LB priešinasi idėjai daugiau skolinti fiksuotomis palūkanomis

Publikuota: 2019-02-11
Stasys Jakeliūnas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Stasys Jakeliūnas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Lietuvos bankui (LB) siūlo svarstyti galimybę diferencijuoti skolinimosi būstui riziką. Anot jo, kintamos būsto paskolų palūkanos yra pernelyg rizikingos. 

Ponas Jakeliūnas sako, kad paskolas fiksuotomis palūkanomis būtų pigiau administruoti, tai leistų sumažinti jų kainą, be to, būtų galima gauti ne 85%, o 90% būsto vertės paskolą, o įmoka bankui galėtų sudaryti 45% (dabar 40%) žmogaus pajamų. 

LB atstovai tikina, kad vertimas paskolas imti su fiksuotomis palūkanos nebus naudingas žmogui, be to, dabar daugiausia paskolų išduodama „plaukiojančiomis“ palūkanomis. Pavyzdžiui, pernai tokių paskolų buvo net 98%. 

LB valdybos narys Tomas Garbaravičiaus mano, kad kintamos palūkanos ilguoju laikotarpiu yra pigiau negu fiksuotos.  

„Jeigu verstume žmones skolintis su fiksuotomis palūkanomis, (...) jos ilguoju laikotarpiu žmogui yra brangiau (...). Dabar sakome: būk saugesnis, bet mokėk brangiau. Tai tie žmonės, kurie nori saugumo, sutinka daugiau susimokėti, jie gali skolintis fiksuotomis palūkanomis. Bet ar sąžininga versti žmones mokėti daugiau, diskutuotina“, – Biudžeto ir finansų komitete praėjusią savaitę teigė p. Garbaravičiaus.   

Ponas Jakeliūnas abejoja paskolos brangimu, taikant fiksuotas palūkanas.    

„Vienas Dievas tiktai gali pasakyti, o Garbaravičius ir Vasiliauskas (LB vadovas Vitas Vasiliauskas – BNS) nėra dievai. Jeigu jie pasižiūrėtų į Viliboro pokyčius 2007 metais ir 2009 metais, ir tai, kas dar bus ateityje, niekas nežino, kaip tos palūkanos keisis, kai baigsis centrinių bankų pinigų įliejimas į finansų rinkas, ir tos kintamos palūkanos gali padidėti“, – BNS teigė p. Jakeliūnas.  

Jis taip pat pabrėžė, kad 2008 metais 90% būsto paskolų Vokietijoje buvo išduotos su fiksuotomis palūkanomis: „O vokiečiai labiausia atsakingi finansiškai.“

Pasak jo, Švedijoje paskolų su kintamomis palūkanomis dalis išaugo 15% 1998 metais iki 65% 2018 metais: „Švedijos centrinis bankas tai (paskolų su kintamomis palūkanomis išaugimą – BNS) mato kaip vieną iš rizikos elementų“. 

Ponas Garbaravičiaus teigimu, Lietuvos ir Švedijos būsto paskolų rinkų situacija skiriasi: Švedijoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra didelis skolų likutis: „Lietuvoje skolų portfelis nėra didelis – žmonės nėra įsiskolinę.“  

LB atstovas pabrėžė, kad skolų už būsto paskolas srautas dėl atsakingo skolinimosi reikalavimų Lietuvoje yra valdomas – žmonės skolinasi tiek, kad galėtų atlaikyti palūkanų normų šoką. 

LB Makroprudencinės analizės skyriaus viršininko Jokūbo Markevičiaus teigimu, pastaraisiais metais vyraujant palūkanų mažėjimo tendencijoms, gyventojai vis dažniau rinkosi paskolas su kintama palūkanų norma. Pavyzdžiui, 2005–2006 metais tokių paskolų buvo beveik 100% 2007–2009 metais – 60%, o 2018 metais – net 98% proc. 

Ponas Vasiliauskas sako, kad būstų paskolų portfelio augimas pastaraisiais metais siekė 7-8%, o kainų augimas viršija 6%. 

„Kažkokių pavojaus aspektų neįžvelgiame ir būstas, lyginant su gyventojų pajamomis, nėra pervertintas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė p. Vasiliauskas. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 5

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Mokesčių paklodei tampyti – naujas įstatymas Premium

Seimas priėmė Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą. Jis įmonėms suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo...

Finansai
2019.07.19
Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 3

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 10

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 8

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 5

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Kas geriau: indeksuojama „Sodros“ pensija ar fiksuotas anuitetas  Premium 10

Per pastarąjį pusmetį daugiau nei 200.000 gyventojų sustabdė kaupimą antroje pensijų sistemos pakopoje. Šie...

Finansai
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau