Skaitmeninė Europos infrastruktūra Lietuvoje: kaip kasmet sutaupyti po 50 mln. Eur

Publikuota: 2019-03-07

Š. m. balandžio 18 d. įsigalios „Elektroninių sąskaitų faktūrų“ Direktyva 2014/55/EU. Iki šios datos bus sukurti Europos elektroninių siuntų pristatymo infrastruktūros „eDelivery“ du nacionaliniai kreipties taškai, o nacionalinė „eSąskaitos“ sistema bus modernizuota iki pilno atitikimo „eInvoicing CEN TC 434“ standartui. Tačiau ši infrastruktūra negalės pilnai veikti, nes šalyje nėra nei „Paskutinės mylios sprendimų“, nei prielaidų jiems atsirasti tinkamu mastu.

Tokių viešuosiuose pirkimuose privalomų sistemų, beje, tinkančių ir atsiskaitymams tarp verslo subjektų, atsiradimą reguliuoja ES direktyva. Jai pasiekti būtina harmonizuoti skaitmeninius procesus visoje ES – įgyvendinamas Vieningos skaitmeninės rinkos projektas „Digital Single Market“. Tam Europos Komisija inicijavo Struktūrinių modulių (Building Blocks) projektą ir jų paslaugų diegimą, pvz., „eID“, „eSignature“, „eDelivery“, „eInvoicing“, „eArchiving“. Šie blokai turi atsirasti kiekvienoje šalyje, kad vystytųsi Vieninga skaitmeninė rinka. Aplink šiuos blokus galėtų kurtis ekosistema, kuri paspartintų įmonių dalyvavimą vieningoje rinkoje. Beje, Struktūrinių modulių diegimas gali pasitarnauti ir šalies vidaus rinkai – vien visuotinis „eSąskaitos“ naudojimas atneštų apie 50–150 mln. Eur ekonomiją kasmet.

Žinovai sako, kad skaitmeninimo progresas nėra savaime užprogramuotas, Lietuvoje jis sunkiai skinasi kelią. Virginijus Jasaitis, eSąskaitų forumo pogrupio prie Skaitmeninės darbotvarkės tarybos pirmininkas ir INFOBALT narys, teigia, kad nors Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva suaktualinta „Pavėluotų mokėjimų“ direktyva, kurios nuostatų platesnis panaudojimas praktikoje leistų suefektyvinti visos rinkos verslo procesus, tačiau šių nuostatų taikymas Lietuvoje yra labai retas ir nevyksta dėl dviejų didžiausių priežasčių: mažos ir vidutinės įmonės nepakankamai informuotos bei nėra tinkamų priemonių. Tarp tokių priemonių paminėtinas ir automatizuotas el. sąskaitų apdorojimas.

„Kreipėmės į minėtą ministeriją rasti būdų ir priemonių drauge su partneriais organizuoti „Paskutinės mylios sprendimo“ sukūrimą, kuris taptų integralia nacionalinės infrastruktūros dalimi, – sako V. Jasaitis. – Tokios priemonės būtų išplatintos visai rinkai „OpenSource“ principu. Technologinė verslo bendruomenė pasiruošusi talkinti šiame darbe.“

Lietuvos verslas taupytų milijonus

Nuo 2017 m. liepos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą perkančiosioms organizacijoms galima pateikti tik el. sąskaitą. Ši prievolė įvykdyta nepilnai, pvz., „eSąskaitomis“ 2018 m. perduota apie 60% (3,1 mln. Eur) visos pirkimų sumos (4,8 mln. Eur). Pateiktų „eSąskaitų“ kiekis (apie 1 mln.) sudaro tik 0,7% visų šalyje išrašomų sąskaitų (apie 148 mln.). Viena pagrindinių įkurto Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro užduočių – ir apskaityti pirkimų sąskaitas, kurių duomenų suvedimas reikalauja daug rankų darbo, ir įdiegus „eInvoicing“ „Paskutinės mylios sprendimą“ šį darbą visiškai automatizuoti.

„Mūsų žiniomis šiuo metu ieškoma, ką pasamdyti šį darbą nuolatos atlikti, nors vertingiau būtų tas pačias lėšas vieną kartą investuoti į Paskutinės mylios infrastruktūrinį sprendimą, – aiškina specialistas. – Vienos sąskaitos duomenų suvedimas kainuoja 0,3–1 Eur. Perkančiosios organizacijos kasmet gauna bent 2 mln. sąskaitų, o įvertinus ir municipalinį lygį gal net 30 mln. sąskaitų – šių rankiniam apdorojimui skirtų lėšų pakaktų sukurti ir įdiegti Paskutinės mylios sprendimui.“

Viešųjų pirkimų tarnyba tuo pačiu įgytų puikų įrankį „auksinių šaukštų“ pirkimo prevencijai.

Beje, didžiausia pamatuojama tiesioginė nauda būtų gauta pajamavimo procese, nes Lietuvos verslas kasmet taupytų 40–140 mln. Eur. Taip pat sąskaitų spausdinimui nebūtų išeikvojama apie 2.500 t popieriaus ir 126.000 spausdintuvų kasečių, nereikėtų šių popierių sandėliuoti, archyvuoti, naikinti – tai kasmet taupytų dar apie 15 mln. Eur. Buhalterijų darbuotojai, atlaisvinti nuo šio beprasmio rankų darbo, turėtų daugiau laiko užsiimti pradelstų skolų prevencija, kas ir yra pagrindinis Direktyvos 2011/7/ES objektas. Ir dar – viešųjų pirkimų skolos paankstinimas tik viena diena verslui taupytų apie 144.000 Eur palūkanų.

Verta prisiminti, kad 2015–2016 m. per 8 mėnesius įmonės, vykdydamos iVAZ ir „eSąskaitų“ prievolę viešuosiuose pirkimuose, turėjo investuoti po 1.000–1.300 Eur už panašių „Paskutinės mylios sprendimų“ integravimą. Dabar įmonės, darydamos panašią integraciją su „eDelivery“ pagal naują „eInvoicing“ standartą, turėtų išleisti apie 50 mln. Eur. Šias taip pat „tuščias“ sąnaudas galėtų sutaupyti vieningas „OpenSource“ sprendimas, jei valstybė į jį ryžtųsi investuoti 100 kartų mažesnę sumą. Reikia pažymėti, kad didžiosios įmonės jau dabar neturi didelių problemų investuoti į panašias technologines naujoves, tačiau mažai ir vidutinei įmonei tokios investicijos visada yra santykinai didesnės, todėl su kiekviena prievole didėja atskirtis rinkoje. Valstybės investicija į tokį „Paskutinės mylios sprendimą“ ne tik sumažintų atskirtį, bet užprogramuotų ir lengvesnį ateities prievolių (pvz., iEKA projekto) vykdymą, nebrangiai ir vieningai modifikuojant jau esantį sprendimą.

Beje, valstybės investavimo į apskaitos priemonių suteikimą mažiems ūkio subjektams precedentas jau buvo, kai buvo kompensuojamas fiskalinių kasos aparatų įsigijimas. Tokia priemonė skatinama ir Europos Komisijos.

[infogram id="a20b70ce-fcd9-4401-8988-a72b8749cd1d" prefix="E4j" format="interactive" title="TR:LSSK"]

Situacija pasaulyje

Pasaulyje „eInvoicing“ diegiamas nuo 2000 m., o didžiausias mastas yra Lotynų Amerikoje, kilęs dėl siekių suvaldyti šešėlinę ekonomiką. Didelis progresas taip pat pasiektas Turkijoje, Australijoje. Europoje „eInvoicing“ pirmiausiai diegiamas dėl poreikio mažinti perkančiųjų organizacijų kaštus. Didžiausia pažanga pasiekta Skandinavijoje ir Austrijoje, o, pvz., Danijoje pradėtas 2005 ir šiuo metu apima visą rinką. Jungtinės Valstijos, Kanada, Naujoji Zelandija, Singapūras analogišką projektą įvardina kaip „Quick Payment“ ir kelia analogiškus tikslus kaip Direktyva 2011/7/ES – paskatinti finansų apyvartą, užkardinti mažų ir vidutinių įmonių lėšų trūkumą. Visur būtinas sprendimo elementas yra „eSąskaitos“.

Įdomu, kad 2018 m. Singapūro, Jungtinių Valstijų ir Kanados vyriausybinės įstaigos nusprendė savo šalyse priimti Europos „eDelivery“ infrastruktūrą už pavyzdinę ir diegti analogiškus sprendimus.

Europoje, kaip minėta, „eInvoicing“ pirmiausiai diegiamas dėl poreikio mažinti perkančiųjų organizacijų kaštus. Tam tikslui 2011 m. buvo įkurtas „Europos eInvoicing forumas“, kurio dalimi yra ir Lietuvos „eSąskaitų“ forumas. Šalyse narėse diegiami vieningos „eDelivery“ ir „eInvoicing“ infrastruktūros elementai, nes šalių tikslas – Vieninga skaitmeninė rinka. Pietų Europos šalys Portugalija, Ispanija, Italija, susiduriančios su valstybės skolos problemomis, „eInvoicing“ diegimą paspartino dėl kitų tikslų: Portugalija proveržį padarė 2013 m., Katalonija – 2015 m., Italijoje nuo š. m. „eInvoicing“ privalomas tarp visų rinkos subjektų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Tarp patvirtintų žaliųjų subsidijų – ir 1.000 Eur įsigyjantiems mažiau taršų automobilį

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pagal kurį investiciniams gyventojų,...

Pramonė
16:39
Ne visi smulkiausi ūkininkai privalo mokėti GPM – yra išlygų

Pernai įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, žemės ūkio veikla prilyginta individualiajai.

Gazelė
15:47
Kinija atsigauna, bet dar trūksta tvaraus augimo įrodymų

Kinijos ekonomika šį ketvirtį paaugo 6,4%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks tempas paneigė...

Bambagyslė vis dar tvirta 9

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Savivaldybės neskuba atsisakyti sandorių su savo įmonėmis Premium 1

Savivaldybės neatsisako įpročio pirkti paslaugas iš sau pavaldžių įmonių, nors ne kartą skambėjo ir...

Finansai
05:45
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 55,7 mln. Eur neplanuotų pajamų 4

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais siekė 2,4 mlrd. Eur – 2,4% (55,7 mln. Eur)...

Finansai
2019.04.16
Baigta tirti prekybos degalais afera: į biudžetą nesumokėta 10,7 mln. Eur mokesčių 1

Per dvejus metus tarptautinė organizuota nusikalstama grupė pasipelnė iš neteisėto degalų pardavimo ir...

Finansai
2019.04.16
Mokesčių reforma: ar viskas atlikta? (II)  Verslo tribūna 1

2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslas buvo sumažinti mokestinę naštą darbo pajamoms ir išgryninti...

2019.04.16
Mokestinė našta Lietuvoje mažesnė nei Latvijoje, tačiau didesnė nei Estijoje ir Lenkijoje 2

Pagal darbo santykių apmokestinimo naštą Lietuva 2018 m. užėmė 15 vietą tarp 36 Ekonominio bendradarbiavimo...

Finansai
2019.04.16
„UniCredit“ sumokės 1,3 mlrd. USD už sankcijų nepaisymą 3

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ sutiko pripažinti kaltę ir sumokėti 1,3 mlrd. USD baudą už Iranui...

Rinkos
2019.04.16
„Danske Bank“ analitikai: „Swedbank“ akcijoms – 30% nuolaida 9

Į pinigų plovimo skandalą įklimpusio Švedijos banko „Swedbank“ akcijos kainos ir pelno santykis (P/E...

Rinkos
2019.04.16
Reikalavimą pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis gali perimti ne kiekvienas kreditorius Verslo tribūna

Civilinis kodeksas prievolę apibrėžia kaip teisinį santykį, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti...

Finansai
2019.04.15
Ekspertai: mokesčių amnestijos rezultatas kol kas kuklus, bet bus daugiau milijonų

Nuo metų pradžios 314 gyventojų ir įmonių pasinaudojo galimybe deklaruoti anksčiau nedeklaruotus mokesčius ir...

Finansai
2019.04.15
Vyriausybė pritarė darbuotojų įsigyjamų akcijų neapmokestinimui 

Siekiant kurti palankią aplinką verslo pradžiai ir plėtrai bei skatinti startuolių veiklą, Vyriausybė...

Finansai
2019.04.15
JAV didieji bankai skelbia savo rezultatus 1

JAV įsibėgėja didžiųjų bankų pirmojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas – juos jau paviešino „JPMorgan...

Rinkos
2019.04.15
„ComplyTech“ – ginklas kovojant su nešvarių pinigų plovimu Verslo tribūna 7

Turtingos profesinės patirties Michel Farah yra š. m. pradžioje sukurtos bendrovės „ComplyTech“ vadovas.

FinTech sprendimai
2019.04.15
ES pučia žaliąjį burbulą – kasmet nori surinkti bent po 180 mlrd. Eur Premium 12

Pastatų renovacija, transportas, mobilumo miestuose projektai, energetika, miškininkystė – tai į...

Finansai
2019.04.15
Jei klientas vėluoja atsiskaityti pusmetį, tikimybė, kad sumokės tik 20% 2

Vėluojantys atsiskaitymai yra pirmieji signalai apie išaugusią mokėjimų riziką. Ekspertai skaičiuoja, kad tik...

Finansai
2019.04.14
Kaip tapti išskirtiniu banko klientu Lietuvoje 1

Asmeninį vadybininką ar asmeninį bankininką Lietuvoje turi nemaža dalis bankų klientų, tačiau tikrai...

Rinkos
2019.04.14
6-ios „Revolut“ alternatyvos Lietuvoje ir Europoje Premium 14

Jungtinės Karalystės finansų technologijų startuolis „Revolut“, dalį savo veiklos vykdantis iš Lietuvos, yra...

Rinkos
2019.04.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau