliacijai išsikvėpus gyventojai ima labiau jausti darbo užmokesčio augimą. Dėl to lengviau atsikvėps ir darbdaviai – kainoms augant lėčiau, sumažėja spaudimas atlyginimų kilimui. Kita vertus, darbo rinkoje ir toliau jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Šis dirgiklis niekur nedings ir užtikrins tolesnę specifine kvalifikacija ar įgūdžiais išsiskiriančių darbuotojų medžioklę“, – aiškina Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė.

Daugiau dirbančiųjų

„Luminor“ ekonomistus pagerinti Lietuvos ekonomikos perspektyvą paskatino ir neišsipildžiusios Europos Komisijos bei kitų tarptautinių institucijų prognozės, jog Lietuvoje dirbančiųjų skaičius pernai sumažės 6.000. Vietoj to dirbančiųjų gretos padidėjo 24.000.

„Lietuva iš darbo jėgos donorės po truputį tampa darbo jėgos magnetu. Praeitais metais tarptautinis migracijos deficitas siekė vos 3.300, o šiais metais, tikėtina, Lietuva pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo turės teigiamą migracijos balansą, t.y. daugiau gyventojų į Lietuvą atvyks nei iš jos išvyks. Dirbančiųjų skaičių daugiausia augina imigrantai iš Ukrainos bei kitų trečiųjų šalių“, – komentuoja p. Mauricas.

Trečiųjų šalių darbuotojais seniai kliaujasi transporto sektorius, o pastaruoju metu juos dažniau sutinkame ir pramonės, paslaugų įmonėse. Augantis užimtumas mažina įtampą darbo rinkoje bei prideda papildomų apsukų Lietuvos ūkio varikliui.

Ekonomistų vertinimų, Lietuvos virsmas patrauklia kryptimi imigracijai turėtų skatinti Vyriausybę peržiūrėti imigracijos politiką. „Vertinant per naudos ekonomikai prizmę, verslui, kuris orientuotas į eksportą, tikslinga leisti įsivežti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Atsargiau vertėtų žiūrėti į trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimą įmonėse, kurios orientuotos į vietos rinką, pavyzdžiui, statybos bendrovėse. Be to, reikėtų stengtis pritraukti daugiau aukštesnės kvalifikacijos, o ne pigesnių darbuotojų ir dėti pastangas, kad Lietuva jiems taptų ne laikina stotele, o antraisiais ar pirmaisiais namais“, – priduria p. Mauricas.

Vilnius ir regionai

„Luminor“ ekonomistai taip pat pastebi, kad užsienio investicijas pritraukiantys Lietuvos regionai geba inicijuoti spurtą, kuris sustabdė didėjusią takoskyrą tarp Vilniaus ir likusių regionų pagal sukuriamą pridėtinę vertę.

„Tokie miestai kaip Kaunas, Šiauliai ir kiti sugeba mesti iššūkį Vilniui, todėl atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos nebeauga. Ar regionų atsigavimas tęsis labai priklausys nuo investicijų srauto – ypač į pramonės sektorių, kuris yra silpnoji Vilniaus regiono grandis. Kiti didieji miestai taip pat turi galimybių pritraukti investicijų į aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorių” – teigia p. Mauricas. Analitikai pabrėžia, kad kai kurie regionai stengiasi išnaudoti savo turimus pranašumus, o kai kuriems to padaryti vis dar nesiseka.

Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, Kauno rajono pastangos įsitvirtinti kaip pramonei patraukliai savivaldybei, išnaudojant transporto mazgo ir Kaune esančių universitetų potencialą, akivaizdu, neliko bevaisės. Tai Kaunui leido pritraukti rekordines investicijas. Kita vertus, Klaipėdos regionas, kuris turi įgimtus konkurencinius pranašumus prieš kitas savivaldybes, iki galo šių stiprybių neišnaudoja.

„Lietuvos regionų perspektyvos priklauso nuo jų sugebėjimo specializuotis, atrasti savo stipriąsias puses ir jas sėkmingai išnaudoti. Tik ten, kur bus palanki terpė veikti, tankės ekonominis pulsas ir kursis verslai, galime tikėtis ir sveikesnių vidinės migracijos statistikos tendencijų. Po truputį galima matyti, kaip pavieniai miestai ir rajonai siekia save išskirti iš kitų, pabrėžti savo nišą ekonominiame žemėlapyje, geografinius, transporto ir kitos infrastruktūros, ekonominės politikos, ar mokestinius pranašumus,“ – teigia p. Genytė-Pikčienė.

Silpnoji vieta

Nors nuo praėjusios „Luminor“ apžvalgos 2018 m. gruodį dalis rizikos židinių šiek tiek prislopo, išorinė aplinka Baltijos šalių vystymuisi išlieka sudėtinga.

Kertinės vangesnio pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijaus priežastys: besitęsiančios protekcionizmo apraiškos, struktūriniai euro zonos plėtros trikdžiai, toksinis populizmo ir fiskalinio disbalanso derinys Italijoje, besitęsianti „Brexit“ drama ir Kinijos ekonominės plėtros lėtėjimas, nepaisant visų pastaruoju metu taikytų skatinamųjų fiskalinės ir pinigų politikos priemonių.

„Lietuvos ekonomika yra viena atviriausių iš Baltijos šalių, o eksportas yra vienas iš ekonomikos lokomotyvų. Deja, šiais ir ateinančiais metais Lietuvos eksportas bus viena silpnesniųjų ūkio plėtros grandžių. Išaugęs neapibrėžtumas veikia tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčius. Tokiomis aplinkybėmis tiek įmonės, tiek gyventojai nėra linkę vartoti, investuoti. Priešingai – jie kaupia atsargas ir itin atidžiai sveria savo investicinius planus. Tokia jų elgsena reiškia kuklesnį apetitą mūsų eksportuotojams”, – sako p. Genytė-Pikčienė.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Persitvarkančio „Luminor“ pelnas susitraukė 2,3 karto

Trečias pagal dydį Baltijos šalių bankas Estijoje registruotas „Luminor“ šiemet pirmą pusmetį uždirbo 33,078...

Rinkos
11:32
Turtingųjų gretos Vilniuje ir Kaune auga sparčiau nei Rygoje ir Taline Premium 12

Vilniaus ir kitų Lietuvos didmiesčių turtingųjų gretos auga ir artimiausiais metais gausės sparčiau ne tik...

Finansai
09:17
„Revolut“ nusisamdė vadovus iš „Deutsche Bank“, „Goldman Sachs“, kitų bankų 20

JK „fintech“ startuolis „Revolut Ltd“ į vadovų komandą paskyrė specialistus, ėjusius vadovaujamas pareigas...

Rinkos
07:00
Į Šiaulių banką investavusi „Girteka“ turi pasiūlymą Premium 8

Vienas didžiausių finansinių investuotojų Baltijos šalyse – transportininkė „Girteka Logistics“, esanti ir...

Rinkos
05:45
Pradėta „Swedbank“ ir SEB integracija: viename interneto banke jau galima matyti abiejų sąskaitas 32

Lietuvoje šiandien startuoja atviroji bankininkystė, tik gal kiek kitokiu pavidalu nei tikėjosi šios idėjos...

Paslaugos
2019.08.22
Rusijos vaidmuo kuriant ateities mokesčių inspekciją Premium 11

Vos už kelių minučių pėsčiomis nuo Raudonosios aikštės Maskvoje stūkso sovietų laikų ypatingo saugumo...

Finansai
2019.08.22
Paskolas odontologijos klinikos savininkui apmokestino kaip dividendus – 200.000 Eur 21

Vieninteliam akcininkui ir faktiniam vadovui suteikusi paskolų odontologijos paslaugas teikianti bendrovė...

Finansai
2019.08.22
Kinų „fintech“ bendrovė „supainiojo“ sąskaitas – Lietuvos bankas nubaudė 17.000 Eur 1

Lietuvos bankas nustatė, kad Lietuvoje veikianti Kinijos kapitalo elektroninių pinigų įstaiga „PanPay Europe“...

Rinkos
2019.08.22
Faktoringo ir verslo kreditavimo rinkoje bandys įsisprausti naujokas iš Estijos Premium

Lietuvos faktoringo ir verslo paskolų rinkoje bandys įsisprausti estiškų šaknų bendrovė „Finora kreditas“,...

Rinkos
2019.08.22
Sandorių kainų nepagrindusios įmonės gali atsidurti juodajame VMI sąraše  Premium

Bendrovėms, kurių apyvarta yra didesnė nei 3 mln. Eur, teks parengti susijusių sandorių kainas pagrindžiančią...

Finansai
2019.08.22
Trumpas svarsto mažinti kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčius 

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, pareiškė svarstąs kelias naujas galimybes sumažinti mokesčius siekiant...

Finansai
2019.08.21
Kritiškos VVĮ ataskaitos nuo visuomenės slepiamos po slaptumo žyma 8

4 iš 10-ies (38%) valstybės valdomų įmonių (VVĮ) savo strateginiuose veiklos planuose nėra išsikėlusios...

Finansai
2019.08.21
Vietoje apleistų „Snoro“ pastatų Vilniaus Žirmūnuose planuoja butus Premium 15

Aukcione iš bankrutavusio banko „Snoras“ apleistus pastatus įsigijusi įmonė Vilniaus Žirmūnuose, prie Neries,...

Statyba ir NT
2019.08.21
„Kreda“ kredito unijos skaičiuoja pirmojo pusmečio pelną Verslo tribūna

Pagal neaudituotus 2019 m. pirmojo pusmečio finansinius rezultatus, Jungtinės centrinės kredito unijos narės,...

Finansai
2019.08.21
Lietuvoje būsto paskolų brangimas – vienas didžiausių Europoje 62

Vakarų Europoje bankai jau pradeda primokėti už tai, kad žmonės ima būsto paskolas, tuo tarpu Lietuvoje...

Rinkos
2019.08.20
„Revolut“ konkurentas pasiūlė vartojimo paskolas 6

Jungtinės Karalystės neobankas „Monzo“ savo klientams pasiūlė vartojimo paskolas.

Rinkos
2019.08.20
Investicijų fronte Lietuva išlaikė 4-ą vietą, o Latvija sublizgėjo  Premium 1

Narystės ES siekianti Serbija po metų pertraukos susigrąžino taikliausios plyno lauko investicijų medžiotojos...

Finansai
2019.08.20
Ir viskas, kas yra blogai, yra blogai su valstybės NT 8

Vos tik prasidėjo diskusijos apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtimą, metamas pats stipriausias...

Statyba ir NT
2019.08.19
Lietuviai mokėtų daugiau mokesčių dėl sotesnės pensijos ir sveikatos  Premium 1

Politikams vis garsiau kalbant apie nacionalinį susitarimą, poreikį didinti surenkamų mokesčių pyragą ir kaip...

Finansai
2019.08.19
Europarlamentarams maistą „pagardino“ belgišku PVM 3

Šiuo metu atostogaujantys Europos Parlamento (EP) nariai ir jų padėjėjai bus nemaloniai nustebinti, kai...

Finansai
2019.08.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau