V. Šapoka: per dideli rezervai neleistų dalintis gerove su žmonėmis

Lietuvos bankas (LB) ir Valstybės kontrolė (VK) vertina, kad Finansų ministerija per mažai atsižvelgia į esantį ekonomikos perkaitimą, o toks požiūris jai leidžia numatyti mažesnius rezervus formuojant kitų metų Valstybės biudžetą.

„Ekonomikos kaitimą įžvelgėme gerokai anksčiau nei kitos institucijos ir tą skelbėme. Tuo remdamiesi vykdėme ir vykdome atsakingą fiskalinę politiką, todėl trečius metus iš eilės formuojame viešųjų finansų perteklių – kaupiame rezervus, – pranešime cituojamas Vilius Šapoka, finansų ministras. – Ir dabar privalome remtis labiausiai tikėtinu ekonomikos scenarijumi. Tokį šiuo metu geriausiai atspindi Finansų ministerijos prognozuojami skaičiai. Mes priimame ir įsiklausome į Lietuvos institucijų prognozes ar vertinimus, tačiau taip pat turime įsiklausyti ir į didžiulę patirtį turinčių tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo ar EBPO įžvalgas.“

Anot FM, rengiant valstybės biudžetą laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių. 2019 m. biudžetas esą buvo planuojamas atsižvelgiant į įgyvendinamas reformas, fiskalinės drausmės reikalavimus, besikeičiančią makroekonominę aplinką ir būtinus rezervus ateičiai. Pranešime pažymima, kad FM rudens makroekonomikos prognozė, kuriomis remiantis formuojamas kitų metų biudžetas, artimiausia Europos Komisijos (EK) prognozei.

Trejus metus iš eilės pasiekus perteklinius valdžios sektoriaus finansus, 2019 m. pabaigoje planuojama sukaupti apie 3% BVP siekiantį finansinį rezervą, skirtą stabilizuoti ekonomiką nepalankiais laikotarpiais.

Vidurio kelias

FM akcentuoja, kad 2019 metams skirtingų institucijų produkcijos atotrūkio nuo potencialo įvertis Lietuvai, pagal kurį sprendžiama apie ekonomikos ciklinę padėtį, svyruoja 0,6–2,4% intervale, o FM apskaičiuotas įvertis patenka į šio intervalo vidurį.

Tačiau į kitų institucijų vidurkį FM produkcijos atotrūkio, kuris ir parodo ekonomikos perkaitimo lygį, vertinimas (1,5%) patenka tik tuomet, jeigu skaičiuojant pasitelkiama šių metų birželio mėn. TVF prognozė (0,6%).

Lietuvos banko (2,4%) ir Valstybės kontrolės (2,3%) bei Europos Komisijos (2,0%) nuomone ekonomika šiuo metu yra įkaitusi labiau. Sutikus su LB ir VK nuomone, paaiškėtų, kad formuojant 2019 m. Valstybės biudžetą nesilaikoma fiskalinės drausmės įstatymo, nes turėtų būti aktyvuota Lietuvos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme įrašytą valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklė.

(Plačiau: Valstybės kontrolė: 2019 m. biudžetas neatitinka įstatymų)

„Būtų neatsakinga biudžetą formuoti remiantis optimistiniu arba pesimistiniu požiūriu, taip negalima žaisti kraštutiniais emociniais pareiškimais – turime remtis skaičiais ir faktais. Kaip ne kartą minėjau – sunkiems laikams būtina ruoštis, tačiau taip pat svarbu neįsikalbėti ligos. Negalime visko išleisti ir prasiskolinti, taip pat negalime viso pajamų augimo atidėti rezervams, tokiu atveju nesidalintume ekonominės gerovės augimu su žmonėmis – turime visa tai subalansuoti“, – teigia p. Šapoka.

[infogram id=“200ce12e-7383-4584-af52-5d92f4f710bf“ prefix=“lKz“ format=“interactive“ title=“vyriausybės priemonių įtaka viešojo sektoriaus pajamoms“]