Didieji – arčiau „žarijų duobės“

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais, priimtais šių metų birželio 28 d., įtvirtinama naujovė – įmonė gali būti paskelbta nepatikima, jei fiksuojami konkretūs administracinės teisės pažeidimai: darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas (pvz., mokėjimai vokeliuose), registravimosi mokesčių mokėtoju tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų teikimo tvarkos pažeidimas, taip pat sandorių kainodaros dokumentavimo tvarkos nesilaikymas. Įmonė bus skelbiama nepatikima mokesčių mokėtoja, jei už Mokesčių administravimo įstatyme nustatytus pažeidimus jai bus apskaičiuota daugiau nei 15.000 Eur nesumokėtų mokesčių. Gavusi tokį nepatikimumo statusą įmonė automatiškai netenka galimybės 3 metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti priklausančią paramą ir pan. Ši papildomai priskaičiuotų mokesčių suma nepriklauso nuo mokesčių mokėtojo apyvartos, darbuotojų skaičiaus ar kitų objektyvių kriterijų. Vadinasi, didesniems mokesčių mokėtojams su patikimo mokesčio mokėtojo statusu „atsisveikinti“ bus kur kas lengviau – profesinių paslaugų bendrovės EY atstovai teigia, kad rasti didelėje įmonėje 15.000 Eur nesumokėtų mokesčių yra labai lengva. Nors minėto įstatymo pakitimais siekiama mažinti šešėlinį verslą, būtent ne smulkios ir vidutinės įmonės, bet daugiausia mokesčių į biudžetą sumokančios įmonės rizikuoja patekti į juodąjį sąrašą. Nepatikimo mokesčių mokėtojo vardas įmonei užkirs kelią verslo veiklai, taps ir moraliniu pasmerkimu, t. y. suteršta reputacija. Naujovė jau dabar kelia klausimų – trūksta aiškumo, kaip realybėje veiks patikimo / nepatikimo mokesčių mokėtojo nustatymo procesas: nėra iki galo aiškūs kriterijai ir kiti procesai, administratoriaus atsakomybės ir pan. Tad laisvės įvairioms interpretacijoms paliekama gana daug.

Bandymui traukti pinigus iš šešėlio jungiama ir kita priemonė – Valstybinė mokesčių inspekcija viešai skelbs duomenis ir apie PVM atotrūkį. Specialistai teigia, kad reikėtų gerai pagalvoti apie PVM atotrūkio skaičiavimo metodiką pagal įmones, nes rizikuojama jas apjuodinti be kaltės. Daivos Čibirienės, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovės, nuomone, duomenys apie PVM atotrūkį kaip užuomina, kad įmonė deklaruoja ne visas pajamas, gali būti skelbiami tik pritaikius pagrįstus skaičiavimus.

„Dėl nepagrįsto sąžiningo verslo diskreditavimo gali būti ir bylos iškeltos. Nebūtinai tokią pačią veiklą vykdančios įmonės turi turėti vienodą pajamų ir išlaidų struktūrą“, – abejonėmis dalijasi p. Čibirienė. Anot jos, viena įmonė gali visas parduodamas paslaugas pirkti iš ne PVM mokėtojų, kita darbuotojus samdyti pati, trečia kombinuoti abu šiuos būdus.

VŽ nuomone, reikėtų pakeisti Mokesčių administravimo įstatymą taip, kad patikimumo / nepatikimumo statusas priklausytų ne tik nuo „baudos“ dydžio, bet būtų atsižvelgta ir į įmonės apyvartą – didelės bendrovės, pavyzdžiui, statybos, turinčios didžiules apyvartas ir gavusios baudą bei trims metams iškritusios iš viešųjų pirkimų, tiesiog bankrutuotų.