Infliacija lėtėja, darbuotojų daugėja – „Luminor“ gerina Lietuvos BVP prognozę

Publikuota: 2019-03-19
Žygimantas Mauricas, „Luminor Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Žygimantas Mauricas, „Luminor Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Sumenkęs infliacijos spaudimas, augantis užimtumas, gerėjančios demografinės perspektyvos bei stebėtinas atsparumas pasaulio ekonomikos sulėtėjimui leidžia pagerinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozę: nuo 2,7% iki 3,0% 2019-aisias, pažymi „Luminor“ bankas.

„Luminor“ ekonomistai išskiria tris kertines dedamąsias, kurios leidžia tikėtis spartesnės ūkio raidos nei prognozuota anksčiau: tai lėtėjantis kainų augimas, didėjantis užimtumas (Europos Komisija prognozavo, kad užimtumas trauksis) bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi.

„Praėjusių metų gale ir šių metų pradžioje infliacija paniro žemiau 2% ribos, o populiariausių prekių krepšelio kainos – maisto, drabužių, degalų – sumažėjo, – sako dr. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. – Jei 2017 metais mažmenininkų pardavimus labiausiai augino kainų dedamoji, tai 2018 metais tendencija mažmeninėje prekyboje apsivertė 180 laipsnių – auga parduodami kiekiai, nebe kainos. Panašių tendencijų tikimės ir 2019 metais: kainoms į viršų neleis šuoliuoti auganti konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje, mažesnės naftos ir maisto kainos bei lėtėjantis paslaugų kainų augimas.“

„Luminor“ šiais metais prognozuoja 2%, o kitąmet 2,3% vidutinę metinę infliaciją.

Pasak ekonomistų, sumažėjusi infliacija sulėtins pavojingą augančių kainų ir kylančio darbo užmokesčio spiralę, bei padės išlaikyti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje.

„Infliacija veikia perkamąją galią, todėl infliacijai išsikvėpus gyventojai ima labiau jausti darbo užmokesčio augimą. Dėl to lengviau atsikvėps ir darbdaviai – kainoms augant lėčiau, sumažėja spaudimas atlyginimų kilimui. Kita vertus, darbo rinkoje ir toliau jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Šis dirgiklis niekur nedings ir užtikrins tolesnę specifine kvalifikacija ar įgūdžiais išsiskiriančių darbuotojų medžioklę“, – aiškina Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė.

Daugiau dirbančiųjų

„Luminor“ ekonomistus pagerinti Lietuvos ekonomikos perspektyvą paskatino ir neišsipildžiusios Europos Komisijos bei kitų tarptautinių institucijų prognozės, jog Lietuvoje dirbančiųjų skaičius pernai sumažės 6.000. Vietoj to dirbančiųjų gretos padidėjo 24.000.

„Lietuva iš darbo jėgos donorės po truputį tampa darbo jėgos magnetu. Praeitais metais tarptautinis migracijos deficitas siekė vos 3.300, o šiais metais, tikėtina, Lietuva pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo turės teigiamą migracijos balansą, t.y. daugiau gyventojų į Lietuvą atvyks nei iš jos išvyks. Dirbančiųjų skaičių daugiausia augina imigrantai iš Ukrainos bei kitų trečiųjų šalių“, – komentuoja p. Mauricas.

Trečiųjų šalių darbuotojais seniai kliaujasi transporto sektorius, o pastaruoju metu juos dažniau sutinkame ir pramonės, paslaugų įmonėse. Augantis užimtumas mažina įtampą darbo rinkoje bei prideda papildomų apsukų Lietuvos ūkio varikliui.

Ekonomistų vertinimų, Lietuvos virsmas patrauklia kryptimi imigracijai turėtų skatinti Vyriausybę peržiūrėti imigracijos politiką. „Vertinant per naudos ekonomikai prizmę, verslui, kuris orientuotas į eksportą, tikslinga leisti įsivežti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Atsargiau vertėtų žiūrėti į trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimą įmonėse, kurios orientuotos į vietos rinką, pavyzdžiui, statybos bendrovėse. Be to, reikėtų stengtis pritraukti daugiau aukštesnės kvalifikacijos, o ne pigesnių darbuotojų ir dėti pastangas, kad Lietuva jiems taptų ne laikina stotele, o antraisiais ar pirmaisiais namais“, – priduria p. Mauricas.

Vilnius ir regionai

„Luminor“ ekonomistai taip pat pastebi, kad užsienio investicijas pritraukiantys Lietuvos regionai geba inicijuoti spurtą, kuris sustabdė didėjusią takoskyrą tarp Vilniaus ir likusių regionų pagal sukuriamą pridėtinę vertę.

„Tokie miestai kaip Kaunas, Šiauliai ir kiti sugeba mesti iššūkį Vilniui, todėl atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos nebeauga. Ar regionų atsigavimas tęsis labai priklausys nuo investicijų srauto – ypač į pramonės sektorių, kuris yra silpnoji Vilniaus regiono grandis. Kiti didieji miestai taip pat turi galimybių pritraukti investicijų į aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorių” – teigia p. Mauricas. Analitikai pabrėžia, kad kai kurie regionai stengiasi išnaudoti savo turimus pranašumus, o kai kuriems to padaryti vis dar nesiseka.

Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, Kauno rajono pastangos įsitvirtinti kaip pramonei patraukliai savivaldybei, išnaudojant transporto mazgo ir Kaune esančių universitetų potencialą, akivaizdu, neliko bevaisės. Tai Kaunui leido pritraukti rekordines investicijas. Kita vertus, Klaipėdos regionas, kuris turi įgimtus konkurencinius pranašumus prieš kitas savivaldybes, iki galo šių stiprybių neišnaudoja.

„Lietuvos regionų perspektyvos priklauso nuo jų sugebėjimo specializuotis, atrasti savo stipriąsias puses ir jas sėkmingai išnaudoti. Tik ten, kur bus palanki terpė veikti, tankės ekonominis pulsas ir kursis verslai, galime tikėtis ir sveikesnių vidinės migracijos statistikos tendencijų. Po truputį galima matyti, kaip pavieniai miestai ir rajonai siekia save išskirti iš kitų, pabrėžti savo nišą ekonominiame žemėlapyje, geografinius, transporto ir kitos infrastruktūros, ekonominės politikos, ar mokestinius pranašumus,“ – teigia p. Genytė-Pikčienė.

Silpnoji vieta

Nors nuo praėjusios „Luminor“ apžvalgos 2018 m. gruodį dalis rizikos židinių šiek tiek prislopo, išorinė aplinka Baltijos šalių vystymuisi išlieka sudėtinga.

Kertinės vangesnio pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijaus priežastys: besitęsiančios protekcionizmo apraiškos, struktūriniai euro zonos plėtros trikdžiai, toksinis populizmo ir fiskalinio disbalanso derinys Italijoje, besitęsianti „Brexit“ drama ir Kinijos ekonominės plėtros lėtėjimas, nepaisant visų pastaruoju metu taikytų skatinamųjų fiskalinės ir pinigų politikos priemonių.

„Lietuvos ekonomika yra viena atviriausių iš Baltijos šalių, o eksportas yra vienas iš ekonomikos lokomotyvų. Deja, šiais ir ateinančiais metais Lietuvos eksportas bus viena silpnesniųjų ūkio plėtros grandžių. Išaugęs neapibrėžtumas veikia tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčius. Tokiomis aplinkybėmis tiek įmonės, tiek gyventojai nėra linkę vartoti, investuoti. Priešingai – jie kaupia atsargas ir itin atidžiai sveria savo investicinius planus. Tokia jų elgsena reiškia kuklesnį apetitą mūsų eksportuotojams”, – sako p. Genytė-Pikčienė.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Išlaidų, susijusių su nuotoliniu darbu, kompensavimas: yra gerų ir geresnių variantų Premium

Įmonės, padengiančios per pandemiją nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų patiriamas išlaidas, gali rinktis iš...

Finansai
05:45
Pelno mokesčio įstatyme – lengvata, skatinanti stambias investicijas Lietuvoje  Verslo tribūna

Dar pernai Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui atleisti nuo pelno mokesčio...

Finansai
2021.03.01
Startuoja „Rockit Impact“ tvarumo akceleratorius

Pirmadienį Vilniuje startuoja tarptautinis tvarumo akceleratorius „Rockit Impact“. Jis vykdys intensyvią...

Technologijos
2021.03.01
Ekspertas pataria: kaip pamatuoti verslo rizikas pandemijos akivaizdoje? Verslo tribūna

Kaip pandemijos kaustomoje kasdienybėje verslui jaustis ramiau ir efektyviau įsivertinti atsiradusias naujas...

Finansai
2021.03.01
VMI skelbia pajamų deklaravimo pradžią – kovo 3 d.

Šiemet pajamų ir turto deklaravimas prasidės kovo 3-ąją. Deklaravimas vyks du mėnesius ir tik nuotoliniu būdu.

Finansai
2021.03.01
„Kreda“ skelbia apie pelningus 2020 metus

Jungtinė centrinė kredito unija „Kreda“ praneša 2020 m. uždirbusi beveik 1,8 mln. Eur neaudituoto grynojo...

Finansai
2021.03.01
Nuo kovo – mažesni registravimo įkainiai už paveldėtą ar dovanotą turtą

Nuo kovo 1 dienos mažėja nekilnojamojo turto (NT) nuosavybės teisių registravimo įkainiai už registruojamą...

Finansai
2021.03.01
2020 m. ketvirtąjį ketvirtį – 0,2% BVP krytis 4

2020 m. realusis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką,...

Finansai
2021.03.01
Sutelktinis finansavimas atsiveria jaunam verslui Verslo tribūna

Sutelktinis finansavimas verslui finansuoti įgauna pagreitį, tačiau paskolos ilgą laiką buvo prieinamos tik...

Finansai
2021.03.01
G. Makuševas. Įmonių finansinėse ataskaitose pilna klaidų, bet Finansų ministerijai profesionalai nereikalingi

Kaip parodė pastarųjų 5 metų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vykdomos...

Verslo aplinka
2021.02.27
Palyginimas: kaip atrodė mažmeninė prekyba pirmojo ir antrojo karantinų pradžioje Premium

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausį, palyginti su 2020 m. sausiu, mažmeninės...

Prekyba
2021.02.27
Prezidentas žada siekti, kad dalis jo mokestinių siūlymų nebūtų atidėti

Valdantiesiems svarstant atidėti svarstomų mokestinių pakeitimų įsigaliojimą iki 2023-iųjų, prezidentas...

Finansai
2021.02.27
Centrinės valdžios deficitas sausį – 88 mln. Eur

Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį siekė 88,4 mln. Eur ir sudarė 0,2% prognozuojamo bendrojo vidaus...

Finansai
2021.02.26
„Citadele“ grynasis pelnas 2020 m. smuko 10 kartų

Baltijos šalyse veikiantis bankas „Citadele“ pernai augino klientų skaičių, tačiau pandemija paveikė...

Finansai
2021.02.26
„I asset management“ pasirinko komunikacijos partnerius

Investicijų valdymo bendrovė „I asset management“ komunikacijos partneriais pasirinko komunikacijos agentūrą...

Rinkodara
2021.02.26
Šiaulių banko pelnas mažėjo 16,5% 1

Per praėjusius metus Šiaulių banko grupė uždirbo 43 mln. Eur grynojo pelno.

Rinkos
2021.02.26
Mokesčių mokėtojų TOP 500: atsispindi ir nauji mokesčiai, ir dividendai valstybei Premium

VMI sąskaitas 2020 m., kaip ir ankstesniais metais, gausiausiai pildė akcizinių prekių gamintojai ir...

Finansai
2021.02.26
Dar vienas galvos skausmas vadovams – prognozuoti įmonės nemokumo tikimybę Premium 1

Įstatymuose atsiranda nauja sąvoka – juridinio asmens nemokumo tikimybė. Tai smarkiai išplės vadovų...

Finansai
2021.02.25
EBPO: Lietuva turi stiprinti savivaldybių gebėjimus skolintis 

Lietuva turėtų stiprinti savivaldybių gebėjimus investuoti, kad viešosios investicijos atneštų kuo daugiau...

Finansai
2021.02.25
Švietimo investicijos: skaitmeninės mokyklos daigai kalasi per betoną ir plytas Premium

Žinių visuomenės atstovai skaičiuoja, kad už dešimtadalį sumos, kokią numatyta investuoti į mokyklų statybas...

Finansai
2021.02.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus