Kaip atrodys ateities bankas: trys pokyčių scenarijai

Publikuota: 2019-01-02
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
„Microsoft“ vadovė Baltijos šalims

Bankų veiklos esmė – padėti klientams pasiekti savo finansinių tikslų. Nuo jų atsiradimo finansinės institucijos atsidūrė unikalioje, ekonominio įgalinimo pozicijoje. Ar tai būtų stabilaus valiutos kurso išlaikymas, sisteminių rizikų valdymas, pagalba įsigyti būstą ar pensijų fondų valdymas – bankai visada buvo centrinė ašis, padedanti klientams pasiekti savo tikslų.

Šiandien dėl technologinio progreso, kultūrinių pokyčių ir besikeičiančio reguliavimo visas bankų sektorius atsidūrė lūžio taške. Naujo tipo klientai ar net konkurentai ieško radikalių alternatyvų įprastiems bankams. Viena vertus, pusės bankams tai didelis iššūkis, kita vertus – galimybė save iš naujo įtvirtinti naujoje, skaitmeninėje ekonomikoje.

Lūžį bankai išgyveno ne kartą, tik pastaruoju metu pokyčių greitis itin paspartėjo. Naujieji bankų konkurentai stengiasi visiškai perrašyti taisykles, kuriomis ilgą laiką savo veiklą grindė bankai. Tokį patį procesą išgyveno ir kitos rinkos: kas galėjo pagalvoti, kad būsto nuomos ar transporto rinką taip radikaliai pakeis kelios itin patogios ir patrauklios platformos, kaip „Airbnb“ ar „Uber“? Tokie įvykiai iš esmės pakeičia rinką ir juos išgyvena nebūtinai stipriausi, bet tie ,kurie greičiausiai prisitaiko prie pokyčių ir yra labiausiai linkę peržiūrėti egzistuojančias ir pelningas verslo sritis.

Šiuo metu tradiciniai bankai jaučia spaudimą net iš kelių frontų. Tūkstantmečio kartos atstovai yra kur kas verslesni nei prieš tai buvusios kartos. Jie nori patys valdyti savo finansus, labiau linkę naudotis savitarna ir nepasitiki universaliais, visiems tinkančiais pasiūlymais. Todėl dažniau patys susikomplektuoja paslaugas iš skirtingų tiekėjų. Prie to pridėkime mobilų ir programėlėmis varomą pasaulį – vartotojai nori paprastumo ir paslaugų, kurios tiesiog veikia. Štai „Facebook“, „Apple“, „PayPal“ jau kurį laiką siūlo produktus, kurie ilgą laiką buvo tik bankų rankose. O kur dar visa „fintech“ startuolių ekosistema su dažnai vartotojams patogesniais produktais.

Tačiau bankai savyje turi visas reikalingas dedamąsias pokyčiams ir konkurencijai skaitmeninėje ekonomikoje. Jie turi kalną duomenų, kuriuos apdoroję debesų kompiuterijos ar dirbtiniu intelektu papildytais analitikos įrankiais, gali sukurti tokias vartotojų patirtis ar efektyvumo lygį, kurie prieš keletą metų buvo neįsivaizduojami. Pavyzdžiui, sugretinęs duomenis iš kelių skirtingų šaltinių bankas gali nuspėti, kad verslui reikės pratęsti kredito liniją ir tai pasiūlyti iš anksto. Arba, pasinaudojęs telemetrijos, biometrikos ir dirbtiniu intelektu paremtu veido atpažinimo sprendimais, bankas gali atpažinti klientą ir jam pasiūlyti unikalų sprendimą. Matome pirmuosius žingsnius ir Baltijos šalyse – bankai pradeda naudoti ir įsisavinti įrankius, reikalingus jų skaitmeninei transformacijai. Turint visa tai omenyje gimsta natūralios, skirtingos, bet iš dalies ir susijusios vizijos, link kurių artimiausiu metu tikėtina suks norintis išgyventi tradicinis bankų sektorius:

Centralizacija. Atvira bankininkystės platforma skatina inovacijas ir fundamentalius pokyčius „fintech“ ekosistemos ir bankų santykiuose. Jie nebelieka tik partneriais ar konkurentais, bet „fintech“ startuoliai tampa mokiais bankų klientais, nes naudojasi jų kertinėmis paslaugomis. Puikus to pavyzdys – Jungtinėje Karalystėje save pristatęs „ClearBank“. Jis veikia išskirtinai „Microsoft“ debesyje ir save pristato kaip „bankų banką“, kuris paslaugas teikia ne eiliniams vartotojams, bet „fintech“ startuoliams, kredito unijoms ir kitiems verslams, šiuo metu metantiems iššūkį įprastiems bankams. „ClearBank“ aptarnauja savo klientų mokėjimus ir pavedimu bei nuomoja bankinę platformą, kuri klientams leidžia teikti įprastas bankines paslaugas, neinvestuojant milijonų į nuosavos platformos kūrimą.

Mazgų ekosistema. Jau šiandien bankų klientai patys atlieka daug tradicinių banko funkcijų, o kartais net veikia kaip maži bankai. Šioje vizijoje vertė liks vartotojo rankose. Finansinės institucijos suteiks reikalingą infrastruktūrą ir veiks kaip patikimi mazgai (angl. nodes), sujungiantys pavienius vartotojus su mažomis grupėmis pasauliniame „mikro bankų“ tinkle. Išnaudojant „blockchain“ principus tokie nauji dariniai skolins, finansuos verslo idėjas mažesnėmis apimtimis nei tradiciniai bankai arba agreguos resursus kartu su kitais šios rinkos žaidėjais, norėdami pasiekti didesnio masto finansinių tikslų. Finansinės institucijos šioje rinkoje uždirbs iš prenumerata grįstų pasiūlymų ar papildomą vertę kuriančių paslaugų. Tuo pačiu išnaudos jų infrastruktūra keliaujančius duomenis ir taip stiprins savo santykius su klientais, gerins paslaugas ir atras naujų verslo galimybių.

Bankai, esantys visur. Riboms tarp skirtingų sektorių dingstant bankų paslaugos taip pat plinta skirtingose rinkose, todėl ir pačių finansinių institucijų vaidmuo tampa platesnis. Ateities bankai bus ne tik įprasti partneriai. Jie koncentruosis į greitį, jų finansinės paslaugos veiks itin paprastai (plug and play principu) ir nepastebimai integruosis į daugiau skirtingų vertės grandinių. Prie viso to prisidės saugūs debesijos sprendimai, duomenų analitika – visa tai leis bankams užtikrinti itin pritaikytus ir patrauklius pasiūlymus galutiniam vartotojui.

Šiandien sunku pasakyti, kuriuo keliu pasuks bankų sektorius – tikėtina, kad tai gali būti ir visų šių trijų vizijų derinys. Tačiau aišku viena – bankai nebegali išlikti tokie kokie yra, jie privalės atsižvelgti į kintančius vartotojų bei rinkos pokyčius, o be technologinių inovacijų to pasiekti negalės.

Komentaro autorė - Renate Strazdina, „Microsoft“ vadovė Baltijos šalims

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Creditinfo“ 23.000 įmonių sustabdė reitingo skaičiavimą 3

Iš veikiančių bendrovių 22.594 iki birželio 17 dienos nepateikė finansinių ataskaitų Registrų centrui. Kaip...

Finansai
11:58
Laisvųjų ekonominių zonų Lietuva – trečia po JAV ir Lenkijos  Premium 1

Lietuva pagal specialiųjų ekonominių zonų (SEZ) skaičių yra trečia Vakarų pasaulyje po JAV ir Lenkijos.

Finansai
09:01
JAV pradėjo kriminalinį „Deutsche Bank“ veiksmų tyrimą 1

Jungtinėse Valstijose pradėtas kriminalinis tyrimas dėl vieno didžiausių Vokietijos bankų „Deutsche Bank“...

Finansai
08:50
Viešbučiams nori įvesti mokestį už žvaigždutes

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo dabar nemokamai vykdomus viešbučių vertinimus apmokestinti. Kuo...

Paslaugos
2019.06.19
Europa turės vieningą pensijų produktą: aktualu ir Lietuvai Premium 7

Lietuvoje artėjant apsisprendimo dėl tolesnio kaupimo pensijai terminui, Europoje kelią stumiasi iniciatyva...

Rinkos
2019.06.19
Apie 40.000 įmonių keičiasi PVM deklaravimo terminai

Nuo šių metų liepos 1 d. apie 40.000 pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, juridinių asmenų, jiems...

Gazelė
2019.06.19
Lietuvoje – užsienio investicinių projektų rekordas

Kol kitų didesnių Europos valstybių investicinis patrauklumas menksta, Lietuva savo pozicijas stiprina. Pagal...

Finansai
2019.06.18
VMI skelbia turtingiausių politikų ir tarnautojų sąrašą 13

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog interneto svetainėje www.vmi.lt atnaujinti ir paskelbti...

Finansai
2019.06.18
VMI akiratyje – trečdalis viešojo maitinimo įstaigų 2

Į VMI akiratį po išsamios visų viešojo maitinimo įmonių veiklos analizės dėl įvairių neatitikimų yra...

Gazelė
2019.06.18
„Swedbank“ stabdo Estijos padalinio vadovų įgaliojimus

Į galimo pinigų plovimo skandalą įsipainiojęs Švedijos bankas „Swedbank“ pirmadienio vakarą sustabdė Estijos...

Rinkos
2019.06.18
Viešasis sektorius pradėjo atsiskaityti perpus greičiau Premium 1

Per pastaruosius dvylika mėnesių atsiskaitymo terminai sutrumpėjo, ypač tiekiant prekes ir teikiant paslaugas...

Finansai
2019.06.18
LAT paneigė baudinės civilinės atsakomybės funkcijos galimumą sutartiniuose santykiuose Verslo tribūna

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas birželio 13 dieną priėmė svarbią nutartį ir užbaigė ilgus metus trukusią...

Finansai
2019.06.17
Miško savininkams nori įsūdyti visuotinį 5% mokestį nuo valdomo miško  33

Ilgą laiką siekę, kad būtų panaikintas 5% mokestis nuo parduotos medienos, miško savininkai, regis, gavo...

Finansai
2019.06.17
Auditoriai „dėl nekompetencijos“ britams moka solidžias baudas  1

Konsultacijų ir audito bendrovė „PwC“ už debesų kompiuterijos įmonės „Redcentric“ auditą Jungtinėje...

Finansai
2019.06.17
Prieblandos zona: lygesni už lygius klesti toliau 20

Suėjus įstatymu numatytam terminui, VĮ Registrų centras (RC) ir vėl sulaukė tik menkos dalies įmonių...

Verslo aplinka
2019.06.17
Iš pelnų pinigai teka į darbuotojų sąskaitas, o iš ten – vartojimui Premium 5

Šių metų pirmąjį ketvirtį labiausiai pridėtinė vertė augo statybos sektoriuje – ypač aktyvi buvo sandėlių ir...

Finansai
2019.06.17
Lietuvos bankai – veiklos efektyvinimo pirmūnai Europoje 14

Bankų savininkai Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos senbuvėse galėtų...

Rinkos
2019.06.15
Prokuroras keičia kaltinimus R. Paksui ir G. Vainauskui

Prokurorui Gedgaudui Norkūnui pavyko pasiekti, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtų jo prašymą pakeisti...

Finansai
2019.06.15
Pavėžėjus nori palikti be grynųjų 16

Už suteiktas pavėžėjų paslaugas ateityje siūloma neleisti klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip...

Finansai
2019.06.15
Europolas: Baltijos šalims – Rusijos pinigų plovimo rizika

Keliems Baltijos šalių bankams patekus į skandalus, susijusius su nelegaliomis piniginėmis operacijomis,...

Finansai
2019.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau