Kaip atrodys ateities bankas: trys pokyčių scenarijai

Publikuota: 2019-01-02
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
„Microsoft“ vadovė Baltijos šalims

Bankų veiklos esmė – padėti klientams pasiekti savo finansinių tikslų. Nuo jų atsiradimo finansinės institucijos atsidūrė unikalioje, ekonominio įgalinimo pozicijoje. Ar tai būtų stabilaus valiutos kurso išlaikymas, sisteminių rizikų valdymas, pagalba įsigyti būstą ar pensijų fondų valdymas – bankai visada buvo centrinė ašis, padedanti klientams pasiekti savo tikslų.

Šiandien dėl technologinio progreso, kultūrinių pokyčių ir besikeičiančio reguliavimo visas bankų sektorius atsidūrė lūžio taške. Naujo tipo klientai ar net konkurentai ieško radikalių alternatyvų įprastiems bankams. Viena vertus, pusės bankams tai didelis iššūkis, kita vertus – galimybė save iš naujo įtvirtinti naujoje, skaitmeninėje ekonomikoje.

Lūžį bankai išgyveno ne kartą, tik pastaruoju metu pokyčių greitis itin paspartėjo. Naujieji bankų konkurentai stengiasi visiškai perrašyti taisykles, kuriomis ilgą laiką savo veiklą grindė bankai. Tokį patį procesą išgyveno ir kitos rinkos: kas galėjo pagalvoti, kad būsto nuomos ar transporto rinką taip radikaliai pakeis kelios itin patogios ir patrauklios platformos, kaip „Airbnb“ ar „Uber“? Tokie įvykiai iš esmės pakeičia rinką ir juos išgyvena nebūtinai stipriausi, bet tie ,kurie greičiausiai prisitaiko prie pokyčių ir yra labiausiai linkę peržiūrėti egzistuojančias ir pelningas verslo sritis.

Šiuo metu tradiciniai bankai jaučia spaudimą net iš kelių frontų. Tūkstantmečio kartos atstovai yra kur kas verslesni nei prieš tai buvusios kartos. Jie nori patys valdyti savo finansus, labiau linkę naudotis savitarna ir nepasitiki universaliais, visiems tinkančiais pasiūlymais. Todėl dažniau patys susikomplektuoja paslaugas iš skirtingų tiekėjų. Prie to pridėkime mobilų ir programėlėmis varomą pasaulį – vartotojai nori paprastumo ir paslaugų, kurios tiesiog veikia. Štai „Facebook“, „Apple“, „PayPal“ jau kurį laiką siūlo produktus, kurie ilgą laiką buvo tik bankų rankose. O kur dar visa „fintech“ startuolių ekosistema su dažnai vartotojams patogesniais produktais.

Tačiau bankai savyje turi visas reikalingas dedamąsias pokyčiams ir konkurencijai skaitmeninėje ekonomikoje. Jie turi kalną duomenų, kuriuos apdoroję debesų kompiuterijos ar dirbtiniu intelektu papildytais analitikos įrankiais, gali sukurti tokias vartotojų patirtis ar efektyvumo lygį, kurie prieš keletą metų buvo neįsivaizduojami. Pavyzdžiui, sugretinęs duomenis iš kelių skirtingų šaltinių bankas gali nuspėti, kad verslui reikės pratęsti kredito liniją ir tai pasiūlyti iš anksto. Arba, pasinaudojęs telemetrijos, biometrikos ir dirbtiniu intelektu paremtu veido atpažinimo sprendimais, bankas gali atpažinti klientą ir jam pasiūlyti unikalų sprendimą. Matome pirmuosius žingsnius ir Baltijos šalyse – bankai pradeda naudoti ir įsisavinti įrankius, reikalingus jų skaitmeninei transformacijai. Turint visa tai omenyje gimsta natūralios, skirtingos, bet iš dalies ir susijusios vizijos, link kurių artimiausiu metu tikėtina suks norintis išgyventi tradicinis bankų sektorius:

Centralizacija. Atvira bankininkystės platforma skatina inovacijas ir fundamentalius pokyčius „fintech“ ekosistemos ir bankų santykiuose. Jie nebelieka tik partneriais ar konkurentais, bet „fintech“ startuoliai tampa mokiais bankų klientais, nes naudojasi jų kertinėmis paslaugomis. Puikus to pavyzdys – Jungtinėje Karalystėje save pristatęs „ClearBank“. Jis veikia išskirtinai „Microsoft“ debesyje ir save pristato kaip „bankų banką“, kuris paslaugas teikia ne eiliniams vartotojams, bet „fintech“ startuoliams, kredito unijoms ir kitiems verslams, šiuo metu metantiems iššūkį įprastiems bankams. „ClearBank“ aptarnauja savo klientų mokėjimus ir pavedimu bei nuomoja bankinę platformą, kuri klientams leidžia teikti įprastas bankines paslaugas, neinvestuojant milijonų į nuosavos platformos kūrimą.

Mazgų ekosistema. Jau šiandien bankų klientai patys atlieka daug tradicinių banko funkcijų, o kartais net veikia kaip maži bankai. Šioje vizijoje vertė liks vartotojo rankose. Finansinės institucijos suteiks reikalingą infrastruktūrą ir veiks kaip patikimi mazgai (angl. nodes), sujungiantys pavienius vartotojus su mažomis grupėmis pasauliniame „mikro bankų“ tinkle. Išnaudojant „blockchain“ principus tokie nauji dariniai skolins, finansuos verslo idėjas mažesnėmis apimtimis nei tradiciniai bankai arba agreguos resursus kartu su kitais šios rinkos žaidėjais, norėdami pasiekti didesnio masto finansinių tikslų. Finansinės institucijos šioje rinkoje uždirbs iš prenumerata grįstų pasiūlymų ar papildomą vertę kuriančių paslaugų. Tuo pačiu išnaudos jų infrastruktūra keliaujančius duomenis ir taip stiprins savo santykius su klientais, gerins paslaugas ir atras naujų verslo galimybių.

Bankai, esantys visur. Riboms tarp skirtingų sektorių dingstant bankų paslaugos taip pat plinta skirtingose rinkose, todėl ir pačių finansinių institucijų vaidmuo tampa platesnis. Ateities bankai bus ne tik įprasti partneriai. Jie koncentruosis į greitį, jų finansinės paslaugos veiks itin paprastai (plug and play principu) ir nepastebimai integruosis į daugiau skirtingų vertės grandinių. Prie viso to prisidės saugūs debesijos sprendimai, duomenų analitika – visa tai leis bankams užtikrinti itin pritaikytus ir patrauklius pasiūlymus galutiniam vartotojui.

Šiandien sunku pasakyti, kuriuo keliu pasuks bankų sektorius – tikėtina, kad tai gali būti ir visų šių trijų vizijų derinys. Tačiau aišku viena – bankai nebegali išlikti tokie kokie yra, jie privalės atsižvelgti į kintančius vartotojų bei rinkos pokyčius, o be technologinių inovacijų to pasiekti negalės.

Komentaro autorė - Renate Strazdina, „Microsoft“ vadovė Baltijos šalims

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo  1

Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos...

Finansai
2019.03.22
Susirūpino, kad gerus VVĮ vadovus pervilioja privačios įmonės 12

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų ir privačių bendrovių vadovų atlygis rinkoje šiuo metu skiriasi nuo...

Vadyba
2019.03.22
Privatų verslą skiepija nuo korupcijos Premium

Verslo savininkai neturėtų puoselėti iliuzijų, kad visi jų darbuotojai sąžiningai triūsia tik bendrovės labui...

Verslo aplinka
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
FM prognozuoja mažesnę infliacija ir 5% pigesnius degalus Premium 2

Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus dar maženės nei pernai – 2,2%.

Finansai
2019.03.22
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 26

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
FM atnaujino prognozes: vidutinė alga augs iki 1.500 Eur 11

Finansų ministerija (FM) atnaujintame raidos scenarijuje prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas...

Finansai
2019.03.21
Pensijų anuitetas „Sodroje“ kainuos iki 1.500 Eur Premium 13

„Sodra“ pirmus 500 anuitetų šviežiai iškeptiems pensininkams iš pensijų fondų pervestų milijonų parduos jau...

Finansai
2019.03.21
Turėsime daugiau galimybių pirkti internetu Verslo tribūna 4

Europos Parlamento sprendimas uždrausti geografinį blokavimą internete įsigaliojo 2018-ųjų gruodį. Jau kurį...

Finansai
2019.03.21
„Vilnius factoring company“ gali tapti banku 8

Lietuvos faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“ (VFC) svarsto galimybę Lietuvoje gauti banko...

Rinkos
2019.03.20
Debesis virš Lietuvos ekonomikos keičia pragiedruliai Premium 4

Niūros pernai metų rudens nuotaikos po truputį sklaidosi. Lietuvos gyventojai nemažina vartojimo, o mūsų...

Finansai
2019.03.20
„Paysera“ per STO nori pritraukti 2,5 mln. Eur ir tapti banku 22

Seniausia Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) įstaiga „Paysera“ per savo vykdomą tokenizuotų...

Rinkos
2019.03.20
Sutrikus VMI svetainei, pratęsia PVM faktūrų pateikimo terminus

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog trečiadienį laikinai sutrikus išmaniosios mokesčių...

Finansai
2019.03.20
Šaltiniai: Ž. Marcinkevičius arbitraže reikalaus iš N. Numavičiaus 230 mln. Eur 9

Buvęs vadinamojo VP dešimtuko narys, vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Žilvinas Marcinkevičius...

Prekyba
2019.03.20
Naujovė: mokesčius suskaičiuos pati deklaracija 9

Šiemet gyventojams palankus laikas prisiminti kadaise pamirštus mokesčius – pateikus ar patikslinus senas...

Finansai
2019.03.20
Lietuviams kol kas nepavyksta įsigyti banko Paryžiuje 4

Lietuvos finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ ketinimai įsigyti banką Vakarų Europoje kol kas nevirsta...

Rinkos
2019.03.20
ES teismas: kosmetinis alkoholis negali būti apmokestintas akcizu 

Kosmetikoje ir burnos higienos skysčiuose esantis alkoholis negali būti apmokestintas akcizu, nusprendė...

Finansai
2019.03.20
Prezidentinė trijulė apie PVM, GPM ir kapitalo mokesčius  Premium 27

Spręsti mokestinės politikos klausimus nėra Lietuvos Respublikos prezidento kompetencija ir prerogatyva –...

Finansai
2019.03.20
Šiandien pajamų deklaravimo startas – VMI svetainė lūžinėja 10

Šiemet yra paruošta 1,9 mln. gyventojų išankstinių turto ir pajamų deklaracijų – 1,4 mln. gyventojų jas galės...

Finansai
2019.03.20
Sausį–vasarį Nacionalinio biudžeto pajamos 3,2% viršijo planą 2

Iš turto pardavimo Valstybės biudžetas gavo 9,2% daugiau pajamų nei prognozuota, o iš mokesčių – 2,3% daugiau.

Finansai
2019.03.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau