Infliacija lėtėja, darbuotojų daugėja – „Luminor“ gerina Lietuvos BVP prognozę

Publikuota: 2019-03-19
Žygimantas Mauricas, „Luminor Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Žygimantas Mauricas, „Luminor Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Sumenkęs infliacijos spaudimas, augantis užimtumas, gerėjančios demografinės perspektyvos bei stebėtinas atsparumas pasaulio ekonomikos sulėtėjimui leidžia pagerinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozę: nuo 2,7% iki 3,0% 2019-aisias, pažymi „Luminor“ bankas.

„Luminor“ ekonomistai išskiria tris kertines dedamąsias, kurios leidžia tikėtis spartesnės ūkio raidos nei prognozuota anksčiau: tai lėtėjantis kainų augimas, didėjantis užimtumas (Europos Komisija prognozavo, kad užimtumas trauksis) bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi.

„Praėjusių metų gale ir šių metų pradžioje infliacija paniro žemiau 2% ribos, o populiariausių prekių krepšelio kainos – maisto, drabužių, degalų – sumažėjo, – sako dr. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. – Jei 2017 metais mažmenininkų pardavimus labiausiai augino kainų dedamoji, tai 2018 metais tendencija mažmeninėje prekyboje apsivertė 180 laipsnių – auga parduodami kiekiai, nebe kainos. Panašių tendencijų tikimės ir 2019 metais: kainoms į viršų neleis šuoliuoti auganti konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje, mažesnės naftos ir maisto kainos bei lėtėjantis paslaugų kainų augimas.“

„Luminor“ šiais metais prognozuoja 2%, o kitąmet 2,3% vidutinę metinę infliaciją.

Pasak ekonomistų, sumažėjusi infliacija sulėtins pavojingą augančių kainų ir kylančio darbo užmokesčio spiralę, bei padės išlaikyti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje.

„Infliacija veikia perkamąją galią, todėl infliacijai išsikvėpus gyventojai ima labiau jausti darbo užmokesčio augimą. Dėl to lengviau atsikvėps ir darbdaviai – kainoms augant lėčiau, sumažėja spaudimas atlyginimų kilimui. Kita vertus, darbo rinkoje ir toliau jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Šis dirgiklis niekur nedings ir užtikrins tolesnę specifine kvalifikacija ar įgūdžiais išsiskiriančių darbuotojų medžioklę“, – aiškina Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė.

Daugiau dirbančiųjų

„Luminor“ ekonomistus pagerinti Lietuvos ekonomikos perspektyvą paskatino ir neišsipildžiusios Europos Komisijos bei kitų tarptautinių institucijų prognozės, jog Lietuvoje dirbančiųjų skaičius pernai sumažės 6.000. Vietoj to dirbančiųjų gretos padidėjo 24.000.

„Lietuva iš darbo jėgos donorės po truputį tampa darbo jėgos magnetu. Praeitais metais tarptautinis migracijos deficitas siekė vos 3.300, o šiais metais, tikėtina, Lietuva pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo turės teigiamą migracijos balansą, t.y. daugiau gyventojų į Lietuvą atvyks nei iš jos išvyks. Dirbančiųjų skaičių daugiausia augina imigrantai iš Ukrainos bei kitų trečiųjų šalių“, – komentuoja p. Mauricas.

Trečiųjų šalių darbuotojais seniai kliaujasi transporto sektorius, o pastaruoju metu juos dažniau sutinkame ir pramonės, paslaugų įmonėse. Augantis užimtumas mažina įtampą darbo rinkoje bei prideda papildomų apsukų Lietuvos ūkio varikliui.

Ekonomistų vertinimų, Lietuvos virsmas patrauklia kryptimi imigracijai turėtų skatinti Vyriausybę peržiūrėti imigracijos politiką. „Vertinant per naudos ekonomikai prizmę, verslui, kuris orientuotas į eksportą, tikslinga leisti įsivežti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Atsargiau vertėtų žiūrėti į trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimą įmonėse, kurios orientuotos į vietos rinką, pavyzdžiui, statybos bendrovėse. Be to, reikėtų stengtis pritraukti daugiau aukštesnės kvalifikacijos, o ne pigesnių darbuotojų ir dėti pastangas, kad Lietuva jiems taptų ne laikina stotele, o antraisiais ar pirmaisiais namais“, – priduria p. Mauricas.

Vilnius ir regionai

„Luminor“ ekonomistai taip pat pastebi, kad užsienio investicijas pritraukiantys Lietuvos regionai geba inicijuoti spurtą, kuris sustabdė didėjusią takoskyrą tarp Vilniaus ir likusių regionų pagal sukuriamą pridėtinę vertę.

„Tokie miestai kaip Kaunas, Šiauliai ir kiti sugeba mesti iššūkį Vilniui, todėl atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos nebeauga. Ar regionų atsigavimas tęsis labai priklausys nuo investicijų srauto – ypač į pramonės sektorių, kuris yra silpnoji Vilniaus regiono grandis. Kiti didieji miestai taip pat turi galimybių pritraukti investicijų į aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorių” – teigia p. Mauricas. Analitikai pabrėžia, kad kai kurie regionai stengiasi išnaudoti savo turimus pranašumus, o kai kuriems to padaryti vis dar nesiseka.

Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, Kauno rajono pastangos įsitvirtinti kaip pramonei patraukliai savivaldybei, išnaudojant transporto mazgo ir Kaune esančių universitetų potencialą, akivaizdu, neliko bevaisės. Tai Kaunui leido pritraukti rekordines investicijas. Kita vertus, Klaipėdos regionas, kuris turi įgimtus konkurencinius pranašumus prieš kitas savivaldybes, iki galo šių stiprybių neišnaudoja.

„Lietuvos regionų perspektyvos priklauso nuo jų sugebėjimo specializuotis, atrasti savo stipriąsias puses ir jas sėkmingai išnaudoti. Tik ten, kur bus palanki terpė veikti, tankės ekonominis pulsas ir kursis verslai, galime tikėtis ir sveikesnių vidinės migracijos statistikos tendencijų. Po truputį galima matyti, kaip pavieniai miestai ir rajonai siekia save išskirti iš kitų, pabrėžti savo nišą ekonominiame žemėlapyje, geografinius, transporto ir kitos infrastruktūros, ekonominės politikos, ar mokestinius pranašumus,“ – teigia p. Genytė-Pikčienė.

Silpnoji vieta

Nors nuo praėjusios „Luminor“ apžvalgos 2018 m. gruodį dalis rizikos židinių šiek tiek prislopo, išorinė aplinka Baltijos šalių vystymuisi išlieka sudėtinga.

Kertinės vangesnio pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijaus priežastys: besitęsiančios protekcionizmo apraiškos, struktūriniai euro zonos plėtros trikdžiai, toksinis populizmo ir fiskalinio disbalanso derinys Italijoje, besitęsianti „Brexit“ drama ir Kinijos ekonominės plėtros lėtėjimas, nepaisant visų pastaruoju metu taikytų skatinamųjų fiskalinės ir pinigų politikos priemonių.

„Lietuvos ekonomika yra viena atviriausių iš Baltijos šalių, o eksportas yra vienas iš ekonomikos lokomotyvų. Deja, šiais ir ateinančiais metais Lietuvos eksportas bus viena silpnesniųjų ūkio plėtros grandžių. Išaugęs neapibrėžtumas veikia tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčius. Tokiomis aplinkybėmis tiek įmonės, tiek gyventojai nėra linkę vartoti, investuoti. Priešingai – jie kaupia atsargas ir itin atidžiai sveria savo investicinius planus. Tokia jų elgsena reiškia kuklesnį apetitą mūsų eksportuotojams”, – sako p. Genytė-Pikčienė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Finansai“

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Su pinigų perlaidomis susijusios finansų technologijos pranašauja revoliuciją mokėjimų srityje Premium

Kelerius pastaruosius metus Pedro Coelho namo į Portugaliją periodiškai siunčia po 400–500 GBP. „Seneliams...

Inovacijos
17:09
Ch. Lagarde: galimo „Evergrande“ žlugimo poveikis euro zonai būtų „ribotas“

Galimas sunkumų slegiamos Kinijos nekilnojamojo turto milžinės „Evergrande“ žlugimas euro zonai padarytų...

Rinkos
2021.09.24
Kinija dar labiau griežtina toną: pareiškė, kad visi kriptovaliutų sandoriai yra neteisėti 1

Kinija toliau griežtina toną kriptovaliutų atžvilgiu – centrinis bankas penktadienį pareiškė, kad visi...

Inovacijos
2021.09.24
Patarimas: kiek pinigų turite būti susitaupę skirtingais gyvenimo etapais Premium

Suskaičiuoti, kiek pinigų reikės išėjus į pensiją, sunku, nes neaišku, nei kiek laiko tapę pensininkais...

Mano pinigai
2021.09.24
Lietuviškos kosmetikos kūrėjams į priekį žengti padeda tikslingas finansavimas Verslo tribūna

Įmonė „Cosmoway“ yra viena sparčiausiai augančių kosmetikos gamintojų Lietuvoje, prie kurios sėkmės prisideda...

Finansai
2021.09.24
JAV sulaikytas „Novatek“ valdybos pirmininko pavaduotojas 

Rusijos dujų kompanijos „Novatek“ valdybos pirmininko pavaduotojas Markas Anthony Gyetvay'us ketvirtadienį...

Pramonė
2021.09.24
Įmonių finansinių ataskaitų duomenys atverti, bet kai kurios prašė jų nerodyti Premium 40

Per pirmąjį mėnesį po to, kai Registrų centras (RC) atvėrė įmonių finansinių ataskaitų duomenis, interesantai...

Finansai
2021.09.24
CEO apklausa: šiandien versle svarbiausias – kibernetinis saugumas ir tvarumas Premium

Daugiau nei metai nuotolinio darbo į verslo grėsmių sąrašo viršų iškėlė kibernetinio saugumo bei tvarumo...

Finansai
2021.09.24
Keičiasi dalinio palūkanų kompensavimo sąlygos įsigyjantiems transporto priemones

Keičiasi „Invegos“ teikiamos priemonės – dalinio palūkanų kompensavimo reikalavimai dėl paskolų verslui...

Gazelė
2021.09.23
Seimas apkramtė prezidento pasiūlytą viešųjų pirkimų reformos modelį Premium

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siūloma...

Finansai
2021.09.23
„Luminor“ išplatino 300 mln. Eur obligacijų emisiją 

Bankas „Luminor“ sėkmingai išplatino 300 mln. Eur vertės obligacijų emisiją. Ji išplatinta po to, kai rugsėjo...

Rinkos
2021.09.23
Norvegija pirmoji iš G10 klubo pakėlė palūkanų normas  1

Norvegijos centrinis bankas tapo vienu pirmųjų ir pirmuoju iš G10 šalių bankų, padidinusių iki rekordinių...

Rinkos
2021.09.23
Įmonės su „Sodra“ pasirašė skolų atidėjimų sutarčių už 158 mln. Eur 

Nuo pandemijos suvaržymų pernai ir šiemet nukentėjusių įmonių bendra skola „Sodrai“ siekia 170 mln. Eur, iš...

Finansai
2021.09.23
Sušokusios dujų ir elektros kainos atsirūgs ištisiems verslo sektoriams  Premium 21

Nuo viduvasario sušokusios dujų kainos Europoje verčia stabdyti veiklą šios žaliavos kainai jautrius trąšų...

Finansai
2021.09.23
Pramonė sėkme dalijasi su darbuotojais: didžiausias atlyginimas – 6.997 Eur Premium

Pramonėje priskaičiuotas darbo užmokesčio vidurkis jau peršoko gamybininkų mokamas algas kaimyninėse šalyse.

Pramonė
2021.09.23
FED ruošiasi skatinimo lėtinimui, didina infliacijos prognozę

Kaip ir tikėtasi, JAV Federalinis rezervų bankas (FED) rugsėjo susitikimo metu nepakeitė bazinių palūkanų...

Rinkos
2021.09.22
A.Armonaitė: GPM lengvata skatintų susigrąžinti kvalifikuotus emigrantus 10

Siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų...

Verslo aplinka
2021.09.22
„Investuok Lietuvoje“ vadovas: turime orientuotis į talentų pritraukimą

Naujasis užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis sako, jog...

Verslo aplinka
2021.09.22
„SME Finance“ pritraukė 120 mln. Eur investiciją, didins paskolų portfelį  

Neįvardijama Jungtinės Karalystės (JK) alternatyvaus turto valdymo įmonė į Lietuvos finansų technologijų...

Rinkos
2021.09.22
Lietuvoje pernai suteikta 182 mln. Eur paramos

Lietuvoje pernai suteikta 182 mln. Eur paramos – 2,3% daugiau nei 2019 metais. Vien šalies juridiniai asmenys...

Finansai
2021.09.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku