Verslai dūžta atsimušę į PVM ribą

Publikuota: 2019-02-13
Visiškai skirtingi verslai vykdomi per skirtingas įmones todėl, kad tokia yra verslo logika, o ne siekiant nemokėti PVM.
Visiškai skirtingi verslai vykdomi per skirtingas įmones todėl, kad tokia yra verslo logika, o ne siekiant nemokėti PVM.
Redakcijos nuomonė

Per paskutinius 12 mėnesių pasiekus 45.000 Eur pajamų ribą, Lietuvoje reikia registruotis kaip PVM mokėtojui. Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad PVM sumoka galutinis vartotojas. Gal ir taip, tačiau šis „kraštinis“ PVM grandinėje paprastai labai nesidžiaugia, kai sąskaitos pabaigoje pamato dar ir 21% PVM sumą.

Lietuvoje PVM tarifas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o perkamoji galia – viena mažiausių. Tokia priešybė anaiptol viena kitos netraukia – greičiau atvirkščiai – noras mokėti PVM yra atvirkščiai proporcingas pinigų kiekiui kišenėje. Lietuvoje jau formuojasi kainai nejautrių gyventojų sluoksnis, tačiau jis dar nėra didelis.

Todėl pasiekęs 45.000 Eur ribą pradedantis verslas jaučia didelį spaudimą panerti į šešėlį. Juo labiau kad pasirūpinus nelegaliais pinigais galima išvengti ir „Sodros“ su visais jos palydovais. Vargu ar galima stebėtis, kad Lietuvos didmiesčiuose veikiančios įmonės įstengia išlaikyti po 20 darbuotojų mokėdamos po 800 Eur prieš mokesčius (540 Eur po mokesčių).

Smulkiam verslui taikoma PVM riba nustatyta PVM direktyvos 287 straipsnyje. Lietuvai ši riba yra 29.000 Eur. Norėdama taikyti kitokią ribą, Lietuva turi gauti specialų terminuotą Tarybos leidimą. Pirmą kartą toks leidimas buvo suteiktas 2011 m., vėliau buvo priimami leidimo galiojimo pratęsimai. Pagal pastarąjį pratęsimą Lietuva gali taikyti padidintą 45.000 Eur ribą iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Vis dėlto 45.000 Eur riba nekeičiama jau ilgą laiką, todėl reali jos vertė dėl infliacijos metai iš metų leidžiasi.

Dažnai verslai net nesuvokia, kad jau peržengė 45.000 Eur rubikoną. Ši riba skaičiuojama sudėjus visų verslų, kuriuos asmuo kontroliuoja kartu su susijusiais asmenimis, pajamas.

PVM įstatyme susiję asmenys apibrėžiami gana plačiai: vyras ir žmona, sužadėtinis arba sugyventinis, tėvas ir vaikas, tam tikros eilės giminės, per valdymą susijusios įmonės, ir tai dar ne visas sąrašas. Pasitaiko, kad VMI, pritaikiusi turinio pirmenybės prieš formą principą, sudeda ir kelių individualiųjų įmonių pajamas, jei jas valdo susiję asmenys. Šiuo atveju neatsižvelgiama, kad individualioji įmonė nėra juridinis asmuo. Jeigu šeimoje vyras ir žmona turi savo nedidelius verslus ir ligi šiol nemokėjo PVM, nes kiekvienas atskirai nesiekė apmokestinamosios ribos, jie gali netikėtai sužinoti, kad jau seniai turėjo mokėti PVM.

Esant tokiai mokesčių sistemai, kokia yra dabar, vargu ar galima tikėtis, kad PVM tarifas bus sumažintas – juo labiau po to, kai buvo sumažintas pajamų mokesčio tarifas.

Tačiau galima būtų bent jau sukurti tokią teisinę-administracinę sistemą, kad, atsitrenkęs į 45.000 Eur ribą, verslas nesudužtų.

Pirmiausia reikėtų laikytis nuostatos, kad sudedamos tik juridinių asmenų pajamos. Panašaus komentaro iš VMI „Verslo žinios“ buvo sulaukusios 2014 m. Esą tik tuo atveju, kai susiję asmenys valdo ne mažiau kaip 50% akcijų ar dalių bent dviejose įmonėse, iš kurių bent vieno valdomo kapitalo dalis sudaro 10%, šių įmonių atlygiai yra susumuojami. Jeigu, pavyzdžiui, vienas sutuoktinis kontroliuoja juridinį asmenį, PVM mokėtoją, o kitas verčiasi individualia veikla, anot VMI, kitas asmuo neprivalo registruotis kaip PVM mokėtojas ir mokėti PVM, jei neperžengė ribos.

VŽ nuomone, taip pat vertėtų įsiklausyti į teisininkų argumentus, kurie sudomina ir Europos Komisiją. Turėtų būti nesunku suvokti, kad visiškai skirtingi verslai vykdomi per skirtingas įmones todėl, kad tokia yra verslo logika, o ne siekis nemokėti PVM. O sudaužyti labai lengva – apskaičiuotos nepriemokos už kelerius metus, areštuotos sąskaitos, pasimetęs popierius, ne laiku pasitaikiusios atostogos...

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

2020 m. didės vaiko pinigai, MMA, o pensijos augs sparčiau už algas 14

Kitąmet planuojama didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą...

Finansai
2019.10.15
Darbo rinkos laukia iššūkiai: kas antra darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota  8

Vidutinė tikimybė, kad darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota, siekia daugiau nei 50%. Tai reiškia, kad kas...

Finansai
2019.10.15
Per metus į ūkininkų kišenes įkrenta apie 2 mlrd. Eur 55

Paraginta prezidento, Finansų ministerija spalio pradžioje parengė Akcizų įstatymo pataisas. Jeigu jos...

Finansai
2019.10.15
Pasaulinės recesijos tikimybė tesiekia 30%, rodo ekonominių rodiklių švieslentė Premium

Tikimybė, kad pasaulinė ekonomika panirs į recesiją per ateinančius dvejus metus, siekia 30%, rodo...

Finansai
2019.10.15
Po VK audito iš šešėlio ištraukta suma sumažėjo 30% Premium 2

Po Valstybės kontrolės peržiūros 171 mln. Eur iš šešėlio ištraukta suma 2018 m. sumažėjo iki 115 mln. Eur.

Finansai
2019.10.15
„Swedbank“ momentinius mokėjimus paleido ir interneto banko naudotojams 10

Lietuvos komercinis bankas „Swedbank“ pradeda vykdyti momentinius mokėjimus privatiems ir verslo klientams,...

Rinkos
2019.10.14
VMI darbuotojai jautrią informaciją siuntėsi į savo asmenį e. paštą Premium 12

Valstybinė mokesčių inspekcija gauna daug jautrios informacijos, tačiau ne visuomet pakankamai atsargiai su...

Finansai
2019.10.14
Lietuvos bankas: bankai neturėtų riboti klientų pasirinkimo dėl notarų 3

Lietuvos bankas ir Lietuvos notarų rūmai iš gyventojų sulaukia nusiskundimų dėl komercinių bankų taikomos...

Paslaugos
2019.10.14
Indulgencija dirbti neefektyviai 6

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir toliau stokoja ambicijų – tai atspindi ir pelningumo, ir nuosavo kapitalo...

Verslo aplinka
2019.10.14
Verslui patraukliausia estiška mokesčių sistema, Lietuva – 4-a pasaulyje  Premium 11

Jau šeštus metus pasaulyje patraukliausia verslui pripažįstama Estijos mokesčių sistema. Jai įkandin seka...

Finansai
2019.10.14
M. Statulevičius: mokančiųjų NT mokestį ateityje daugės 26

Valdžiai ketinant išplėsti nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, Lietuvos nekilnojamojo...

Statyba ir NT
2019.10.13
SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus 12

Sekmadienį SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus, tačiau juos žada grąžinti tą pačią...

Finansai
2019.10.13
Suskaičiavo, kiek pajamų restoranai nuslepia per pietus 32

Lietuvos viešojo maitinimo sektoriuje vien per pietų pertrauką kasdien gali būti neapskaitoma 800.000 Eur...

Paslaugos
2019.10.13
Sužibėję „Swedbanko" pensijų fondai atsisako garbės: tikslins duomenis Premium 7

Per devynis šių metų mėnesius investicinės grąžos orientyrus aplenkė „Swedbank investicijų valdymo" (SIV) ir...

Finansai
2019.10.11
Europa kol kas nesirengia gelbėti žlungančių „fintech“ 3

Europos Sąjungos institucija, atsakinga už žlungančių bankų pertvarkymą, kol kas nenumato pradėti rūpintis...

Rinkos
2019.10.11
Kaip Lietuva nesurinko 500 mln. Eur PVM 50

Lietuva ėmėsi naujų pajamų šaltinių į šalies biudžetus paieškos. Jau po pirmosios jų peržiūros daugelio akys...

Verslo aplinka
2019.10.11
Sąskaitų finansavimas slysta iš bankų: verslui nebaisios 6% ir didesnės palūkanos  Premium

Lietuvos faktoringo, dar vadinamo sąskaitų finansavimo, sferoje daugelį metų dominavo bankai. Tačiau į...

Finansai
2019.10.11
179.000 Eur būsto paskola tapo našta – bankas neteisingai skaičiavo palūkanas Premium 7

Bankas „Nordea“ priskaičiavo gyventojui per daug palūkanų, pripažino Lietuvos bankas ir rekomendavo banko...

Finansai
2019.10.11
Lietuva turės priėjimą prie 17 mlrd. Eur vertės euro zonos mini biudžeto

Euro grupėje šią savaitę pasiektas susitarimas dėl nuo 2021 m. atsirasiančio euro zonos biudžeto, t.y.

Finansai
2019.10.10
Šiaulių bankas pasirinko socialinių tinklų partnerius 3

Šiaulių bankas stiprina pozicijas socialinėje erdvėje – komunikacijos partneriais pasirinko skaitmeninės...

Rinkodara
2019.10.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau