Tyrimas: lietuviai šešėlį toleruoja, tačiau nori geresnių paslaugų iš valstybės

Publikuota: 2018-11-15
Konferencija „Šešėlinės ekonomikos priežastis: suprasti ir suvaldyti“. Vytautas Žukauskas, ekonomistas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Konferencija „Šešėlinės ekonomikos priežastis: suprasti ir suvaldyti“. Vytautas Žukauskas, ekonomistas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Apie trečdalis Lietuvos gyventojų pirko prekių ir pajamų, kurioms buvo neišduotas čekis, dar didesnė dalis pakančiai žiūri į „vokelius“, o mokesčių dydžio ir viešųjų paslaugų santykiui gyventojai rašo neigiamą pažymį.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu tyrimų bendrovė „Sprinter“ apklausė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Lenkijos ir Švedijos gyventojus.

Į klausimą, ar per paskutinius 12 mėn. Jums yra tekę įsigyti prekių ar paslaugų žinant ar įtariant, kad pajamos nėra oficialiai deklaruotos (neišduotas čekis), 27% Lietuvos gyventojų atsakė teigiamai (rezultatas sudėjus atsakymus „dažnai“ ir „kartais“). Tai didžiausias rodiklis tarp visų šalių, kuriose buvo padaryta apklausa.

Antroje vietoje su 18% rodikliu yra Latvija, o Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje padėtis yra geresnė – šiose šalyse šis rodiklis svyruoja tarp 10-13%.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau yra teigiamų naujienų – palyginus su 2015 m. tokiu pačiu tyrimu, minėtas rodiklis sumažėjo nuo 31% iki minėtų 27%.

„Reikia įvardinti skaudžią tiesą - ekonomikos šešėlio dydis priklauso nuo mūsų kultūros šešėlio dydžio,“ - teigia Vilius Šapoka, finansų ministras.

Anot Finansų ministerijos šešėlis Lietuvoje traukiasi – šią tendenciją rodo visi tyrimai.

Pagal atnaujintą prof. F. Schneiderio metodiką atliktas šešėlio tyrimas parodė, kad 2017 m. Lietuvoje nelegali ekonomika buvo mažesnė nei Estijoje – atitinkamai 15,5% ir 16%. Atnaujintoje metodikoje buvo eliminuota paslaugų dalis, kurias gyventojai suteikia  patys sau.

nuotrauka:: 1left

„Pernelyg didelis darbo apmokėjimas yra viena iš priežasčių, kad žmonės stengiasi daug ką padaryti patys: įsivesti elektrą ar imtis kitų darbų. Tai ypač populiaru buvo sovietmečiu, tačiau tokie įpročiai mažina darbo našumą, - komentuoja p. Šapoka. – Tai viena iš priežasčių, kodėl mažiname darbo jėgos apmokestinimą.”

Netiesioginiai klausimai

Pagal atsakymus į klausimą, ar teko Jūsų draugams ar artimiesiems dirbti šešėlyje per paskutinius 12 mėn., lyderė yra Latvija, kurioje teigiamai į šį klausimą atsakė 32%, Lenkijoje rezultatas geresnis vienu procentiniu punktu (31%), Lietuvoje šis rodiklis – 30%, o Švedijoje – 7%.

Atsakymai į pastarąjį klausimą Lietuvoje pažangos nerodo – 2015 m. rodiklis buvo net vienu procentiniu punktu geresnis – 29%.

Tiesa, tokie klausimai yra labai abstraktūs – vienas asmuo galbūt pažįsta kelis dirbančius šešėlyje, o kitas – tik vieną asmenį.

Vytautas Žukauskas, LLRI viceprezidentas, pažymi, kad vertinant padėtį darbo rinkoje buvo pasirinktas netiesioginis klausimas, nes klausiant asmens, ar jis dirba šešėlyje, paprastai gaunami gerokai mažesni rezultatai. Dalis žmonių esą bijo prisipažinti.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse labiausiai paplitusi šešėlio forma, kai „vokeliuose“ mokama dalis atlyginimo.

Gyventojai nurodo, kad juos į šešėlį stumia žemas pajamų lygis, prastos viešosios paslaugos. Šešėlį palaiko ir nebaudžiamumo jausmas.

Svarbiau už moralę

Moralinio tvirtumo, kai kalbama apie pajamas, neparodė visų postsovietinių šalių gyventojai. Lietuvoje apie pusė gyventojų, o kitose šalyje apie 40%, sutiktų dirbti šešėlyje, jeigu tai leistų išvengti didelio pajamų sumažėjimo arba darbo vietos praradimo. Išsiskyrė tik Švedijos gyventojai – sumažėjus pajamoms tokį kelią pasirinktų 25% apklaustųjų.

nuotrauka:: 2right

„Nesitikėjau, kad tokia didelė dalis gyventojų į šį klausimą atsakys teigiamai – Vyriausybei labai sunku tvarkytis su šešėliu, kai pusė gyventojų jo nesmerkia“, - konstatuoja p. Žukauskas. 

Lietuvos gyventojai labiausiai nepatenkinti mokesčių naštos ir gaunamų viešųjų paslaugų kokybės santykiu. Vertinimų skalėje nuo vieno iki dešimt, kai vienetas yra labai gerai, Lietuvos gyventojai rašo 7,3. Kitų šalių gyventojai savo valdžiai taip pat rašo prastus pažymius, net socialinės gerovės modeliu garsėjančioje Švedijoje gyventojai valdžiai parašė 6,4.

Anot p. Žukausko, šešėlį lemia ne tik mokesčių lygis, bet ir pajamų lygis. Pavyzdžiui, Švedijoje po mokesčių gyventojui lieka kelis kartus daugiau pajamų nei Lietuvoje, todėl šioje Skandinavijos šalyje gerokai mažiau paskatų vengti mokesčių.

[infogram id="bb8d1426-c024-465d-a397-4e9f76702a33" prefix="6IE" format="interactive" title="šešėlio dydis"]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
JAV iždo sekretorė J. Yellen ragina didinti finansinę paramą Ukrainai 2

Janet Yellen, JAV iždo sekretorė, paragino Europos partneres skirti daugiau lėšų palaikyti Ukrainos ekonomiką...

Finansai
2022.05.17
Infliaciją, kuri pasiekė piką, gali pakurstyti kainų-atlyginimų spiralė 1

Lietuvoje metinė infliacija pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti, sako Lietuvos banko (LB)...

Finansai
2022.05.17
Pataisytas biudžetas: kyla NPD, didėja deficitas, keičiasi skolos rodiklis 8

Seimas pataisė 2022-ųjų biudžetą – dėl neapibrėžtų ekonominių perspektyvų teko didinti išlaidas, koreguoti...

Verslo aplinka
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 17

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
Didžiausi mokesčių mokėtojai pramonėje: ir staigus augimas, ir kiek netikėtos tendencijos Premium

Biotechnologijų verslas su naftos produktų gamintoju varžosi ne tik dėl pirmosios daugiausia mokesčių per...

Pramonė
2022.05.17
GENERAL FINANCING BANKAS: keičiantis rinkai, dėmesys – į didesnes paskolas Verslo tribūna

Brandesnis kliento profilis, tvaresnis požiūris į asmeninius finansus ir visą finansų rinką, daugiau dėmesio...

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimas Lietuvoje – kas keičiasi? Verslo tribūna

Tarptautinės bendruomenės įvestų sankcijų gausa privertė į sankcijų temą atkreipti dėmesį ne tik verslo...

Finansai
2022.05.17
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Prasidėjo skaidrumo savaitė „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ 2

Renkantis produktą ar paslaugą, vis stipresnę įtaką daro dar vienas kriterijus – vertinama, ar įmonė dirba...

Gazelė
2022.05.16
Finansų ministrė neatmeta, kad rudenį vėl gali būti tikslinamas biudžetas

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą, jei šalies...

Verslo aplinka
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
EK naujausioje prognozėje karpo ES ir Lietuvos ekonomikos augimą

Europos Komisija (EK) savo pavasario ekonomikos augimo prognozėje sumažino ES, taip pat Lietuvos augimo...

Verslo aplinka
2022.05.16
Bankrotų skaičius Baltijos šalyse pernai augo tik Lietuvoje

Tarp Baltijos šalių tik Lietuvoje pernai kiek padaugėjo bankrotų, o Estijoje ir Latvijoje – mažėjo, rodo...

Finansai
2022.05.16
LB įkurtas Finansų rinkos plėtros centras 2

Lietuvos bankas (LB) įkūrė Finansų rinkos plėtros centrą. Naujas padalinys ieškos būdų, kaip stiprinti...

Inovacijos
2022.05.16
Darbo pajamų augimas spartesnis nei prieš metus, bet jį pajausti trukdo infliacija

Pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – kovo mėnesį vidutinis darbo pajamų...

Finansai
2022.05.16
VVĮ numatomi nauji pelningumo rodikliai

Daliai valstybės valdomų įmonių (VVĮ) per artimiausius trejus metus teks uždirbti didesnę grąžą bei...

Finansai
2022.05.16
„Fintech“ centrą vadina iliuzija: Lietuva – dar tik kelio pradžioje Premium

Ozanas Ozerkas, Lietuvoje veikiančio specializuoto banko „European Merchant Bank“ („EMBank“) savininkas,...

Inovacijos
2022.05.16
Ko galima pasimokyti iš „Vinted“ duomenų apsaugos istorijos Premium

Lietuviško kapitalo naudotų drabužių mainų ir prekybos platformai „Vinted“ Lenkijos konkurencijos ir...

Prekyba
2022.05.16
Sėkmingai metus užbaigusi Valstybinių miškų urėdija toliau investuoja į tvarų ūkininkavimą Verslo tribūna

Valstybinių miškų urėdija (VMU), praėjusiais metais fiksavusi rekordiškai gerus finansinius rezultatus,...

Pramonė
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku