Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas

Publikuota: 2018-11-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Šešėlis Lietuvoje vis dar laiko apglėbęs didelę šalies ekonomikos dalį ir, nors ne viena Vyriausybė mėgino jį nukauti ar bent apkarpyti, traukiasi itin lėtai. Mūsų šalies gyventojai gana stipriai toleruoja šešėlį, tad šešėlinio vartojimo mastai yra didžiausi palyginti su gretimomis valstybėmis. Lietuvos rodikliai yra signalas valdžiai – kuo mažiau žmonės ja pasitiki, tuo labiau jie yra linkę pateisinti šešėlį.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko tyrimą, kurio metu rėmėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Švedijos gyventojų apklausomis. Didžioji dalis rezultatų – ne mūsų šalies naudai: net pusė Lietuvos žmonių trauktųsi į šešėlį, jei jų finansinė padėtis pablogėtų. Kažin ar verta tuo abejoti, nes kitas rodiklis tarsi patvirtina kol kas tik hipotetinius svarstymus – net 6 iš 10 apklaustųjų Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus įsigijo prekių ar paslaugų, žinodami ar įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi. Pasak ekspertų, prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, šešėlis sparčiai auga, tačiau gerėjant ekonominei situacijai jis nelinkęs greitai mažėti: tai rodo, kad žmonių įpročiai keičiasi lėtai. Lietuvoje 3 respondentai iš 10 teigė turintys draugų ar pažįstamų, triūsiančių šešėlinėje darbo rinkoje, nuo lietuvių neatsilieka ir Latvijos bei Lenkijos gyventojai. Lietuvoje labiausiai paplitęs šešėlinis darbas, kai dirbama su oficialia darbo sutartimi, dalį atlyginimo gaunant vokelyje.

Šešėlio egzistavimo priežastys metų metais nesikeičia – pagrindine priežastimi tebelieka mokesčiai. Dideli mokesčiai brangina prekes ir paslaugas, todėl vartotojai renkasi jas iš nelegalaus pasaulio. Padėtis Lietuvoje netrukus gali dar labiau pablogėti – Finansų ministerija rengia siūlymus panaikinti verslo liudijimus: naujovė palies statybos, autoservisų ir auklių paslaugas. Šia veikla užsiimantys asmenys turės rinktis individualią veiklą pagal pažymą ar kitą veiklos formą. Vyriausybė tikisi tokiu būdu sumažinti šešėlinę ekonomiką ir padidinti įvairių mokesčių įplaukas. Tačiau prognozuojama, kad panaikinus verslo liudijimus minėtoms veikloms jų paslaugos brangs. Žinant, kad dideli mokesčiai yra šešėlinės ekonomikos „katalizatorius“, šešėlio ribos gali prasiplėsti.

Ne mažiau svarbų vaidmenį vaidina pajamos ir prekių įperkamumas šalyje – dėl žemesnio įperkamumo Baltijos šalys atsiduria šešėlinės ekonomikos rizikos zonoje. Pasak ekspertų, nors šešėlis tarpsta pirmiausia dėl legalios veiklos ribojimų (mokesčių ir reguliavimų), yra ir kitų jį „maitinančių“ veiksnių. Tarp jų – šešėlio pateisinimas visuomenėje: kuo labiau šešėlis pateisinamas, tuo lengviau jam egzistuoti. Pvz., Lietuvoje ir Latvijoje yra daugiausia žmonių (37% ir 41%), pateisinančių pirkimus iš legalių pardavėjų negaunant kasos kvito. Lietuvoje daugiausia iš visų šalių respondentų yra nepatenkinti mokesčiais – jų manymu, per dideliais. Į klausimą, kokia yra pagrindinė šešėlinio darbo priežastis, dauguma atsakė – per aukštas darbo apmokestinimas. Beveik trečdalis respondentų Lietuvoje, panašiai kaip Latvijoje ir Estijoje, teigė, kad žmonės renkasi darbą šešėlyje, nes nemato prasmės mokėti mokesčių, kurie yra per dideli palyginti su valdiškų paslaugų apimtimi ir kokybe. Taip išryškėja gana svarbus požiūris ir į valdžią, viešąsias paslaugas ir ekonominę politiką – kuo mažiau žmonės pasitiki valdžia, tuo labiau jie linkę pateisinti šešėlį. Paklausti, kaip vertina valdžią ir viešąsias paslaugas (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kt.), apklaustieji Lietuvoje jas įvertino prasčiausiai iš visų šalių. Žmonės neretai aiškina, kad nemato prasmės mokėti mokesčių, kai mato, kaip neefektyviai, kartais net nusikalstamai, juos naudoja valdžia. Skeptišką požiūrį į valdžios „darbą“ su viešaisiais finansais formuoja valdininkų išlaidavimas, korupcija, viešuosiuose pirkimuose pradanginami milijonai ar net milijardai eurų ir pan.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

VŽ mano, kad kova su šešėline ekonomika vis dar neefektyvi – vien šūkių, siekių, „žiauriųjų“ ar kitokių parodomųjų akcijų toli graži negana. Reikia stengtis keisti žmonių požiūrį į šešėlį, mažinti toleranciją jam, tačiau, kita vertus, valdžia privalėtų atidžiau pažvelgti į savo veiksmus. Galbūt gyventojams didesni mokesčiai nebūtų tokie skaudūs ir negintų į šešėlį, jei jie matytų, kad valdžia brangina kiekvieną mokesčių mokėtojo eurą ir kad sumokėję mokesčius žmonės galės tikėtis kokybiškų viešųjų paslaugų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
E. prekyba rieda nuo kalniuko, bendrą prekybos lėtėjimą veikia infliacija Premium

Per balandį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 1,7%, o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta...

Prekyba
07:30
Gyventojų indėliai augo 6,7%, o verslo mažėjo 4,3%

Šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos namų ūkių indėliai buvo išaugę 92,0...

Rinkos
2022.05.28
J. Neliupšienė: investuotojai teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas 8

Investuotojai dabar visai kitaip vertina ir mato mūsų regioną, jie teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas,...

Verslo aplinka
2022.05.28
Stagfliacija nė motais – Lietuvoje dygsta nauji fabrikai Premium 4

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Pramonė
2022.05.28
Prie 2022 m. sausį–balandį augusių biudžeto pajamų prisidėjo ir grąžintos pandeminės skolos

Šių metų sausio–balandžio mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 30,1% arba...

Finansai
2022.05.27
Finansines ataskaitas verslas šiemet teikia sparčiau nei ankstesniais metais

Likus kelioms dienoms iki birželio 1 d., kai didžioji dalis šalyje įmonių Registrų centrui privalo pateikti...

Finansai
2022.05.27
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
„Paskolų klubo“ vadove tapo I. Krasovskė

Didžiausios Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ vadove tapo Indrė Krasovskė.

Vadyba
2022.05.27
Dešimtys tūkstančių raštiškų paklausimų VMI: verslui taip saugiausia Premium 1

Mokesčių įstatymai painūs, o oficialūs jų komentarai, kuriuos teikia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), –...

Finansai
2022.05.27
Lietuviai jau gali apsistoti NT nuomos projektuose, į kuriuos investuoja: ką reikėtų žinoti apie „timeshare“? Verslo tribūna 3

Augant susidomėjimui sutelktiniu investavimu į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus, atsiranda galimybė...

Mano pinigai
2022.05.27
JAV BVP pirmą ketvirtį smuko labiau nei sklebta anksčiau 1

Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą metų ketvirtį susitraukė 1,5%, nors buvo tikėtasi...

Finansai
2022.05.26
Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
2022.05.26
V. Putinas rusams žada dešimtadaliu didesnes pensijas ir MMA 1

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos...

Verslo aplinka
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 11

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
2022.05.26
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

Statyba ir NT
2022.05.26
Pilnėjantys restoranai – tik pagražintas atspindys, realybėje – gresiantys bankrotai Premium 2

Kredito rizikos vertinimas rodo, kad maitinimo sektoriaus įmonių padėtis per metus šiek tiek gerėjo, dalis...

Prekyba
2022.05.26
Nyderlandų teismas atsisakė nutraukti su N. Numa siejamą tyrimą

Amsterdamo apeliacinis teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą dėl bendrovės „TAF Asset 11“ atliktų 26 mln.

Prekyba
2022.05.25
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 4

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku