Kai ramybės neduoda skaičiaus pi šlovė

Oficialiai viskas skamba taip – nuo 2019 m. sausio 1 d. mažinama mokesčių našta, dėl mokesčių reformos jungiami darbuotojų ir darbdavių mokami mokesčiai konsoliduojant juos darbuotojo pusėje. Didėja atlyginimai popieriuje – dėl to keičiasi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, socialinio draudimo įmokos, dėl šių pokyčių atlyginimas į rankas išliks toks pats, tačiau jį padidins plečiamas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir t. t.

Tokie yra kone chrestomatiniai teiginiai. Toliau prasideda tikroji skaičių ir sąvokų pasiutpolkė: sujungiant mokesčius, didėja GPM, įvedamas progresinis GPM tarifas (jis bus taikomas „Sodros“ įmokų „lubas“ viršijančioms pajamoms), darbdavio socialinio draudimo įmoka mažėja, NPD didėja, minimali mėnesio alga didėja, kažką sujungus, tarifas keičiasi ir t. t.

Ir visa tai turi įsisavinti buhalteriai – net ir didžiausią patirtį turintys specialistai sakosi klaidžiojantys naujame skaičių, kablelių, procentų, koeficientų labirinte. Įdomu, kam šovė į galvą „geniali“ mintis suraityti skaičius, kur po kablelio eina dar keli skaitmenys? Štai, pavyzdžiui, atlyginimai popieriuje padidės 1,289 karto. Kodėl „tik“ trys skaičiai išrikiuoti po kablelio? Galima prisiminti skaičių pi – nors daugeliui matematika nesidominčių žmonių visiškai pakanka žinoti, kad pi reikšmė yra 3,14, o su šiuo skaičiumi dirbantys žmonės dažniau naudoja tikslesnę reikšmę 3,14159, iš tiesų skaitmenų po kablelio yra kur kas daugiau nei du ar penketas – jų yra begalybė. O pačiais naujausiais skaičiavimo metodais iki šiol yra pavykę surašyti trilijoną skaičių po kablelio ir tai dar tikrai ne pabaiga. Ar mokesčių sistemos „reformatoriams“ būtent skaičius pi nedavė ramybės? Galėjo dar labiau įsismaginti – jei jau keliauti po kablelio, tai keliauti iki begalybės.

Tas dauginimas iš koeficiento 1,298 – tarsi sniego gniūžtė, riedanti nuo kalno: darbo užmokestį padauginus iš minėto koeficiento, taip pat išeina su kableliais ir po jų besirikiuojančiais skaičiais. Apvalinti? O į kurią pusę? Apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių specialistai tikina, kad apvalinimas – teisinis klausimas. Jie būgštauja, ar dėl to nebus laikoma, kad pasikeitė darbo užmokestis ir reikia vėl keisti darbo sutartį ir pan. Neapvalūs skaičiai spendžia kitus spąstus – apsunkina tolesnę apskaitą. VŽ kalbinti buhalteriai skundžiasi, kad viskas dabar taip supainiota, kad bent jau kol kas neaišku, kaip skaičiuoti atlyginimus, honorarus, įvairius priedus, užmokestį už viršvalandžius, premijas, mokesčius „Sodrai“ ir pan. Atlyginimai už sausį buriami kone iš kavos tirščių. Sunku net įsivaizduoti, į kiek klausimų įmonių finansininkams teks atsakyti darbuotojams, kai šie išvys naujus atlyginimo skaičius. O kur dar maišalynė su privačiais pensijų fondais...

VŽ nuomone, ko gero, sunku būtų rasti tinkamą paaiškinimą, kam reikėjo taip sumazgyti naujų mokesčių skaičiavimą, rikiuoti skaičius po kablelio, kurie tik dauginasi po atitinkamų aritmetinių veiksmų ir pan. Papildomu darbu apkraunami buhalteriai, kone aklavietėje atsiduria individualia veikla užsiimantys žmonės, mažos įmonės. Nenoromis peršasi įtarimas, kad valdžia to siekė sąmoningai – idant išvarginti žmonės patys paprašytų apvalinti skaičius, o jau mokesčių „reformatoriai“ juos suapvalins mokesčių didinimo kryptimi. Gal tai ir yra slaptoji mokesčių reformos dalis?