Skaitmeninė Europos infrastruktūra Lietuvoje: kaip kasmet sutaupyti po 50 mln. Eur

Publikuota: 2019-03-07

Š. m. balandžio 18 d. įsigalios „Elektroninių sąskaitų faktūrų“ Direktyva 2014/55/EU. Iki šios datos bus sukurti Europos elektroninių siuntų pristatymo infrastruktūros „eDelivery“ du nacionaliniai kreipties taškai, o nacionalinė „eSąskaitos“ sistema bus modernizuota iki pilno atitikimo „eInvoicing CEN TC 434“ standartui. Tačiau ši infrastruktūra negalės pilnai veikti, nes šalyje nėra nei „Paskutinės mylios sprendimų“, nei prielaidų jiems atsirasti tinkamu mastu.

Tokių viešuosiuose pirkimuose privalomų sistemų, beje, tinkančių ir atsiskaitymams tarp verslo subjektų, atsiradimą reguliuoja ES direktyva. Jai pasiekti būtina harmonizuoti skaitmeninius procesus visoje ES – įgyvendinamas Vieningos skaitmeninės rinkos projektas „Digital Single Market“. Tam Europos Komisija inicijavo Struktūrinių modulių (Building Blocks) projektą ir jų paslaugų diegimą, pvz., „eID“, „eSignature“, „eDelivery“, „eInvoicing“, „eArchiving“. Šie blokai turi atsirasti kiekvienoje šalyje, kad vystytųsi Vieninga skaitmeninė rinka. Aplink šiuos blokus galėtų kurtis ekosistema, kuri paspartintų įmonių dalyvavimą vieningoje rinkoje. Beje, Struktūrinių modulių diegimas gali pasitarnauti ir šalies vidaus rinkai – vien visuotinis „eSąskaitos“ naudojimas atneštų apie 50–150 mln. Eur ekonomiją kasmet.

Žinovai sako, kad skaitmeninimo progresas nėra savaime užprogramuotas, Lietuvoje jis sunkiai skinasi kelią. Virginijus Jasaitis, eSąskaitų forumo pogrupio prie Skaitmeninės darbotvarkės tarybos pirmininkas ir INFOBALT narys, teigia, kad nors Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva suaktualinta „Pavėluotų mokėjimų“ direktyva, kurios nuostatų platesnis panaudojimas praktikoje leistų suefektyvinti visos rinkos verslo procesus, tačiau šių nuostatų taikymas Lietuvoje yra labai retas ir nevyksta dėl dviejų didžiausių priežasčių: mažos ir vidutinės įmonės nepakankamai informuotos bei nėra tinkamų priemonių. Tarp tokių priemonių paminėtinas ir automatizuotas el. sąskaitų apdorojimas.

„Kreipėmės į minėtą ministeriją rasti būdų ir priemonių drauge su partneriais organizuoti „Paskutinės mylios sprendimo“ sukūrimą, kuris taptų integralia nacionalinės infrastruktūros dalimi, – sako V. Jasaitis. – Tokios priemonės būtų išplatintos visai rinkai „OpenSource“ principu. Technologinė verslo bendruomenė pasiruošusi talkinti šiame darbe.“

Lietuvos verslas taupytų milijonus

Nuo 2017 m. liepos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą perkančiosioms organizacijoms galima pateikti tik el. sąskaitą. Ši prievolė įvykdyta nepilnai, pvz., „eSąskaitomis“ 2018 m. perduota apie 60% (3,1 mln. Eur) visos pirkimų sumos (4,8 mln. Eur). Pateiktų „eSąskaitų“ kiekis (apie 1 mln.) sudaro tik 0,7% visų šalyje išrašomų sąskaitų (apie 148 mln.). Viena pagrindinių įkurto Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro užduočių – ir apskaityti pirkimų sąskaitas, kurių duomenų suvedimas reikalauja daug rankų darbo, ir įdiegus „eInvoicing“ „Paskutinės mylios sprendimą“ šį darbą visiškai automatizuoti.

„Mūsų žiniomis šiuo metu ieškoma, ką pasamdyti šį darbą nuolatos atlikti, nors vertingiau būtų tas pačias lėšas vieną kartą investuoti į Paskutinės mylios infrastruktūrinį sprendimą, – aiškina specialistas. – Vienos sąskaitos duomenų suvedimas kainuoja 0,3–1 Eur. Perkančiosios organizacijos kasmet gauna bent 2 mln. sąskaitų, o įvertinus ir municipalinį lygį gal net 30 mln. sąskaitų – šių rankiniam apdorojimui skirtų lėšų pakaktų sukurti ir įdiegti Paskutinės mylios sprendimui.“

Viešųjų pirkimų tarnyba tuo pačiu įgytų puikų įrankį „auksinių šaukštų“ pirkimo prevencijai.

Beje, didžiausia pamatuojama tiesioginė nauda būtų gauta pajamavimo procese, nes Lietuvos verslas kasmet taupytų 40–140 mln. Eur. Taip pat sąskaitų spausdinimui nebūtų išeikvojama apie 2.500 t popieriaus ir 126.000 spausdintuvų kasečių, nereikėtų šių popierių sandėliuoti, archyvuoti, naikinti – tai kasmet taupytų dar apie 15 mln. Eur. Buhalterijų darbuotojai, atlaisvinti nuo šio beprasmio rankų darbo, turėtų daugiau laiko užsiimti pradelstų skolų prevencija, kas ir yra pagrindinis Direktyvos 2011/7/ES objektas. Ir dar – viešųjų pirkimų skolos paankstinimas tik viena diena verslui taupytų apie 144.000 Eur palūkanų.

Verta prisiminti, kad 2015–2016 m. per 8 mėnesius įmonės, vykdydamos iVAZ ir „eSąskaitų“ prievolę viešuosiuose pirkimuose, turėjo investuoti po 1.000–1.300 Eur už panašių „Paskutinės mylios sprendimų“ integravimą. Dabar įmonės, darydamos panašią integraciją su „eDelivery“ pagal naują „eInvoicing“ standartą, turėtų išleisti apie 50 mln. Eur. Šias taip pat „tuščias“ sąnaudas galėtų sutaupyti vieningas „OpenSource“ sprendimas, jei valstybė į jį ryžtųsi investuoti 100 kartų mažesnę sumą. Reikia pažymėti, kad didžiosios įmonės jau dabar neturi didelių problemų investuoti į panašias technologines naujoves, tačiau mažai ir vidutinei įmonei tokios investicijos visada yra santykinai didesnės, todėl su kiekviena prievole didėja atskirtis rinkoje. Valstybės investicija į tokį „Paskutinės mylios sprendimą“ ne tik sumažintų atskirtį, bet užprogramuotų ir lengvesnį ateities prievolių (pvz., iEKA projekto) vykdymą, nebrangiai ir vieningai modifikuojant jau esantį sprendimą.

Beje, valstybės investavimo į apskaitos priemonių suteikimą mažiems ūkio subjektams precedentas jau buvo, kai buvo kompensuojamas fiskalinių kasos aparatų įsigijimas. Tokia priemonė skatinama ir Europos Komisijos.

[infogram id="a20b70ce-fcd9-4401-8988-a72b8749cd1d" prefix="E4j" format="interactive" title="TR:LSSK"]

Situacija pasaulyje

Pasaulyje „eInvoicing“ diegiamas nuo 2000 m., o didžiausias mastas yra Lotynų Amerikoje, kilęs dėl siekių suvaldyti šešėlinę ekonomiką. Didelis progresas taip pat pasiektas Turkijoje, Australijoje. Europoje „eInvoicing“ pirmiausiai diegiamas dėl poreikio mažinti perkančiųjų organizacijų kaštus. Didžiausia pažanga pasiekta Skandinavijoje ir Austrijoje, o, pvz., Danijoje pradėtas 2005 ir šiuo metu apima visą rinką. Jungtinės Valstijos, Kanada, Naujoji Zelandija, Singapūras analogišką projektą įvardina kaip „Quick Payment“ ir kelia analogiškus tikslus kaip Direktyva 2011/7/ES – paskatinti finansų apyvartą, užkardinti mažų ir vidutinių įmonių lėšų trūkumą. Visur būtinas sprendimo elementas yra „eSąskaitos“.

Įdomu, kad 2018 m. Singapūro, Jungtinių Valstijų ir Kanados vyriausybinės įstaigos nusprendė savo šalyse priimti Europos „eDelivery“ infrastruktūrą už pavyzdinę ir diegti analogiškus sprendimus.

Europoje, kaip minėta, „eInvoicing“ pirmiausiai diegiamas dėl poreikio mažinti perkančiųjų organizacijų kaštus. Tam tikslui 2011 m. buvo įkurtas „Europos eInvoicing forumas“, kurio dalimi yra ir Lietuvos „eSąskaitų“ forumas. Šalyse narėse diegiami vieningos „eDelivery“ ir „eInvoicing“ infrastruktūros elementai, nes šalių tikslas – Vieninga skaitmeninė rinka. Pietų Europos šalys Portugalija, Ispanija, Italija, susiduriančios su valstybės skolos problemomis, „eInvoicing“ diegimą paspartino dėl kitų tikslų: Portugalija proveržį padarė 2013 m., Katalonija – 2015 m., Italijoje nuo š. m. „eInvoicing“ privalomas tarp visų rinkos subjektų.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Įvertino prekybos karų, globalinės krizės ir netvarkingo „Brexit“ tikimybę bei pasekmes Premium

JAV ir Kinijos prekybos karo tikimybė yra didžiausia, lyginant su kitomis grėsmėmis, ir siekia beveik 30%.

Finansai
14:26
VMI: mokesčių amnestijos rezultatas – 41,7 mln. Eur

Šiandien, liepos 2 d., baigėsi laikas, skirtas vienintelei galimybei atsiskleisti ir sumokėti pamirštus...

Finansai
14:17
V. Vasiliauską nustebino SEB ekonomisto pareiškimas Premium 8

Lietuvos banko (LB) vadovas stebisi SEB banko ekonomisto teiginiais, esą šalyje veikiantys komerciniai...

„Swedbank“ baigia programėlės bandymus, diegia mokėjimus apyrankėmis 11

„Swedbank“ skelbia baigiantis programėlės „Swedbank 2019“ viešus bandymus (angl. beta testing). Tiesa, senoji...

Paslaugos
12:55
Lietuvos bankas kol kas į NT mokestį nežiūri kaip į finansinio stabilumo priemonę 4

Lietuvos bankas (LB) nekilnojamojo turto (NT) mokesčio kol kas nemato kaip finansinio stabilumo priemonės ir...

SEB bankas diegiasi naują IT platformą 9

SEB bankas Lietuvoje 2020 m. pirmą ketvirtį planuoja diegti naują IT platformą, kuria valdoma dauguma banko...

Paslaugos
12:03
Pensijų reforma po liepos 1 d. tęsiasi bent 170.000 gyventojų: ką dar galima padaryti Premium 13

Jei iki 2019 m. jau kaupėte II pakopos pensijų fonduose, o iki liepos 1 d. jokio sprendimo nepriėmėte, kaip...

Finansai
09:29
„Deutsche Bank“ svarsto panaikinti 20.000 darbo vietų

Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ svarsto sumažinti savo darbo jėgą daugiau nei penktadaliu, arba 20.000,...

Vadyba
2019.07.01
II pakopoje asmuo iš tikrųjų kaupti skiria nuo 5,7% iki 8% Premium 15

Kaupiantis II pensijų pakopoje maksimaliai į fondus perveda 3% atlyginimo prieš mokesčius. Skaičiuojant nuo...

Finansai
2019.07.01
G. Depardieu vengia mokesčių ir Rusijoje 1

Rusijos mokesčių administratoriui teko kuriam laikui užblokuoti prancūzų aktoriaus Gerardo Depardieu...

Verslo aplinka
2019.06.30
PVM atotrūkis: pilkas – nebūtinai vilkas 5

„Pilkas – ne vilkas, ilgaausis – ne kiškis, su kanopom – ne arklys, kas?“ – klausia liaudies mįslė. Lietuviui...

Verslo aplinka
2019.06.30
Bankui nepavyko „nubausti“ kreditą anksčiau grąžinusio kliento 8

Lietuvos gyventojai, kredito įstaigoje paėmę vartojimo kreditą ir per 14 dienų ar greičiau dėl jo...

Rinkos
2019.06.29
Mokesčių amnestijos nauda – bent 28 mln. Eur 3

Šimtai gyventojų ir įmonių pasinaudojo unikalia galimybe deklaruoti praeityje pamirštas ar nuslėptas pajamas...

Finansai
2019.06.29
Estų reikalavimu A. Šikštos bendrovės akcijos parduodamos varžytinėse 8

Estijos bendrovė „Viridis Invest“ iš Arūno Šikštos reikalauja daugiau nei 800.000 Eur. Areštuotos akcijos...

Finansai
2019.06.28
Prekiniai limitai: „Maximai“ prekių skolon saugu parduoti už 1,5 mln. Eur Premium 2

Didžiausiems verslams Lietuvoje vienas tiekėjas skolon gali parduoti prekių ir paslaugų už 1,5 mln. Eur. Kita...

Finansai
2019.06.28
K. Mažeika: 5% mokesčio nemokės smulkūs miškų savininkai ir įsipareigoję nekirsti miško   7

Smulkiausi miškų savininkai ir naudos iš savo miškų negaunantys asmenys neturės mokėti privataus miško...

Finansai
2019.06.27
„Swedbank“ klientas siuntė pinigus Dubajaus princui, nusiuntė sukčiams: susigrąžinti nepavyko 52

Lietuvos piliečiui E.S. nepavyko su Lietuvos banko pagalba iš Lietuvos „Swedbank“ išsireikalauti 22.700 USD,...

Rinkos
2019.06.27
Ekonomistas: Lietuvos bankai priversti atlikti ECB vaidmenį 21

Lietuvoje pasigirstant priekaištams dėl pernelyg aukštų ir didinamų palūkanų už paskolas, bankų ekonomistai...

Rinkos
2019.06.27
Suskaičiavo, kiek šiemet uždirbo gyvenimo ciklo pensijų fondai  Premium 6

Per penkis metų mėnesius daugiausiai, arba vidutiniškai 8,41% uždirbo jauniausio 17-23 metų amžiaus...

Finansai
2019.06.27
Trečią kartą patikino: „Revolut“ grėsmės nekelia 57

Strateginių įmonių sandorius tirianti vyriausybinė komisija dar kartą, jau trečią, ištyrė Jungtinės...

Rinkos
2019.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau