Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko tyrimą, kurio metu rėmėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Švedijos gyventojų apklausomis. Didžioji dalis rezultatų – ne mūsų šalies naudai: net pusė Lietuvos žmonių trauktųsi į šešėlį, jei jų finansinė padėtis pablogėtų. Kažin ar verta tuo abejoti, nes kitas rodiklis tarsi patvirtina kol kas tik hipotetinius svarstymus – net 6 iš 10 apklaustųjų Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus įsigijo prekių ar paslaugų, žinodami ar įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi. Pasak ekspertų, prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, šešėlis sparčiai auga, tačiau gerėjant ekonominei situacijai jis nelinkęs greitai mažėti: tai rodo, kad žmonių įpročiai keičiasi lėtai. Lietuvoje 3 respondentai iš 10 teigė turintys draugų ar pažįstamų, triūsiančių šešėlinėje darbo rinkoje, nuo lietuvių neatsilieka ir Latvijos bei Lenkijos gyventojai. Lietuvoje labiausiai paplitęs šešėlinis darbas, kai dirbama su oficialia darbo sutartimi, dalį atlyginimo gaunant vokelyje.

Šešėlio egzistavimo priežastys metų metais nesikeičia – pagrindine priežastimi tebelieka mokesčiai. Dideli mokesčiai brangina prekes ir paslaugas, todėl vartotojai renkasi jas iš nelegalaus pasaulio. Padėtis Lietuvoje netrukus gali dar labiau pablogėti – Finansų ministerija rengia siūlymus panaikinti verslo liudijimus: naujovė palies statybos, autoservisų ir auklių paslaugas. Šia veikla užsiimantys asmenys turės rinktis individualią veiklą pagal pažymą ar kitą veiklos formą. Vyriausybė tikisi tokiu būdu sumažinti šešėlinę ekonomiką ir padidinti įvairių mokesčių įplaukas. Tačiau prognozuojama, kad panaikinus verslo liudijimus minėtoms veikloms jų paslaugos brangs. Žinant, kad dideli mokesčiai yra šešėlinės ekonomikos „katalizatorius“, šešėlio ribos gali prasiplėsti.

Ne mažiau svarbų vaidmenį vaidina pajamos ir prekių įperkamumas šalyje – dėl žemesnio įperkamumo Baltijos šalys atsiduria šešėlinės ekonomikos rizikos zonoje. Pasak ekspertų, nors šešėlis tarpsta pirmiausia dėl legalios veiklos ribojimų (mokesčių ir reguliavimų), yra ir kitų jį „maitinančių“ veiksnių. Tarp jų – šešėlio pateisinimas visuomenėje: kuo labiau šešėlis pateisinamas, tuo lengviau jam egzistuoti. Pvz., Lietuvoje ir Latvijoje yra daugiausia žmonių (37% ir 41%), pateisinančių pirkimus iš legalių pardavėjų negaunant kasos kvito. Lietuvoje daugiausia iš visų šalių respondentų yra nepatenkinti mokesčiais – jų manymu, per dideliais. Į klausimą, kokia yra pagrindinė šešėlinio darbo priežastis, dauguma atsakė – per aukštas darbo apmokestinimas. Beveik trečdalis respondentų Lietuvoje, panašiai kaip Latvijoje ir Estijoje, teigė, kad žmonės renkasi darbą šešėlyje, nes nemato prasmės mokėti mokesčių, kurie yra per dideli palyginti su valdiškų paslaugų apimtimi ir kokybe. Taip išryškėja gana svarbus požiūris ir į valdžią, viešąsias paslaugas ir ekonominę politiką – kuo mažiau žmonės pasitiki valdžia, tuo labiau jie linkę pateisinti šešėlį. Paklausti, kaip vertina valdžią ir viešąsias paslaugas (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kt.), apklaustieji Lietuvoje jas įvertino prasčiausiai iš visų šalių. Žmonės neretai aiškina, kad nemato prasmės mokėti mokesčių, kai mato, kaip neefektyviai, kartais net nusikalstamai, juos naudoja valdžia. Skeptišką požiūrį į valdžios „darbą“ su viešaisiais finansais formuoja valdininkų išlaidavimas, korupcija, viešuosiuose pirkimuose pradanginami milijonai ar net milijardai eurų ir pan.

VŽ mano, kad kova su šešėline ekonomika vis dar neefektyvi – vien šūkių, siekių, „žiauriųjų“ ar kitokių parodomųjų akcijų toli graži negana. Reikia stengtis keisti žmonių požiūrį į šešėlį, mažinti toleranciją jam, tačiau, kita vertus, valdžia privalėtų atidžiau pažvelgti į savo veiksmus. Galbūt gyventojams didesni mokesčiai nebūtų tokie skaudūs ir negintų į šešėlį, jei jie matytų, kad valdžia brangina kiekvieną mokesčių mokėtojo eurą ir kad sumokėję mokesčius žmonės galės tikėtis kokybiškų viešųjų paslaugų.