Opcionams – dalinė „amnestija“

Publikuota: 2019-01-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Siekdama gerokai padidinti startuolių skaičių Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), dar dirbdama po Ūkio ministerijos iškaba, pasiūlė supaprastinti pasirinkimo sandorių (vadinamųjų opcionų) darbuotojams apmokestinimą. Tikinama, kad, priėmus atitinkamų įstatymų pataisas, būtų sudarytos palankesnės sąlygos startuoliams – suteikdami darbuotojams akcijų, jie motyvuotų gerus specialistus.

Ministerijos aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlomi pakeitimai yra dalis ministerijos parengto projekto „Programa 1000“, kuriuo siekiama sudaryti palankesnę verslo aplinką startuoliams steigtis ir plėstis bei iki 2020 m. padidinti jų skaičių iki 1.000. Viena programos priemonių – lankstesnis pasirinkimo sandorių (angl. stock option) reguliavimas, kai tam tikromis sąlygomis darbuotojams suteikiama teisė įsigyti įmonės akcijų.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 400 aktyvių startuolių, kuriuose dirba 2.100 darbuotojų. Per pastaruosius 5 metus startuoliai pritraukė daugiau nei 150 mln. Eur rizikos kapitalo fondų investicijų. Analitikai tikina, kad tokių įmonių kūrimasis mūsų šalyje galėtų būtų kur kas spartesnis, tačiau plėtrą riboja nepalankus opcionų apmokestinimas – už gautas akcijas darbuotojams tenka mokėti du kartus: pirmą kartą, kai gauna akcijas – jos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčio tarifu kaip su darbo santykiais susijusios pajamos, gautos natūra. Antrą kartą mokesčius reikia mokėti, kai akcijos realiai parduodamos. Tuomet reikia mokėti nuo gautos vertės atėmus vertę, už kurią darbuotojui akcijos buvo perleistos.

Iš tikrųjų gana keistai atrodo tvarka, kai reikia iš karto mokėti mokesčius už suteiktas akcijas – jokių pinigų darbuotojas juk negavo, tad susimokėti jam tenka iš nuosavų lėšų. Be to, labai sunku nustatyti startuolio ir jo akcijų vertę, nuo kurios reikia mokėti mokesčius. Pasirinkimo sandorių apmokestinimas dar prieš atsirandant galimybei gauti iš akcijų pelno reiškia, kad darbuotojai privalo mokėti mokesčius už tai, į ką turi teisę, ir už tai, kas jiems dar faktiškai nepriklauso. Juk startuolio akcijų vertė dažnai yra daugiau teorinė – ateityje jos gali tapti ir bevertėmis, o mokesčiai jau bus sumokėti.

Dažniausiu atveju naujai įsikūrusi įmonė neturi veiklai vykdyti reikalingų lėšų, todėl negali darbuotojams pasiūlyti konkurencingo darbo užmokesčio. Tai ypač liečia startuolius. Todėl opcionai tampa patrauklia darbuotojų motyvavimo priemone, nes įmonės rezultatai, augimas ir plėtra atsispindi akcijų vertėje. Tad jų turintis darbuotojas labiau suinteresuotas darbo efektyvumu ir produktyvumu.

Tačiau iki šiol galiojanti pasirinkimo sandorių apmokestinimo tvarka viso to neskatino. Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba ne kartą yra rekomendavusios valstybėms pradėti taikyti palankesnį opcionų apmokestinimą. Darbuotojų finansinis dalyvavimas paskatintų kvalifikuotų darbuotojų tapatinimąsi su įmone, padidinti jų lojalumą. Startuolių įmonės tokiu būdu galėtų pritraukti į savo gretas gerų specialistų – didelio atlyginimo jos mokėti neišgali, todėl gali kompensuoti akcijomis.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių opcionams taikomos įvairios mokestinės lengvatos – nenuostabu, kad nauji startuoliai plėtrai pasirenka gretimas valstybes. Dabar susizgribo ir Lietuva – EIM siūlo, kad pajamų mokestį už darbuotojui suteiktas akcijas reikėtų mokėti tik vieną kartą, kai akcijos jau realiai parduodamos ir už jas sumokami pinigai. Iš kurių ir sumokami mokesčiai.

VŽ mano, kad visos priemonės, sukuriančios palankesnę aplinką verslui steigtis ir jam augti, yra sveikintinos. Reikia tikėtis, kad startuolių skatinimas prisidės prie Lietuvos konkurencingumo didėjimo, šalis taps patrauklesnė aukštos kvalifikacijos specialistams iš užsienio.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Švedų tyrimas: nerezidentų aptarnavimas atskleidžia tikrąjį „Swedbank“ veidą Premium 5

Švedijos banko „Swedbank“ padaliniuose Baltijos šalyse darbas su abejotinos reputacijos klientais iš ne ES...

Rinkos
2019.07.22
SBA logistikos centro plėtrai prie Klaipėdos skolinasi 12,3 mln. Eur

„Swedbank“ ir koncerno SBA antrinė įmonė „Evenmor“ susitarė dėl 12,3 mln. Eur paskolos. Ja bus finansuojama...

Statyba ir NT
2019.07.22
Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 7

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Mokesčių paklodei tampyti – naujas įstatymas Premium

Seimas priėmė Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą. Jis įmonėms suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo...

Finansai
2019.07.19
Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 3

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 10

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 10

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau