Infliacija lėtėja, darbuotojų daugėja – „Luminor“ gerina Lietuvos BVP prognozę

Publikuota: 2019-03-19
Žygimantas Mauricas, „Luminor Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Žygimantas Mauricas, „Luminor Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Sumenkęs infliacijos spaudimas, augantis užimtumas, gerėjančios demografinės perspektyvos bei stebėtinas atsparumas pasaulio ekonomikos sulėtėjimui leidžia pagerinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozę: nuo 2,7% iki 3,0% 2019-aisias, pažymi „Luminor“ bankas.

„Luminor“ ekonomistai išskiria tris kertines dedamąsias, kurios leidžia tikėtis spartesnės ūkio raidos nei prognozuota anksčiau: tai lėtėjantis kainų augimas, didėjantis užimtumas (Europos Komisija prognozavo, kad užimtumas trauksis) bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi.

„Praėjusių metų gale ir šių metų pradžioje infliacija paniro žemiau 2% ribos, o populiariausių prekių krepšelio kainos – maisto, drabužių, degalų – sumažėjo, – sako dr. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. – Jei 2017 metais mažmenininkų pardavimus labiausiai augino kainų dedamoji, tai 2018 metais tendencija mažmeninėje prekyboje apsivertė 180 laipsnių – auga parduodami kiekiai, nebe kainos. Panašių tendencijų tikimės ir 2019 metais: kainoms į viršų neleis šuoliuoti auganti konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje, mažesnės naftos ir maisto kainos bei lėtėjantis paslaugų kainų augimas.“

„Luminor“ šiais metais prognozuoja 2%, o kitąmet 2,3% vidutinę metinę infliaciją.

Pasak ekonomistų, sumažėjusi infliacija sulėtins pavojingą augančių kainų ir kylančio darbo užmokesčio spiralę, bei padės išlaikyti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje.

„Infliacija veikia perkamąją galią, todėl infliacijai išsikvėpus gyventojai ima labiau jausti darbo užmokesčio augimą. Dėl to lengviau atsikvėps ir darbdaviai – kainoms augant lėčiau, sumažėja spaudimas atlyginimų kilimui. Kita vertus, darbo rinkoje ir toliau jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Šis dirgiklis niekur nedings ir užtikrins tolesnę specifine kvalifikacija ar įgūdžiais išsiskiriančių darbuotojų medžioklę“, – aiškina Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė.

Daugiau dirbančiųjų

„Luminor“ ekonomistus pagerinti Lietuvos ekonomikos perspektyvą paskatino ir neišsipildžiusios Europos Komisijos bei kitų tarptautinių institucijų prognozės, jog Lietuvoje dirbančiųjų skaičius pernai sumažės 6.000. Vietoj to dirbančiųjų gretos padidėjo 24.000.

„Lietuva iš darbo jėgos donorės po truputį tampa darbo jėgos magnetu. Praeitais metais tarptautinis migracijos deficitas siekė vos 3.300, o šiais metais, tikėtina, Lietuva pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo turės teigiamą migracijos balansą, t.y. daugiau gyventojų į Lietuvą atvyks nei iš jos išvyks. Dirbančiųjų skaičių daugiausia augina imigrantai iš Ukrainos bei kitų trečiųjų šalių“, – komentuoja p. Mauricas.

Trečiųjų šalių darbuotojais seniai kliaujasi transporto sektorius, o pastaruoju metu juos dažniau sutinkame ir pramonės, paslaugų įmonėse. Augantis užimtumas mažina įtampą darbo rinkoje bei prideda papildomų apsukų Lietuvos ūkio varikliui.

Ekonomistų vertinimų, Lietuvos virsmas patrauklia kryptimi imigracijai turėtų skatinti Vyriausybę peržiūrėti imigracijos politiką. „Vertinant per naudos ekonomikai prizmę, verslui, kuris orientuotas į eksportą, tikslinga leisti įsivežti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Atsargiau vertėtų žiūrėti į trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimą įmonėse, kurios orientuotos į vietos rinką, pavyzdžiui, statybos bendrovėse. Be to, reikėtų stengtis pritraukti daugiau aukštesnės kvalifikacijos, o ne pigesnių darbuotojų ir dėti pastangas, kad Lietuva jiems taptų ne laikina stotele, o antraisiais ar pirmaisiais namais“, – priduria p. Mauricas.

Vilnius ir regionai

„Luminor“ ekonomistai taip pat pastebi, kad užsienio investicijas pritraukiantys Lietuvos regionai geba inicijuoti spurtą, kuris sustabdė didėjusią takoskyrą tarp Vilniaus ir likusių regionų pagal sukuriamą pridėtinę vertę.

„Tokie miestai kaip Kaunas, Šiauliai ir kiti sugeba mesti iššūkį Vilniui, todėl atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos nebeauga. Ar regionų atsigavimas tęsis labai priklausys nuo investicijų srauto – ypač į pramonės sektorių, kuris yra silpnoji Vilniaus regiono grandis. Kiti didieji miestai taip pat turi galimybių pritraukti investicijų į aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorių” – teigia p. Mauricas. Analitikai pabrėžia, kad kai kurie regionai stengiasi išnaudoti savo turimus pranašumus, o kai kuriems to padaryti vis dar nesiseka.

Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, Kauno rajono pastangos įsitvirtinti kaip pramonei patraukliai savivaldybei, išnaudojant transporto mazgo ir Kaune esančių universitetų potencialą, akivaizdu, neliko bevaisės. Tai Kaunui leido pritraukti rekordines investicijas. Kita vertus, Klaipėdos regionas, kuris turi įgimtus konkurencinius pranašumus prieš kitas savivaldybes, iki galo šių stiprybių neišnaudoja.

„Lietuvos regionų perspektyvos priklauso nuo jų sugebėjimo specializuotis, atrasti savo stipriąsias puses ir jas sėkmingai išnaudoti. Tik ten, kur bus palanki terpė veikti, tankės ekonominis pulsas ir kursis verslai, galime tikėtis ir sveikesnių vidinės migracijos statistikos tendencijų. Po truputį galima matyti, kaip pavieniai miestai ir rajonai siekia save išskirti iš kitų, pabrėžti savo nišą ekonominiame žemėlapyje, geografinius, transporto ir kitos infrastruktūros, ekonominės politikos, ar mokestinius pranašumus,“ – teigia p. Genytė-Pikčienė.

Silpnoji vieta

Nors nuo praėjusios „Luminor“ apžvalgos 2018 m. gruodį dalis rizikos židinių šiek tiek prislopo, išorinė aplinka Baltijos šalių vystymuisi išlieka sudėtinga.

Kertinės vangesnio pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijaus priežastys: besitęsiančios protekcionizmo apraiškos, struktūriniai euro zonos plėtros trikdžiai, toksinis populizmo ir fiskalinio disbalanso derinys Italijoje, besitęsianti „Brexit“ drama ir Kinijos ekonominės plėtros lėtėjimas, nepaisant visų pastaruoju metu taikytų skatinamųjų fiskalinės ir pinigų politikos priemonių.

„Lietuvos ekonomika yra viena atviriausių iš Baltijos šalių, o eksportas yra vienas iš ekonomikos lokomotyvų. Deja, šiais ir ateinančiais metais Lietuvos eksportas bus viena silpnesniųjų ūkio plėtros grandžių. Išaugęs neapibrėžtumas veikia tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčius. Tokiomis aplinkybėmis tiek įmonės, tiek gyventojai nėra linkę vartoti, investuoti. Priešingai – jie kaupia atsargas ir itin atidžiai sveria savo investicinius planus. Tokia jų elgsena reiškia kuklesnį apetitą mūsų eksportuotojams”, – sako p. Genytė-Pikčienė.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Stringa GPM grąžinimas: VMI paprašė pateikti „Sodros“ dokumentą, kurio sistemoje nėra  Premium 2

Uteniškis Saulius Kalinauskas gavo patvirtinimą, kad jo pajamų deklaracija priimta, tačiau, kaip ir likę...

Finansai
15:29
Dėl „Wirecard“ 175 mln. Eur nurašęs „Commerzbank“ pranoko lūkesčius

Antras didžiausias Vokietijos bankas dėl „Wirecard“ griūties patyrė didesnių paskolų nuostolių, nei dėl...

Rinkos
12:19
Prašo verslo atsakingumo: negrąžinti paramos lėšų, jei finansavimas paskirtas 1

Teikiantieji prašymus paramai gauti raginami pagalbos lėšų prašyti atsakingiau: apsispręsti, ar pinigus...

Gazelė
2020.08.04
„Omberg“ savo lėšomis ruošiasi drausti butų pirkėjus 2

Norėdama padrąsinti dėl ateities nerimaujančius butų pirkėjus, nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė...

Statyba ir NT
2020.08.04
Prancūzijos fintech bendrovė „Privat3“ kuriasi Lietuvoje

Lietuvoje kuriasi Prancūzijos kapitalo fintech bendrovė „Privat3“ – jos įkūrėjas Reda Bedjaoui įsteigė įmonę...

Finansai
2020.08.04
Valstybinis bankas geriau nei „Invega“ skirstytų paramą, sako S. Krėpšta

Valstybinis plėtros bankas ateityje kur kas geriau skirstytų paramą nei per koronaviruso krizę tai darė...

Finansai
2020.08.04
Bankai atidėjo 280 mln. Eur vertės būsto paskolų 19

Lietuvos komerciniai bankai nuo kovo vidurio, kai dėl COVID–19 šalyje buvo paskelbtas karantinas, gyventojams...

Rinkos
2020.08.04
Biudžeto pajamų sausį-liepą surinkta 15% mažiau, nei planuota 3

Preliminariais duomenis, šių metų sausį–liepą pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15% (829,8 mln. Eur)...

Finansai
2020.08.04
P2P rinka atlaikė karantininį šoką, kryptis palūkanoms išliks žemyn Premium 13

Po karantininio šoko situacija Lietuvos tarpusavio paskolų rinkoje stabilizuojasi – fiksuojamas palūkanų...

Rinkos
2020.08.04
Siūloma kurti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą 1

Šiaurės ir Baltijos šalių regioną pastaraisiais metais krečiant pinigų plovimo skandalams, Lietuvoje ketinama...

Finansai
2020.08.04
Tęsiasi investuotojų nusivylimas Europos bankais

Bankų „Societe Generale“ ir „HSBC Holdings“ akcijos pastebimai krinta, investuotojams sužinojus po atidėjinių...

Rinkos
2020.08.03
Kredito įstaigas ragina atidžiau vertinti rizikingus klientus

Lietuvos bankas ragina šalies bankus, kredito unijas, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigas atidžiau...

Finansai
2020.08.03
Šiaulių banko rezultatų vertinimas: tebelieka esminis klausimas Premium 2

Antrą ketvirtį lietuviškas bankas sugebėjo pranokti rinkos, analitikų lūkesčius ir pačios vadovybės planus,...

Rinkos
2020.08.03
Euro zona tebelieka pandemijos gniaužtuose 2

Euro zonos šalyse fiksuojamas pandemijos sukeltas ūkio nuosmukis. Tiesa, pirmieji teigiami ženklai pasirodė...

Verslo aplinka
2020.08.03
Kur Europoje mažiausiai ir daugiausiai apmokestinami stiprieji gėrimai  9

Visos ES valstybės narės akcizo mokesčiu apmokestina alkoholinius gėrimus, o mokestis gula į galutinę prekės...

Finansai
2020.08.02
Naujas „Apple“ pirkinys „iPhone“ galės paversti mokėjimų terminalais

JAV technologijų milžinė „Apple“ už maždaug 100 mln. USD įsigijo Kanados finansinių technologijų startuolį...

Technologijos
2020.08.02
Prekybos tinklų apžvalga: „Lidl“ pelningumo rodikliu vejasi „Maximą“ Premium

Augti sparčiau nei bendra mažmeninės prekybos rinka pernai pavyko „Norfos mažmenai“ ir „Lidl Lietuvai“.

Prekyba
2020.08.02
Ar pavyks išspausti daugiau mokesčių iš tarptautinių korporacijų Premium

„Savoy“ viešbutis jau 131 metus priima turtingus ir įtakingus klientus. Tačiau, nepaisant art deco dizaino ir...

Finansai
2020.08.02
„Fintech“ svajonės, kurios nesiderina su vidine bankų politika 8

Prisimenu „fintech“ rinkoje tvyrojusį ažiotažą ir laukimą, kol valstybės pradės taikyti Antrąją Mokėjimo...

Finansai
2020.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus