Atpažinti vidinį sukčiautoją įmonėje nelengva, bet įmanoma

Publikuota: 2018-12-20
Rūta Jašinskienė, NRD Cyber Security, technologinių kibernetinės gynybos konsultacijų bei reagavimo į saugumo incidentus įmonės žvalgybos analitikos ekspertė ir dėstytoja.
Rūta Jašinskienė, NRD Cyber Security, technologinių kibernetinės gynybos konsultacijų bei reagavimo į saugumo incidentus įmonės žvalgybos analitikos ekspertė ir dėstytoja.

Kas galėtų patvirtinti ar paneigti, kad tarp jūsų bendradarbių nėra sukčių? Net 75-80 proc. visų sukčiavimo incidentų padaroma iš vidaus, t.y. prie to prisideda darbuotojai. Vidinių nusikaltėlių siekiai gali būti įvairūs – nusitaikoma ne tik į įmonės finansus, bet ir į duomenis, kurie gali būti tiek parduodami, tiek nutekinami konkurentams. Duomenis vogti tampa itin populiaru, nes informacija, tokia kaip tapatybės dokumentų kopijos, yra itin patraukli ir paklausi prekė - juodojoje rinkoje vienas toks įrašas vertas apie 17.50 eurų. Kuo organizacija didesnė – tuo daugiau tokių duomenų galima nutekinti, o vagystės nesimato, nes jokio aiškaus praradimo įmonė tarsi nepatiria ir neretai apie tai net nežino. Kodėl taip sunku identifikuoti vidinį sukčiavimą? Nes vidiniai sukčiai (angl. fraudster) – įmonės darbuotojai, kuriuos dėl sukčiavimo įtartumėte mažiausiai.

Tipinis sukčius – be akių raiščio ir juodo apsiausto

Į nuotraukų ir paveiksliukų paieškų sistemas suvedus „sukčius“ arba „fraudster“, rezultatai rodys grynais pinigais bemojuojantį vyruką su tamsiu apsiaustu arba raiščiu ant akių. Dauguma žmonių taip ir įsivaizduoja sukčių – iškart įtartiną, savo išvaizda labai išsiskiriantį „tipelį“.  Tačiau šis įvaizdis labai toli nuo realybės – greičiausiai savo aplinkoje turite sukčių, bet jų net neįtariate. Tipinis sukčiaus portretas, anot vienos didžiausių audito ir konsultavimo įmonių KPMG, tai – 36-46 amžiaus vyras, dirbantis organizacijoje daugiau nei 5 metus, užimantis vadovaujančias pareigas finansų arba pardavimų padaliniuose arba net esantis įmonės vadovybėje. Paradoksalu, tačiau sukčiai pasižymi nepriekaištinga reputacija, o, prieš pradedami dirbti organizacijoje, didžioji dauguma net negalvojo apie vagystę. Tad kas paskatina darbuotojus vogti iš savo darbovietės?

nuotrauka::1 left

Sociologas ir kriminologas Donaldas R. Cressey (Donald R. Cressey), atlikęs daugybę apklausų ir tyrimų su nuo vidinių vagysčių nukentėjusiomis organizacijomis bei jas apšvarinusiais darbuotojais, sukčiavimui paaiškinti pasiūlė naudoti Froido (Sigmund Freud) trikampį. Jį sudaro trys ašys: vidinis motyvas/pagrindimas, pavyzdžiui: jausmas, kad darbuotojas atiduoda organizacijai kur kas daugiau nei yra įvertinamas; galimybės/ žinios, pavyzdžiui: organizacijos procesų išmanymas arba prieiga prie sistemų; spaudimas – finansiniai ar emociniai dirgikliai, kurie išprovokuoja asmenį nusikalsti, tokie kaip spaudimas pasiekti metinius planus ar užgriuvę finansiniai sunkumai. Taigi, kai emociškai pažeidžiamas, nemažai laiko įmonėje ar įstaigoje pradirbęs žmogus pasijaučia vertinamas nepakankamai bei krenta jo motyvacija bei lojalumo lygis, jis gali pasinaudoti jam prieinamais resursais savo naudai. Opiausia, kad apetitas ateina bevalgant - net 96 proc. nesustoja po pirmo sėkmingo sukčiavimo. Tad kaip atpažinti vidinį sukčių?

Ieškokite „raudonų vėliavėlių“

Vieni sukčiai net nebando slėpti nusikalstamo elgesio ar kažkaip dangstyti savo motyvų, priešingai – mėgaujasi „aš galiu“ aspektu. Kiti mano, kad jų niekas neįtars arba nusikaltimas liks nepastebėtas. Geroji praktika rodo, kad 85 proc. identifikuotų vidinių sukčių, turėjo aiškiai matomus signalus, taip vadinamas „raudonas vėliavėles“[1]. Įmonės dažnai neįvertina kokie vidinio sukčiavimo tikimybei ir žalai mažinti svarbūs gali būti jų turimi ir kaupiami duomenys. Tačiau, kad įžvelgtumėte „raudonąsias vėliavėles“, svarbu tinkamai „įdarbinti“ turimą informaciją – išanalizuoti sąsajas, tendencijas bei neįprastos elgsenos pavyzdžius ir pasirinkti tinkamą būdą struktūruotai ir suprantamai juos pateikti bei interpretuoti. Sertifikuotų Sukčiavimo Egzaminuotojų Asociacijos 2018 m. ataskaitoje teigiama, kad monitoringo ir analizės sistema organizacijoje gali net perpus sumažinti sukčiavimo identifikavimo laiką ir patiriamą žalą[2].

Ta pati informacija, pateikta skirtingu formatu: tekstu, schema ar paveikslėliu, gali pasiūlyti į situaciją pažvelgti iš skirtingų perspektyvų ir įžvelgti tam tikras sąsajas. Apjungę iš pirmo žvilgsnio skirtingus duomenis iš įvairių šaltinių, gausime pilną ir aiškų vaizdą, kurio analizė suteiks galimybę identifikuoti priežastinius ryšius tarp disponuojamų duomenų. Deja, nėra vieno metodo, kuris tiktų visoms užduotims, tačiau technologiniai sprendimai gali padėti greičiau ir efektyviau susieti skirtingą informaciją. Įvairių įrankių pagalba, tokių kaip, pavyzdžiui, IBM i2 Analyst Notebook, galima visus duomenis ir jų sąsajas matyti struktūruotai viename duomenų žemėlapyje, o tai ženkliai palengvina ir pagreitina informacijos suvokimą. „Rankiniu būdu“ būtų sunku greitai išanalizuoti kelių mėnesių skyriaus darbuotojų elgseną: kada ateina į darbą, kokiu laiku dažniau siunčia elektroninius laiškus partneriams, kokius klientus aptarnauja ir kokie sandoriai jiems būdingi, ar per atostogas jungiasi prie darbinio serverio ir pan. Kodėl greitis toks svarbus? Skaičiuojama, kad vidutiniškai sukčiavimas iki identifikavimo trunka 16 mėnesių ir vidutinė to žala siekia 114.000 eurų[2], o tada sukčiaus ir pėdos jau būna ataušusios.

Vidiniai sukčiai organizacijose visai nepanašūs į stereotipinius nusikaltėlius, todėl juos identifikuoti iš pirmo žvilgsnio yra be galo sunku. Tyrimai rodo, kad sparčiai mažėja darbuotojų lojalumas įmonei, kurioje jie dirba[3], ir tai itin didina vidinio sukčiavimo riziką. Efektyvus būdas atpažinti vidinius sukčius – pasitelkti turimus duomenis ir jų analizę, ieškoti sąsajų, tendencijų bei neįprastų veiksmų. Kuo šis procesas įvairiapusiškesnis – tuo bus lengviau interpretuoti rezultatus ir priimti sprendimus, o technologiniai analizės įrankiai gali itin pagreitinti analizės eigą.

nuotrauka::2 nocrop

Apie autorių: Rūta Jašinskienė yra NRD Cyber Security, technologinių kibernetinės gynybos konsultacijų bei reagavimo į saugumo incidentus įmonės žvalgybos analitikos ekspertė ir dėstytoja. Rūta turi sukaupusi ilgametę tarptautinio policijos bendradarbiavimo bei tyrimų, žvalgybos stebėjimo, taktinės ir strateginės analizės patirtį.

[1] Breach Level Index informacija

[2] ACFE „Report to the Nations. 2018 Global Study on Occupational Fraud and Abuse“

[3] http://knowledge.wharton.upenn.edu/article/declining-employee-loyalty-a-casualty-of-the-new-workplace/

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Deutsche Bank“ svarsto panaikinti 20.000 darbo vietų

Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ svarsto sumažinti savo darbo jėgą daugiau nei penktadaliu, arba 20.000,...

Vadyba
10:23
II pakopoje asmuo iš tikrųjų kaupti skiria nuo 5,7% iki 8% Premium 15

Kaupiantis II pensijų pakopoje maksimaliai į fondus perveda 3% atlyginimo prieš mokesčius. Skaičiuojant nuo...

Finansai
05:45
G. Depardieu vengia mokesčių ir Rusijoje 1

Rusijos mokesčių administratoriui teko kuriam laikui užblokuoti prancūzų aktoriaus Gerardo Depardieu...

Verslo aplinka
2019.06.30
PVM atotrūkis: pilkas – nebūtinai vilkas 4

„Pilkas – ne vilkas, ilgaausis – ne kiškis, su kanopom – ne arklys, kas?“ – klausia liaudies mįslė. Lietuviui...

Verslo aplinka
2019.06.30
Bankui nepavyko „nubausti“ kreditą anksčiau grąžinusio kliento 8

Lietuvos gyventojai, kredito įstaigoje paėmę vartojimo kreditą ir per 14 dienų ar greičiau dėl jo...

Rinkos
2019.06.29
Mokesčių amnestijos nauda – bent 28 mln. Eur 3

Šimtai gyventojų ir įmonių pasinaudojo unikalia galimybe deklaruoti praeityje pamirštas ar nuslėptas pajamas...

Finansai
2019.06.29
Estų reikalavimu A. Šikštos bendrovės akcijos parduodamos varžytinėse 8

Estijos bendrovė „Viridis Invest“ iš Arūno Šikštos reikalauja daugiau nei 800.000 Eur. Areštuotos akcijos...

Finansai
2019.06.28
Prekiniai limitai: „Maximai“ prekių skolon saugu parduoti už 1,5 mln. Eur Premium 2

Didžiausiems verslams Lietuvoje vienas tiekėjas skolon gali parduoti prekių ir paslaugų už 1,5 mln. Eur. Kita...

Finansai
2019.06.28
K. Mažeika: 5% mokesčio nemokės smulkūs miškų savininkai ir įsipareigoję nekirsti miško   6

Smulkiausi miškų savininkai ir naudos iš savo miškų negaunantys asmenys neturės mokėti privataus miško...

Finansai
2019.06.27
„Swedbank“ klientas siuntė pinigus Dubajaus princui, nusiuntė sukčiams: susigrąžinti nepavyko 52

Lietuvos piliečiui E.S. nepavyko su Lietuvos banko pagalba iš Lietuvos „Swedbank“ išsireikalauti 22.700 USD,...

Rinkos
2019.06.27
Ekonomistas: Lietuvos bankai priversti atlikti ECB vaidmenį 21

Lietuvoje pasigirstant priekaištams dėl pernelyg aukštų ir didinamų palūkanų už paskolas, bankų ekonomistai...

Rinkos
2019.06.27
Suskaičiavo, kiek šiemet uždirbo gyvenimo ciklo pensijų fondai  Premium 6

Per penkis metų mėnesius daugiausiai, arba vidutiniškai 8,41% uždirbo jauniausio 17-23 metų amžiaus...

Finansai
2019.06.27
Trečią kartą patikino: „Revolut“ grėsmės nekelia 57

Strateginių įmonių sandorius tirianti vyriausybinė komisija dar kartą, jau trečią, ištyrė Jungtinės...

Rinkos
2019.06.27
E. važtaraščiai parodė, kas įsigyja prekių, bet nedeklaruoja pajamų 7

VMI patikrino didelius kiekius automobilių dalių įsigyjančius gyventojus ir įmones. Po šių veiksmų šeši...

Gazelė
2019.06.27
Kredito unija „Magnus” suteikė 3 mln. eurų paskolą projektui „Elija” vystyti Verslo tribūna

Vilniuje aktyviai veikianti kredito unija „Magnus” suteikė 3 mln. eurų paskolą nekilnojamojo turto projekto...

Finansai
2019.06.27
Ar darbdavys gali išsiųsti darbuotoją atostogauti privalomai?  Verslo tribūna 3

Ar darbdavys gali išsiųsti darbuotoją atostogauti privalomai? Ar gali darbuotojas atsisakyti eiti...

Vadyba
2019.06.27
Parduodant kriptovaliutą, reikės nustatyti tapatybę Premium 6

Jeigu klientas nori parduoti ar pirkti kriptovaliutos, kurios vertė siekia 1.000 Eur ar daugiau, keityklai...

Finansai
2019.06.27
FNTT: per e.mokėjimo įstaigą galimai išplauta 9 mln. Eur 11

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įtaria, kad neteisėtai pasinaudojus suklastotais dokumentais...

Finansai
2019.06.26
V. Šapoka: neketiname veltis į akcizų karus su Estija ir Latvija 17

Lietuva neketina sekti Estijos bei Latvijos pavyzdžiu ir sumažinti akcizus visiems arba daliai alkoholinių...

Finansai
2019.06.26
V. Šapoka: dalindami pažadus 2020-iesiems turime būti konservatyvesni 1

Lietuva, siekdama didinti žmonių pajamas, privalo spartinti švietimo, sveikatos ir inovacijų politikos...

Finansai
2019.06.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau