Seime stringa Vyriausybės siūlymas didinti individualios veiklos apmokestinimą

Komitetas, svarstydamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, penktadienį pritarė socialdarbiečių Andriaus Palionio ir Rimantės Šalaševičiūtės siūlymui toliau taikyti mažesnę apmokestinamųjų pajamų kartelę, o galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

Siūloma, kad individualios įmonės savininkai, mažosios ir ūkinės bendrijos tikrieji nariai „Sodros“ įmokas mokėtų nuo 50% pajamų. Tokias socialinio draudimo įmokas mokėtų ir pagal sutartys dirbantys meno kūrėjai, pagal autorines sutartis dirbantys atlikėjai bei sporto veikėjai, kiti savarankiškai dirbantieji.

Meno kūrėjams įmokas skaičiuoti bent nuo 90% pajamų komitete prašęs Lietuvos meno kūrėjų asociacijos vadovas Kornelijus Platelis tvirtino, kad to nepadarius menininkams didėtų mokesčiai.

„Jeigu kalbate, kad darbdavys sudarinėdamas autorines sutartis gali kažkaip kompensuoti, tai yra visiška utopija. Kodėl mes, kuriantys unikalius kūrinius ir teikiantys unikalias paslaugas, turime mokėti daugiau už tuos, kurie kepa bandeles“, – klausė p. Platelis.

Komitetas taip pat siūlo asmenims, besiverčiantiems individualia veikla, ūkininkams ir jų partneriams įmokas skaičiuoti nuo 90% pajamų, nors Vyriausybė šią ribą taip pat siūlė didinti iki 100%.

Didėja keliais procentais

Vyriausybė apmokestinimo bazę individualiai veiklai siūlo išplėsti todėl, kad nuo kitų metų planuojama taikyti gerokai mažesnį Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – jis mažėja nuo 28,9% iki 12,52%.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymi, kad savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma mažinti įmokų tarifus ir taip juos sulyginti su tarifais, kurie taikomi darbo užmokesčiui pagal darbo sutartį. Dėl šios priežasties siūloma plėsti savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinamąją bazę iki 100% pajamų ir nustatyti metines 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) įmokų „lubas“, kurios po reformos iš esmės atitinka 28 VDU „lubų“ lygmenį, kuris egzistuoja šiuo metu.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“b475d448-ecd4-45e4-b9ec-bd892f9b49c4“ prefix=“9ie“ format=“interactive“ title=“individualiai veiklai tenkanti mokesčių našta“]

Didžiajai daliai savarankiškai dirbančių asmenų kitais metais liks galioti 15% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, o individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams, TŪB, KŪB nariams bus taikomas 20% GPM. Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ministras, tvirtina, kad siūlomi pokyčiai savarankiškai dirbantiems asmenims yra iš esmės techninis pokytis, kurio reikėjo dėl to, kad po mokesčių reformos sumažėjo įmokų tarifai, o gyventojų pajamų mokestis šiai asmenų grupei su viena išimtimi išliko mažesnis.

„Jeigu nieko nebūtume keitę, tai būtų sudarę sąlygas plėstis vadinamajam „gyvulių ūkiui“ mokesčių sistemoje. Išplėtus mokesčių bazę, daliai savarankiškai dirbančių asmenų grupių apmokestinamoji našta išlieka panaši, kitiems nedaug išauga, dar kitiems netgi sumažėja“, – sako p. Kukuraitis.

Jolanta Restenytė, UAB „TaxCube“ projektų vadovė, skaičiuoja, kad nuo kitų metų individualios veiklos pajamoms iki 12.500 Eur tenkanti mokesčių našta sumažėja apie 1 procentiniu punktu. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas nuo IV pajamų reikia mokėti bent jau nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Šis dydis kitais metais auga, tačiau PSD tarifo sumažėjimas nuo 9 iki 6,98% nusveria lėkštes IV naudai.

„Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas nuo 28,9% mažėja iki 12,52%, tačiau šios įmokos bus skaičiuojamos jau ne nuo pusės, o nuo visų pajamų, – komentuoja p. Restenytė. – Viską įvertinus, mokesčių našta IV nuo 12.500 Eur per metus didėja 1–1,5 procentiniu punktu.“

Mažėtų „Sodros“ pajamos

Pasak „Sodros“ direktoriaus pavaduotojos Violetos Latvienės, dėl tokių siūlymų „Sodra“ netektų 6 mln. Eur pajamų, tačiau tai nebūtų didelis netekimas. Tuo metu Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus įspėjo, kad mokėdami mažesnes įmokas, ateityje „tie žmonės ateis ir paprašys pensijos“.

„Kartais sakome, kad tokiu būdu mes paremiame tuos savarankiškai dirbančius žmones, jie susikuria sau darbo vietas. Bet čia socialinis draudimas, o jie vaidina, kad draudžiasi, valstybė vaidina, kad apdraudžia“, – teigė p. Šimkus.

Socialdemokratas Algirdas Sysas BNS piktinosi tokiu komiteto sprendimu ir teigė, kad jis yra amoralus.

„Žmonės į ateitį lieka nedrausti. Ką reiškia 50% nuo tų smulkių pajamų? Jie net neužsidirba draudiminio stažo. Tokie sprendimai užprogramuoja elgetavimą ateityje“, – sakė parlamentaras.

Rašyti komentarą