Biudžeto projektą opoziciją taršė, premjeras vadino socialiai atsakingu

Publikuota: 2018-11-22
Premjeras Saulius Skvernelis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas ketvirtadienį pradėjo pirmąjį 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekto svarstymą.

Išklausęs komitetų siūlymus dėl papildomo finansavimo, Seimas grąžino projektą taisyti Vyriausybei. Antrasis biudžeto projekto, į kurį jau bus įtrauktos ir Vyriausybės korekcijos, svarstymas Seime numatytas gruodžio 6 d., o priėmimas – gruodžio 11 dieną.

„2019 m. biudžetas – šalies išsivystymo eigą pakeisiantis biudžetas. Tam ir numatytos visos struktūrinės reformos“, – per pirmąjį biudžeto projekto svarstymą Seime ketvirtadienį kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Jo teigimu, 2019 m. biudžeto projektas sudarytas taip, kad kitąmet būtų nuosekliai sprendžiamos šalyje susikaupusios problemos, iš kurių didžiausia – demografiniai iššūkiai.

Anot premjero, struktūrinės reformos kitąmet bus tęsiamos, o tai leis padidinti šalies BVP, bus sukurta per 26.000 naujų darbo vietų.

Ponas Skvernelis tvirtino, kad Vyriausybė toliau laikysis pozicijos, kad „tvarkant šalies finansus populistiniai siūlymai be pagrįstų finansavimo šaltinių nebus vertinami.“

„Kviečiu palaikyti šį biudžetą, nes tai socialiai atsakingas ir fiskalinės drausmės besilaikantis biudžetas“, – parlamentarus ragino jis.

Šiuo metu siūlomos patvirtinti Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės pajamos – 10, 587 mlrd. Eur pajamų (įskaitant 1,92 mlrd. Eur ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų). Numatomos išlaidos – 11,68 mlrd. Eur (įskaitant 2, 243 mlrd. Eur paramos lėšų). Biudžeto deficitas turėtų siekti 1,095 mlrd. Eur. Biudžetas parengtas planuojant 0,4% proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių.

Papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms siūloma numatyti 611,5 mln. Eur, iš kurių 499,5 mln. Eur prašo 90 Seimo narių, o 55 mln. Eur – valstybės institucijos, asociacijos. Parlamentiniai komitetai pateikė pasiūlymų padidinti asignavimus 57 mln. Eur, nurodo naujienų agentūra BNS.

Įtemptas biudžetas

2019 m. biudžetui jau yra pritarę beveik visi Seimo komitetai, taip pat ir pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas.

Stasys Jakeliūnas, „valstiečių“ deleguotas Biudžeto ir finansų komiteto vadovas, pripažino, kad 2019 m. valstybės biudžetas yra įtemptas ir jame nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų. Pasak jo, nors Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolės įspėja apie prociklinę 2019 m. fiskalinę politiką, tačiau Europos Komisijos ir EBPO vertinimu tokios rizikos nėra.

„Asmeniškai ir pats siūliau nuosaikiau eiti mokesčių mažinimo kryptimi, bet tam nebuvo pritarta. Taip, biudžetas yra įtemptas. Bet Vyriausybės ir mūsų priedermė bus visus siūlymus subalansuoti“, – plenariniame posėdyje kalbėjo p. Jakeliūnas.

Tiesa, daugelis Seimo komitetų prašė, kad Vyriausybė atsižvelgtų į jų pasiūlymus dėl papildomo finansavimo įvairioms sritims.

Anot Andriejaus Stančiko, Kaimo reikalų komitetas pirmininko, komitetas biudžeto projektui pritarė, nepaisant to, kad kitąmet žemės ūkio sričiai numatoma skirti 9% mažiau lėšų – 957 mln. Eur vietoje šiemetinių 1,054 mlrd. Eur asignavimų.

„Turime siūlymų skirti lėšų papildomai, ypač melioracijos sričiai“, – sakė p. Stančikas.

Biudžeto projektui prieš pirmąjį svarstymą nepritarė Seimo Audito komitetas, taip pat Žmogaus teisių komitetas.

Anot Ingridos Šimonytės, Audito komiteto pirmininkės, nuo kitų metų įsigaliojantys mokestiniai pakeitimai reikšmingai mažina pajamų surinkimo į biudžetą apimtis, o alternatyvų, kaip šią problemą spręsti, nėra numatyta. Biudžeto projekte numatyta fiskalinė erdvė, Audito komiteto nuomone, yra nepakankama, kuklesnio nei planuojama ekonomikos augimo atveju.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“200ce12e-7383-4584-af52-5d92f4f710bf“ prefix=“Ti4“ format=“interactive“ title=“vyriausybės priemonių įtaka viešojo sektoriaus pajamoms“]

Opozicija kritikavo

Seimo posėdžio metu parlamentarai iš opozicijos 2019 m. valstybės biudžeto projektui negailėjo kritikos, o valdančiųjų atstovai savo nuomonės beveik nereiškė.

„Rizikos, prie kurių sudaromas šis biudžetas, labai didelės – tai ir populizmo šmėkla Europoje, ir Italijos biudžetas, kurį atmetė Europos Komisija, ir aukšta infliacija ES, persimetusi į Lietuvą. Esama ir vidinių veiksnių – milžinišką riziką, tarsi tektoninį lūžį, kelia pasiūlymas dėl 5% PVM maisto produktų, biudžetui tai reikštų apie 500 mln. Eur praradimus“, – posėdyje Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbėjo parlamentaras Kęstutis Glaveckas.

„Biudžetas yra tragiškas, jis išgramdytas iki dugno: nėra iš ko pažadėti nei mokytojams atlyginimų, nei gaisrininkams antros uniformos“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vertinimą išsakė Gabrielius Lansbergis.

„2019 –ieji yra mūsų ekonomikos zenito metai, o biudžetų projektų rinkinys nuteikia liūdnai. Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė pasakė, kad mato riziką, kad bus pažeista konstitucinė fiskalinės drausmės taisyklė, kad numatyta nepakankama fiskalinė erdvė, jei ekonomikos sulėtėjimas priverstų Lietuvą iki nuosmukio“, – Seimo socialdemokratų partijos frakcijos vardu kalbėjo parlamentarė Rasa Budbergytė.

Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai siūlė moratoriumą biudžeto svarstymui tol, kol Vyriausybė ir Seimo komitetai nepateiks artimiausiems metams projektuojamų atlyginimų viešajame sektoriuje tendencijų. Tačiau parlamentarai ketvirtadienio posėdyje nutarė nesvarstyti konservatorių rezoliucijos, nes Seimas neįtraukė šio klausimo į plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Injekcijos – socialinei apsaugai

Kitąmet valdžia tikisi 5,5% nominalaus BVP augimo – 1 proc. punktu mažesnio nei šiais metais, o valstybės biudžete planuoja 9,7% darbo užmokesčio augimą.

Šis rodiklis apima tiek realaus BVP pokytį, tiek infliaciją. Su juo galima lyginti valstybės biudžeto, įmonės ar asmeninių pajamų pokytį ir spręsti, pajamos lenkia Lietuvos ekonomiką ar nesuspėja su ja.

Įvertinus biudžeto eilutes matyti, kad 2019-aisiais, rinkimų metais, asignavimai labiausiai auga Vyriausiajai rinkimų komisijai (2,5 karto), į reformų sūkurį įsisukusiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) ir Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) asignavimai didėja maždaug du kartus.

Be SADM, kitąmet smarkiausiai pučiasi Aplinkos, Kultūros, Švietimo ir mokslo, taip pat Energetikos ministerijų biudžetai, tiesa, daugiausia dėl ES paramos.

Paprašyta pateikti skaičiavimus, kaip keisis valstybės biudžeto išlaidos eliminavus mokesčių ir pagrindinės pensijos dalies perkėlimą į valstybės biudžetą, „Sodra“ pateikia tokius skaičius: 2018 m. valstybės biudžeto išlaidos siekia 9,56 mlrd. Eur (tarp jų 1% pagrindinės pensijos dalies finansavimas 133,4 mln. Eur), o 2019 m. planuojamos valstybės biudžeto išlaidos, be visos pagrindinės pensijos (1,722 mlrd. Eur) finansavimo iš valstybės biudžeto, yra 10,092 mlrd. Eur. Vadinasi, realus išlaidų padidėjimas siekia 5,6%.

Europos Komisija (EK) neseniai paskelbė, kad 2019 m. Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms euro zonos šalims.

Įvertinusi Lietuvos biudžeto projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK konstatavo, jog Lietuva atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus tiek 2018-aisiais, tiek 2019 metais.

EK taip pat palankiai vertina Lietuvos vykdomus mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pokyčius. Komisijos teigimus, reformos atitinka Europos Tarybos rekomendacijas Lietuvai: gerinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui.

Tuo pačiu EK atkreipia dėmesį, kad tolimesni išlaidų pokyčiai turėtų būti itin atsargiai vertinami ir stebimi, taip išlaikant fiskalinį tvarumą bei Stabilumo ir augimo pakto nuostatų įgyvendinimą.

Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas tvirtina, kad 2019 m. viešųjų finansų biudžetas neatitinka fiskalinę drausmę reglamentuojančių teisės aktų, taip pat, kad Lietuva sukaups per mažai rezervų. Institucijų nuomonė išsiskiria vertinant, ar Lietuvos augimas šiuo metu atitinka potencialą, ar ekonomika kaista per daug.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 2

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
17:59
Numatomi svarbūs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai Verslo tribūna

Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo įstatymo projektui,...

Finansai
15:17
Nauja skaičiuoklė: kam sugrįžti į „Sodrą“, o kam kaupti pensiją fonde 6

Daugeliui gyventojų, iki šiol dalyvavusių pensijų kaupime, neverta svarstyti alternatyvos nutraukti kaupimą...

Finansai
14:03
Ministras Vilius Šapoka: šešėlyje dirba nevykėliai 14

Ekonomikos šešėlis Lietuvoje kelis metus iš eilės mažėja po vieną procentinį punktą. Finansų ministerijos...

Finansai
10:50
Aktyviai verslą kredituojančios kredito unijos „Magnus” paskola atvėrė kelią PC „Vakarinis” atsiradimui Verslo tribūna

Greta Vilniaus vakarinio aplinkkelio 2021 m. duris atverti turėtų naujas 20 tūkst. kv. m. prekybos centras...

Finansai
06:00
Per 20 metų pastovus anuitetas nuvertėtų perpus Premium 7

Pensijų anuitetų „Sodroje“ lėšos bus investuojamos, todėl tikėtina, kad investicijų grąža kompensuos visus ar...

Finansai
05:45
Kritus medienos kainoms pirkėjai atšaukia sandorius ir moka baudas 4

Valstybinei miškų urėdijai (VMU) sumušti rekordinių dividendų šiemet, tikėtina, jau nepavyks.  Šios valstybės...

Finansai
2019.05.18
„Revolut“ banko veiklos pradžią Lietuvoje kiek atidėjo  5

„Revolut“ kiek atidėjo specializuoto banko veiklos pradžią Lietuvoje – dabar ją numatoma pradėti antrąjį šių...

Finansai
2019.05.17
Pilna apimtimi pensijų fonduose kaupti pasirinko 79.400, į „Sodrą“ grįžo 21.000

Nuo metų pradžios, per sausį–balandį, kaupti maksimaliai ir gauti visą valstybės priemoką II pakopos pensijų...

Finansai
2019.05.17
Šiaulių bankui pakeltas skolinimosi reitingas

Reitingų agentūra „Moody‘s“ padidino Šiaulių banko ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Baa3 iki Baa2.

Rinkos
2019.05.17
Senkant ES paramai bankai pakėlė palūkanas, ieškoma alternatyvų Premium

Per paskutinius šešis mėnesius apie 30% ES finansuojamų projektų Lietuvoje pablogėjo paramos teikimo sąlygos,...

Finansai
2019.05.16
Atvirkštinis PVM mobiliesiems telefonams – nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 9

Vyriausybė papildė prekių ir paslaugų, kurioms taikomas atvirkštinis PVM, sąrašą. Tokiu būdu Vyriausybė...

Finansai
2019.05.16
Estams planai atrakinti pensijų fondus gali smogti kitu lazdos galu 2

Naujoji Estijos valdančiosios koalicijos sutartis numato šalies gyventojams suteikti galimybę išsiimti...

Finansai
2019.05.16
Dar vienu banku mažiau: traukiasi „Handelsbanken“ 15

Vienas didžiausių Švedijos bankų „Handelsbanken“ nuo 2020 m. stabdys savo operacijas Lietuvoje ir kitose...

Rinkos
2019.05.16
„Mokilizingas“ taps filialu 1

Prieš metus estų banko „Inbank“ įsigytas lietuvių „Mokilizingas“ po susijungimo sandorio taps „Inbank“ dalimi...

Rinkos
2019.05.16
Galioja ir nuskenuoti darbuotojų atostogų prašymai 3

Darbdavys gali darbo tvarkos taisyklėse ar atostogų suteikimo tvarkoje nustatyti, kaip ir kokia forma...

Finansai
2019.05.16
VMI paskelbė kriterijus, pagal kuriuos sprendžia dėl mokesčių atidėjimo

VMI viešai paskelbė, pagal kokius kriterijus nusprendžia, ar gyventojams bei įmonėms, galima atidėti mokesčių...

Finansai
2019.05.16
„Barclays“ parduoda „Rise Vilnius“ bankui „Swedbank“ 5

Praėjusių metų gruodį pranešęs apie veiklos stabdymą, Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ skelbia...

Paslaugos
2019.05.16
Bankų (ne)skolinimas: kas skundžiasi, o kas mato balansą Premium 1

Lietuvos verslui vis garsiau kalbant apie prisuktą ir taip jau pabrangusių paskolų čiaupą, statistika sako,...

Finansai
2019.05.16
VVĮ dividendai: miškininkai aplenkė geležinkelininkus ir Klaipėdos uostą Premium

Didžiųjų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) dividendai ir grynasis pelnas, preliminariais 2018 m. duomenimis,...

Finansai
2019.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau