M. Dubnikovas: ekonominė padėtis Lietuvos regionuose – ne beviltiška

„Pasienio ruožai atitrūksta ir matome, kad yra rizika, jog pas mus formuojasi finansinės ekonominės dykros. Ir tos dykros tikrai nėra į naudą. Tai skatina šių rajonų susitraukimą. Pasiekti kritiniai taškai. Žmonės nebemato prasmės likti šiuose regionuose. Yra uždaromos mokyklos, darosi sunku išlaikyti infrastruktūrą“, – banko „Citadele“ inicijuotam tyrimui „Verslo kliūčių žemėlapis“ skirtoje spaudos konferencijoje teigė p. Dubnikovas.

Verslui nepalankiose vietose p. Dubnikovas siūlo skatinti žmonių mobilumą, kai jie gyvena ir dirba skirtingose vietose. 

„Lietuvoje mobilumo skatinimas galėtų išspręsti ekonomines problemas. 50–60 km judėjimas nėra sudėtingas procesas. Galima gyventi kažkur rajone, gamtoje, vietoje, kuri tau miela, bet dirbti ekonomiškai palankioje aplinkoje“, – sakė jis. 

Anot jo, būtina skatinti, kad žmonės migruotų ne iš šalies, o jos viduje, juo labiau, kad Lietuvos ekonominiuose centruose yra juntamas darbo jėgos trūkumas.

„Mobilumas turi būti didinamas investuojant į infrastruktūrą bei gerinant viešąsias susisiekimo paslaugas. Kitas aspektas, žmonės turi būti šviečiami, kad gali judėti ir migruoti į kitus miestus“, – teigė p. Dubnikovas. 

Giedrė Kubiliūnienė, „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė, teigė, kad verslo aplinka šalyje yra gerėjanti, tačiau statistika rodo, kad verslui nepalankių vietovių daugėja. 

„Prasčiausia verslo aplinka yra šiaurinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyje. Tai yra pasienio ruožo zonos. Gyventojai ten išvyksta į kitus miestus išleisti pinigų ir verslininkams ten konkuruoti yra žymiai sunkiau“, – pranešime teigė p. Kubiliūnienė.

Anot p. Dubnikovo, Lietuvoje formuojasi trys ekonominiai centrai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.

„Jų nėra daug, bet reikia vertinti teigiamai, kad jie išsidėstę tolygiai po visą Lietuvą“, – sakė jis. 

Verslui palankiausia vieta, pasak tyrimo, yra Neringa (verslo laisvės indeksas – 156%). Toliau rikiuojasi Vilnius, Palanga, Kaunas ir Klaipėda – atitinkamai 137%, 134%, 119% ir 115%. 

Labiausiai reitinge per metus krito Druskininkai – iš 5-tos į 22 vietą. Regione neaugo arba mažėjo įmonių skaičius.

„Įdomus dalykas, kad valdžia verslo darymo galimybes Lietuvoje vertina kone perpus geriau nei patys verslininkai“, – spaudos konferencijoje sakė p. Kubiliūnienė.

Jos teigimu, didžiausios grėsmės verslui šiandien yra emigracija bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Nauja grėsmė, kurios Lietuvos verslininkai niekada neminėjo – prekybos karai.