Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas

Publikuota: 2018-11-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Šešėlis Lietuvoje vis dar laiko apglėbęs didelę šalies ekonomikos dalį ir, nors ne viena Vyriausybė mėgino jį nukauti ar bent apkarpyti, traukiasi itin lėtai. Mūsų šalies gyventojai gana stipriai toleruoja šešėlį, tad šešėlinio vartojimo mastai yra didžiausi palyginti su gretimomis valstybėmis. Lietuvos rodikliai yra signalas valdžiai – kuo mažiau žmonės ja pasitiki, tuo labiau jie yra linkę pateisinti šešėlį.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko tyrimą, kurio metu rėmėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Švedijos gyventojų apklausomis. Didžioji dalis rezultatų – ne mūsų šalies naudai: net pusė Lietuvos žmonių trauktųsi į šešėlį, jei jų finansinė padėtis pablogėtų. Kažin ar verta tuo abejoti, nes kitas rodiklis tarsi patvirtina kol kas tik hipotetinius svarstymus – net 6 iš 10 apklaustųjų Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus įsigijo prekių ar paslaugų, žinodami ar įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi. Pasak ekspertų, prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, šešėlis sparčiai auga, tačiau gerėjant ekonominei situacijai jis nelinkęs greitai mažėti: tai rodo, kad žmonių įpročiai keičiasi lėtai. Lietuvoje 3 respondentai iš 10 teigė turintys draugų ar pažįstamų, triūsiančių šešėlinėje darbo rinkoje, nuo lietuvių neatsilieka ir Latvijos bei Lenkijos gyventojai. Lietuvoje labiausiai paplitęs šešėlinis darbas, kai dirbama su oficialia darbo sutartimi, dalį atlyginimo gaunant vokelyje.

Šešėlio egzistavimo priežastys metų metais nesikeičia – pagrindine priežastimi tebelieka mokesčiai. Dideli mokesčiai brangina prekes ir paslaugas, todėl vartotojai renkasi jas iš nelegalaus pasaulio. Padėtis Lietuvoje netrukus gali dar labiau pablogėti – Finansų ministerija rengia siūlymus panaikinti verslo liudijimus: naujovė palies statybos, autoservisų ir auklių paslaugas. Šia veikla užsiimantys asmenys turės rinktis individualią veiklą pagal pažymą ar kitą veiklos formą. Vyriausybė tikisi tokiu būdu sumažinti šešėlinę ekonomiką ir padidinti įvairių mokesčių įplaukas. Tačiau prognozuojama, kad panaikinus verslo liudijimus minėtoms veikloms jų paslaugos brangs. Žinant, kad dideli mokesčiai yra šešėlinės ekonomikos „katalizatorius“, šešėlio ribos gali prasiplėsti.

Ne mažiau svarbų vaidmenį vaidina pajamos ir prekių įperkamumas šalyje – dėl žemesnio įperkamumo Baltijos šalys atsiduria šešėlinės ekonomikos rizikos zonoje. Pasak ekspertų, nors šešėlis tarpsta pirmiausia dėl legalios veiklos ribojimų (mokesčių ir reguliavimų), yra ir kitų jį „maitinančių“ veiksnių. Tarp jų – šešėlio pateisinimas visuomenėje: kuo labiau šešėlis pateisinamas, tuo lengviau jam egzistuoti. Pvz., Lietuvoje ir Latvijoje yra daugiausia žmonių (37% ir 41%), pateisinančių pirkimus iš legalių pardavėjų negaunant kasos kvito. Lietuvoje daugiausia iš visų šalių respondentų yra nepatenkinti mokesčiais – jų manymu, per dideliais. Į klausimą, kokia yra pagrindinė šešėlinio darbo priežastis, dauguma atsakė – per aukštas darbo apmokestinimas. Beveik trečdalis respondentų Lietuvoje, panašiai kaip Latvijoje ir Estijoje, teigė, kad žmonės renkasi darbą šešėlyje, nes nemato prasmės mokėti mokesčių, kurie yra per dideli palyginti su valdiškų paslaugų apimtimi ir kokybe. Taip išryškėja gana svarbus požiūris ir į valdžią, viešąsias paslaugas ir ekonominę politiką – kuo mažiau žmonės pasitiki valdžia, tuo labiau jie linkę pateisinti šešėlį. Paklausti, kaip vertina valdžią ir viešąsias paslaugas (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kt.), apklaustieji Lietuvoje jas įvertino prasčiausiai iš visų šalių. Žmonės neretai aiškina, kad nemato prasmės mokėti mokesčių, kai mato, kaip neefektyviai, kartais net nusikalstamai, juos naudoja valdžia. Skeptišką požiūrį į valdžios „darbą“ su viešaisiais finansais formuoja valdininkų išlaidavimas, korupcija, viešuosiuose pirkimuose pradanginami milijonai ar net milijardai eurų ir pan.

VŽ mano, kad kova su šešėline ekonomika vis dar neefektyvi – vien šūkių, siekių, „žiauriųjų“ ar kitokių parodomųjų akcijų toli graži negana. Reikia stengtis keisti žmonių požiūrį į šešėlį, mažinti toleranciją jam, tačiau, kita vertus, valdžia privalėtų atidžiau pažvelgti į savo veiksmus. Galbūt gyventojams didesni mokesčiai nebūtų tokie skaudūs ir negintų į šešėlį, jei jie matytų, kad valdžia brangina kiekvieną mokesčių mokėtojo eurą ir kad sumokėję mokesčius žmonės galės tikėtis kokybiškų viešųjų paslaugų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
 VMI: sausį alkoholio akcizų pajamos augo 37% 3

Alkoholio akcizų pajamos šiemet sausį išaugo.

Finansai
2019.02.21
Lietuvos bankas dirbs su švedais ir estais aiškinantis „Swedbank“ atvejį 2

Lietuvos bankas teiks pagalbą Švedijos ir Estijos priežiūros institucijoms atliekant tyrimą, kuriuo siekiama...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ aiškinasi galimus savo ryšius su pinigų plovimu 4

Švedijos bankas „Swedbank“ aiškinasi detales dėl galimo pinigų plovimo skandale nuskambėjusių įmonių...

Rinkos
2019.02.21
VŽ paaiškina: kas yra pinigų plovimo prevencija 4

Pinigų plovimas yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu ar neteisėtu būdu įgytus pinigus ar...

Rinkos
2019.02.21
Nuo formalumų prie praktinių veiksmų: vis daugiau dėmesio – pinigų plovimo prevencijai

Sparčiai augančioje Lietuvos „fintech“ rinkoje reguliavimas, susijęs su elektroninių pinigų ir mokėjimo...

Finansai
2019.02.21
Į teismų skandalą įsipainiojęs verslininkas kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje Premium 2

Teismų korupcijos byloje suimtas statybos UAB „Indema“ vadovas ir akcininkas Rolandas Vasiliauskas kaltinamas...

Statyba ir NT
2019.02.21
Nuo kovo 1 d. – apmokestinamas cigarečių skystis 3

Nuo kovo 1 d. keičiasi cigaretėms, rūkomajam tabakui taikomi akcizų tarifai, apmokestinamas elektroninių...

Finansai
2019.02.21
VMI ragina deklaruoti neatskleistus akcijų sandorius

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia neatskleistų sandorių su akcininkais pavyzdžių, kurie esą...

Finansai
2019.02.21
„Swedbank“ akcijos garma toliau, svarstoma apie pasekmes Lietuvai 10

Švedijos banko „Swedbank“, įsipainiojusios į pinigų plovimo skandalą, akcijų nuopuolis biržoje tęsiasi, o...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją Premium 9

Švedijos bankui „Swedbank“ įklimpus į pinigų plovimo skandalą, bankai neoficialiai prabilo, kad pinigų...

Rinkos
2019.02.21
„Brexit“: VMI ir muitinė ragina paskubėti iki kovo 30 d. Premium 1

Muitinės procedūros be įprastų internetinių sistemų, negaliojančios prekių licencijos, sunkiau grąžinamas PVM...

Finansai
2019.02.21
Pernai VMI šaudė rečiau, bet taikliau Premium

Pernai VMI trečdaliu rečiau tikrino įmones, o po šių veiksmų priskaičiavo beveik 25% mažiau mokesčių, tačiau...

Finansai
2019.02.21
VMI: išankstinės pajamų deklaracijos – kovą, permokos – balandį

Gyventojai, kurie iki šių metų gegužės 1 d. privalo deklaruoti 2018 m. pajamas, pagal įstatymą tai gali...

Finansai
2019.02.21
ŠIB gali išmokėti 40 mln. Eur dividendų, 0,8 mln. Eur tektų Lietuvai 

Didesnį negu tikėtasi grynąjį pelną 2018 m. uždirbęs Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) valstybėms narėms gali...

Finansai
2019.02.20
V. Šapoka: reikia bendros ES pinigų plovimo prevencijos  1

Euro zonai ir Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos, sako finansų...

Finansai
2019.02.20
Sužinok, kiek primoki bankui už indėlį Premium

Indėlis išlieka populiariausia taupymo forma Lietuvoje, nors infliacija mūsų šalyje pinigus graužia dar nuo...

Finansai
2019.02.20
„Swedbank“ pinigų plovimo skandale: akcijos krito 10% 56

Paaiškėjus, kad per Švedijos banko „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse galimai judėjo 5,8 mlrd. USD įtartinų...

Rinkos
2019.02.20
„Rivilės“ vairą perėmė investuotojai, buvę „Senukų“ darbuotojai Premium 4

Apskaitos ir verslo valdymo sistemas vystančios bendrovės „Rivilė“ akcininkas ir ilgametis vadovas Marius...

Paslaugos
2019.02.20
Kaimyninės paskolos. Latvijos bankas „Rietumu“ finansuoja verslą visose Baltijos šalyse Verslo tribūna

Nepaisant euroskeptikų atsiliepimų, verslo integracija ES gilėja ir plečiasi, o Baltijos šalys aktyviai...

Finansai
2019.02.19
VMI grąžina žemės mokesčio permokas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2019 m. vasario mėnesį gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas,...

Finansai
2019.02.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau