Kiekvienam lietuviui po biuletenį, rytoj - po du!

Publikuota: 2018-11-17
Instituto nuotr.
Instituto nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

3,1 milijono – tiek nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 2017 metais Lietuvoje. Vos prieš penkerius metus jų buvo visu milijonu mažiau. Pagal tai, kiek dienų vienas žmogus dėl ligos nedirba per metus, pernai pasiektos naujos Lietuvos „aukštumos“ – vienas dirbantysis turėjo nedarbingumo pažymėjimą vidutiniškai apie 10 dienų per metus. Visi tie kartai, kai jūs sloguodami susitardavote su darbdaviu padirbti dieną ar dvi iš namų į šią oficialią statistiką nepakliūna. Ir šis rodiklis Lietuvoje toliau kyla. Augantys laikino nedarbingumo rodikliai yra iššūkis ne vien Lietuvai: dėl ligos išmokų kai kuriose EBPO šalyse net apie 10% viso darbo laiko nedirbama dėl laikino nedarbingumo.

Keturi iš penkių patikrinimų, kuriuos „Sodra“ inicijuoja dėl biuletenio pagrįstumo, pasibaigia net neprasidėję – sergantieji iškart pasveiksta. Kaip rodo pačios „Sodros“ skelbiama statistika, yra gydytojų, kurie išduoda beveik penkis kartus daugiau nedarbingumo pažymėjimų nei kiti toje pačioje įstaigoje dirbantys kolegos. Šie duomenys ir pačių „Sodros“ atstovų komentarai viešojoje erdvėje atskleidžia, kad sistemoje gajus piktnaudžiavimas ir už visa tai sumoka kiti mokesčių mokėtojai.

Visa tai lemia, kad ligos draudimui kiekvienais metais išleidžiama gerokai daugiau pinigų, nei suplanuojama. Per pirmuosius aštuonerius šių metų mėnesius į ligos draudimo kišenę surinkta beveik perpus mažiau pinigų, nei išmokėta. Surinkta 116,7 mln. eurų, o išmokėta – 206,1 mln. eurų. Jau keletą metų iš eilės tai yra didžiausią biudžeto deficitą turinti valstybinio socialinio draudimo rūšis, kurios trūkumui padengti panaudojamos pensijoms surinktos lėšos. Kitose šalyse sprendžiant panašias ligos draudimą kamuojančias problemas pasitelkiamos įvairios priemonės – nuo mokėjimo sąlygų griežtinimo ir pačių išmokų mažinimo iki esminių sistemos pokyčių – valstybinio draudimo sistemos keitimo į kaupiamąją.

Pradžiai apie pirmuosius sprendimus. Nėra jokių abejonių, kad ligos draudimo išmokų dydis lemia naudojimosi jomis dažnumą. Pavyzdžiui, Švedijoje atliktame tyrime, analizavusiame 45 metų laikotarpį, buvo aiškiai pastebėta, kad didinant ligos draudimo išmokas ligos draudimo atvejų augo, mažinant – mažėjo. Lietuvoje krizės metu sumažinus išmokas ligos draudimo atvejų sumažėjo ketvirtadaliu. Žinoma, prie to prisidėjo ir ekonominės krizės metu atsiradusi papildoma įtampa darbo rinkoje. 2015 m. grąžinus išmokas į prieškrizinį lygį nedarbingumo dienų skaičius iškart vėl šoktelėjo. Dėl to kai kurios valstybės, kuriose buvo pastebėtas didelis piktnaudžiavimo sistema mastas, ir nuėjo išmokų mažinimo bei kitų sąlygų griežtinimo keliu.

Tačiau toks problemos sprendimo kelias nėra be kliūčių. Politiškai motyvuotas išmokų sumažinimas dar kartą atidengtų esminį valstybinės socialinio draudimo sistemos skirtumą nuo privačios: privačioje ir įmokos, ir išmokos apibrėžtos sutartimi, valstybinėje – viskas priklauso nuo politikų valios. Be to kažin ar toks sprendimas lopyti valstybinio socialinio draudimo sistemą būtų tvarus ilgajame laikotarpyje. Technologinė pažanga keičia darbo formas, o visus šiuos pokyčius atliepti valstybinė socialinio draudimo sistema paprasčiausiai nebespėja. Net ES lygiu bandoma sugalvoti būdus, kaip visus dirbančius individualiai priversti naudotis valstybinio socialinio draudimo sistema. Tačiau toks mėginimas gali atsisukti kitu galu – apkrovus mokesčiais panaikinti taip sukurtas darbo vietas arba tiesiog paskatinti trauktis į šešėlį.

Dėl to kitos šalys į ligos draudimo sistemų problemas pažvelgė iš esmės keisdamos patį draudimo principą į kaupiamąjį. Jose kuriamos specialios taupymo sąskaitos, kuriose sukaupti pinigai gali būti naudojami neplanuotiems gyvenimo atvejams. O tai, kas nepanaudota, sulaukus pensinio amžiaus pervedama į pensijoms skirtą asmens sąskaitos dalį. Turint omeny, kad lietuviai nustojo taupyti (2017 m. Lietuvoje namų ūkių taupymo norma buvo neigiama ir gerokai atsilieka nuo ES vidurkio) paskatinti tautiečius taupyti būtų į naudą. Be to, tai leistų pasiekti, kad tie, kurie sąžiningai naudojasi sistema ir nepiktnaudžiauja, tampa apdovanoti. Dabartinėje sistemoje būti sąžiningu tiesiog ne itin apsimoka.

Pasirinkimo čia yra nemažai – nuo visiems privalomų ir reguliuojamų taupymo sąskaitų iki savanoriškų taupymo instrumentų, kurie taptų patrauklūs sumažinus per ligos draudimą perpumpuojamas sumas pinigų. Žinoma, visa tai galėtų įvykti tik su sąlyga, jei iš tikrųjų būtų atvertas kelias diskusijai ir permaina būtų įgyvendinta nuosekliai. Kol kas ligos draudimo sistema, atrodo, važiuoja toliau be didesnių pokyčių, nepaisant ir pačios „Sodros“ atstovų į viešumą keliamų klausimų dėl tolesnės ligos draudimo ateities.

Komentaro autorius - Vytautas Mitalas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuviška programėlė įgalina mokėjimus įmonėms, taip pat ir „FinTech“ Verslo tribūna 2

„Forbis“ grupės sukurta programėlė „Contomobile“ leidžia paprasčiau ir pigiau atlikti finansines operacijas...

Finansai
06:00
LAT: savo noru pasitraukusiam vadovui priklauso mėnesio išmoka Premium

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, jei vadovas tam tikrais atvejais palieka įmonę savo noru,...

Finansai
05:45
Paaiškėjo, kurie Baltijos šalių bankai geriausiai aptarnauja klientus 42

UAB „Slapto pirkėjo tyrimai“, dirbanti su prekės ženklu „Dive Lietuva“, paskelbė geriausiai klientus 2018 m.

Paslaugos
2019.02.17
Lietuvos bankas – atvirame konflikte su ilgamečiu valdybos nariu

Buvusiam Lietuvos banko „veidui“ ir valdybos nariui Vaidievučiui Geralavičiui per žiniasklaidą užsipuolus...

Rinkos
2019.02.15
Sausį į biudžetą mokesčių surinkta kiek daugiau nei planuota 2

2019 m. sausį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,1% (8,3 mln. Eur) daugiau nei 2018...

Finansai
2019.02.15
Gamintojai nusivylę: tikrieji ministerijos siūlymai dėl „Metrail“ skiriasi nuo skelbtų viešai

Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos teigia, kad Aplinkos...

Paslaugos
2019.02.15
Vokietijos flirtas su recesija: nuosmukio vos išvengta

Vokietija, didžiausia euro zonos ekonomika, dar vadinama visos Europos garvežiu, vos neatsidūrė recesijoje.

Rinkos
2019.02.15
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismai turi priimti grupės ieškinius 6

Teismai Lietuvoje iki šiol netinkamai sprendė grupės ieškinio priėmimo klausimus.

Rinkos
2019.02.15
LB: daugiausiai bėdų kyla dėl painių draudimo sutarčių

Lietuvos bankas (LB) įvertino rinkoje siūlomus turto draudimo produktus, nustatė didžiausias vartotojams dėl...

Finansai
2019.02.15
Kvitų loterija plečiasi į IKEA, bet ne į „Maximą“ 12

Vasario 18 d. įsigalioja kvitų loterijos taisyklių pakeitimai. Žaidime galės dalyvauti ir kvitai už prekes...

Finansai
2019.02.15
Gydymo įstaigų pertvarka: pelningai dirbo tik didžiosios ligoninės Premium 8

Valdantieji neatsisako planų reformuoti gydymo įstaigų tinklą, tik šias pertvarkas nukelia po savivaldybių ir...

Verslo aplinka
2019.02.15
 Seniausias Lietuvos „fintech“ investuoja Estijoje 6

Lietuvos elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ Estijos sostinėje atidarė klientų aptarnavimo centrą, o...

Rinkos
2019.02.15
Aiškėja pirmieji mokesčių amnestijos rezultatai

2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tokia amnestija...

Finansai
2019.02.15
Įvertino draudikų aptarnavimą: silpniausia grandis ta pati, kaip ir bankuose Premium 1

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovėse apsilankę slaptieji pirkėjai ištyrė, kad 2018 m. klientus geriausiai...

Paslaugos
2019.02.15
Kinus, „fintech“ ir kitus užsienio investuotojus ES šalys skanuos pagal vieną kurpalį 1

Tiesioginės užsienio investicijos strateginėse ūkio šakose nuo 2020 m. pabaigos bus vertinamos pagal tuos...

Finansai
2019.02.14
Po EP sprendimo bus aišku, kada pigiau atsiskaityti eurais, o kada zlotais 4

Europos Parlamentas (EP) pritarė naujoms taisyklėms, nulemsiančioms pigesnius tarptautinius mokėjimus eurais...

Finansai
2019.02.14
SADM siūlys keisti išmokų dirbantiems tėvams tvarką   

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlys keisti tvarką dėl pirmaisiais vaiko priežiūros metais...

Finansai
2019.02.14
„Revolut“ ketina užsiimti paskolų perpardavimu  34

Specializuotą banką Lietuvoje kuriantis finansų startuolis „Revolut“ toliau mėgina įrodyti Lietuvos...

Finansai
2019.02.14
Lietuvoje kuriasi JK tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ 11

Lietuvoje kuriasi Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ – dėl jos įsigijimo...

Finansai
2019.02.14
„Sodra“ pradeda mokėti priemokas vaikus prižiūrintiems tėvams

Pritaikius naują neapmokestinamąjį pajamų dydį, „Sodros“ išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams kiek sumažėja.

Finansai
2019.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau