Gudraujant galima atbaidyti investuotojus

Publikuota: 2019-02-06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvos bendrovės, rengdamos savo metines finansines ataskaitas, neretai iškreipia vaizdą – jos taiko per trumpus iš Pelno mokesčio įstatymo paimtus nusidėvėjimo normatyvus. Dėl to iš tiesų nukenčia pelno bei kiti rodikliai, o tai ypač neparanku ieškant investuotojų, nepaisant to, kad realiai finansinė padėtis galbūt ir yra geresnė.

Rinkoje yra labiau pagarsėję du atvejai: Lietuvos banko (LB) priežiūros tarnyba nustatė, kad AB „Grigeo“ ir AB Telia Lietuva, sudarydamos 2017 m. metines finansines ataskaitas, nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų reikalavimų – jos netinkamai įvertino visiškai nusidėvėjusio, tačiau bendrovių tebenaudojamo ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius. Nustačius trumpesnius turto naudojimo laikotarpius, sumažėjo ilgalaikio turto vertė, išaugo sąnaudos, tačiau metinės finansinės ataskaitos neatskleidė tikro ir teisingo vaizdo. Taip esą bendrovės pažeidė tarptautinių apskaitos standartų reikalavimus.

Pasirodo, minėtos dvi bendrovės – jokia išimtis: tokių problemų turi didelė dalis šalies bendrovių. Įmonės taiko tokius nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus apskaitoje, kokie yra taikomi skaičiuojant pelno mokestį. Finansinės apskaitos standartai leidžia pasirinkti tokius normatyvus, per kiek laiko turtas apskaitoje iš tikrųjų nusidėvi. Skaičiuojant pelno mokestį Lietuva leidžia taikyti trumpesnius nusidėvėjimo normatyvus – tokiu būdu skatinamas verslas, nes didesni normatyvai leidžia nemokėti pelno mokesčio, kol skaičiuojamas nusidėvėjimas. Tarkime, biurų pastatas galbūt stovės 100 metų, o įmonė jį nudėvi per gerokai trumpesnį laiką. Iš esmės įmonės skaičiuojant pelno mokestį turėtų taikyti trumpesnius terminus, o skaičiuojant finansinį pelną savo finansinėje ataskaitoje taikyti tikrus normatyvus, kurie paprastai yra gerokai ilgesni.

Tačiau įmonės eina paprastesniu keliu: kad nereikėtų skaičiuoti skirtingų nusidėvėjimo normatyvų skaičiuoja tik vienus – tokius, kuriuos leidžia Pelno mokesčio įstatymas, juos taiko ir finansinėje apskaitoje. VŽ rašo, kad tokio elgesio pasekmė – dauguma finansinių ataskaitų Lietuvoje yra netikslios – iš pradžių finansinis pelnas yra per daug sumažinimas (nes skaičiuojamas didelis turto nusidėvėjimas), o po to einančiais metais pelnas per daug išauga (nes jau nebelieka ką nudėvėti apskaitoje, kuo sumažinti apmokestinamąjį pelną – mat, turtas jau būna nudėvėtas). Todėl finansinėse ataskaitose pateikiama iškraipyta informacija – kai kuriais atvejais ji gerokai skiriasi nuo realybės.

„Akcininkai klaidinami, neteisinga informacija daro įtaką akcijų, kuriomis prekiaujama biržoje, kainai. Informacija gali būti manipuliuojama sąmoningai, mažiau informuoti akcininkai gali suklysti ir per pigiai parduoti savo akcijas“, — šiandien VŽ puslapiuose komentuoja prof. dr. Gintaras Černius, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanas. Pasak jo, jeigu paslaugų kainos reguliuojamos, kyla rizika, kad pasitelkus neteisingus nusidėvėjimo normatyvus, vartotojams bus padidintos kontroliuojamos kainos.

Ponas Černius teigia, jog LB teisingai elgiasi, reikalaudamas, kad įmonės laikytųsi visų standartų reikalavimų – jie ir sukurti siekiant užtikrinti išorinių informacijos vartotojų teisę į teisingą informaciją. Juolab kad šios informacijos pagrindu priimami vieni ar kiti sprendimai, todėl siekiama apsaugoti suinteresuotus asmenis nuo galimos finansinės žalos. Tačiau LB kontroliuoja tik biržose esančių bendrovių finansines ataskaitas, visa kita rinka palikta kone savivalei. VŽ pataria būti atidesniems ir auditoriams, ir Finansų ministerijai, kuri prižiūri apskaitos politiką, imtis priemonių, kad tokių atvejų mažėtų. Apskritai reikėtų kelti finansinės apskaitos kokybę Lietuvoje, nes daugėja fizinių asmenų, kurie investuoja, startuolių, rizikos kapitalo, todėl apskaitos kokybė, jos teisingumas neturėtų atsilikti – manipuliavimas gali padaryti „meškos paslaugą“ pačioms įmonėms.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES paskelbtame „juodajame“ pinigų plovimo sąraše – ir JAV teritorijos

Europos Sąjunga (ES) pirmą kartą istorijoje paskelbė preliminarų 23-ų už bloko ribų esančių teritorijų,...

Rinkos
2019.02.22
Lietuvos bankų priežiūros vadas: nieko „neprasileidome“, o dėl „fintech“ pasekmių gali būti Premium 12

Švediją drebinant galimo pinigų plovimo per „Swedbank“ skandalui, Lietuvos bankas kol kas neturi duomenų, kad...

Rinkos
2019.02.22
Bankrotų mažėjo, bet pokyčiai gali būti staigūs: prastėja atsiskaitymai 1

Verslas Lietuvoje pernai 14% sumažino ilgalaikio ir 13% – trumpalaikio skolinimosi apimtis, kartu padaugėjo...

Finansai
2019.02.22
Šių metų „Sodros“ lubų ir kitų pajamų rubikonas – 136.344 Eur metinių pajamų Premium 2

Nustatytas metinis pajamų dydis, kurį pasiekus nebereikės mokėti „Sodros“ įmokų ir bus taikomas didesnis...

Finansai
2019.02.22
Iš 14 rašiklių už 58.000 Eur į sąnaudas VMI leido įtraukti keturis 12

VMI neleido į sąnaudas atskaityti 10 rašiklių už 36.000 Eur ir 77.000 Eur vertės laikrodžio, nes šios...

Finansai
2019.02.22
 VMI: sausį alkoholio akcizų pajamos augo 37% 3

Alkoholio akcizų pajamos šiemet sausį išaugo.

Finansai
2019.02.21
Lietuvos bankas dirbs su švedais ir estais aiškinantis „Swedbank“ atvejį 2

Lietuvos bankas teiks pagalbą Švedijos ir Estijos priežiūros institucijoms atliekant tyrimą, kuriuo siekiama...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ aiškinasi galimus savo ryšius su pinigų plovimu 5

Švedijos bankas „Swedbank“ aiškinasi detales dėl galimo pinigų plovimo skandale nuskambėjusių įmonių...

Rinkos
2019.02.21
VŽ paaiškina: kas yra pinigų plovimo prevencija 4

Pinigų plovimas yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu ar neteisėtu būdu įgytus pinigus ar...

Rinkos
2019.02.21
Nuo formalumų prie praktinių veiksmų: vis daugiau dėmesio – pinigų plovimo prevencijai

Sparčiai augančioje Lietuvos „fintech“ rinkoje reguliavimas, susijęs su elektroninių pinigų ir mokėjimo...

Finansai
2019.02.21
Į teismų skandalą įsipainiojęs verslininkas kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje Premium 2

Teismų korupcijos byloje suimtas statybos UAB „Indema“ vadovas ir akcininkas Rolandas Vasiliauskas kaltinamas...

Statyba ir NT
2019.02.21
Nuo kovo 1 d. – apmokestinamas cigarečių skystis 3

Nuo kovo 1 d. keičiasi cigaretėms, rūkomajam tabakui taikomi akcizų tarifai, apmokestinamas elektroninių...

Finansai
2019.02.21
VMI ragina deklaruoti neatskleistus akcijų sandorius

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia neatskleistų sandorių su akcininkais pavyzdžių, kurie esą...

Finansai
2019.02.21
„Swedbank“ akcijos garma toliau, svarstoma apie pasekmes Lietuvai 12

Švedijos banko „Swedbank“, įsipainiojusios į pinigų plovimo skandalą, akcijų nuopuolis biržoje tęsiasi, o...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją Premium 9

Švedijos bankui „Swedbank“ įklimpus į pinigų plovimo skandalą, bankai neoficialiai prabilo, kad pinigų...

Rinkos
2019.02.21
„Brexit“: VMI ir muitinė ragina paskubėti iki kovo 30 d. Premium 1

Muitinės procedūros be įprastų internetinių sistemų, negaliojančios prekių licencijos, sunkiau grąžinamas PVM...

Finansai
2019.02.21
Pernai VMI šaudė rečiau, bet taikliau Premium

Pernai VMI trečdaliu rečiau tikrino įmones, o po šių veiksmų priskaičiavo beveik 25% mažiau mokesčių, tačiau...

Finansai
2019.02.21
VMI: išankstinės pajamų deklaracijos – kovą, permokos – balandį

Gyventojai, kurie iki šių metų gegužės 1 d. privalo deklaruoti 2018 m. pajamas, pagal įstatymą tai gali...

Finansai
2019.02.21
ŠIB gali išmokėti 40 mln. Eur dividendų, 0,8 mln. Eur tektų Lietuvai 

Didesnį negu tikėtasi grynąjį pelną 2018 m. uždirbęs Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) valstybėms narėms gali...

Finansai
2019.02.20
V. Šapoka: reikia bendros ES pinigų plovimo prevencijos  1

Euro zonai ir Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos, sako finansų...

Finansai
2019.02.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau