Suraskite save: 1-ojo, 1.000-ojo, 500.000-ojo gyventojo pajamos

Publikuota: 2018-12-21
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Gyventojų apmokestinamųjų pajamų pjūvis rodo, kad pirmieji dešimt gyventojų per metus gavo virš 1 mln. Eur pajamų, o 10.000-asis gyventojas – 60.000 Eur per metus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2017 m. penkiolika Lietuvos gyventojų per metus gavo daugiau kaip 1 mln. Eur apmokestinamųjų pajamų.

VŽ rašė apie visas gyventojų pajamas 2017 m. – neskirstydama jų į apmokestinamąsias ir neapmokestinamąsias. Duomenys apie apmokestinamąsias pajamas yra tikslesni, nes, pavyzdžiui, prekiaujant akcijomis, galima gauti daug pajamų, tačiau patirti nuostolių. Tačiau gyventojų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų palyginimas rodo, kad didesni skirtumai susidaro tik tarp kelių pirmajame dešimtuke esančių gyventojų.

Pirmasis gyventojas 2017 m. gavo 31,2 mln. Eur pajamų, iš kurių apmokestinamosios pajamos buvo 21,3 mln. Eur, o antrasis pagal pajamų dydį gyventojas gavo 21,3 mln. Eur pajamų, iš kurių apmokestinamosios pajamos sudarė 12,8 mln. Eur. Didesnes kaip 1 mln. Eur pajamas paprastai gauna gyventojai, kurie parduoda verslus ar gauna didesnius dividendus. Leidžiantis lentele žemyn skirtumas tarp apmokestinamųjų ir visų pajamų mažėja iki 10%.

VMI duomenys rodo, kad 1000-asis gyventojas gavo 264.322 Eur apmokestinamųjų pajamų per metus arba vidutiniškai 22.026 Eur per mėnesį, o 2000-asis gyventojas – 163.158 Eur per metus arba 13.596 Eur.

Tačiau jau 100.000-ojo gyventojo metinės apmokestinamosios pajamos siekė 19.679 per metus arba 1.639 Eur per mėnesį. Jeigu jo pajamos tik iš darbo užmokesčio, 100.000-asis pagal pajamas gyventojas „į rankas“ kas mėnesį gauna 1.245 Eur.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“7b2ac033-1fa0-4ab1-9cf2-304e3978639f“ prefix=“8HX“ format=“interactive“ title=“gyventojų pajamos 2017 m.“]

Lietuvoje gyvena 2,8 mln. žmonių – apie 2 mln. gyventojų amžius viršija 25 metus. VMI lentelėje 500.000 gyventojo apmokestinamosios pajamos per mėnesį siekė 724 Eur. Vadinasi, apie 1,5 mln. suaugusiųjų Lietuvoje gauna mažiau kaip 700 Eur per mėnesį.

Tiesa, per 2018 m. vidutinis darbo užmokestis išaugo 10%. Dar reikia atsižvelgti ir į šešėlinės ekonomikos dydį. Pagal atnaujintą prof. Friedricho Schneiderio metodiką atliktas šešėlio tyrimas parodė, kad 2018 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje per metus sumažėjo 0,6 proc. punkto ir šiuo metu sudaro 14,9% BVP. Pagal ankstesnius jo skaičiavimus, t. y. senesnę metodiką, šešėlis siektų 23%, kai 2017 m. jis buvo 23,8%.

Atnaujintoje metodikoje buvo eliminuota dalis paslaugų, kurias gyventojai suteikia patys sau arba tai padaro jų draugai ar giminaičiai.

Vilius Šapoka, finansų ministras, sako, kad pernelyg didelis darbo apmokestinimas yra viena priežasčių, kad žmonės stengiasi daug ką padaryti patys: įsivesti elektrą ar imtis kitų darbų.

„Tai ypač populiaru buvo sovietmečiu, tačiau tokie įpročiai mažina darbo našumą, – komentuoja ministras Šapoka. – Tai viena priežasčių, kodėl mažiname darbo jėgos apmokestinimą.“

Prof. Schneideris į šešėlį taip pat neįskaičiuoja nelegalios veiklos, įskaitant kontrabandą, prostituciją ar prekybą narkotikais. Jo šešėlio indekse kontrabanda, kitos nelegalios veiklos sudaro tik nedidelę dalį (iki 2,5% BVP). Didžiausią šešėlio dalį (apie 2/3 išvestinio rodiklio) sudaro atlyginimai vokeliuose.

Tokio šešėlio pasekmė – mažesnis Lietuvos BVP perskirstymas ir gerokai mažesnės išlaidos socialinėms reikmėms už Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko ekonomistas, pažymi, kad ES BVP perskirstymo vidurkis siekia 45%, o Lietuvos – 33%. Liūto dalį šio skirtumo – apie 8 procentinius punktus (p.p.) – sudaro mažesnės „Sodros“ pensijos, skurdesnės nedarbo išmokos, mažesnės išmokos už vaikus.

Mažas našumas

Mažą darbo užmokestį lemia tai, kad didesnė dalis Lietuvos pramonės nėra labai naši, dalis verslų nenoriai lipa ant aukštesnės našumo pakopos.

„Kai regione atsiranda inovatyvių, našių įmonių, mokančių gerus atlyginimus, kitos to regiono įmonės nori nenori privalės keistis. Jos turės pasirinkti vieną iš dviejų: pradėti gaminti tokią produkciją ir taip efektyviai, kad būtų konkurencingos tarptautinėse rinkose už tarptautinę kainą, arba užsidaryti, nes pigių darbuotojų joms nebeliks“, – tvirtina Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas.

Ponas Jaskelevičius įsitikinęs, kad darbo jėgos regionuose netrūksta, tik šią problemą dirbtinai eskaluoja tie verslininkai, kurie nenori mokėti arba, dirbdami nenašiai, nepajėgia mokėti didesnių atlyginimų.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 2

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 7

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 11

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 6

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 22

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 5

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Kas geriau: indeksuojama „Sodros“ pensija ar fiksuotas anuitetas  Premium 10

Per pastarąjį pusmetį daugiau nei 200.000 gyventojų sustabdė kaupimą antroje pensijų sistemos pakopoje. Šie...

Finansai
2019.07.16
Su programėle „Swedbank“ susidorojo, laukia konkurentų sąskaitų integravimas Premium 18

Šiandien „Swedbank“ pristato atsiskaitymų galimybę dėvimais „Garmin“ ir „Fitbit“ įrenginiais. Bankas pasirašė...

Paslaugos
2019.07.16
Kiek skolintis būstui yra protinga Premium 57

Būsto įperkamumui viršijant rekordus, o palūkanoms dar ilgai žadant būti rekordiškai žemoms, gyventojams gali...

Rinkos
2019.07.15
Kad prievolė nuomotis patalpas netaptų priedanga melžti valstybę  1

Seimas praėjusią savaitę priėmė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir kitų susijusių įstatymų pataisas,...

Finansai
2019.07.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau