Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas

Publikuota: 2018-11-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Šešėlis Lietuvoje vis dar laiko apglėbęs didelę šalies ekonomikos dalį ir, nors ne viena Vyriausybė mėgino jį nukauti ar bent apkarpyti, traukiasi itin lėtai. Mūsų šalies gyventojai gana stipriai toleruoja šešėlį, tad šešėlinio vartojimo mastai yra didžiausi palyginti su gretimomis valstybėmis. Lietuvos rodikliai yra signalas valdžiai – kuo mažiau žmonės ja pasitiki, tuo labiau jie yra linkę pateisinti šešėlį.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko tyrimą, kurio metu rėmėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Švedijos gyventojų apklausomis. Didžioji dalis rezultatų – ne mūsų šalies naudai: net pusė Lietuvos žmonių trauktųsi į šešėlį, jei jų finansinė padėtis pablogėtų. Kažin ar verta tuo abejoti, nes kitas rodiklis tarsi patvirtina kol kas tik hipotetinius svarstymus – net 6 iš 10 apklaustųjų Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus įsigijo prekių ar paslaugų, žinodami ar įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi. Pasak ekspertų, prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, šešėlis sparčiai auga, tačiau gerėjant ekonominei situacijai jis nelinkęs greitai mažėti: tai rodo, kad žmonių įpročiai keičiasi lėtai. Lietuvoje 3 respondentai iš 10 teigė turintys draugų ar pažįstamų, triūsiančių šešėlinėje darbo rinkoje, nuo lietuvių neatsilieka ir Latvijos bei Lenkijos gyventojai. Lietuvoje labiausiai paplitęs šešėlinis darbas, kai dirbama su oficialia darbo sutartimi, dalį atlyginimo gaunant vokelyje.

Šešėlio egzistavimo priežastys metų metais nesikeičia – pagrindine priežastimi tebelieka mokesčiai. Dideli mokesčiai brangina prekes ir paslaugas, todėl vartotojai renkasi jas iš nelegalaus pasaulio. Padėtis Lietuvoje netrukus gali dar labiau pablogėti – Finansų ministerija rengia siūlymus panaikinti verslo liudijimus: naujovė palies statybos, autoservisų ir auklių paslaugas. Šia veikla užsiimantys asmenys turės rinktis individualią veiklą pagal pažymą ar kitą veiklos formą. Vyriausybė tikisi tokiu būdu sumažinti šešėlinę ekonomiką ir padidinti įvairių mokesčių įplaukas. Tačiau prognozuojama, kad panaikinus verslo liudijimus minėtoms veikloms jų paslaugos brangs. Žinant, kad dideli mokesčiai yra šešėlinės ekonomikos „katalizatorius“, šešėlio ribos gali prasiplėsti.

Ne mažiau svarbų vaidmenį vaidina pajamos ir prekių įperkamumas šalyje – dėl žemesnio įperkamumo Baltijos šalys atsiduria šešėlinės ekonomikos rizikos zonoje. Pasak ekspertų, nors šešėlis tarpsta pirmiausia dėl legalios veiklos ribojimų (mokesčių ir reguliavimų), yra ir kitų jį „maitinančių“ veiksnių. Tarp jų – šešėlio pateisinimas visuomenėje: kuo labiau šešėlis pateisinamas, tuo lengviau jam egzistuoti. Pvz., Lietuvoje ir Latvijoje yra daugiausia žmonių (37% ir 41%), pateisinančių pirkimus iš legalių pardavėjų negaunant kasos kvito. Lietuvoje daugiausia iš visų šalių respondentų yra nepatenkinti mokesčiais – jų manymu, per dideliais. Į klausimą, kokia yra pagrindinė šešėlinio darbo priežastis, dauguma atsakė – per aukštas darbo apmokestinimas. Beveik trečdalis respondentų Lietuvoje, panašiai kaip Latvijoje ir Estijoje, teigė, kad žmonės renkasi darbą šešėlyje, nes nemato prasmės mokėti mokesčių, kurie yra per dideli palyginti su valdiškų paslaugų apimtimi ir kokybe. Taip išryškėja gana svarbus požiūris ir į valdžią, viešąsias paslaugas ir ekonominę politiką – kuo mažiau žmonės pasitiki valdžia, tuo labiau jie linkę pateisinti šešėlį. Paklausti, kaip vertina valdžią ir viešąsias paslaugas (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kt.), apklaustieji Lietuvoje jas įvertino prasčiausiai iš visų šalių. Žmonės neretai aiškina, kad nemato prasmės mokėti mokesčių, kai mato, kaip neefektyviai, kartais net nusikalstamai, juos naudoja valdžia. Skeptišką požiūrį į valdžios „darbą“ su viešaisiais finansais formuoja valdininkų išlaidavimas, korupcija, viešuosiuose pirkimuose pradanginami milijonai ar net milijardai eurų ir pan.

VŽ mano, kad kova su šešėline ekonomika vis dar neefektyvi – vien šūkių, siekių, „žiauriųjų“ ar kitokių parodomųjų akcijų toli graži negana. Reikia stengtis keisti žmonių požiūrį į šešėlį, mažinti toleranciją jam, tačiau, kita vertus, valdžia privalėtų atidžiau pažvelgti į savo veiksmus. Galbūt gyventojams didesni mokesčiai nebūtų tokie skaudūs ir negintų į šešėlį, jei jie matytų, kad valdžia brangina kiekvieną mokesčių mokėtojo eurą ir kad sumokėję mokesčius žmonės galės tikėtis kokybiškų viešųjų paslaugų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Metų pabaigoje Valstybės biudžete – 121 neplanuotas „viščiukas“ 1

Iš pagrindinių mokesčių Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetas surinko tiek, kiek ir planavo, o...

Finansai
2018.12.14
Lietuvių kuriamas sprendimas sutrumpins PVM susigrąžinimą iki kelių minučių Premium

Iš JAV ar Azijos į ES valstybes atvykę turistai čia išleidžia vis daugiau pinigų, tačiau kad galėtų...

I.Laursas: didelės grąžos turėtų būti prieinamos visiems Premium 12

Žmonių gebėjimas kurti vertę, pasak investuotojo Iljos Laurso, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“...

Finansai
2018.12.14
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 121 mln. Eur neplanuotų pajamų 6

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–lapkričio mėnesiais siekė 7,902 mlrd. Eur – 1,6% (121,1...

Finansai
2018.12.13
EY grynasis pelnas išaugo 22% 2

EY pajamos per praėjusį finansinį laikotarpį paaugo 9,2%, o darbo užmokesčio išlaidos didėjo 11,1%.

Finansai
2018.12.13
VMI sukūrė nemokamo virtualaus buhalterio versiją 12

Individualią veiklą vykdantys ar ketinantys vykdyti gyventojai gali susipažinti, kaip atrodys nemokama...

Finansai
2018.12.13
Paskola: rizikų įvertinimas atriša rankas Rėmėjo turinys

Paskola – žodis, dažniausiai keliantis, pirmiausia, negatyvias emocijas. Nei vienas mūsų nenori prisiimti...

Finansai
2018.12.13
Dvigubų standartų cinizmas 5

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
2018.12.13
Pareigas palieka „Telia Lietuvos“ finansų vadovas 6

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ finansų vadovas Laimonas Devyžis nusprendė išeiti iš bendrovės.  

Vadyba
2018.12.12
Atsargiai – ir smulkios dovanos gali virsti interesų konfliktais

Priimant dovanas gali kilti interesų konfliktai. Jų galima išvengti deklaruojant dovanas viešai.

Finansai
2018.12.12
ESTT sprendimas: vežėjai ekspeditoriams negali taikyti 0% PVM Premium 3

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dar kartą pakartojo, kad vežėjai ekspeditoriams turi išrašyti sąskaitas...

Finansai
2018.12.12
Ekonomistai: 2019 m. biudžetas – rizikingas, ypač dėl PVM ambicijų Premium 11

Ekonomistai lenkia pirštus vardydami Seime patvirtinto biudžeto privalumus ir trūkumus. Tarp didžiausių...

Finansai
2018.12.11
Priimti 2019 m. „Sodros“ ir Sveikatos draudimo biudžetai 4

Antradienį patvirtinęs kitų metų valstybės biudžetą Seimas priėmė ir 2019-ųjų „Sodros“ bei Privalomojo...

Finansai
2018.12.11
Ž. Mauricas: tai, kad Lietuva perskirsto per mažai BVP – mitas Premium 3

Lietuvos viešojo sektoriaus bėdos susijusios ne su lėšų stygiumi, o su išpūstu viešuoju sektoriumi bei...

Finansai
2018.12.11
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentė 5

Seimas antradienį priėmė 2019 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies...

Finansai
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 28

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Metinė infliacija pagal SVKI lapkritį siekė 2,4%

2018 m. lapkričio mėn. pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą...

Finansai
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau