Biudžeto projektą opoziciją taršė, premjeras vadino socialiai atsakingu

Publikuota: 2018-11-22
Premjeras Saulius Skvernelis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas ketvirtadienį pradėjo pirmąjį 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekto svarstymą.

Išklausęs komitetų siūlymus dėl papildomo finansavimo, Seimas grąžino projektą taisyti Vyriausybei. Antrasis biudžeto projekto, į kurį jau bus įtrauktos ir Vyriausybės korekcijos, svarstymas Seime numatytas gruodžio 6 d., o priėmimas – gruodžio 11 dieną.

„2019 m. biudžetas – šalies išsivystymo eigą pakeisiantis biudžetas. Tam ir numatytos visos struktūrinės reformos“, – per pirmąjį biudžeto projekto svarstymą Seime ketvirtadienį kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Jo teigimu, 2019 m. biudžeto projektas sudarytas taip, kad kitąmet būtų nuosekliai sprendžiamos šalyje susikaupusios problemos, iš kurių didžiausia – demografiniai iššūkiai.

Anot premjero, struktūrinės reformos kitąmet bus tęsiamos, o tai leis padidinti šalies BVP, bus sukurta per 26.000 naujų darbo vietų.

Ponas Skvernelis tvirtino, kad Vyriausybė toliau laikysis pozicijos, kad „tvarkant šalies finansus populistiniai siūlymai be pagrįstų finansavimo šaltinių nebus vertinami.“

„Kviečiu palaikyti šį biudžetą, nes tai socialiai atsakingas ir fiskalinės drausmės besilaikantis biudžetas“, – parlamentarus ragino jis.

Šiuo metu siūlomos patvirtinti Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės pajamos – 10, 587 mlrd. Eur pajamų (įskaitant 1,92 mlrd. Eur ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų). Numatomos išlaidos – 11,68 mlrd. Eur (įskaitant 2, 243 mlrd. Eur paramos lėšų). Biudžeto deficitas turėtų siekti 1,095 mlrd. Eur. Biudžetas parengtas planuojant 0,4% proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių.

Papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms siūloma numatyti 611,5 mln. Eur, iš kurių 499,5 mln. Eur prašo 90 Seimo narių, o 55 mln. Eur – valstybės institucijos, asociacijos. Parlamentiniai komitetai pateikė pasiūlymų padidinti asignavimus 57 mln. Eur, nurodo naujienų agentūra BNS.

Įtemptas biudžetas

2019 m. biudžetui jau yra pritarę beveik visi Seimo komitetai, taip pat ir pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas.

Stasys Jakeliūnas, „valstiečių“ deleguotas Biudžeto ir finansų komiteto vadovas, pripažino, kad 2019 m. valstybės biudžetas yra įtemptas ir jame nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų. Pasak jo, nors Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolės įspėja apie prociklinę 2019 m. fiskalinę politiką, tačiau Europos Komisijos ir EBPO vertinimu tokios rizikos nėra.

„Asmeniškai ir pats siūliau nuosaikiau eiti mokesčių mažinimo kryptimi, bet tam nebuvo pritarta. Taip, biudžetas yra įtemptas. Bet Vyriausybės ir mūsų priedermė bus visus siūlymus subalansuoti“, – plenariniame posėdyje kalbėjo p. Jakeliūnas.

Tiesa, daugelis Seimo komitetų prašė, kad Vyriausybė atsižvelgtų į jų pasiūlymus dėl papildomo finansavimo įvairioms sritims.

Anot Andriejaus Stančiko, Kaimo reikalų komitetas pirmininko, komitetas biudžeto projektui pritarė, nepaisant to, kad kitąmet žemės ūkio sričiai numatoma skirti 9% mažiau lėšų – 957 mln. Eur vietoje šiemetinių 1,054 mlrd. Eur asignavimų.

„Turime siūlymų skirti lėšų papildomai, ypač melioracijos sričiai“, – sakė p. Stančikas.

Biudžeto projektui prieš pirmąjį svarstymą nepritarė Seimo Audito komitetas, taip pat Žmogaus teisių komitetas.

Anot Ingridos Šimonytės, Audito komiteto pirmininkės, nuo kitų metų įsigaliojantys mokestiniai pakeitimai reikšmingai mažina pajamų surinkimo į biudžetą apimtis, o alternatyvų, kaip šią problemą spręsti, nėra numatyta. Biudžeto projekte numatyta fiskalinė erdvė, Audito komiteto nuomone, yra nepakankama, kuklesnio nei planuojama ekonomikos augimo atveju.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“200ce12e-7383-4584-af52-5d92f4f710bf“ prefix=“Ti4“ format=“interactive“ title=“vyriausybės priemonių įtaka viešojo sektoriaus pajamoms“]

Opozicija kritikavo

Seimo posėdžio metu parlamentarai iš opozicijos 2019 m. valstybės biudžeto projektui negailėjo kritikos, o valdančiųjų atstovai savo nuomonės beveik nereiškė.

„Rizikos, prie kurių sudaromas šis biudžetas, labai didelės – tai ir populizmo šmėkla Europoje, ir Italijos biudžetas, kurį atmetė Europos Komisija, ir aukšta infliacija ES, persimetusi į Lietuvą. Esama ir vidinių veiksnių – milžinišką riziką, tarsi tektoninį lūžį, kelia pasiūlymas dėl 5% PVM maisto produktų, biudžetui tai reikštų apie 500 mln. Eur praradimus“, – posėdyje Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbėjo parlamentaras Kęstutis Glaveckas.

„Biudžetas yra tragiškas, jis išgramdytas iki dugno: nėra iš ko pažadėti nei mokytojams atlyginimų, nei gaisrininkams antros uniformos“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vertinimą išsakė Gabrielius Lansbergis.

„2019 –ieji yra mūsų ekonomikos zenito metai, o biudžetų projektų rinkinys nuteikia liūdnai. Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė pasakė, kad mato riziką, kad bus pažeista konstitucinė fiskalinės drausmės taisyklė, kad numatyta nepakankama fiskalinė erdvė, jei ekonomikos sulėtėjimas priverstų Lietuvą iki nuosmukio“, – Seimo socialdemokratų partijos frakcijos vardu kalbėjo parlamentarė Rasa Budbergytė.

Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai siūlė moratoriumą biudžeto svarstymui tol, kol Vyriausybė ir Seimo komitetai nepateiks artimiausiems metams projektuojamų atlyginimų viešajame sektoriuje tendencijų. Tačiau parlamentarai ketvirtadienio posėdyje nutarė nesvarstyti konservatorių rezoliucijos, nes Seimas neįtraukė šio klausimo į plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Injekcijos – socialinei apsaugai

Kitąmet valdžia tikisi 5,5% nominalaus BVP augimo – 1 proc. punktu mažesnio nei šiais metais, o valstybės biudžete planuoja 9,7% darbo užmokesčio augimą.

Šis rodiklis apima tiek realaus BVP pokytį, tiek infliaciją. Su juo galima lyginti valstybės biudžeto, įmonės ar asmeninių pajamų pokytį ir spręsti, pajamos lenkia Lietuvos ekonomiką ar nesuspėja su ja.

Įvertinus biudžeto eilutes matyti, kad 2019-aisiais, rinkimų metais, asignavimai labiausiai auga Vyriausiajai rinkimų komisijai (2,5 karto), į reformų sūkurį įsisukusiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) ir Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) asignavimai didėja maždaug du kartus.

Be SADM, kitąmet smarkiausiai pučiasi Aplinkos, Kultūros, Švietimo ir mokslo, taip pat Energetikos ministerijų biudžetai, tiesa, daugiausia dėl ES paramos.

Paprašyta pateikti skaičiavimus, kaip keisis valstybės biudžeto išlaidos eliminavus mokesčių ir pagrindinės pensijos dalies perkėlimą į valstybės biudžetą, „Sodra“ pateikia tokius skaičius: 2018 m. valstybės biudžeto išlaidos siekia 9,56 mlrd. Eur (tarp jų 1% pagrindinės pensijos dalies finansavimas 133,4 mln. Eur), o 2019 m. planuojamos valstybės biudžeto išlaidos, be visos pagrindinės pensijos (1,722 mlrd. Eur) finansavimo iš valstybės biudžeto, yra 10,092 mlrd. Eur. Vadinasi, realus išlaidų padidėjimas siekia 5,6%.

Europos Komisija (EK) neseniai paskelbė, kad 2019 m. Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms euro zonos šalims.

Įvertinusi Lietuvos biudžeto projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK konstatavo, jog Lietuva atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus tiek 2018-aisiais, tiek 2019 metais.

EK taip pat palankiai vertina Lietuvos vykdomus mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pokyčius. Komisijos teigimus, reformos atitinka Europos Tarybos rekomendacijas Lietuvai: gerinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui.

Tuo pačiu EK atkreipia dėmesį, kad tolimesni išlaidų pokyčiai turėtų būti itin atsargiai vertinami ir stebimi, taip išlaikant fiskalinį tvarumą bei Stabilumo ir augimo pakto nuostatų įgyvendinimą.

Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas tvirtina, kad 2019 m. viešųjų finansų biudžetas neatitinka fiskalinę drausmę reglamentuojančių teisės aktų, taip pat, kad Lietuva sukaups per mažai rezervų. Institucijų nuomonė išsiskiria vertinant, ar Lietuvos augimas šiuo metu atitinka potencialą, ar ekonomika kaista per daug.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Ir viskas, kas yra blogai, yra blogai su valstybės NT 4

Vos tik prasidėjo diskusijos apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtimą, metamas pats stipriausias...

Lietuviai mokėtų daugiau mokesčių dėl sotesnės pensijos ir sveikatos  Premium 1

Politikams vis garsiau kalbant apie nacionalinį susitarimą, poreikį didinti surenkamų mokesčių pyragą ir kaip...

Finansai
05:45
Europarlamentarams maistą „pagardino“ belgišku PVM 2

Šiuo metu atostogaujantys Europos Parlamento (EP) nariai ir jų padėjėjai bus nemaloniai nustebinti, kai...

Finansai
2019.08.18
Bankai beveik pasiruošė savo klientų duomenų atvėrimui Premium 6

Lietuvoje mažiau nei po mėnesio įsigalios Atvirosios bankininkystės reikalavimai, kurie šalyje veikiančius...

Rinkos
2019.08.17
K. Kupšys: „PNB Banka“ žlugimas blogina Baltijos šalių bankų reputaciją 5

Paskelbus apie dar vieno Latvijos banko – „PNB Banka“ žlugimą, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“...

Finansai
2019.08.16
M. Zalatorius apie „PNB Banka“ žlugimą: Latvijos bankų sektorius tęsia apsivalymą 10

Latvijoje paskelbus apie dar vieno komercinio banko „PNB Banka“ žlugimą, Lietuvos bankų asociacijos (LBA)...

Rinkos
2019.08.16
Po banko uždarymo latvių indėlių draudimo fondui – 297 mln. Eur sąskaita 1

Latvijoje uždarius šeštą pagal dydį banką „PNB Banka“ (buvęs „Nordik Banka“), šalies Indėlių garantijų fondas...

Rinkos
2019.08.16
Investicijos į naujus verslus stumtelėjo „Icor“ į nuostolius Premium 8

Viena stambiausių verslo grupių Lietuvoje „Icor“ pernai dirbo nuostolingai, rodo Registrų centrui pateikta...

Statyba ir NT
2019.08.16
Gyvenimas po 4.500 krizių, kurias įmonės patyrė per 5 metus Premium

Įmonės neturi stebuklingo mygtuko, kurį paspaudus būtų galima lyg kokonu apsiginti nuo išorės veiksnių –...

Finansai
2019.08.16
Uždaromas šeštas pagal dydį Latvijos bankas 14

Latvijos bankas „PNB Banka“ nuo ketvirtadienio vakaro nutraukia operacijas, Europos centriniam bankui (ECB)...

Rinkos
2019.08.15
Mažiausias algas mokančios statybos įmonės Premium 10

Statybos bendrovėms skundžiantis darbuotojų trūkumu ir sparčiai augančiais atlyginimais, dalyje stambiausių...

Statyba ir NT
2019.08.14
Estijos valdžia apsisprendė: jau kitąmet atrakina pensijų fondus  Premium 17

Estijos valdančiosios koalicijos partnerės šią savaitę apsisprendė nuo kitų metų įgyvendinti pensijų...

Finansai
2019.08.14
Kredito unija „Magnus” finansavo 3D spausdintuvo, kuriuo galima kurti kaulus, įsigijimą Verslo tribūna

Kredito unija „Magnus” suteikė finansavimą pirmojo Lietuvoje itin pažangaus 3D bio spausdintuvo įsigijimui.

Finansai
2019.08.14
„Pigu“ pardavimo scenarijai: vertė priklausys ir nuo banginių, tokių kaip „Amazon“, strategijų  Premium 8

Lenkijos fondo MCI artimiausiame planavimo horizonte, be abejonės, yra tikslas parduoti jam priklausančių e.

Prekyba
2019.08.14
Į mokyklą pilnai aprengti ir išleisti vaiką šiemet atsieis bent 260 Eur  8

Minimalus mokyklinių prekių krepšelis, palyginti su praėjusiais metais, atpigo apie 20%, iki 58 Eur, tačiau...

Finansai
2019.08.13
VMI nusitaikė į asmenines atostogas, nurašomas į įmonių sąnaudas Premium 18

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) akyliau stebi, ar įmonių vadovų ir darbuotojų asmeninės kelionės...

Finansai
2019.08.13
„Profitus“ peržengė 5 mln. Eur ribą, nusisamdė COO 12

Per metus veikiančią sutelktinio finansavimo platformą „Profitus“ į nekilnojamojo turto (NT) projektus...

Statyba ir NT
2019.08.12
„Fintech“ įkurtuvės: ne tik fanfarų lydimos 10

Lietuvos ryžtas tapti regioniniu finansinių technologijų („fintech“) centru nei prislopo, nei išgaravo – apie...

Finansai
2019.08.12
„Skonis ir kvapas“ laimėjo prieš VMI Europos Sąjungos teisme Premium 13

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad mokesčių administratorius negali plečiamai aiškinti...

Finansai
2019.08.12
Pensijų reforma padidino „Aviva Lietuvos“ įmokas, bet ne pelną Premium 1

Visos „Aviva Lietuvos“ gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokos augo 48% iki 89,2 mln. Eur, tačiau pelnas...

Finansai
2019.08.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau