Atpažinti vidinį sukčiautoją įmonėje nelengva, bet įmanoma

Publikuota: 2018-12-20
Rūta Jašinskienė, NRD Cyber Security, technologinių kibernetinės gynybos konsultacijų bei reagavimo į saugumo incidentus įmonės žvalgybos analitikos ekspertė ir dėstytoja.
Rūta Jašinskienė, NRD Cyber Security, technologinių kibernetinės gynybos konsultacijų bei reagavimo į saugumo incidentus įmonės žvalgybos analitikos ekspertė ir dėstytoja.

Kas galėtų patvirtinti ar paneigti, kad tarp jūsų bendradarbių nėra sukčių? Net 75-80 proc. visų sukčiavimo incidentų padaroma iš vidaus, t.y. prie to prisideda darbuotojai. Vidinių nusikaltėlių siekiai gali būti įvairūs – nusitaikoma ne tik į įmonės finansus, bet ir į duomenis, kurie gali būti tiek parduodami, tiek nutekinami konkurentams. Duomenis vogti tampa itin populiaru, nes informacija, tokia kaip tapatybės dokumentų kopijos, yra itin patraukli ir paklausi prekė - juodojoje rinkoje vienas toks įrašas vertas apie 17.50 eurų. Kuo organizacija didesnė – tuo daugiau tokių duomenų galima nutekinti, o vagystės nesimato, nes jokio aiškaus praradimo įmonė tarsi nepatiria ir neretai apie tai net nežino. Kodėl taip sunku identifikuoti vidinį sukčiavimą? Nes vidiniai sukčiai (angl. fraudster) – įmonės darbuotojai, kuriuos dėl sukčiavimo įtartumėte mažiausiai.

Tipinis sukčius – be akių raiščio ir juodo apsiausto

Į nuotraukų ir paveiksliukų paieškų sistemas suvedus „sukčius“ arba „fraudster“, rezultatai rodys grynais pinigais bemojuojantį vyruką su tamsiu apsiaustu arba raiščiu ant akių. Dauguma žmonių taip ir įsivaizduoja sukčių – iškart įtartiną, savo išvaizda labai išsiskiriantį „tipelį“.  Tačiau šis įvaizdis labai toli nuo realybės – greičiausiai savo aplinkoje turite sukčių, bet jų net neįtariate. Tipinis sukčiaus portretas, anot vienos didžiausių audito ir konsultavimo įmonių KPMG, tai – 36-46 amžiaus vyras, dirbantis organizacijoje daugiau nei 5 metus, užimantis vadovaujančias pareigas finansų arba pardavimų padaliniuose arba net esantis įmonės vadovybėje. Paradoksalu, tačiau sukčiai pasižymi nepriekaištinga reputacija, o, prieš pradedami dirbti organizacijoje, didžioji dauguma net negalvojo apie vagystę. Tad kas paskatina darbuotojus vogti iš savo darbovietės?

nuotrauka::1 left

Sociologas ir kriminologas Donaldas R. Cressey (Donald R. Cressey), atlikęs daugybę apklausų ir tyrimų su nuo vidinių vagysčių nukentėjusiomis organizacijomis bei jas apšvarinusiais darbuotojais, sukčiavimui paaiškinti pasiūlė naudoti Froido (Sigmund Freud) trikampį. Jį sudaro trys ašys: vidinis motyvas/pagrindimas, pavyzdžiui: jausmas, kad darbuotojas atiduoda organizacijai kur kas daugiau nei yra įvertinamas; galimybės/ žinios, pavyzdžiui: organizacijos procesų išmanymas arba prieiga prie sistemų; spaudimas – finansiniai ar emociniai dirgikliai, kurie išprovokuoja asmenį nusikalsti, tokie kaip spaudimas pasiekti metinius planus ar užgriuvę finansiniai sunkumai. Taigi, kai emociškai pažeidžiamas, nemažai laiko įmonėje ar įstaigoje pradirbęs žmogus pasijaučia vertinamas nepakankamai bei krenta jo motyvacija bei lojalumo lygis, jis gali pasinaudoti jam prieinamais resursais savo naudai. Opiausia, kad apetitas ateina bevalgant - net 96 proc. nesustoja po pirmo sėkmingo sukčiavimo. Tad kaip atpažinti vidinį sukčių?

Ieškokite „raudonų vėliavėlių“

Vieni sukčiai net nebando slėpti nusikalstamo elgesio ar kažkaip dangstyti savo motyvų, priešingai – mėgaujasi „aš galiu“ aspektu. Kiti mano, kad jų niekas neįtars arba nusikaltimas liks nepastebėtas. Geroji praktika rodo, kad 85 proc. identifikuotų vidinių sukčių, turėjo aiškiai matomus signalus, taip vadinamas „raudonas vėliavėles“[1]. Įmonės dažnai neįvertina kokie vidinio sukčiavimo tikimybei ir žalai mažinti svarbūs gali būti jų turimi ir kaupiami duomenys. Tačiau, kad įžvelgtumėte „raudonąsias vėliavėles“, svarbu tinkamai „įdarbinti“ turimą informaciją – išanalizuoti sąsajas, tendencijas bei neįprastos elgsenos pavyzdžius ir pasirinkti tinkamą būdą struktūruotai ir suprantamai juos pateikti bei interpretuoti. Sertifikuotų Sukčiavimo Egzaminuotojų Asociacijos 2018 m. ataskaitoje teigiama, kad monitoringo ir analizės sistema organizacijoje gali net perpus sumažinti sukčiavimo identifikavimo laiką ir patiriamą žalą[2].

Ta pati informacija, pateikta skirtingu formatu: tekstu, schema ar paveikslėliu, gali pasiūlyti į situaciją pažvelgti iš skirtingų perspektyvų ir įžvelgti tam tikras sąsajas. Apjungę iš pirmo žvilgsnio skirtingus duomenis iš įvairių šaltinių, gausime pilną ir aiškų vaizdą, kurio analizė suteiks galimybę identifikuoti priežastinius ryšius tarp disponuojamų duomenų. Deja, nėra vieno metodo, kuris tiktų visoms užduotims, tačiau technologiniai sprendimai gali padėti greičiau ir efektyviau susieti skirtingą informaciją. Įvairių įrankių pagalba, tokių kaip, pavyzdžiui, IBM i2 Analyst Notebook, galima visus duomenis ir jų sąsajas matyti struktūruotai viename duomenų žemėlapyje, o tai ženkliai palengvina ir pagreitina informacijos suvokimą. „Rankiniu būdu“ būtų sunku greitai išanalizuoti kelių mėnesių skyriaus darbuotojų elgseną: kada ateina į darbą, kokiu laiku dažniau siunčia elektroninius laiškus partneriams, kokius klientus aptarnauja ir kokie sandoriai jiems būdingi, ar per atostogas jungiasi prie darbinio serverio ir pan. Kodėl greitis toks svarbus? Skaičiuojama, kad vidutiniškai sukčiavimas iki identifikavimo trunka 16 mėnesių ir vidutinė to žala siekia 114.000 eurų[2], o tada sukčiaus ir pėdos jau būna ataušusios.

Vidiniai sukčiai organizacijose visai nepanašūs į stereotipinius nusikaltėlius, todėl juos identifikuoti iš pirmo žvilgsnio yra be galo sunku. Tyrimai rodo, kad sparčiai mažėja darbuotojų lojalumas įmonei, kurioje jie dirba[3], ir tai itin didina vidinio sukčiavimo riziką. Efektyvus būdas atpažinti vidinius sukčius – pasitelkti turimus duomenis ir jų analizę, ieškoti sąsajų, tendencijų bei neįprastų veiksmų. Kuo šis procesas įvairiapusiškesnis – tuo bus lengviau interpretuoti rezultatus ir priimti sprendimus, o technologiniai analizės įrankiai gali itin pagreitinti analizės eigą.

nuotrauka::2 nocrop

Apie autorių: Rūta Jašinskienė yra NRD Cyber Security, technologinių kibernetinės gynybos konsultacijų bei reagavimo į saugumo incidentus įmonės žvalgybos analitikos ekspertė ir dėstytoja. Rūta turi sukaupusi ilgametę tarptautinio policijos bendradarbiavimo bei tyrimų, žvalgybos stebėjimo, taktinės ir strateginės analizės patirtį.

[1] Breach Level Index informacija

[2] ACFE „Report to the Nations. 2018 Global Study on Occupational Fraud and Abuse“

[3] http://knowledge.wharton.upenn.edu/article/declining-employee-loyalty-a-casualty-of-the-new-workplace/

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Išsamiai: kiek kam didėja pajamos 2019 m.

Mokesčių ir pensijų reforma labiausiai padidins tokių darbuotojų pajamas po mokesčių, kurie pasirinks...

Finansai
10:00
Ekonomistai: mokesčių pakeitimai padidins pajamas, bet būtinos reformos 22

Dauguma ekonomistų sako, kad sausį įsigaliojantys mokesčių pakeitimai pagerins žmonių gyvenimą, nes padidins...

Finansai
2018.12.31
Suomių mokesčių administratorius: ir Kalėdų seneliai turi mokėti mokesčius 1

Prieš prasidedant kalėdiniam šurmuliui Suomijos mokesčių administratorius įspėjo, kad laisvai samdomi Kalėdų...

Verslo aplinka
2018.12.30
Ekspertų apklausa: kurie 2018 m. ekonomikos įvykiai buvo svarbiausi 5

Svarbiausias 2018-ųjų Lietuvos ekonominis įvykis buvo šalies tapimas Ekonominio bendradarbiavimo o ir plėtros...

Verslo aplinka
2018.12.28
11 mėnesių centrinės valdžios perviršis – 377 mln. Eur

Finansų ministerijos duomenimis, 2018 metų sausio-lapkričio mėnesių centrinės valdžios perviršis buvo 377,3...

Finansai
2018.12.28
II pensijų pakopoje galima kaupti ir didesnėmis sumomis 7

Antroje pensijų pakopoje galima kaupti ir didesnėmis sumomis nei 3% nuo atlyginimo – 3% viršijančioms įmokoms...

Finansai
2018.12.28
Iki, 2018 metai, sveiki, dar įdomesni 2019 metai! 1

Devynerius metus iš eilės auganti Lietuvos ekonomika įpratino mus prie tokių teigiamų žodžių kaip „augti“,...

Finansai
2018.12.28
ES direktyvoje – baigtinis įrodymų sąrašas taikant 0% PVM Premium

Europos Sąjungos Taryba patvirtino „greitus“ PVM direktyvos pataisymus, kurie palengvins verslui 0% PVM...

Finansai
2018.12.28
2019 m. laukia 30 mokesčių pakeitimų, amnestija ir gėdos stulpas 15

Kitais metais laukia mažesnė mokesčių našta darbo užmokesčiui, kitokių pajamų mokesčių lengvatų. Taip pat bus...

Finansai
2018.12.28
„Sodra“ vaiko priežiūros išmokas už gruodį išmoka anksčiau 2

Tėvams „Sodra“ nusprendė anksčiau išmokėti vaiko priežiūros išmokas už gruodį, todėl šį mėnesį šeimos išmokų...

Finansai
2018.12.27
Tarp Baltijos šalių daugiausiai būstui planuoja skolintis Lietuvoje 3

Lietuviai palankiausiai iš Baltijos šalių gyventojų žiūri į skolinimąsi ir planuoja daugiausiai skolintis...

Finansai
2018.12.27
Didžiausia algų mediana Lietuvoje lapkritį – virš 10.000 Eur

Nauji „Sodros“ duomenys parodo, kuriose įmonėse vyravo didžiausios atlyginimų medianos lapkritį.

Vadyba
2018.12.27
Mokesčių amnestija galios ne visiems 3

Pirmąjį kitų metų pusmetį gyventojai ir įmonės galės nebaudžiami deklaruoti pamirštus sumokėti ar nuslėptus...

Finansai
2018.12.27
Svarbiausi mokesčių pokyčiai: prekybos sektoriui 2019 m. bus sunkūs Premium 1

Ateinančiais metais prekybos sektoriuje bus labai daug pasikeitimų, verslui tai bus sunkus laikas. Vien jau...

„Sodra“ prašo pranešimus apie darbo pradžią pateikti anksčiau 3

„Sodra“ rengiasi įmokų ir pensijų socialinio draudimo pokyčiams kitų metų pradžioje ir informacinėse...

Finansai
2018.12.21
Traukiasi Vilniaus apskrities VMI viršininkė

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Glumbakienė savo noru pasitraukė iš...

Finansai
2018.12.21
Suraskite save: 1-ojo, 1.000-ojo, 500.000-ojo gyventojo pajamos 36

Gyventojų apmokestinamųjų pajamų pjūvis rodo, kad pirmieji dešimt gyventojų per metus gavo virš 1 mln. Eur...

Finansai
2018.12.21
Lietuva apsisprendė dėl 60% ES lėšų iš 2014–2020 m. fondų

Į Europos ekonomiką iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų investuota 405 mlrd. Eur. Lietuva atsilieka...

Finansai
2018.12.20
Pakoreguota būsto kredito netesybų tvarka 3

Seimas pakoregavo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatas, susijusias su netesybomis.

Verslo aplinka
2018.12.20
Prezidentė pasirašė 2019 m. valstybės biudžetą 4

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtą 2019 m. valstybės biudžetą.

Verslo aplinka
2018.12.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau