Biudžeto projektą opoziciją taršė, premjeras vadino socialiai atsakingu

Publikuota: 2018-11-22
Premjeras Saulius Skvernelis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas ketvirtadienį pradėjo pirmąjį 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekto svarstymą.

Išklausęs komitetų siūlymus dėl papildomo finansavimo, Seimas grąžino projektą taisyti Vyriausybei. Antrasis biudžeto projekto, į kurį jau bus įtrauktos ir Vyriausybės korekcijos, svarstymas Seime numatytas gruodžio 6 d., o priėmimas – gruodžio 11 dieną.

„2019 m. biudžetas – šalies išsivystymo eigą pakeisiantis biudžetas. Tam ir numatytos visos struktūrinės reformos“, – per pirmąjį biudžeto projekto svarstymą Seime ketvirtadienį kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Jo teigimu, 2019 m. biudžeto projektas sudarytas taip, kad kitąmet būtų nuosekliai sprendžiamos šalyje susikaupusios problemos, iš kurių didžiausia – demografiniai iššūkiai.

Anot premjero, struktūrinės reformos kitąmet bus tęsiamos, o tai leis padidinti šalies BVP, bus sukurta per 26.000 naujų darbo vietų.

Ponas Skvernelis tvirtino, kad Vyriausybė toliau laikysis pozicijos, kad „tvarkant šalies finansus populistiniai siūlymai be pagrįstų finansavimo šaltinių nebus vertinami.“

„Kviečiu palaikyti šį biudžetą, nes tai socialiai atsakingas ir fiskalinės drausmės besilaikantis biudžetas“, – parlamentarus ragino jis.

Šiuo metu siūlomos patvirtinti Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės pajamos – 10, 587 mlrd. Eur pajamų (įskaitant 1,92 mlrd. Eur ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų). Numatomos išlaidos – 11,68 mlrd. Eur (įskaitant 2, 243 mlrd. Eur paramos lėšų). Biudžeto deficitas turėtų siekti 1,095 mlrd. Eur. Biudžetas parengtas planuojant 0,4% proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių.

Papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms siūloma numatyti 611,5 mln. Eur, iš kurių 499,5 mln. Eur prašo 90 Seimo narių, o 55 mln. Eur – valstybės institucijos, asociacijos. Parlamentiniai komitetai pateikė pasiūlymų padidinti asignavimus 57 mln. Eur, nurodo naujienų agentūra BNS.

Įtemptas biudžetas

2019 m. biudžetui jau yra pritarę beveik visi Seimo komitetai, taip pat ir pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas.

Stasys Jakeliūnas, „valstiečių“ deleguotas Biudžeto ir finansų komiteto vadovas, pripažino, kad 2019 m. valstybės biudžetas yra įtemptas ir jame nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų. Pasak jo, nors Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolės įspėja apie prociklinę 2019 m. fiskalinę politiką, tačiau Europos Komisijos ir EBPO vertinimu tokios rizikos nėra.

„Asmeniškai ir pats siūliau nuosaikiau eiti mokesčių mažinimo kryptimi, bet tam nebuvo pritarta. Taip, biudžetas yra įtemptas. Bet Vyriausybės ir mūsų priedermė bus visus siūlymus subalansuoti“, – plenariniame posėdyje kalbėjo p. Jakeliūnas.

Tiesa, daugelis Seimo komitetų prašė, kad Vyriausybė atsižvelgtų į jų pasiūlymus dėl papildomo finansavimo įvairioms sritims.

Anot Andriejaus Stančiko, Kaimo reikalų komitetas pirmininko, komitetas biudžeto projektui pritarė, nepaisant to, kad kitąmet žemės ūkio sričiai numatoma skirti 9% mažiau lėšų – 957 mln. Eur vietoje šiemetinių 1,054 mlrd. Eur asignavimų.

„Turime siūlymų skirti lėšų papildomai, ypač melioracijos sričiai“, – sakė p. Stančikas.

Biudžeto projektui prieš pirmąjį svarstymą nepritarė Seimo Audito komitetas, taip pat Žmogaus teisių komitetas.

Anot Ingridos Šimonytės, Audito komiteto pirmininkės, nuo kitų metų įsigaliojantys mokestiniai pakeitimai reikšmingai mažina pajamų surinkimo į biudžetą apimtis, o alternatyvų, kaip šią problemą spręsti, nėra numatyta. Biudžeto projekte numatyta fiskalinė erdvė, Audito komiteto nuomone, yra nepakankama, kuklesnio nei planuojama ekonomikos augimo atveju.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“200ce12e-7383-4584-af52-5d92f4f710bf“ prefix=“Ti4“ format=“interactive“ title=“vyriausybės priemonių įtaka viešojo sektoriaus pajamoms“]

Opozicija kritikavo

Seimo posėdžio metu parlamentarai iš opozicijos 2019 m. valstybės biudžeto projektui negailėjo kritikos, o valdančiųjų atstovai savo nuomonės beveik nereiškė.

„Rizikos, prie kurių sudaromas šis biudžetas, labai didelės – tai ir populizmo šmėkla Europoje, ir Italijos biudžetas, kurį atmetė Europos Komisija, ir aukšta infliacija ES, persimetusi į Lietuvą. Esama ir vidinių veiksnių – milžinišką riziką, tarsi tektoninį lūžį, kelia pasiūlymas dėl 5% PVM maisto produktų, biudžetui tai reikštų apie 500 mln. Eur praradimus“, – posėdyje Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbėjo parlamentaras Kęstutis Glaveckas.

„Biudžetas yra tragiškas, jis išgramdytas iki dugno: nėra iš ko pažadėti nei mokytojams atlyginimų, nei gaisrininkams antros uniformos“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vertinimą išsakė Gabrielius Lansbergis.

„2019 –ieji yra mūsų ekonomikos zenito metai, o biudžetų projektų rinkinys nuteikia liūdnai. Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė pasakė, kad mato riziką, kad bus pažeista konstitucinė fiskalinės drausmės taisyklė, kad numatyta nepakankama fiskalinė erdvė, jei ekonomikos sulėtėjimas priverstų Lietuvą iki nuosmukio“, – Seimo socialdemokratų partijos frakcijos vardu kalbėjo parlamentarė Rasa Budbergytė.

Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai siūlė moratoriumą biudžeto svarstymui tol, kol Vyriausybė ir Seimo komitetai nepateiks artimiausiems metams projektuojamų atlyginimų viešajame sektoriuje tendencijų. Tačiau parlamentarai ketvirtadienio posėdyje nutarė nesvarstyti konservatorių rezoliucijos, nes Seimas neįtraukė šio klausimo į plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Injekcijos – socialinei apsaugai

Kitąmet valdžia tikisi 5,5% nominalaus BVP augimo – 1 proc. punktu mažesnio nei šiais metais, o valstybės biudžete planuoja 9,7% darbo užmokesčio augimą.

Šis rodiklis apima tiek realaus BVP pokytį, tiek infliaciją. Su juo galima lyginti valstybės biudžeto, įmonės ar asmeninių pajamų pokytį ir spręsti, pajamos lenkia Lietuvos ekonomiką ar nesuspėja su ja.

Įvertinus biudžeto eilutes matyti, kad 2019-aisiais, rinkimų metais, asignavimai labiausiai auga Vyriausiajai rinkimų komisijai (2,5 karto), į reformų sūkurį įsisukusiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) ir Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) asignavimai didėja maždaug du kartus.

Be SADM, kitąmet smarkiausiai pučiasi Aplinkos, Kultūros, Švietimo ir mokslo, taip pat Energetikos ministerijų biudžetai, tiesa, daugiausia dėl ES paramos.

Paprašyta pateikti skaičiavimus, kaip keisis valstybės biudžeto išlaidos eliminavus mokesčių ir pagrindinės pensijos dalies perkėlimą į valstybės biudžetą, „Sodra“ pateikia tokius skaičius: 2018 m. valstybės biudžeto išlaidos siekia 9,56 mlrd. Eur (tarp jų 1% pagrindinės pensijos dalies finansavimas 133,4 mln. Eur), o 2019 m. planuojamos valstybės biudžeto išlaidos, be visos pagrindinės pensijos (1,722 mlrd. Eur) finansavimo iš valstybės biudžeto, yra 10,092 mlrd. Eur. Vadinasi, realus išlaidų padidėjimas siekia 5,6%.

Europos Komisija (EK) neseniai paskelbė, kad 2019 m. Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms euro zonos šalims.

Įvertinusi Lietuvos biudžeto projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK konstatavo, jog Lietuva atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus tiek 2018-aisiais, tiek 2019 metais.

EK taip pat palankiai vertina Lietuvos vykdomus mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pokyčius. Komisijos teigimus, reformos atitinka Europos Tarybos rekomendacijas Lietuvai: gerinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui.

Tuo pačiu EK atkreipia dėmesį, kad tolimesni išlaidų pokyčiai turėtų būti itin atsargiai vertinami ir stebimi, taip išlaikant fiskalinį tvarumą bei Stabilumo ir augimo pakto nuostatų įgyvendinimą.

Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas tvirtina, kad 2019 m. viešųjų finansų biudžetas neatitinka fiskalinę drausmę reglamentuojančių teisės aktų, taip pat, kad Lietuva sukaups per mažai rezervų. Institucijų nuomonė išsiskiria vertinant, ar Lietuvos augimas šiuo metu atitinka potencialą, ar ekonomika kaista per daug.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Šių metų „Sodros“ lubų ir kitų pajamų rubikonas – 136.344 Eur metinių pajamų Premium 1

Nustatytas metinis pajamų dydis, kurį pasiekus nebereikės mokėti „Sodros“ įmokų ir bus taikomas didesnis...

Finansai
09:11
Iš 14 rašiklių už 58.000 Eur į sąnaudas VMI leido įtraukti keturis 3

VMI neleido į sąnaudas atskaityti 10 rašiklių už 36.000 Eur ir 77.000 Eur vertės laikrodžio, nes šios...

Finansai
07:41
 VMI: sausį alkoholio akcizų pajamos augo 37% 3

Alkoholio akcizų pajamos šiemet sausį išaugo.

Finansai
2019.02.21
Lietuvos bankas dirbs su švedais ir estais aiškinantis „Swedbank“ atvejį 2

Lietuvos bankas teiks pagalbą Švedijos ir Estijos priežiūros institucijoms atliekant tyrimą, kuriuo siekiama...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ aiškinasi galimus savo ryšius su pinigų plovimu 5

Švedijos bankas „Swedbank“ aiškinasi detales dėl galimo pinigų plovimo skandale nuskambėjusių įmonių...

Rinkos
2019.02.21
VŽ paaiškina: kas yra pinigų plovimo prevencija 4

Pinigų plovimas yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu ar neteisėtu būdu įgytus pinigus ar...

Rinkos
2019.02.21
Nuo formalumų prie praktinių veiksmų: vis daugiau dėmesio – pinigų plovimo prevencijai

Sparčiai augančioje Lietuvos „fintech“ rinkoje reguliavimas, susijęs su elektroninių pinigų ir mokėjimo...

Finansai
2019.02.21
Į teismų skandalą įsipainiojęs verslininkas kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje Premium 2

Teismų korupcijos byloje suimtas statybos UAB „Indema“ vadovas ir akcininkas Rolandas Vasiliauskas kaltinamas...

Statyba ir NT
2019.02.21
Nuo kovo 1 d. – apmokestinamas cigarečių skystis 3

Nuo kovo 1 d. keičiasi cigaretėms, rūkomajam tabakui taikomi akcizų tarifai, apmokestinamas elektroninių...

Finansai
2019.02.21
VMI ragina deklaruoti neatskleistus akcijų sandorius

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia neatskleistų sandorių su akcininkais pavyzdžių, kurie esą...

Finansai
2019.02.21
„Swedbank“ akcijos garma toliau, svarstoma apie pasekmes Lietuvai 11

Švedijos banko „Swedbank“, įsipainiojusios į pinigų plovimo skandalą, akcijų nuopuolis biržoje tęsiasi, o...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją Premium 9

Švedijos bankui „Swedbank“ įklimpus į pinigų plovimo skandalą, bankai neoficialiai prabilo, kad pinigų...

Rinkos
2019.02.21
„Brexit“: VMI ir muitinė ragina paskubėti iki kovo 30 d. Premium 1

Muitinės procedūros be įprastų internetinių sistemų, negaliojančios prekių licencijos, sunkiau grąžinamas PVM...

Finansai
2019.02.21
Pernai VMI šaudė rečiau, bet taikliau Premium

Pernai VMI trečdaliu rečiau tikrino įmones, o po šių veiksmų priskaičiavo beveik 25% mažiau mokesčių, tačiau...

Finansai
2019.02.21
VMI: išankstinės pajamų deklaracijos – kovą, permokos – balandį

Gyventojai, kurie iki šių metų gegužės 1 d. privalo deklaruoti 2018 m. pajamas, pagal įstatymą tai gali...

Finansai
2019.02.21
ŠIB gali išmokėti 40 mln. Eur dividendų, 0,8 mln. Eur tektų Lietuvai 

Didesnį negu tikėtasi grynąjį pelną 2018 m. uždirbęs Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) valstybėms narėms gali...

Finansai
2019.02.20
V. Šapoka: reikia bendros ES pinigų plovimo prevencijos  1

Euro zonai ir Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos, sako finansų...

Finansai
2019.02.20
Sužinok, kiek primoki bankui už indėlį Premium

Indėlis išlieka populiariausia taupymo forma Lietuvoje, nors infliacija mūsų šalyje pinigus graužia dar nuo...

Finansai
2019.02.20
„Swedbank“ pinigų plovimo skandale: akcijos krito 10% 56

Paaiškėjus, kad per Švedijos banko „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse galimai judėjo 5,8 mlrd. USD įtartinų...

Rinkos
2019.02.20
„Rivilės“ vairą perėmė investuotojai, buvę „Senukų“ darbuotojai Premium 4

Apskaitos ir verslo valdymo sistemas vystančios bendrovės „Rivilė“ akcininkas ir ilgametis vadovas Marius...

Paslaugos
2019.02.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau