Kaip atrodys ateities bankas: trys pokyčių scenarijai

Šiandien dėl technologinio progreso, kultūrinių pokyčių ir besikeičiančio reguliavimo visas bankų sektorius atsidūrė lūžio taške. Naujo tipo klientai ar net konkurentai ieško radikalių alternatyvų įprastiems bankams. Viena vertus, pusės bankams tai didelis iššūkis, kita vertus – galimybė save iš naujo įtvirtinti naujoje, skaitmeninėje ekonomikoje.

Lūžį bankai išgyveno ne kartą, tik pastaruoju metu pokyčių greitis itin paspartėjo. Naujieji bankų konkurentai stengiasi visiškai perrašyti taisykles, kuriomis ilgą laiką savo veiklą grindė bankai. Tokį patį procesą išgyveno ir kitos rinkos: kas galėjo pagalvoti, kad būsto nuomos ar transporto rinką taip radikaliai pakeis kelios itin patogios ir patrauklios platformos, kaip „Airbnb“ ar „Uber“? Tokie įvykiai iš esmės pakeičia rinką ir juos išgyvena nebūtinai stipriausi, bet tie ,kurie greičiausiai prisitaiko prie pokyčių ir yra labiausiai linkę peržiūrėti egzistuojančias ir pelningas verslo sritis.

Šiuo metu tradiciniai bankai jaučia spaudimą net iš kelių frontų. Tūkstantmečio kartos atstovai yra kur kas verslesni nei prieš tai buvusios kartos. Jie nori patys valdyti savo finansus, labiau linkę naudotis savitarna ir nepasitiki universaliais, visiems tinkančiais pasiūlymais. Todėl dažniau patys susikomplektuoja paslaugas iš skirtingų tiekėjų. Prie to pridėkime mobilų ir programėlėmis varomą pasaulį – vartotojai nori paprastumo ir paslaugų, kurios tiesiog veikia. Štai „Facebook“, „Apple“, „PayPal“ jau kurį laiką siūlo produktus, kurie ilgą laiką buvo tik bankų rankose. O kur dar visa „fintech“ startuolių ekosistema su dažnai vartotojams patogesniais produktais.

Tačiau bankai savyje turi visas reikalingas dedamąsias pokyčiams ir konkurencijai skaitmeninėje ekonomikoje. Jie turi kalną duomenų, kuriuos apdoroję debesų kompiuterijos ar dirbtiniu intelektu papildytais analitikos įrankiais, gali sukurti tokias vartotojų patirtis ar efektyvumo lygį, kurie prieš keletą metų buvo neįsivaizduojami. Pavyzdžiui, sugretinęs duomenis iš kelių skirtingų šaltinių bankas gali nuspėti, kad verslui reikės pratęsti kredito liniją ir tai pasiūlyti iš anksto. Arba, pasinaudojęs telemetrijos, biometrikos ir dirbtiniu intelektu paremtu veido atpažinimo sprendimais, bankas gali atpažinti klientą ir jam pasiūlyti unikalų sprendimą. Matome pirmuosius žingsnius ir Baltijos šalyse – bankai pradeda naudoti ir įsisavinti įrankius, reikalingus jų skaitmeninei transformacijai. Turint visa tai omenyje gimsta natūralios, skirtingos, bet iš dalies ir susijusios vizijos, link kurių artimiausiu metu tikėtina suks norintis išgyventi tradicinis bankų sektorius:

Centralizacija. Atvira bankininkystės platforma skatina inovacijas ir fundamentalius pokyčius „fintech“ ekosistemos ir bankų santykiuose. Jie nebelieka tik partneriais ar konkurentais, bet „fintech“ startuoliai tampa mokiais bankų klientais, nes naudojasi jų kertinėmis paslaugomis. Puikus to pavyzdys – Jungtinėje Karalystėje save pristatęs „ClearBank“. Jis veikia išskirtinai „Microsoft“ debesyje ir save pristato kaip „bankų banką“, kuris paslaugas teikia ne eiliniams vartotojams, bet „fintech“ startuoliams, kredito unijoms ir kitiems verslams, šiuo metu metantiems iššūkį įprastiems bankams. „ClearBank“ aptarnauja savo klientų mokėjimus ir pavedimu bei nuomoja bankinę platformą, kuri klientams leidžia teikti įprastas bankines paslaugas, neinvestuojant milijonų į nuosavos platformos kūrimą.

Mazgų ekosistema. Jau šiandien bankų klientai patys atlieka daug tradicinių banko funkcijų, o kartais net veikia kaip maži bankai. Šioje vizijoje vertė liks vartotojo rankose. Finansinės institucijos suteiks reikalingą infrastruktūrą ir veiks kaip patikimi mazgai (angl. nodes), sujungiantys pavienius vartotojus su mažomis grupėmis pasauliniame „mikro bankų“ tinkle. Išnaudojant „blockchain“ principus tokie nauji dariniai skolins, finansuos verslo idėjas mažesnėmis apimtimis nei tradiciniai bankai arba agreguos resursus kartu su kitais šios rinkos žaidėjais, norėdami pasiekti didesnio masto finansinių tikslų. Finansinės institucijos šioje rinkoje uždirbs iš prenumerata grįstų pasiūlymų ar papildomą vertę kuriančių paslaugų. Tuo pačiu išnaudos jų infrastruktūra keliaujančius duomenis ir taip stiprins savo santykius su klientais, gerins paslaugas ir atras naujų verslo galimybių.

Bankai, esantys visur. Riboms tarp skirtingų sektorių dingstant bankų paslaugos taip pat plinta skirtingose rinkose, todėl ir pačių finansinių institucijų vaidmuo tampa platesnis. Ateities bankai bus ne tik įprasti partneriai. Jie koncentruosis į greitį, jų finansinės paslaugos veiks itin paprastai (plug and play principu) ir nepastebimai integruosis į daugiau skirtingų vertės grandinių. Prie viso to prisidės saugūs debesijos sprendimai, duomenų analitika – visa tai leis bankams užtikrinti itin pritaikytus ir patrauklius pasiūlymus galutiniam vartotojui.

Šiandien sunku pasakyti, kuriuo keliu pasuks bankų sektorius – tikėtina, kad tai gali būti ir visų šių trijų vizijų derinys. Tačiau aišku viena – bankai nebegali išlikti tokie kokie yra, jie privalės atsižvelgti į kintančius vartotojų bei rinkos pokyčius, o be technologinių inovacijų to pasiekti negalės.

Komentaro autorė - Renate Strazdina, „Microsoft“ vadovė Baltijos šalims