Valstybės įmonėms lengvina gyvenimą

Publikuota: 2019-01-07
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Politikai, prieš Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pasižadėję efektyvinti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdymą ir nustatyti joms didesnę nuosavybės grąžą, dabar jau traukiasi atatupsti – artimiausiu metu numato net sumažinti tos grąžos kartelę keturioms didžiosioms įmonėms iš dešimties.

VVĮ valdysenos ataskaitoje, kurią parengė derybas su Lietuva dėl narystės vedę EBPO ekspertai, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje taikoma žemesnė, nei rinkoje generuojama, VVĮ nustatyta nuosavybės grąža gali iškraipyti konkurenciją. Politikai tuomet linksėjo galvomis ir aiškino, kad turi ambicijų nuosavybės grąžą prilyginti rinkoje esančiai ir taip gauti didesnę naudą valstybinio turto akcininkams – mokesčių mokėtojams. Dar 2018 m. pavasarį Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, skaičiavo, kaip galima į biudžetą gauti papildomų dividendų; esą per metus į akcines bendroves reorganizavus penkias susisiekimo sektoriaus valstybės įmones (VĮ) – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, Lietuvos oro uostus, Kelių priežiūrą, Oro navigaciją ir Vidaus vandens kelių direkciją – tikimasi kasmet gauti papildomai 50 mln. Eur dividendų. Visų penkių VĮ pelnas 2017 m. siekė apie 40 mln. Eur.

„Vidutiniškai Lietuvoje įmonės uždirba 11% nuosavybės grąžos, tai pasiekus šiose susisiekimo įmonėse, jos galėtų uždirbti papildomus 50 mln. Eur“, – sakė p. Masiulis. Vidutinė nuosavybės grąža susisiekimo sektoriaus valstybės kontroliuojamose įmonėse siekia apie 5%. Tačiau neprabėgo nė metai ir Vyriausybė apsigalvojo. Pavyzdžiui, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) sektina nuosavybės grąža sumažinta nuo 7,5% 2016–2018 m. iki 6% 2019–2021 m. Nurėžta ir UAB „EPSO-G“ siektina nuosavybės grąža – nuo 8,8% iki 5,7%. Beje, uostas, regis, nė nemėgino siekti ankstesnės ambicingesnės užduoties: VŽ 2017 m. pabaigoje rašė, kad uosto finansinės ataskaitos rodo, jog nuosavybės grąža pastaraisiais metais siekė 5–6%, kai 2016–2018 m. šiai valstybės įmonei nustatytas 7,5% siektinas metinis nuosavybės grąžos rodiklis. O kad direkcija plano neįvykdė, jis jai ir sumažinamas. „Puikios“ ambicijos, tiesa? Apie valdymo efektyvumą nėra nė ko ir kalbėti. Kaip ir apie p. Masiulio minėtus 11%: primename – tiek vidutiniškai Lietuvoje įmonės uždirba nuosavybės grąžos.

KVJUD, kaip ir kita VVĮ milžinė AB „Lietuvos geležinkeliai“, metų metais buvo atleidžiamos nuo prievolės mokėti dividendus į valstybės biudžetą. Štai uostas net septynerius metus iš visų Vyriausybių gaudavo „indulgenciją“, atleidžiančią nuo prievolės atsiskaityti su akcininkais. Paaiškinimas visada vienas ir tas pats: investicijos į valstybei reikšmingus projektus ir pan. Į jokius ekonomistų raginimus skolintis iš bankų nebuvo įsiklausoma – regis, VVĮ vadovams nerūpėjo, kad akcininkų pinigai yra patys brangiausi. Užtat juos kur kas paprasčiau ir patogiau „parceliuoti“ nei paskolos pinigus – mažiau kontrolės, kuri atsirastų skolinantis iš bankų.

Vyriausybė aiškina, kad 2019 m. valstybės biudžetas sudarytas neįžvelgiant ypatingų grėsmių. Todėl kyla natūralus klausimas, kodėl nuspręsta mažinti planus stambioms VVĮ – objektyvių priežasčių lyg ir nėra? Ekonominė logika sufleruoja, kad VVĮ tikslas turėtų būti augimas, efektyvus valdymas. Didesnė nuosavybės grąža – visų komercinių įmonių tikslas. VVĮ tikslas turi būti tas pats – daugiau uždirbti, daugiau atiduoti biudžetui, t. y. visuomenei. Tai kur yra ta didžioji nauda visuomenei? Argi socialinėje sferoje nebėra skylių? Netrūksta pinigų mokytojams, gydytojams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams? Kuo iš tiesų galima pateisinti sumažintas VĮ nuosavybės grąžos ambicijas? Kaip naudojami įmonėse „užspausti“ dividendai, jei nuosavybės grąža mažėja? Privačiose įmonėse tokiu atveju būtų keičiami vadovai, nes resursų yra, o pinigai neuždirbami.

Kyla ir daugiau klausimų – ar mūsų valstybė yra tokia turtinga, ar tiesiog kažkam „draugiška“? EBPO savo ataskaitoje užsimena, kad neambicingi grąžos rodikliai „galėtų prisidėti“ prie įspūdžio, jog tam tikros „neformalios prievolės“ (tarkime, politinį palankumą turinčioms reikmėms ir kt.) egzistuoja ir už jas nėra atsiskaitoma. Matyt, ne be pagrindo metų metais kalbama, kad „šis tas“ nubyrėdavo (nubyra?) partijoms, valdančioms atitinkamoms ministerijos, kurioms priklauso viena ar kita „auksinius kiaušinius“ dedanti valstybės valdoma įmonė.

VŽ kelia klausimus, siekdama paskatinti diskusiją ir išgirsti rimtų argumentų, kurie paaiškintų, švelniai tariant, gana keistą Vyriausybės žingsniavimą atgal.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
2018-ųjų biudžeto pajamų planas įvykdytas su nedideliu kaupu 2

2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų kiek daugiau nei prognozuota, skelbia Finansų ministerija.

Verslo aplinka
2019.01.21
Finansų ministras: taršius automobilius anksčiau ar vėliau teks apmokestinti Premium 40

Pernykštis biudžetas įvykdytas, viešieji finansai ir vėl pertekliniai, šešėlis mažėja, mokestinių reformų...

Verslo aplinka
2019.01.21
Kostiumas už įmonės pinigus – tik kai jis būtinas pajamoms uždirbti Premium 4

Lietuvoje įmonė gali puošti savo interjerą ar nupirkti darbuotojui mobilųjį telefoną, jeigu jam jo reikia...

Finansai
2019.01.21
Statistika: kiek pelno mokesčio sumoka įmonės Lietuvoje ir užsienyje Premium 1

Mokesčiai, kuriuos moka įmonės, išlieka pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis, ypač besivystančiose šalyse,...

Finansai
2019.01.21
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 20

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Deloitte“ ir Ūkio bankas susitarė dėl kompensacijos už netinkamą auditą 14

Bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas ir UAB „Deloitte Lietuva“ pasiekė susitarimą ginče dėl Ūkio banko...

Finansai
2019.01.17
Verslo liudijimus galima įsigyti e.būdu

Pernai gyventojų skaičius, kurie įsigijo verslo liudijimus internetu, išaugo 8%. Mokesčių administratorius...

Finansai
2019.01.17
VMI atsako į klausimus dėl mokesčių amnestijos 6

2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tokia amnestija...

Finansai
2019.01.17
EP siūlo PVM lengvatas prekėms, kurias dažniau perka moterys 13

Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl lyčių lygybės ir mokesčių pasiūlė taikyti PVM lengvatas moterų...

Finansai
2019.01.17
Sumenko antros ir trečios pakopos pensijų fondų vienetų vertė 12

Antros pakopos pensijų fondų vienetų vertė pernai vidutiniškai sumenko 3,9%. Trečios pakopos pensijų fondų...

Finansai
2019.01.16
Vyriausybė pritarė naujai priemonei skolintis valstybės vardu

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įteisinti dar vieną galimybę skolintis valstybės vardu – pasirašant...

Finansai
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją 1

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Prieš rinkimus Seimas dalinti paramą leido ir paliegusioms VVĮ 1

Antradienį Seime pritarta Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma, kad kuo kuklesnį pelną...

Finansai
2019.01.16
Palyginimas: per 14 metų „Sodra“ pralenkė pensijų fondus visu ratu Premium 33

Vidutinė antros pakopos pensijų fondų grąža pastaruosius 14 metų buvo perpus mažesnė nei vidutinis „Sodros“...

Finansai
2019.01.16
Išaugo einamosios sąskaitos perteklius

2018 m. lapkritį Lietuvos einamosios sąskaitos balansas buvo teigiamas – 246 mln. Eur, tai geriausias...

Finansai
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 18

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Detalūs medicininės įrangos viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimai gali būti neteisėti Rėmėjo turinys

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl reikalavimų, taikytinų medicininės įrangos viešojo pirkimo...

Finansai
2019.01.14
Tikrovės testas, arba Kiek reikia turto sočiai senatvei Premium 4

Papildomų pajamų senatvėje galima tikėtis ir iš per gyvenimą sukaupto turto – santaupų, nekilnojamojo ir...

Finansai
2019.01.14
Bankroto administratorių skyrimo sistema skaidresnė, bet stengtis neskatina Premium

Vieni rinkos dalyviai tvirtina, kad nuo 2015 m. veikianti automatinė bankroto administratorių skyrimo tvarka...

Verslo aplinka
2019.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau