Biudžeto projektą opoziciją taršė, premjeras vadino socialiai atsakingu

Publikuota: 2018-11-22
Premjeras Saulius Skvernelis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Premjeras Saulius Skvernelis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas ketvirtadienį pradėjo pirmąjį 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekto svarstymą.

Išklausęs komitetų siūlymus dėl papildomo finansavimo, Seimas grąžino projektą taisyti Vyriausybei. Antrasis biudžeto projekto, į kurį jau bus įtrauktos ir Vyriausybės korekcijos, svarstymas Seime numatytas gruodžio 6 d., o priėmimas – gruodžio 11 dieną.

„2019 m. biudžetas – šalies išsivystymo eigą pakeisiantis biudžetas. Tam ir numatytos visos struktūrinės reformos“, – per pirmąjį biudžeto projekto svarstymą Seime ketvirtadienį kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Jo teigimu, 2019 m. biudžeto projektas sudarytas taip, kad kitąmet būtų nuosekliai sprendžiamos šalyje susikaupusios problemos, iš kurių didžiausia – demografiniai iššūkiai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Anot premjero, struktūrinės reformos kitąmet bus tęsiamos, o tai leis padidinti šalies BVP, bus sukurta per 26.000 naujų darbo vietų.

Ponas Skvernelis tvirtino, kad Vyriausybė toliau laikysis pozicijos, kad „tvarkant šalies finansus populistiniai siūlymai be pagrįstų finansavimo šaltinių nebus vertinami.“

„Kviečiu palaikyti šį biudžetą, nes tai socialiai atsakingas ir fiskalinės drausmės besilaikantis biudžetas“, – parlamentarus ragino jis.

Šiuo metu siūlomos patvirtinti Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės pajamos – 10, 587 mlrd. Eur pajamų (įskaitant 1,92 mlrd. Eur ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų). Numatomos išlaidos – 11,68 mlrd. Eur (įskaitant 2, 243 mlrd. Eur paramos lėšų). Biudžeto deficitas turėtų siekti 1,095 mlrd. Eur. Biudžetas parengtas planuojant 0,4% proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių.

Papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms siūloma numatyti 611,5 mln. Eur, iš kurių 499,5 mln. Eur prašo 90 Seimo narių, o 55 mln. Eur – valstybės institucijos, asociacijos. Parlamentiniai komitetai pateikė pasiūlymų padidinti asignavimus 57 mln. Eur, nurodo naujienų agentūra BNS.

Įtemptas biudžetas

2019 m. biudžetui jau yra pritarę beveik visi Seimo komitetai, taip pat ir pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas.

Stasys Jakeliūnas, „valstiečių“ deleguotas Biudžeto ir finansų komiteto vadovas, pripažino, kad 2019 m. valstybės biudžetas yra įtemptas ir jame nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų. Pasak jo, nors Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolės įspėja apie prociklinę 2019 m. fiskalinę politiką, tačiau Europos Komisijos ir EBPO vertinimu tokios rizikos nėra.

„Asmeniškai ir pats siūliau nuosaikiau eiti mokesčių mažinimo kryptimi, bet tam nebuvo pritarta. Taip, biudžetas yra įtemptas. Bet Vyriausybės ir mūsų priedermė bus visus siūlymus subalansuoti“, – plenariniame posėdyje kalbėjo p. Jakeliūnas.

Tiesa, daugelis Seimo komitetų prašė, kad Vyriausybė atsižvelgtų į jų pasiūlymus dėl papildomo finansavimo įvairioms sritims.

Anot Andriejaus Stančiko, Kaimo reikalų komitetas pirmininko, komitetas biudžeto projektui pritarė, nepaisant to, kad kitąmet žemės ūkio sričiai numatoma skirti 9% mažiau lėšų – 957 mln. Eur vietoje šiemetinių 1,054 mlrd. Eur asignavimų.

„Turime siūlymų skirti lėšų papildomai, ypač melioracijos sričiai“, – sakė p. Stančikas.

Biudžeto projektui prieš pirmąjį svarstymą nepritarė Seimo Audito komitetas, taip pat Žmogaus teisių komitetas.

Anot Ingridos Šimonytės, Audito komiteto pirmininkės, nuo kitų metų įsigaliojantys mokestiniai pakeitimai reikšmingai mažina pajamų surinkimo į biudžetą apimtis, o alternatyvų, kaip šią problemą spręsti, nėra numatyta. Biudžeto projekte numatyta fiskalinė erdvė, Audito komiteto nuomone, yra nepakankama, kuklesnio nei planuojama ekonomikos augimo atveju.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“200ce12e-7383-4584-af52-5d92f4f710bf“ prefix=“Ti4“ format=“interactive“ title=“vyriausybės priemonių įtaka viešojo sektoriaus pajamoms“]

Opozicija kritikavo

Seimo posėdžio metu parlamentarai iš opozicijos 2019 m. valstybės biudžeto projektui negailėjo kritikos, o valdančiųjų atstovai savo nuomonės beveik nereiškė.

„Rizikos, prie kurių sudaromas šis biudžetas, labai didelės – tai ir populizmo šmėkla Europoje, ir Italijos biudžetas, kurį atmetė Europos Komisija, ir aukšta infliacija ES, persimetusi į Lietuvą. Esama ir vidinių veiksnių – milžinišką riziką, tarsi tektoninį lūžį, kelia pasiūlymas dėl 5% PVM maisto produktų, biudžetui tai reikštų apie 500 mln. Eur praradimus“, – posėdyje Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbėjo parlamentaras Kęstutis Glaveckas.

„Biudžetas yra tragiškas, jis išgramdytas iki dugno: nėra iš ko pažadėti nei mokytojams atlyginimų, nei gaisrininkams antros uniformos“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vertinimą išsakė Gabrielius Lansbergis.

„2019 –ieji yra mūsų ekonomikos zenito metai, o biudžetų projektų rinkinys nuteikia liūdnai. Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė pasakė, kad mato riziką, kad bus pažeista konstitucinė fiskalinės drausmės taisyklė, kad numatyta nepakankama fiskalinė erdvė, jei ekonomikos sulėtėjimas priverstų Lietuvą iki nuosmukio“, – Seimo socialdemokratų partijos frakcijos vardu kalbėjo parlamentarė Rasa Budbergytė.

Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai siūlė moratoriumą biudžeto svarstymui tol, kol Vyriausybė ir Seimo komitetai nepateiks artimiausiems metams projektuojamų atlyginimų viešajame sektoriuje tendencijų. Tačiau parlamentarai ketvirtadienio posėdyje nutarė nesvarstyti konservatorių rezoliucijos, nes Seimas neįtraukė šio klausimo į plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Injekcijos – socialinei apsaugai

Kitąmet valdžia tikisi 5,5% nominalaus BVP augimo – 1 proc. punktu mažesnio nei šiais metais, o valstybės biudžete planuoja 9,7% darbo užmokesčio augimą.

Šis rodiklis apima tiek realaus BVP pokytį, tiek infliaciją. Su juo galima lyginti valstybės biudžeto, įmonės ar asmeninių pajamų pokytį ir spręsti, pajamos lenkia Lietuvos ekonomiką ar nesuspėja su ja.

Įvertinus biudžeto eilutes matyti, kad 2019-aisiais, rinkimų metais, asignavimai labiausiai auga Vyriausiajai rinkimų komisijai (2,5 karto), į reformų sūkurį įsisukusiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) ir Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) asignavimai didėja maždaug du kartus.

Be SADM, kitąmet smarkiausiai pučiasi Aplinkos, Kultūros, Švietimo ir mokslo, taip pat Energetikos ministerijų biudžetai, tiesa, daugiausia dėl ES paramos.

Paprašyta pateikti skaičiavimus, kaip keisis valstybės biudžeto išlaidos eliminavus mokesčių ir pagrindinės pensijos dalies perkėlimą į valstybės biudžetą, „Sodra“ pateikia tokius skaičius: 2018 m. valstybės biudžeto išlaidos siekia 9,56 mlrd. Eur (tarp jų 1% pagrindinės pensijos dalies finansavimas 133,4 mln. Eur), o 2019 m. planuojamos valstybės biudžeto išlaidos, be visos pagrindinės pensijos (1,722 mlrd. Eur) finansavimo iš valstybės biudžeto, yra 10,092 mlrd. Eur. Vadinasi, realus išlaidų padidėjimas siekia 5,6%.

Europos Komisija (EK) neseniai paskelbė, kad 2019 m. Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms euro zonos šalims.

Įvertinusi Lietuvos biudžeto projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK konstatavo, jog Lietuva atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus tiek 2018-aisiais, tiek 2019 metais.

EK taip pat palankiai vertina Lietuvos vykdomus mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pokyčius. Komisijos teigimus, reformos atitinka Europos Tarybos rekomendacijas Lietuvai: gerinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui.

Tuo pačiu EK atkreipia dėmesį, kad tolimesni išlaidų pokyčiai turėtų būti itin atsargiai vertinami ir stebimi, taip išlaikant fiskalinį tvarumą bei Stabilumo ir augimo pakto nuostatų įgyvendinimą.

Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas tvirtina, kad 2019 m. viešųjų finansų biudžetas neatitinka fiskalinę drausmę reglamentuojančių teisės aktų, taip pat, kad Lietuva sukaups per mažai rezervų. Institucijų nuomonė išsiskiria vertinant, ar Lietuvos augimas šiuo metu atitinka potencialą, ar ekonomika kaista per daug.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 3

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Nyderlandų teismas atsisakė nutraukti su N. Numa siejamą tyrimą

Amsterdamo apeliacinis teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą dėl bendrovės „TAF Asset 11“ atliktų 26 mln.

Prekyba
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
2022.05.25
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
Ginčas dėl sėkmės mokesčio: 100.000 Eur laiko „neprotingai daug“ Premium 9

Sėkmės mokesčio nereguliuoja teisės aktai, todėl šalys yra laisvos susitarti tiek dėl jo dydžio, tiek dėl...

Pramonė
2022.05.25
Prekybos centrai: augimas nėra tvarus, nes grįstas infliacija Premium

Viename didžiausių Baltijos šalyse prekybos festivalių RETAIL didžiųjų prekybos centrų vadovai dalijosi...

Prekyba
2022.05.25
2022-ųjų pasaulinis stagfliacijos šokas – bus blogai ar labai blogai? Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Finansai
2022.05.24
Finansų ministerija žada rudenį apsispręsti, ar pasinaudos ES biudžeto deficito taisyklių netaikymu

Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus...

Finansai
2022.05.24
ECB vadovė: kovojant su infliacija „neturime skubėti ir panikuoti“ 2

Christine Lagarde, Europos centrinio banko (ECB) pirmininkė, teigia, kad neskubės atsisakyti skatinamosios...

Finansai
2022.05.24
EBPO vadovas: neturiu abejonių, kad ES turės minimalų pelno mokestį

Mathias Cormannas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius, sako,...

Finansai
2022.05.24
Gyventojai už praėjusius metus VMI dar nesumokėjo 33,6 mln. Eur GPM

Apie 70.000 Lietuvos gyventojų iki šiol nesumokėjo beveik 33,6 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio už...

Finansai
2022.05.24
Prezidento patarėja: Lietuvoje galėtų būti įvesta PVM lengvata maistui 7

Ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, Lietuvoje galėtų būti įvesta pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Finansai
2022.05.24
Draudimas rusams pirkti NT ir investuoti į fondus Lietuvoje sukrėtimo nežada, bet tikrintojams bus reikalų Premium

Europos Parlamentui svarstant šeštąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas draudimas Rusijos piliečiams Europos...

Statyba ir NT
2022.05.24
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku