Kiekvienam lietuviui po biuletenį, rytoj - po du!

Publikuota: 2018-11-17
Instituto nuotr.
Instituto nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

3,1 milijono – tiek nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 2017 metais Lietuvoje. Vos prieš penkerius metus jų buvo visu milijonu mažiau. Pagal tai, kiek dienų vienas žmogus dėl ligos nedirba per metus, pernai pasiektos naujos Lietuvos „aukštumos“ – vienas dirbantysis turėjo nedarbingumo pažymėjimą vidutiniškai apie 10 dienų per metus. Visi tie kartai, kai jūs sloguodami susitardavote su darbdaviu padirbti dieną ar dvi iš namų į šią oficialią statistiką nepakliūna. Ir šis rodiklis Lietuvoje toliau kyla. Augantys laikino nedarbingumo rodikliai yra iššūkis ne vien Lietuvai: dėl ligos išmokų kai kuriose EBPO šalyse net apie 10% viso darbo laiko nedirbama dėl laikino nedarbingumo.

Keturi iš penkių patikrinimų, kuriuos „Sodra“ inicijuoja dėl biuletenio pagrįstumo, pasibaigia net neprasidėję – sergantieji iškart pasveiksta. Kaip rodo pačios „Sodros“ skelbiama statistika, yra gydytojų, kurie išduoda beveik penkis kartus daugiau nedarbingumo pažymėjimų nei kiti toje pačioje įstaigoje dirbantys kolegos. Šie duomenys ir pačių „Sodros“ atstovų komentarai viešojoje erdvėje atskleidžia, kad sistemoje gajus piktnaudžiavimas ir už visa tai sumoka kiti mokesčių mokėtojai.

Visa tai lemia, kad ligos draudimui kiekvienais metais išleidžiama gerokai daugiau pinigų, nei suplanuojama. Per pirmuosius aštuonerius šių metų mėnesius į ligos draudimo kišenę surinkta beveik perpus mažiau pinigų, nei išmokėta. Surinkta 116,7 mln. eurų, o išmokėta – 206,1 mln. eurų. Jau keletą metų iš eilės tai yra didžiausią biudžeto deficitą turinti valstybinio socialinio draudimo rūšis, kurios trūkumui padengti panaudojamos pensijoms surinktos lėšos. Kitose šalyse sprendžiant panašias ligos draudimą kamuojančias problemas pasitelkiamos įvairios priemonės – nuo mokėjimo sąlygų griežtinimo ir pačių išmokų mažinimo iki esminių sistemos pokyčių – valstybinio draudimo sistemos keitimo į kaupiamąją.

Pradžiai apie pirmuosius sprendimus. Nėra jokių abejonių, kad ligos draudimo išmokų dydis lemia naudojimosi jomis dažnumą. Pavyzdžiui, Švedijoje atliktame tyrime, analizavusiame 45 metų laikotarpį, buvo aiškiai pastebėta, kad didinant ligos draudimo išmokas ligos draudimo atvejų augo, mažinant – mažėjo. Lietuvoje krizės metu sumažinus išmokas ligos draudimo atvejų sumažėjo ketvirtadaliu. Žinoma, prie to prisidėjo ir ekonominės krizės metu atsiradusi papildoma įtampa darbo rinkoje. 2015 m. grąžinus išmokas į prieškrizinį lygį nedarbingumo dienų skaičius iškart vėl šoktelėjo. Dėl to kai kurios valstybės, kuriose buvo pastebėtas didelis piktnaudžiavimo sistema mastas, ir nuėjo išmokų mažinimo bei kitų sąlygų griežtinimo keliu.

Tačiau toks problemos sprendimo kelias nėra be kliūčių. Politiškai motyvuotas išmokų sumažinimas dar kartą atidengtų esminį valstybinės socialinio draudimo sistemos skirtumą nuo privačios: privačioje ir įmokos, ir išmokos apibrėžtos sutartimi, valstybinėje – viskas priklauso nuo politikų valios. Be to kažin ar toks sprendimas lopyti valstybinio socialinio draudimo sistemą būtų tvarus ilgajame laikotarpyje. Technologinė pažanga keičia darbo formas, o visus šiuos pokyčius atliepti valstybinė socialinio draudimo sistema paprasčiausiai nebespėja. Net ES lygiu bandoma sugalvoti būdus, kaip visus dirbančius individualiai priversti naudotis valstybinio socialinio draudimo sistema. Tačiau toks mėginimas gali atsisukti kitu galu – apkrovus mokesčiais panaikinti taip sukurtas darbo vietas arba tiesiog paskatinti trauktis į šešėlį.

Dėl to kitos šalys į ligos draudimo sistemų problemas pažvelgė iš esmės keisdamos patį draudimo principą į kaupiamąjį. Jose kuriamos specialios taupymo sąskaitos, kuriose sukaupti pinigai gali būti naudojami neplanuotiems gyvenimo atvejams. O tai, kas nepanaudota, sulaukus pensinio amžiaus pervedama į pensijoms skirtą asmens sąskaitos dalį. Turint omeny, kad lietuviai nustojo taupyti (2017 m. Lietuvoje namų ūkių taupymo norma buvo neigiama ir gerokai atsilieka nuo ES vidurkio) paskatinti tautiečius taupyti būtų į naudą. Be to, tai leistų pasiekti, kad tie, kurie sąžiningai naudojasi sistema ir nepiktnaudžiauja, tampa apdovanoti. Dabartinėje sistemoje būti sąžiningu tiesiog ne itin apsimoka.

Pasirinkimo čia yra nemažai – nuo visiems privalomų ir reguliuojamų taupymo sąskaitų iki savanoriškų taupymo instrumentų, kurie taptų patrauklūs sumažinus per ligos draudimą perpumpuojamas sumas pinigų. Žinoma, visa tai galėtų įvykti tik su sąlyga, jei iš tikrųjų būtų atvertas kelias diskusijai ir permaina būtų įgyvendinta nuosekliai. Kol kas ligos draudimo sistema, atrodo, važiuoja toliau be didesnių pokyčių, nepaisant ir pačios „Sodros“ atstovų į viešumą keliamų klausimų dėl tolesnės ligos draudimo ateities.

Komentaro autorius - Vytautas Mitalas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Perspėjimas įmonėms: daugėja apgaulingų pasiūlymų Premium

Lietuvos eksportuotojai sulaukia gerokai daugiau nei anksčiau apgaulingų pasiūlymų patiekti prekes. Dabar jie...

Finansai
05:45
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 4

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
Numatomi svarbūs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai Verslo tribūna

Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo įstatymo projektui,...

Finansai
2019.05.20
Nauja skaičiuoklė: kam sugrįžti į „Sodrą“, o kam kaupti pensiją fonde 14

Daugeliui gyventojų, iki šiol dalyvavusių pensijų kaupime, neverta svarstyti alternatyvos nutraukti kaupimą...

Finansai
2019.05.20
Ministras Vilius Šapoka: šešėlyje dirba nevykėliai 15

Ekonomikos šešėlis Lietuvoje kelis metus iš eilės mažėja po vieną procentinį punktą. Finansų ministerijos...

Finansai
2019.05.20
Aktyviai verslą kredituojančios kredito unijos „Magnus” paskola atvėrė kelią PC „Vakarinis” atsiradimui Verslo tribūna

Greta Vilniaus vakarinio aplinkkelio 2021 m. duris atverti turėtų naujas 20 tūkst. kv. m. prekybos centras...

Finansai
2019.05.20
Per 20 metų pastovus anuitetas nuvertėtų perpus Premium 8

Pensijų anuitetų „Sodroje“ lėšos bus investuojamos, todėl tikėtina, kad investicijų grąža kompensuos visus ar...

Finansai
2019.05.20
Kritus medienos kainoms pirkėjai atšaukia sandorius ir moka baudas 4

Valstybinei miškų urėdijai (VMU) sumušti rekordinių dividendų šiemet, tikėtina, jau nepavyks.  Šios valstybės...

Finansai
2019.05.18
„Revolut“ banko veiklos pradžią Lietuvoje kiek atidėjo  5

„Revolut“ kiek atidėjo specializuoto banko veiklos pradžią Lietuvoje – dabar ją numatoma pradėti antrąjį šių...

Finansai
2019.05.17
Pilna apimtimi pensijų fonduose kaupti pasirinko 79.400, į „Sodrą“ grįžo 21.000

Nuo metų pradžios, per sausį–balandį, kaupti maksimaliai ir gauti visą valstybės priemoką II pakopos pensijų...

Finansai
2019.05.17
Šiaulių bankui pakeltas skolinimosi reitingas

Reitingų agentūra „Moody‘s“ padidino Šiaulių banko ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Baa3 iki Baa2.

Rinkos
2019.05.17
Senkant ES paramai bankai pakėlė palūkanas, ieškoma alternatyvų Premium

Per paskutinius šešis mėnesius apie 30% ES finansuojamų projektų Lietuvoje pablogėjo paramos teikimo sąlygos,...

Finansai
2019.05.16
Atvirkštinis PVM mobiliesiems telefonams – nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 9

Vyriausybė papildė prekių ir paslaugų, kurioms taikomas atvirkštinis PVM, sąrašą. Tokiu būdu Vyriausybė...

Finansai
2019.05.16
Estams planai atrakinti pensijų fondus gali smogti kitu lazdos galu 3

Naujoji Estijos valdančiosios koalicijos sutartis numato šalies gyventojams suteikti galimybę išsiimti...

Finansai
2019.05.16
Dar vienu banku mažiau: traukiasi „Handelsbanken“ 15

Vienas didžiausių Švedijos bankų „Handelsbanken“ nuo 2020 m. stabdys savo operacijas Lietuvoje ir kitose...

Rinkos
2019.05.16
„Mokilizingas“ taps filialu 1

Prieš metus estų banko „Inbank“ įsigytas lietuvių „Mokilizingas“ po susijungimo sandorio taps „Inbank“ dalimi...

Rinkos
2019.05.16
Galioja ir nuskenuoti darbuotojų atostogų prašymai 3

Darbdavys gali darbo tvarkos taisyklėse ar atostogų suteikimo tvarkoje nustatyti, kaip ir kokia forma...

Finansai
2019.05.16
VMI paskelbė kriterijus, pagal kuriuos sprendžia dėl mokesčių atidėjimo

VMI viešai paskelbė, pagal kokius kriterijus nusprendžia, ar gyventojams bei įmonėms, galima atidėti mokesčių...

Finansai
2019.05.16
„Barclays“ parduoda „Rise Vilnius“ bankui „Swedbank“ 5

Praėjusių metų gruodį pranešęs apie veiklos stabdymą, Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ skelbia...

Paslaugos
2019.05.16
Bankų (ne)skolinimas: kas skundžiasi, o kas mato balansą Premium 1

Lietuvos verslui vis garsiau kalbant apie prisuktą ir taip jau pabrangusių paskolų čiaupą, statistika sako,...

Finansai
2019.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau