Skola ar paskola? Du lazdos galai

Publikuota: 2019-03-06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvoje veikiantys bankai verslui ne tik sunkiai praveria paskolų portfelį, bet netgi linkę jį dar labiau užverti. Tradiciniam bankų finansavimui mažinant kreditavimo apsukas, įmonės savo finansavimui pasitelkia tiekėjų pinigus.

Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad 2018 m. antrąjį pusmetį 34% įmonių prašymų dėl naujo kredito suteikimo arba esamų kredito sąlygų keitimo buvo atmesti ir palyginti su 2017 m. antruoju pusmečiu atmestų prašymų dalis padidėjo 19 procentinių punktų. Tokią bankų nuostatą pastebėjo ir Europos Komisija: jos atliekama kasmetinė mažų, vidutinio smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) priėjimo prie finansavimo apklausa rodo, kad Lietuvos verslui tradicinis bankų finansavimas yra sunkiai prieinamas, nors pats finansavimo poreikis tarp šalies įmonių sparčiai auga. Analitikai mano, kad prastėjančią padėtį kreditų rinkoje iš dalies galima paaiškinti mažėjančiu bankų skaičiumi. O Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, bankų nuosaikumą aiškina nenoru prisiimti papildomos rizikos į balansą.

57% SVV įmonių Lietuvoje teigia, kad esant išorės finansavimo poreikiui, jos labiausiai jį norėtų gauti iš bankų, 24% respondentų tikina, kad jiems patraukliausias finansavimo modelis būtų paskolos iš alternatyvių šaltinių. Naudojimasis nebankinio finansavimo paslaugomis pastaraisiais metais nuosekliai auga – į alternatyvaus finansavimo įmones verslininkai dažniausiai kreipiasi dėl to, kad paraiška kreditui gauti bankuose būna atmesta arba tenkinama tik iš dalies. Kelioms stambioms Lietuvos įmonėms pavyko pasiskolinti užsienio rinkose – išplatinus savo obligacijų emisijas.

Dalis verslo įmonių papildomam veiklos finansavimui pasitelkia tiekėjų pinigus – todėl įmonių įsiskolinimo augimą lemia ne bankų suteiktos paskolos, o augantys įsipareigojimai tiekėjams, t.y. prekybos kreditai. Jokūbas Markevičius, LB Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas, šiandien VŽ puslapiuose, aiškina: labiausiai įmonių įsiskolinimą didinę išaugę prekybos kreditai iš dalies atspindi augančias įmonių apyvartas gerėjant šalies ekonominei aplinkai.

Verslo galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus geriausiai atspindi grynosios skolos ir ikimokestinio pelno (EBITDA) santykis, rodantis, per kiek metų iš savo pelno įmonės sugebėtų grąžinti turimas skolas. Bene ilgiausias terminas – NT plėtros ir statybų sektoriuje – jo įmonėms skolų grąžinimui reikėtų 7 metų pelno. Palyginti mažai yra įsiskolinusios yra IT, sveikatos priežiūros, miškininkystės ir vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo įmonės – joms visas skolas pavyktų grąžinti per 1,5 metų. Įmonių tarpusavio atsiskaitymai už pradelstas skolas per metus prastėjo visuose verslo sektoriuose, išskyrus transporto sritį, kur padėtis gerėjo. Tadas Povilauskas, SEB vyriausiasis analitikas, teigia, kad ekonomikos pakilimo metu yra nemažai nedrausmingų įmonių, kurios nevaldo apyvartinio kapitalo, dažnai daro nepamatuotus sprendimus, norėdamos augti plėstis stengiasi finansuotis tiekėjų pinigais, tačiau atsiradus problemų su pardavimais, atsiskaitymai su tiekėjais tampa dar rimtesne problema. Ekonomikos augimo ciklui artėjant į pabaigą, natūralu laukti ir matyti didėjančią laiku su tiekėjais neatsiskaitančių įmonių dalį. Apie 35% apklaustų Lietuvos bendrovių nurodė, kad vėluojantys mokėjimai daro “didelę įtaką” finansų būklei ir verslo plėtrai.

Analitikai teigia, kad išaugusios įmonių skolos tiekėjams rodo, jog pastarieji prisiima didesnę riziką, nes, ko gero, šiandien gali sau tai leisti – esą nieko naujo, kad verslas finansuojasi tiekėjų pinigais, juolab jei tiekėjai jų turi pakankamai. Kita vertus, tiekėjai taip prisiima ir riziką – toks verslo finansavimas gali smogti kitu lazdos galu: ilgai neatgaunamos skolos gali stabdyti pačių tiekėjų verslo plėtrą, investicijas ir pan. VŽ nuomone, prastėjantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai už pradelstas skolas žiebia signalą, kad tiekėjai vis dėlto turėtų atidžiau vertinti savo klientų finansinę sveikatą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

2020 m. didės vaiko pinigai, MMA, o pensijos augs sparčiau už algas 9

Kitąmet planuojama didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą...

Finansai
15:12
Darbo rinkos laukia iššūkiai: kas antra darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota  8

Vidutinė tikimybė, kad darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota, siekia daugiau nei 50%. Tai reiškia, kad kas...

Finansai
10:36
Per metus į ūkininkų kišenes įkrenta apie 2 mlrd. Eur 44

Paraginta prezidento, Finansų ministerija spalio pradžioje parengė Akcizų įstatymo pataisas. Jeigu jos...

Finansai
10:18
Pasaulinės recesijos tikimybė tesiekia 30%, rodo ekonominių rodiklių švieslentė Premium

Tikimybė, kad pasaulinė ekonomika panirs į recesiją per ateinančius dvejus metus, siekia 30%, rodo...

Finansai
05:45
Po VK audito iš šešėlio ištraukta suma sumažėjo 30% Premium 2

Po Valstybės kontrolės peržiūros 171 mln. Eur iš šešėlio ištraukta suma 2018 m. sumažėjo iki 115 mln. Eur.

Finansai
05:45
„Swedbank“ momentinius mokėjimus paleido ir interneto banko naudotojams 10

Lietuvos komercinis bankas „Swedbank“ pradeda vykdyti momentinius mokėjimus privatiems ir verslo klientams,...

Rinkos
2019.10.14
VMI darbuotojai jautrią informaciją siuntėsi į savo asmenį e. paštą Premium 12

Valstybinė mokesčių inspekcija gauna daug jautrios informacijos, tačiau ne visuomet pakankamai atsargiai su...

Finansai
2019.10.14
Lietuvos bankas: bankai neturėtų riboti klientų pasirinkimo dėl notarų 3

Lietuvos bankas ir Lietuvos notarų rūmai iš gyventojų sulaukia nusiskundimų dėl komercinių bankų taikomos...

Paslaugos
2019.10.14
Indulgencija dirbti neefektyviai 6

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir toliau stokoja ambicijų – tai atspindi ir pelningumo, ir nuosavo kapitalo...

Verslo aplinka
2019.10.14
Verslui patraukliausia estiška mokesčių sistema, Lietuva – 4-a pasaulyje  Premium 11

Jau šeštus metus pasaulyje patraukliausia verslui pripažįstama Estijos mokesčių sistema. Jai įkandin seka...

Finansai
2019.10.14
M. Statulevičius: mokančiųjų NT mokestį ateityje daugės 26

Valdžiai ketinant išplėsti nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, Lietuvos nekilnojamojo...

Statyba ir NT
2019.10.13
SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus 12

Sekmadienį SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus, tačiau juos žada grąžinti tą pačią...

Finansai
2019.10.13
Suskaičiavo, kiek pajamų restoranai nuslepia per pietus 31

Lietuvos viešojo maitinimo sektoriuje vien per pietų pertrauką kasdien gali būti neapskaitoma 800.000 Eur...

Paslaugos
2019.10.13
Sužibėję „Swedbanko" pensijų fondai atsisako garbės: tikslins duomenis Premium 7

Per devynis šių metų mėnesius investicinės grąžos orientyrus aplenkė „Swedbank investicijų valdymo" (SIV) ir...

Finansai
2019.10.11
Europa kol kas nesirengia gelbėti žlungančių „fintech“ 3

Europos Sąjungos institucija, atsakinga už žlungančių bankų pertvarkymą, kol kas nenumato pradėti rūpintis...

Rinkos
2019.10.11
Kaip Lietuva nesurinko 500 mln. Eur PVM 50

Lietuva ėmėsi naujų pajamų šaltinių į šalies biudžetus paieškos. Jau po pirmosios jų peržiūros daugelio akys...

Verslo aplinka
2019.10.11
Sąskaitų finansavimas slysta iš bankų: verslui nebaisios 6% ir didesnės palūkanos  Premium

Lietuvos faktoringo, dar vadinamo sąskaitų finansavimo, sferoje daugelį metų dominavo bankai. Tačiau į...

Finansai
2019.10.11
179.000 Eur būsto paskola tapo našta – bankas neteisingai skaičiavo palūkanas Premium 7

Bankas „Nordea“ priskaičiavo gyventojui per daug palūkanų, pripažino Lietuvos bankas ir rekomendavo banko...

Finansai
2019.10.11
Lietuva turės priėjimą prie 17 mlrd. Eur vertės euro zonos mini biudžeto

Euro grupėje šią savaitę pasiektas susitarimas dėl nuo 2021 m. atsirasiančio euro zonos biudžeto, t.y.

Finansai
2019.10.10
Šiaulių bankas pasirinko socialinių tinklų partnerius 3

Šiaulių bankas stiprina pozicijas socialinėje erdvėje – komunikacijos partneriais pasirinko skaitmeninės...

Rinkodara
2019.10.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau