Tarp Baltijos šalių daugiausiai būstui planuoja skolintis Lietuvoje

Visose Baltijos šalyse „Kantar Emor“ atlikta apklausa atskleidė, kad imti paskolą ateityje ketina 56% Lietuvos gyventojų. Didžioji jų dalis (34%) ketina skolintis būstui. Kitose Baltijos šalyse šiam tikslui ketina skolintis gerokai mažiau gyventojų – atitinkamai 20% Estijoje ir 16% Latvijoje.

Kitose šalyje apskritai mažiau gyventojų ketina skolintis – Latvijoje tokių planų turi 39%, o Estijoje – 42% gyventojų.

Į paskolų sampratą tyrimo metu buvo įtrauktos ne tik banko paskolos, bet ir pirkimas išsimokėtinai, įsigijimas nuomos būdu bei greitosios paskolos. Centrinių bankų statistika rodo, kad, palyginti su Estija ir Latvija, vienam Lietuvos gyventojui tenka mažiausia finansinė našta.

„Iš centrinių bankų duomenų apie žmonių finansinę naštą matyti, kad finansinė našta kiekvienam – nuo kūdikio iki senyvo amžiaus – gyventojui Estijoje siekia 7.500 Eur, Latvijoje – 3.600 Eur, Lietuvoje – 3.400 Eur. Aktyvus Lietuvos gyventojų susidomėjimas paskolomis ir nekilnojamuoju turtu rodo, kad daugelis žmonių vis dar ketina imti didesnę paskolą, įsigydami naujesnį ar tinkamesnį būstą, kai tuo tarpu Estijoje dauguma gyventojų jau įgyvendino šį planą ir dabar svarsto galimybę įsigyti naują automobilį“, – lygina Aivaro Voogo, „Kantar Emor“ tyrimo ekspertas.

Tęsinys po grafiko

[infogram id=“e2f632da-0311-45f5-a429-26e85009538d“ prefix=“Uxl“ format=“interactive“ title=“Fnansai: Pagrindiniai skolinimosi tikslai“]

Lietuvos gyventojai palankiau žiūri į paskolas nei jų kaimynai. Net 35% Latvijos gyventojų mano, kad būsto paskola nėra teisingas sprendimas, kai tuo tarpu šitaip manančių Lietuvos gyventojų yra perpus mažiau. Tyrime taip pat pastebėta, kad žmonių, neturinčių nieko prieš skolinimąsi ar gyvenimą turint skolų, Lietuvoje yra daugiausia – penktadalis gyventojų yra įsitikinę, kad tokia elgsena kuria žmonių gerovę ir gerina finansinę padėtį. Estijoje ir Latvijoje šis skaičius yra dvigubai mažesnis.

Tyrimo metu taip pat buvo klausiama, iš kur buvo pasiskolinę respondentai. 84% Estijos gyventojų teigė gavę banko paskolas, kai tuo tarpu įsipareigojimus bankui turėjo 60% Lietuvos gyventojų. Paaiškėjo, kad 22% Lietuvos gyventojų skolinosi pinigus iš draugų ir pažįstamų, o 21% naudojosi su bankais susijusių lizingo bendrovių paslaugomis, 16% respondentų įsipareigojimai buvo susiję su pirkimu išsimokėtinai parduotuvėje, o 13% turėjo įsipareigojimų greitųjų paskolų įmonėms. Greitąsias paskolas buvo gavę 22% Latvijos ir 6% Estijos gyventojų.

Tai buvo pirmas kartas, kai „Kantar Emor“ atliko požiūrio į finansus apžvalgą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta po tūkstantį gyventojų. Lietuvoje ir Latvijoje apklausa buvo atlikta rudenį, Estijoje – šių metų gegužę.