Kas tai? Eksperto įžvalgos

Pritarta naujiems kolektyvinių investavimo subjektų ir jų valdytojų veiklą reglamentuojantiems teisės aktų projektams

Publikuota: 2018-12-17

Lietuvos Respublikos finansų ministerija kartu su Lietuvos banku peržiūrėjo kolektyvinių investavimo subjektų teisinį reguliavimą ir po konsultacijų su suinteresuotais finansų rinkos dalyviais parengė bei pateikė tvirtinti naujus kolektyvinių investavimo subjektų ir jų valdytojų veiklą reglamentuojančius teisės aktų projektus[i], kuriems Seimas bendru sutarimu pritarė gruodžio 11 d.

Įsigaliojus naujiesiems teisės aktams, tikimasi aiškesnio bei lankstesnio teisinio reguliavimo, kuriuo bus išplėstas galimų turto saugotojų sąrašas, numatyta daugiau išimčių iš akcinių bendrovių įstatymo, supaprastinta veiklos ir licencijų išdavimo procedūra, aiškiau apibrėžti investuotojams taikytini reikalavimai. Tikimasi, kad visa tai palengvins rinkos dalyvių naštą bei prisidės prie kapitalo rinkos plėtros ir atvers naujas galimybes investicinėms bendrovėms ar investiciniams fondams Lietuvoje platinti savo investicinius produktus.

Teisinio reglamentavimo pokyčiai

Naujaisiais teisės aktais bus pakeisti reikalavimai, taikomi investicinėms bendrovėms priklausomai nuo to, ar investicinės bendrovės valdymas bus perduodamas valdymo įmonei.

Jei investicinės bendrovės valdymas nebus perduodamas valdymo įmonei, įsigaliojus įstatymui investicinės bendrovės, veikiančios pagal Kolektyvinių investavimo subjektų įstatymą (toliau - KISĮ) ar Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą (toliau -  AKISVĮ), privalės pačios gauti veiklos licenciją. Tuo tarpu veiklos leidimas investicinei bendrovei bus privalomas, jeigu ši veiks pagal informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų įstatymą (toliau - IISKISĮ).

Siekiant užtikrinti teisinio reglamentavimo aiškumą, investicinė bendrovė, kurios valdymas nebus perduodamas valdymo įmonei, nuo šiol vadinsis „investicine bendrove-valdytoja“. Kai investicinės bendrovės valdymas nėra perduodamas valdymo įmonei, investicinėje bendrovėje sudaromi valdymo organai, kurie priima sprendimus kasdienio valdymo klausimais (investicinė bendrovė valdo pati save). Kai investicinės bendrovės valdymas perduodamas valdymo įmonei, jai su atitinkamais pakeitimais bus taikomi investicinio fondo steigimo dokumentams, steigimui bei veiklai taikomi reikalavimai.

Naujaisiais įstatymais kolektyviniams investavimo subjektams ir jų valdytojams pastebimai sumažinta administracinė našta,  atsisakyta perteklinio reikalavimo pateikti tam tikrų sričių tvarkų aprašus, sutartis su trečiaisiais asmenimis bei standartinius dokumentus, kurių turinys neaktualus vertinant asmens galimybes vykdyti veiklą ar pasikartojančiu turiniu.

Uždarojo tipo kolektyviniams investavimo subjektams, kurių teisinė forma akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, nuo šiol nebus taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatos visa apimtimi, kadangi įstatymais įtvirtintas lankstesnis reguliavimas.

Diskusijos su finansų rinkos dalyviais iškėlė nemažai diskutuotinų klausimų, tokių kaip kapitalo mažinimo mechanizmas, savų akcijų supirkimas ar akcijų išpirkimas bei tokių institutų pritaikomumas KISĮ bei IISKISĮ.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turės galimybę savo valdymo organams (valdymo įmonei arba investicinės bendrovės-valdytojos valdybai) perduoti teisę spręsti dėl investicinės bendrovės įstatinio kapitalo didinimo laikantis atitinkamų teisės aktų nuostatų. Tais atvejais, kai akcijos yra superkamos akcininko reikalavimu, investicinės bendrovės savų akcijų supirkimo tvarka galės būti nustatoma investicinės bendrovės įstatuose, t.y. netaikoma ABĮ nustatyta tvarka. Vertinant tai, kad informacija apie sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo neviršijant investicinės bendrovės įstatuose nurodytos didžiausios sumos, už kurią gali būti pasirašytos akcijos, privalo būti atskleista akcininkams, kadangi nuo to priklauso jų turima akcijų dalis, atitinkamai buvo koreguotos KISĮ ir IISKISĮ nuostatos.

Svarbesni IISKISĮ pakeitimai

Naujuoju IISKISĮ atsisakyta papildomų reikalavimų nustatant informuotojo investuotojo statusą atitinkantį asmenį. Be IISKISĮ numatytų reikalavimų, kurių pagrindu vertinama, ar asmuo gali būti laikomas informuotoju investuotoju, papildomi reikalavimai taip pat buvo numatyti ir Lietuvos banko valdybos 2013 m. liepos 19 d. nutarime Nr. 03-121. Naujuoju IISKISĮ atsisakyta minėtų papildomų reikalavimų, kurie buvo pripažinti pertekliniais bei keliančiais praktinių problemų.

Atitinkamai, informuotaisiais investuotojais galės būti laikomi asmenys, kurių žinias ir patirtį investavimo srityje raštu patvirtins juridinis asmuo, turintis teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje (pvz., finansų maklerių įmonės).

Atsižvelgus į užsienio praktiką bei rinkos iniciatyvas, naujasis IISKISĮ buvo papildytas nuostatomis, kurios suteikia teisę IISKIS turtą investuoti į paskolas. Tiesa, šiuo atveju taikomi papildomi investavimo objekto reikalavimai, susiję su rengiamų dokumentų, papildomos informacijos atskleidimo investicinius sprendimus priimsiančių asmenų kompetencijos vertinimo ir kitais reikalavimais.

Viena svarbesnių IISKISĮ naujovių yra išplėsta asmenų, galinčių būti finansinio turto saugotojais, apimtis. Nuo šiol, IISKIS finansinio turto saugotoju galės būti ne tik bankai, bet ir finansų maklerių įmonės, turinčios teisę teikti finansinių priemonių saugojimo ir klientų sąskaitų administravimo paslaugas. Tiesa, šios finansų maklerių įmonės privalės atitikti tam tikrus papildomus reikalavimus.

Ne mažiau svarbi IISKISĮ atsiradusi nuostata, kuri daro aiškesnį teisinį reguliavimą dėl neviešo investicinių vienetų platinimo ir siūlymo juos įsigyti, kai siekiama veiklos leidimo priežiūros institucijoje. Nuo šiol veiklos leidimo IISKISĮ nurodytai veiklai vykdyti neprivalės gauti įmonė, kuri savo arba jos valdomo subjekto investicinius vienetus, akcijas ar kitus dalyvavimą juridiniame asmenyje patvirtinančius vertybinius popierius arba teises siūlo įsigyti ar įsipareigoti tai padaryti ateityje iš anksto nustatytai ir žinomai asmenų, grupei, taip pat įmonė, kurios, arba jos valdomo subjekto, investicinius vienetus, akcijas ar kitus dalyvavimą juridiniame asmenyje patvirtinančius vertybinius popierius arba teises įsigyja ar įsipareigoja tai padaryti ateityje savo iniciatyva be ankstesnio įmonės kreipimosi į šiuos asmenis su tokiu siūlymu.

Kolektyviniai investavimo subjektai Lietuvoje

Šiuo metu galiojantis kolektyvinių investavimo subjektų teisinis reguliavimas nustato atitinkamų investicinių fondų ar investicinių bendrovių ir jų valdytojų veiklos formas, steigimosi pagrindus, veiklos leidimų ar licencijų išdavimo sąlygas, privalomą pateikti informaciją investuotojams ir t.t. Minėtieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti skirti informuotiesiems investuotojams, profesionaliesiems investuotojams, būti suderintojo arba specialiojo tipo.

Lietuvoje dažniausi ir palankiausią teisinio reglamentavimo pagrindą turi kolektyvinio investavimo subjektai, veikiantys pagal IISKISĮ. Kolektyvinio investavimo subjektas pagal IISKISĮ gali veikti įsteigto investicinio fondo arba investicinės bendrovės forma. Investiciniai fondai ar investicinės bendrovės savo esme taip pat gali būti atvirojo arba uždarojo tipo.

Verstis valdymo įmonės veikla pagal IISKISĮ turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti atitinkamą veiklos leidimą, gautą prieš bendrovei pradedant verstis investicinės bendrovės valdymo veikla. Tuo tarpu investicinės bendrovės, ketinančios veikti pagal IISKISĮ, gali būti akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, tikrosios ūkinės bendrovės ar komanditinės ūkinės bendrijos formos. Būtent pastaroji teisinė forma yra laikoma patraukliausia steigiant kolektyvinio investavimo subjektą dėl ganėtinai lankstaus reguliavimo.

Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, ketinančios gauti valdymo įmonės veiklos leidimą, privalo pateikti Lietuvos bankui prašymą kartu su IISKISĮ nurodytais dokumentais. Valdymo įmonės steigiama investicinė bendrovė savo ruožtu turi gauti atskirą investicinės bendrovės veiklos leidimą (prašymas dėl tokio leidimo išdavimo gali būti pateikiamas kartu su prašymu dėl valdymo įmonės veiklos leidimo išdavimo).

Kreipiantis pritarimo investicinės bendrovės steigimo dokumentams, tarp kitų dokumentų pateikiamas ir prospektas. Prospekto rengti ir teikti neprivalu, jei investicija siūloma iš anksto nustatytai ir žinomai asmenų grupei (angl. private placement - neviešas siūlymas pagal įstatymą). Tokiais atvejais rengiamas laisvos formos investicinės bendrovės prospektas (informacinis memorandumas), gerokai siauresnis negu pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo reikalavimus rengiamą prospektą.

Neviešo siūlymo įnešti įnašą atveju prašymas gauti investicinės bendrovės veiklos leidimą Lietuvos banke gali būti pateiktas jau pradėjus neviešą siūlymą įnešti įnašus, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo investicinės bendrovės įsteigimo dienos.

Pažymėtina, kad valdymo įmonės veiklos leidimas nesuteikia teisės teikti investicinių paslaugų, valdyti KISĮ nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų, pensijų fondų ir verstis kita licencijuojama veikla.

Svarbu pažymėti, kad kolektyvinio investavimo subjektams Lietuvoje taikomas itin palankus mokestinis režimas. Investicinio fondo pajamos, įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, išskyrus iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų gautas bet kokias pajamas ir su investicijomis į tikslines teritorijas susijusias pajamas, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Taigi investicinio fondo pajamos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą neapmokestinamos. Jei investicinė bendrovė gauna  Lietuvos banko leidimą veiklai pagal IISKISĮ ir ji pripažįstama kolektyvinio investavimo subjektu, jai taikomas toks pat mokestinis režimas kaip ir investiciniam fondui. Pažymėtina ir tai, jog kolektyvinio investavimo subjekto (gavusio kolektyvinio investavimo subjekto veiklos leidimą) valdymo paslaugos neapmokestinamos PVM.


[i] Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 pakeitimo įstatymo projektas (IISKISĮ), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymo projektas (KISĮ) ir Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 pakeitimo įstatymo projektas, kurio pavadinimas pakeistas į Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą (AKISVĮ).

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
VMI paaiškino, kaip mokėti NT mokestį 2

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (NTMĮ) pakeitimo įstatymas įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. –...

Finansai
2020.01.03
VMI parengė neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiuokles 1

Valstybinė mokesčių inspekcija parengė mėnesio ir metinę neapmokestinamojo pajamų dydžio 2014–2019 m.

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Registrų centras nutraukia teisinių leidinių leidybą

Registrų centras skaičiuoja, kad atsisakius teisinės literatūros leidybos sutaupys daugiau kaip 100.000 Eur.

Finansai
2020.01.02
Deklaruoti pajamas ir susigrąžinti GPM šiemet padės elektroninio deklaravimo vedlys

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada, kad pajamas gyventojams šiais metais deklaruoti turėtų būti...

Finansai
2020.01.02
2020 m. teisės pasikeitimai: nuo dar vienos nedarbo dienos iki metropoliteno įstatymo Premium

Nuo 2020 m. bankroto bylą juridiniam asmeniui galima iškelti tik tuomet, kai jis negyvybingas. Keičiant...

Finansai
2020.01.02
Nuo 2020 m. vienerių metų pensijos stažas – už 1.007,38 Eur VSD įmokų

Padidėjus minimaliai mėnesinei algai smulkiam verslui didėja minimalios socialinio draudimo įmokos.

Finansai
2020.01.02
VMI paaiškina, kaip apmokestinamos pajamos 2020 m.

Lietuvoje didėja pajamų mokesčio progresyvumas – šiemet pajamos, priklausomai nuo jų dydžio, apmokestinamos...

Finansai
2020.01.02
Kaip pasikeitė pagrindiniai Lietuvos rodikliai 2019 m. 1

2019 m. ką tik pasibaigė, todėl galutinių skaičių, koks vienas ar kitas rodiklis buvo 2019 m. pabaigoje dar...

Finansai
2020.01.01
JK mokėjimų bendrovė „Paymaster24“ kuriasi Lietuvoje

Lietuvoje bendrovę įsteigė Jungtinės Karalystės mokėjimų įmonė „Paymaster24“.

Finansai
2019.12.31
Išsamiai: nuo 2020 m. įsigalioja daugiau kaip 30 mokestinių pakeitimų Premium 1

Nuo 2020 m. perkeliant verslą ar turtą iš Lietuvos reikės sumokėti vadinamąjį išėjimo mokestį, teisininkai ir...

Finansai
2019.12.31
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30
Nuo 2020 m. raudoni šviesoforai užsidegs prie kiekvienos mokesčių mokėjimo klaidos Premium

VMI pradeda nuotolinius bendrovių patikrinimus – bus tikrinamos visos į standartinę apskaitos duomenų...

Finansai
2019.12.30
Dirbu savarankiškai: kaip galiu kaupti pensijai  1

Palyginti su daugiau kaip 1 mln. etatinių darbuotojų, savarankiškai besidarbuojančių žmonių Lietuvoje yra...

Finansai
2019.12.28
Nuo pinigų bado gelbėja kreditų alternatyvos, nuo skurdo – nuosavas būstas  Premium

Seklėjančioje kreditavimo rinkoje galvą kelia alternatyvus finansavimas, o pensininkus nuo skurdo Lietuvoje...

Verslo klasė
2019.12.27
2020 m. keisis motinystės, ligos ir nedarbo išmokos 1

Nuo kitų metų pradžios ūgtels minimalios motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos, nedarbo išmokos,...

Finansai
2019.12.25
LB apklausa: didžiausios rizikos – programišių atakos ir NT rinkos perkaitimas

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija...

Finansai
2019.12.23
Šiaulių banko naujiena investuotojams siunčia tris signalus Premium

Šventinę savaitę užklydusieji į pasyvią Baltijos biržą daugiausiai sukiojosi apie bankų akcijas. Atskiro...

Rinkos
2019.12.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau