Tyrimas: lietuviai šešėlį toleruoja, tačiau nori geresnių paslaugų iš valstybės

Publikuota: 2018-11-15
Konferencija „Šešėlinės ekonomikos priežastis: suprasti ir suvaldyti“. Vytautas Žukauskas, ekonomistas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Konferencija „Šešėlinės ekonomikos priežastis: suprasti ir suvaldyti“. Vytautas Žukauskas, ekonomistas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Apie trečdalis Lietuvos gyventojų pirko prekių ir pajamų, kurioms buvo neišduotas čekis, dar didesnė dalis pakančiai žiūri į „vokelius“, o mokesčių dydžio ir viešųjų paslaugų santykiui gyventojai rašo neigiamą pažymį.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu tyrimų bendrovė „Sprinter“ apklausė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Lenkijos ir Švedijos gyventojus.

Į klausimą, ar per paskutinius 12 mėn. Jums yra tekę įsigyti prekių ar paslaugų žinant ar įtariant, kad pajamos nėra oficialiai deklaruotos (neišduotas čekis), 27% Lietuvos gyventojų atsakė teigiamai (rezultatas sudėjus atsakymus „dažnai“ ir „kartais“). Tai didžiausias rodiklis tarp visų šalių, kuriose buvo padaryta apklausa.

Antroje vietoje su 18% rodikliu yra Latvija, o Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje padėtis yra geresnė – šiose šalyse šis rodiklis svyruoja tarp 10-13%.

Tačiau yra teigiamų naujienų – palyginus su 2015 m. tokiu pačiu tyrimu, minėtas rodiklis sumažėjo nuo 31% iki minėtų 27%.

„Reikia įvardinti skaudžią tiesą - ekonomikos šešėlio dydis priklauso nuo mūsų kultūros šešėlio dydžio,“ - teigia Vilius Šapoka, finansų ministras.

Anot Finansų ministerijos šešėlis Lietuvoje traukiasi – šią tendenciją rodo visi tyrimai.

Pagal atnaujintą prof. F. Schneiderio metodiką atliktas šešėlio tyrimas parodė, kad 2017 m. Lietuvoje nelegali ekonomika buvo mažesnė nei Estijoje – atitinkamai 15,5% ir 16%. Atnaujintoje metodikoje buvo eliminuota paslaugų dalis, kurias gyventojai suteikia  patys sau.

nuotrauka:: 1left

„Pernelyg didelis darbo apmokėjimas yra viena iš priežasčių, kad žmonės stengiasi daug ką padaryti patys: įsivesti elektrą ar imtis kitų darbų. Tai ypač populiaru buvo sovietmečiu, tačiau tokie įpročiai mažina darbo našumą, - komentuoja p. Šapoka. – Tai viena iš priežasčių, kodėl mažiname darbo jėgos apmokestinimą.”

Netiesioginiai klausimai

Pagal atsakymus į klausimą, ar teko Jūsų draugams ar artimiesiems dirbti šešėlyje per paskutinius 12 mėn., lyderė yra Latvija, kurioje teigiamai į šį klausimą atsakė 32%, Lenkijoje rezultatas geresnis vienu procentiniu punktu (31%), Lietuvoje šis rodiklis – 30%, o Švedijoje – 7%.

Atsakymai į pastarąjį klausimą Lietuvoje pažangos nerodo – 2015 m. rodiklis buvo net vienu procentiniu punktu geresnis – 29%.

Tiesa, tokie klausimai yra labai abstraktūs – vienas asmuo galbūt pažįsta kelis dirbančius šešėlyje, o kitas – tik vieną asmenį.

Vytautas Žukauskas, LLRI viceprezidentas, pažymi, kad vertinant padėtį darbo rinkoje buvo pasirinktas netiesioginis klausimas, nes klausiant asmens, ar jis dirba šešėlyje, paprastai gaunami gerokai mažesni rezultatai. Dalis žmonių esą bijo prisipažinti.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse labiausiai paplitusi šešėlio forma, kai „vokeliuose“ mokama dalis atlyginimo.

Gyventojai nurodo, kad juos į šešėlį stumia žemas pajamų lygis, prastos viešosios paslaugos. Šešėlį palaiko ir nebaudžiamumo jausmas.

Svarbiau už moralę

Moralinio tvirtumo, kai kalbama apie pajamas, neparodė visų postsovietinių šalių gyventojai. Lietuvoje apie pusė gyventojų, o kitose šalyje apie 40%, sutiktų dirbti šešėlyje, jeigu tai leistų išvengti didelio pajamų sumažėjimo arba darbo vietos praradimo. Išsiskyrė tik Švedijos gyventojai – sumažėjus pajamoms tokį kelią pasirinktų 25% apklaustųjų.

nuotrauka:: 2right

„Nesitikėjau, kad tokia didelė dalis gyventojų į šį klausimą atsakys teigiamai – Vyriausybei labai sunku tvarkytis su šešėliu, kai pusė gyventojų jo nesmerkia“, - konstatuoja p. Žukauskas. 

Lietuvos gyventojai labiausiai nepatenkinti mokesčių naštos ir gaunamų viešųjų paslaugų kokybės santykiu. Vertinimų skalėje nuo vieno iki dešimt, kai vienetas yra labai gerai, Lietuvos gyventojai rašo 7,3. Kitų šalių gyventojai savo valdžiai taip pat rašo prastus pažymius, net socialinės gerovės modeliu garsėjančioje Švedijoje gyventojai valdžiai parašė 6,4.

Anot p. Žukausko, šešėlį lemia ne tik mokesčių lygis, bet ir pajamų lygis. Pavyzdžiui, Švedijoje po mokesčių gyventojui lieka kelis kartus daugiau pajamų nei Lietuvoje, todėl šioje Skandinavijos šalyje gerokai mažiau paskatų vengti mokesčių.

[infogram id="bb8d1426-c024-465d-a397-4e9f76702a33" prefix="6IE" format="interactive" title="šešėlio dydis"]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuviška programėlė įgalina mokėjimus įmonėms, taip pat ir „FinTech“ Verslo tribūna 2

„Forbis“ grupės sukurta programėlė „Contomobile“ leidžia paprasčiau ir pigiau atlikti finansines operacijas...

Finansai
06:00
LAT: savo noru pasitraukusiam vadovui priklauso mėnesio išmoka Premium

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, jei vadovas tam tikrais atvejais palieka įmonę savo noru,...

Finansai
05:45
Paaiškėjo, kurie Baltijos šalių bankai geriausiai aptarnauja klientus 42

UAB „Slapto pirkėjo tyrimai“, dirbanti su prekės ženklu „Dive Lietuva“, paskelbė geriausiai klientus 2018 m.

Paslaugos
2019.02.17
Lietuvos bankas – atvirame konflikte su ilgamečiu valdybos nariu

Buvusiam Lietuvos banko „veidui“ ir valdybos nariui Vaidievučiui Geralavičiui per žiniasklaidą užsipuolus...

Rinkos
2019.02.15
Sausį į biudžetą mokesčių surinkta kiek daugiau nei planuota 2

2019 m. sausį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,1% (8,3 mln. Eur) daugiau nei 2018...

Finansai
2019.02.15
Gamintojai nusivylę: tikrieji ministerijos siūlymai dėl „Metrail“ skiriasi nuo skelbtų viešai

Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos teigia, kad Aplinkos...

Paslaugos
2019.02.15
Vokietijos flirtas su recesija: nuosmukio vos išvengta

Vokietija, didžiausia euro zonos ekonomika, dar vadinama visos Europos garvežiu, vos neatsidūrė recesijoje.

Rinkos
2019.02.15
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismai turi priimti grupės ieškinius 6

Teismai Lietuvoje iki šiol netinkamai sprendė grupės ieškinio priėmimo klausimus.

Rinkos
2019.02.15
LB: daugiausiai bėdų kyla dėl painių draudimo sutarčių

Lietuvos bankas (LB) įvertino rinkoje siūlomus turto draudimo produktus, nustatė didžiausias vartotojams dėl...

Finansai
2019.02.15
Kvitų loterija plečiasi į IKEA, bet ne į „Maximą“ 12

Vasario 18 d. įsigalioja kvitų loterijos taisyklių pakeitimai. Žaidime galės dalyvauti ir kvitai už prekes...

Finansai
2019.02.15
Gydymo įstaigų pertvarka: pelningai dirbo tik didžiosios ligoninės Premium 8

Valdantieji neatsisako planų reformuoti gydymo įstaigų tinklą, tik šias pertvarkas nukelia po savivaldybių ir...

Verslo aplinka
2019.02.15
 Seniausias Lietuvos „fintech“ investuoja Estijoje 6

Lietuvos elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ Estijos sostinėje atidarė klientų aptarnavimo centrą, o...

Rinkos
2019.02.15
Aiškėja pirmieji mokesčių amnestijos rezultatai

2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tokia amnestija...

Finansai
2019.02.15
Įvertino draudikų aptarnavimą: silpniausia grandis ta pati, kaip ir bankuose Premium 1

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovėse apsilankę slaptieji pirkėjai ištyrė, kad 2018 m. klientus geriausiai...

Paslaugos
2019.02.15
Kinus, „fintech“ ir kitus užsienio investuotojus ES šalys skanuos pagal vieną kurpalį 1

Tiesioginės užsienio investicijos strateginėse ūkio šakose nuo 2020 m. pabaigos bus vertinamos pagal tuos...

Finansai
2019.02.14
Po EP sprendimo bus aišku, kada pigiau atsiskaityti eurais, o kada zlotais 4

Europos Parlamentas (EP) pritarė naujoms taisyklėms, nulemsiančioms pigesnius tarptautinius mokėjimus eurais...

Finansai
2019.02.14
SADM siūlys keisti išmokų dirbantiems tėvams tvarką   

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlys keisti tvarką dėl pirmaisiais vaiko priežiūros metais...

Finansai
2019.02.14
„Revolut“ ketina užsiimti paskolų perpardavimu  34

Specializuotą banką Lietuvoje kuriantis finansų startuolis „Revolut“ toliau mėgina įrodyti Lietuvos...

Finansai
2019.02.14
Lietuvoje kuriasi JK tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ 11

Lietuvoje kuriasi Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ – dėl jos įsigijimo...

Finansai
2019.02.14
„Sodra“ pradeda mokėti priemokas vaikus prižiūrintiems tėvams

Pritaikius naują neapmokestinamąjį pajamų dydį, „Sodros“ išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams kiek sumažėja.

Finansai
2019.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau