Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas

Publikuota: 2018-11-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Šešėlis Lietuvoje vis dar laiko apglėbęs didelę šalies ekonomikos dalį ir, nors ne viena Vyriausybė mėgino jį nukauti ar bent apkarpyti, traukiasi itin lėtai. Mūsų šalies gyventojai gana stipriai toleruoja šešėlį, tad šešėlinio vartojimo mastai yra didžiausi palyginti su gretimomis valstybėmis. Lietuvos rodikliai yra signalas valdžiai – kuo mažiau žmonės ja pasitiki, tuo labiau jie yra linkę pateisinti šešėlį.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko tyrimą, kurio metu rėmėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Švedijos gyventojų apklausomis. Didžioji dalis rezultatų – ne mūsų šalies naudai: net pusė Lietuvos žmonių trauktųsi į šešėlį, jei jų finansinė padėtis pablogėtų. Kažin ar verta tuo abejoti, nes kitas rodiklis tarsi patvirtina kol kas tik hipotetinius svarstymus – net 6 iš 10 apklaustųjų Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus įsigijo prekių ar paslaugų, žinodami ar įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi. Pasak ekspertų, prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, šešėlis sparčiai auga, tačiau gerėjant ekonominei situacijai jis nelinkęs greitai mažėti: tai rodo, kad žmonių įpročiai keičiasi lėtai. Lietuvoje 3 respondentai iš 10 teigė turintys draugų ar pažįstamų, triūsiančių šešėlinėje darbo rinkoje, nuo lietuvių neatsilieka ir Latvijos bei Lenkijos gyventojai. Lietuvoje labiausiai paplitęs šešėlinis darbas, kai dirbama su oficialia darbo sutartimi, dalį atlyginimo gaunant vokelyje.

Šešėlio egzistavimo priežastys metų metais nesikeičia – pagrindine priežastimi tebelieka mokesčiai. Dideli mokesčiai brangina prekes ir paslaugas, todėl vartotojai renkasi jas iš nelegalaus pasaulio. Padėtis Lietuvoje netrukus gali dar labiau pablogėti – Finansų ministerija rengia siūlymus panaikinti verslo liudijimus: naujovė palies statybos, autoservisų ir auklių paslaugas. Šia veikla užsiimantys asmenys turės rinktis individualią veiklą pagal pažymą ar kitą veiklos formą. Vyriausybė tikisi tokiu būdu sumažinti šešėlinę ekonomiką ir padidinti įvairių mokesčių įplaukas. Tačiau prognozuojama, kad panaikinus verslo liudijimus minėtoms veikloms jų paslaugos brangs. Žinant, kad dideli mokesčiai yra šešėlinės ekonomikos „katalizatorius“, šešėlio ribos gali prasiplėsti.

Ne mažiau svarbų vaidmenį vaidina pajamos ir prekių įperkamumas šalyje – dėl žemesnio įperkamumo Baltijos šalys atsiduria šešėlinės ekonomikos rizikos zonoje. Pasak ekspertų, nors šešėlis tarpsta pirmiausia dėl legalios veiklos ribojimų (mokesčių ir reguliavimų), yra ir kitų jį „maitinančių“ veiksnių. Tarp jų – šešėlio pateisinimas visuomenėje: kuo labiau šešėlis pateisinamas, tuo lengviau jam egzistuoti. Pvz., Lietuvoje ir Latvijoje yra daugiausia žmonių (37% ir 41%), pateisinančių pirkimus iš legalių pardavėjų negaunant kasos kvito. Lietuvoje daugiausia iš visų šalių respondentų yra nepatenkinti mokesčiais – jų manymu, per dideliais. Į klausimą, kokia yra pagrindinė šešėlinio darbo priežastis, dauguma atsakė – per aukštas darbo apmokestinimas. Beveik trečdalis respondentų Lietuvoje, panašiai kaip Latvijoje ir Estijoje, teigė, kad žmonės renkasi darbą šešėlyje, nes nemato prasmės mokėti mokesčių, kurie yra per dideli palyginti su valdiškų paslaugų apimtimi ir kokybe. Taip išryškėja gana svarbus požiūris ir į valdžią, viešąsias paslaugas ir ekonominę politiką – kuo mažiau žmonės pasitiki valdžia, tuo labiau jie linkę pateisinti šešėlį. Paklausti, kaip vertina valdžią ir viešąsias paslaugas (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kt.), apklaustieji Lietuvoje jas įvertino prasčiausiai iš visų šalių. Žmonės neretai aiškina, kad nemato prasmės mokėti mokesčių, kai mato, kaip neefektyviai, kartais net nusikalstamai, juos naudoja valdžia. Skeptišką požiūrį į valdžios „darbą“ su viešaisiais finansais formuoja valdininkų išlaidavimas, korupcija, viešuosiuose pirkimuose pradanginami milijonai ar net milijardai eurų ir pan.

VŽ mano, kad kova su šešėline ekonomika vis dar neefektyvi – vien šūkių, siekių, „žiauriųjų“ ar kitokių parodomųjų akcijų toli graži negana. Reikia stengtis keisti žmonių požiūrį į šešėlį, mažinti toleranciją jam, tačiau, kita vertus, valdžia privalėtų atidžiau pažvelgti į savo veiksmus. Galbūt gyventojams didesni mokesčiai nebūtų tokie skaudūs ir negintų į šešėlį, jei jie matytų, kad valdžia brangina kiekvieną mokesčių mokėtojo eurą ir kad sumokėję mokesčius žmonės galės tikėtis kokybiškų viešųjų paslaugų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Vilnius factoring company“ taps „PayRay“

Faktoringo paslaugų bendrovė „Vilnius factoring company“, teikianti paslaugas smulkiojo ir vidutinio verslo...

Rinkos
15:33
Kylantys atlyginimai didina ir automobilių pirkėjų galimybes  1

Automobilio įperkamumo lizingu vertė Lietuvoje augo sparčiau negu kitose Baltijos šalyse, pirkėjai vis...

Automobiliai
13:17
G. Nausėda: ūkio augimo lėtėjimas – ne priežastis atsisakyti socialinės politikos tikslų 2

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad prognozuojamas šalies ekonomikos augimo lėtėjimas negali būti...

Finansai
11:53
Lietuva nebeturi teisių į „AirBaltic“ – įmonė grąžino 20 mln. Eur „Snorui“ 3

Latvijos skrydžių bendrovė „AirBaltic“ grąžino 19,5 mln. Eur kreditą Lietuvos nacionalizuotam bankui „Snoras“.

Rinkos
11:43
Į Baltijos įmonių lyderius skrenda „Air Baltic“, lietuvių svoris sąraše auga Premium 1

Lietuvos bendrovių Baltijos šalių didžiausių įmonių sąraše skaičius šiemet išaugo iki 29 ir jos sudaro...

ES nori peržiūrėti energijai ir degalams taikomus mokesčius Premium

Dauguma ES finansų ministrų sutiko, jog reikia peržiūrėti energijos apmokestinimo direktyvą, kad ji atitiktų...

Finansai
2019.09.17
Paaiškėjo „Metų finansų vadovas 2019 m.“ 5

„Metų finansų vadovu “ šiemet tapo Aidas Tamošiūnas, UAB „Tele2“ finansų vadovas. Nominacija įteikta „Verslo...

Finansai
2019.09.17
Europarlamentarai pritarė C. Lagarde skyrimui ECB vadove

Europarlamentarai antradienį pritarė siūlymui skirti Christine Lagarde naująja Europos centrinio banko (ECB)...

Rinkos
2019.09.17
VMI vadovė: i.VAZ atskleidžia paslėptas statybas Premium 6

Per antrąjį šių metų pusmetį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) planuoja atlikti tiek patikrinimų, kiek...

Finansai
2019.09.17
„Swedbank“ pripažino: turime bėdų su pinigų plovimo prevencija 5

Švedijos bankas „Swedbank“ viešai išplatintame pranešime pripažino, kad nesusitvarkė su pinigų plovimo...

Rinkos
2019.09.17
Savivaldybės: leiskime pačiai savivaldai pasirinkti viešųjų paslaugų teikimo būdus Verslo tribūna 2

Privataus verslo atstovai periodiškai ir gan tendencingai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad visuomenei...

Finansai
2019.09.17
Siūlymai didinti mokesčius jaukia įmonių biudžeto planus Premium 3

Didžiausias galvos skausmas šiandien įmonėms planuojant kitų metų biudžetą yra ne ekonominis sulėtėjimas, o...

Finansai
2019.09.17
V. Valvonis palieka Lietuvos banką, dirbs Moldovoje 13

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybai daugiau beveik 8 metus vadovavęs Vytautas Valvonis traukiasi iš...

Finansai
2019.09.16
„Moneta International“ pakeitė pavadinimą 2

Mokėjimo paslaugas teikianti tarptautinė bendrovė „Moneta International“ nuo rugsėjo 10 d. veikia nauju...

Rinkodara
2019.09.16
Virtualiu buhalteriu pradėjo naudotis pirmieji 5.500 smulkiųjų verslininkų 13

Virtualų buhalterį i.APS išbandė ir individualios veiklos pajamas ir išlaidas e. būdu šiuo metu veda jau...

Finansai
2019.09.16
Atsisveikiname su milžinu, kuris augino: „Barclays“ įtaka NT rinkai ir kas toliau 19

„Barclays“ odisėja Vilniuje tęsėsi 10 metų. Kad Jungtinės Karalystės milžinas nutraukia globalių operacijų...

Statyba ir NT
2019.09.16
Lietuvoje – 15 įmonių su vienu darbuotoju ir didesnėmis kaip 10 mln. Eur pajamomis Premium 7

Pernai metų „Creditinfo“ duomenimis, Lietuvoje buvo penkiolika bendrovių, kurios turėjo vieną darbuotoją ir...

Finansai
2019.09.16
Pensijų reforma: estų valdžia pradeda nenušauto briedžio dalybas Premium 5

Kone kas antram estui planuojant trauktis iš II pakopos pensijų fondų ir atsiimti ten sukauptus pinigus,...

Finansai
2019.09.16
Ko vertos lietuviškos „fintechinės“ ambicijos? Premium 5

Kuo būti nenorime – žinome. Bet ar žinome, kuo būti norime? Suaugęs žmogus kasdien priima apie 35000...

Verslo klasė
2019.09.15
10 pagal dydį skolintojas būstui JK – „mamos ir tėčio“ bankas 1

Tėvai savo vaikams Jungtinėje Karalystėje (JK) būstui įsigyti padovanoja ar paskolina tokias sumas, kurios...

Statyba ir NT
2019.09.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau