Infliacija lėtėja, darbuotojų daugėja – „Luminor“ gerina Lietuvos BVP prognozę

Publikuota: 2019-03-19
Žygimantas Mauricas, „Luminor Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Žygimantas Mauricas, „Luminor Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Sumenkęs infliacijos spaudimas, augantis užimtumas, gerėjančios demografinės perspektyvos bei stebėtinas atsparumas pasaulio ekonomikos sulėtėjimui leidžia pagerinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozę: nuo 2,7% iki 3,0% 2019-aisias, pažymi „Luminor“ bankas.

„Luminor“ ekonomistai išskiria tris kertines dedamąsias, kurios leidžia tikėtis spartesnės ūkio raidos nei prognozuota anksčiau: tai lėtėjantis kainų augimas, didėjantis užimtumas (Europos Komisija prognozavo, kad užimtumas trauksis) bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi.

„Praėjusių metų gale ir šių metų pradžioje infliacija paniro žemiau 2% ribos, o populiariausių prekių krepšelio kainos – maisto, drabužių, degalų – sumažėjo, – sako dr. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. – Jei 2017 metais mažmenininkų pardavimus labiausiai augino kainų dedamoji, tai 2018 metais tendencija mažmeninėje prekyboje apsivertė 180 laipsnių – auga parduodami kiekiai, nebe kainos. Panašių tendencijų tikimės ir 2019 metais: kainoms į viršų neleis šuoliuoti auganti konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje, mažesnės naftos ir maisto kainos bei lėtėjantis paslaugų kainų augimas.“

„Luminor“ šiais metais prognozuoja 2%, o kitąmet 2,3% vidutinę metinę infliaciją.

Pasak ekonomistų, sumažėjusi infliacija sulėtins pavojingą augančių kainų ir kylančio darbo užmokesčio spiralę, bei padės išlaikyti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje.

„Infliacija veikia perkamąją galią, todėl infliacijai išsikvėpus gyventojai ima labiau jausti darbo užmokesčio augimą. Dėl to lengviau atsikvėps ir darbdaviai – kainoms augant lėčiau, sumažėja spaudimas atlyginimų kilimui. Kita vertus, darbo rinkoje ir toliau jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Šis dirgiklis niekur nedings ir užtikrins tolesnę specifine kvalifikacija ar įgūdžiais išsiskiriančių darbuotojų medžioklę“, – aiškina Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė.

Daugiau dirbančiųjų

„Luminor“ ekonomistus pagerinti Lietuvos ekonomikos perspektyvą paskatino ir neišsipildžiusios Europos Komisijos bei kitų tarptautinių institucijų prognozės, jog Lietuvoje dirbančiųjų skaičius pernai sumažės 6.000. Vietoj to dirbančiųjų gretos padidėjo 24.000.

„Lietuva iš darbo jėgos donorės po truputį tampa darbo jėgos magnetu. Praeitais metais tarptautinis migracijos deficitas siekė vos 3.300, o šiais metais, tikėtina, Lietuva pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo turės teigiamą migracijos balansą, t.y. daugiau gyventojų į Lietuvą atvyks nei iš jos išvyks. Dirbančiųjų skaičių daugiausia augina imigrantai iš Ukrainos bei kitų trečiųjų šalių“, – komentuoja p. Mauricas.

Trečiųjų šalių darbuotojais seniai kliaujasi transporto sektorius, o pastaruoju metu juos dažniau sutinkame ir pramonės, paslaugų įmonėse. Augantis užimtumas mažina įtampą darbo rinkoje bei prideda papildomų apsukų Lietuvos ūkio varikliui.

Ekonomistų vertinimų, Lietuvos virsmas patrauklia kryptimi imigracijai turėtų skatinti Vyriausybę peržiūrėti imigracijos politiką. „Vertinant per naudos ekonomikai prizmę, verslui, kuris orientuotas į eksportą, tikslinga leisti įsivežti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Atsargiau vertėtų žiūrėti į trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimą įmonėse, kurios orientuotos į vietos rinką, pavyzdžiui, statybos bendrovėse. Be to, reikėtų stengtis pritraukti daugiau aukštesnės kvalifikacijos, o ne pigesnių darbuotojų ir dėti pastangas, kad Lietuva jiems taptų ne laikina stotele, o antraisiais ar pirmaisiais namais“, – priduria p. Mauricas.

Vilnius ir regionai

„Luminor“ ekonomistai taip pat pastebi, kad užsienio investicijas pritraukiantys Lietuvos regionai geba inicijuoti spurtą, kuris sustabdė didėjusią takoskyrą tarp Vilniaus ir likusių regionų pagal sukuriamą pridėtinę vertę.

„Tokie miestai kaip Kaunas, Šiauliai ir kiti sugeba mesti iššūkį Vilniui, todėl atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos nebeauga. Ar regionų atsigavimas tęsis labai priklausys nuo investicijų srauto – ypač į pramonės sektorių, kuris yra silpnoji Vilniaus regiono grandis. Kiti didieji miestai taip pat turi galimybių pritraukti investicijų į aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorių” – teigia p. Mauricas. Analitikai pabrėžia, kad kai kurie regionai stengiasi išnaudoti savo turimus pranašumus, o kai kuriems to padaryti vis dar nesiseka.

Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, Kauno rajono pastangos įsitvirtinti kaip pramonei patraukliai savivaldybei, išnaudojant transporto mazgo ir Kaune esančių universitetų potencialą, akivaizdu, neliko bevaisės. Tai Kaunui leido pritraukti rekordines investicijas. Kita vertus, Klaipėdos regionas, kuris turi įgimtus konkurencinius pranašumus prieš kitas savivaldybes, iki galo šių stiprybių neišnaudoja.

„Lietuvos regionų perspektyvos priklauso nuo jų sugebėjimo specializuotis, atrasti savo stipriąsias puses ir jas sėkmingai išnaudoti. Tik ten, kur bus palanki terpė veikti, tankės ekonominis pulsas ir kursis verslai, galime tikėtis ir sveikesnių vidinės migracijos statistikos tendencijų. Po truputį galima matyti, kaip pavieniai miestai ir rajonai siekia save išskirti iš kitų, pabrėžti savo nišą ekonominiame žemėlapyje, geografinius, transporto ir kitos infrastruktūros, ekonominės politikos, ar mokestinius pranašumus,“ – teigia p. Genytė-Pikčienė.

Silpnoji vieta

Nors nuo praėjusios „Luminor“ apžvalgos 2018 m. gruodį dalis rizikos židinių šiek tiek prislopo, išorinė aplinka Baltijos šalių vystymuisi išlieka sudėtinga.

Kertinės vangesnio pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijaus priežastys: besitęsiančios protekcionizmo apraiškos, struktūriniai euro zonos plėtros trikdžiai, toksinis populizmo ir fiskalinio disbalanso derinys Italijoje, besitęsianti „Brexit“ drama ir Kinijos ekonominės plėtros lėtėjimas, nepaisant visų pastaruoju metu taikytų skatinamųjų fiskalinės ir pinigų politikos priemonių.

„Lietuvos ekonomika yra viena atviriausių iš Baltijos šalių, o eksportas yra vienas iš ekonomikos lokomotyvų. Deja, šiais ir ateinančiais metais Lietuvos eksportas bus viena silpnesniųjų ūkio plėtros grandžių. Išaugęs neapibrėžtumas veikia tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčius. Tokiomis aplinkybėmis tiek įmonės, tiek gyventojai nėra linkę vartoti, investuoti. Priešingai – jie kaupia atsargas ir itin atidžiai sveria savo investicinius planus. Tokia jų elgsena reiškia kuklesnį apetitą mūsų eksportuotojams”, – sako p. Genytė-Pikčienė.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Su interneto banku apsieitų kas trečias, tačiau skyriais tebesinaudoja 40% gyventojų 

Maždaug kas trečias (31%) šalies gyventojas jau dabar būtų pasirengęs naudotis vien tik skaitmeninio banko...

Finansai
18:11
Ministerija siūlo viešinti per trejus metus skirtą paramą Premium 1

Valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės, kurios suteikė paramą ar labdarą, apie tai turi pranešti savo...

Finansai
13:47
„Citadele“ tapo ketvirtu banku Lietuvoje, siūlančiu mokėjimus ištisą parą

„Citadele“ banko filialo Lietuvoje klientai nuo šiol gali atlikti momentinius mokėjimus eurais, t. y.

Finansai
13:01
Pasaulyje pirmaujančių FinTech inovatorių reitinge - vienintelė Lietuvos įmonė Verslo tribūna 4

Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG kartu su rizikos kapitalo investicijų fondu...

Finansai
06:00
Bankai grynųjų paslaugas vis labiau patiki savitarnai

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų...

Finansai
2019.11.17
Blokų grandinė: finansų paslaugų sektorių prislėgė nusivylimas Premium 2

Blokų grandinės technologija turėjo išstumti bankus ir suteikti galimybę pasauliui „pačiam būti (savo)...

Technologijos
2019.11.17
Šiaulių bankas pasirinko naują šūkį ir įvaizdį 6

Šiaulių bankas pristatė naują įvaizdžio strategiją, vizualinį identitetą ir šūkį „Jūsų bankas – arčiau jūsų“.

Rinkodara
2019.11.16
V. Šapoka: valstybinio banko steigimas – brangus ir rizikingas 2

Finansų ministras santūriai vertina prezidento Gitano Nausėdos ir kai kurių parlamentarų svarstymus, jog...

Finansai
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
SEB įspėjo, kad buvo apklaustas žurnalistų dėl pinigų plovimo 8

Užbėgdama už akių Švedijos bankininkystės grupė SEB įspėjo visuomenę, kad gali paaiškėti informacijos apie...

Rinkos
2019.11.15
„Luminor“ rezultatai: pelnas krito 2,6 karto, paskolų portfelis susitraukė 9% 3

Baltijos šalių banko „Luminor“ grynasis pelnas per trečią ketvirtį susitraukė 2,6 karto, o šiemet...

Rinkos
2019.11.15
Kai rūpesčiai – skirtingi 4

„Quo vadis, VVĮ?“ – vakar gal retoriškai, o gal vis dėlto tikėdamasis atsakymo paklausė ekonomistas Nerijus...

Verslo aplinka
2019.11.15
Įmonės vis giliau lenda į tiekėjų kišenę, atsiskaitymai ilgėja visuose sektoriuose Premium 1

Naujausi duomenys rodo, kad įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje...

Finansai
2019.11.15
Bankai neigiamų palūkanų iššūkį pavertė nauja uždarbio galimybe Premium 4

Bankai sutartyse su verslo ir privačiais klientais numato, kad kintama paskolų marža negali būti mažesnė nei...

Finansai
2019.11.15
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
G. Nausėda: valstybinis bankas neturėtų būti tabu 14

Šalies prezidentas sako, kad padėtis bankų rinkoje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Finansai
2019.11.14
Pensijų anuitetų centralizavimą „Sodroje“ atideda pusmečiui iki 2020 m. liepos

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos...

Finansai
2019.11.14
Lietuvos skolinimasis 100-ui metų: utopija ar reali galimybė Premium

Daugėjant šalių, kurios skolinasi net ne dešimtmečiams, bet šimtmečiams, analitikai svarsto, kad tokia...

Rinkos
2019.11.14
„General Financing“ vadovas – N. Crameris 

Pirkimo išsimokėtinai paslaugų ir vartojimo kreditų bendrovės „General Financing“ vadovu tapo įmonės...

Finansai
2019.11.14
ES ekonomikos augimas ilgam gulasi į L formos kreivę Premium

Europos Sąjungos (ES) ekonomika įžengia į mažų skaičių laikotarpį – mažo augimo, mažos infliacijos ir mažų...

Finansai
2019.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau