Merai reikalauja daugiau pinigų, valdantieji atrėžia – galimybės ribotos 

Publikuota: 2018-11-12
Druskininkų meras, LSA prezidentas Ričardas Malinauskas ir Romas Žakaitienė, LSA direktorė.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Druskininkų meras, LSA prezidentas Ričardas Malinauskas ir Romas Žakaitienė, LSA direktorė.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Penktadienį susirinkę šalies savivaldybių merai oficialiai pareikalavo numatyti daugiau pinigų iš centrinės valdžios Seimui svarstyti Vyriausybės pateiktame 2019 m. biudžeto projekte, teigdami, kad centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita. 

Valdantieji Seimo politikai teigia, kad galimybės nukreipti savivaldybėms daugiau lėšų lėtėjant ekonominiam augimui kitąmet yra ribotos. 

Kitų metų biudžeto projekto svarstymas Seimo komitetuose numatytas kitą savaitę, vėliau grįš į Vyriausybę pataisymams, o galutiniai patvirtintas Seime gruodį.

Merai siekia daugiau pinigų 

Šiandien Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba (į kurią įeina visų šalies savivaldybių merai) posėdyje nutarė reikalauti, kad savivaldybėms būtų kompensuojama didesnė dalis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dėl jų pajamas mažinančių Seimo palaimintų Vyriausybės sprendimų, pavyzdžiui, kitąmet išaugsiančio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).  Be to, merai siekia, kad regionai atgautų teisę papildomai skolintis, ko negali daryti nuo 2017 m., bei kad nuo sukuriamų darbo vietų planuojama finansinė paskata savivaldybėms būtų ne perskirstoma iš savivaldybių biudžeto, o mokama iš valstybės biudžeto.

nuotrauka::1 right

„Gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis ir jo mažinimas tiesiog žlugdo savivaldybių finansinį savarankiškumą“, - pranešime cituojama Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos  direktorė.

VŽ rašė, kad jei Seimas pritars, su 2019 m. biudžetu savivaldybėms bus pradėta taikyti nauja GPM perskirstymo tvarka, numatanti, kad GPM dalis priklausys ne tik nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus, kaip yra šiuo metu, bet ir nuo darbo užmokesčio fondo prieaugio. 

Merai šiam planui beria nemažai priekaištų, nes tai, jų teigimu, tik supriešins didžiąsias ir mažąsias savivaldybes. Jie taip pat skeptiškai vertina siūlymą leisti skolintis investiciniams projektams, nes tokia galimybe galės pasinaudoti tik kas penkta savivaldybė.

Savo ruožtu atstovai Vyriausybėje ir ekspertai atkerta, kad užtenka mesti pinigus į kelius ir betoną ir laikas investuoti į žmones ir atsigręžti į verslo, kuriančio darbo vietas, poreikius.

Jakeliūnas: turim ribotas galimybes

Lapkričio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas imasi 2019 m. valstybės ir savivadybių biudžeto projektų svarstymo.

„Finansavimo galimybės yra tokios kokios yra, todėl kol kas  aš asmeniškai nelabai matyčiau, kad kažką būtų galima didinti“, – VŽ sakė Stasys Jakeliūnas, „valstietis“, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Kas dėl didesnių galimybių skolintis, p. Jakeliūnas pripažino, kad šiandien įstatymais numatyti principai skolintis yra konservatyvūs, tačiau jie „apsaugo pačias savivaldybes“.

„Jeigu prikuriama projektų, kurie reikalauja didesnių sąnaudų, o, deja, taip jau būna, kad jie nei kuria naujų darbo vietų, nei padidina efektyvumą, tai tie projektai tik sukuria papildomas problemas. Taip kad skolinimasis valstybės ir savivaldybių mastu, ypač kai girdime kalbas apie ekonominį sulėtėjimą, turi būti labai atsargus“, - sakė p.Jakeliūnas.

nuotrauka::2 left

Ko konkrečiai reikalauja savivaldybės 

Kaip penktadienį pranešė LSA, merų nuomone, jei savivaldybių GPM netektys susidaro dėl centrinės valdžios sprendimų (pvz. padidina NPD) - tai netekčių našta turėtų būti 80% kompensuojama iš valstybės biudžeto ir 20% - iš savivaldybių biudžetų. Nurodoma, kad ateinančiais metais dėl GPM netekčių 48-ių šalies savivaldybių (iš 60-ies) prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti – sumažės. 

Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo griežtų savivaldybių skolinimosi ribojimų savivaldybės ir didieji miestai neturi teisės pasiskolinti einamaisiais metais daugiau negu sugrąžins anksčiau paimtų paskolų. LSA tarybos nariai siūlo keisti LR fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir taip iš esmės padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes.

Merų netenkina 2019 m. biudžeto projekte numatyta galimybė savivaldybės investiciniams projektams, kurie mažina sąnaudas arba didina pajamas, skolintis iki 5% savo biudžeto sumos, tačiau per visas savivaldybes skolintis bus galima tik iki 1% nuo savivaldybėms numatytų biudžeto pajamų, o tai reiškia, kad tokia galimybe galės pasinaudoti tik kas penkta savivaldybė.

Taip pat LSA tarybos posėdžio metu savivaldybių vadovai priėmė nutarimą nepritarti centrinės valdžios siūlymams nuo 2019 metų taikyti naują GPM perskirstymo tvarką, kuomet GPM dalis priklausytų ne tik nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje, bet ir nuo metinio darbo užmokesčio fondo prieaugio.

Minėtas finansinis rodiklis tik perskirstytų jau esamas lėšas ir daugumos mažesnių bei ekonomiškai silpnesnių savivaldybių pajamos - sumažėtų. Savivaldybės pritartų finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti įvedimui tuo atveju, jeigu papildomos lėšos savivaldybėms būtų skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Seimui Vyriausybės pateiktame 2019 m. biudžeto projekte siūloma, kad savivaldybių biudžetų pajamos su valstybės biudžeto dotacijomis (per 1 mlrd. Eur) 2019 m. sudarys 2,937 mlrd. Eur. Palyginti su 2018 m., jos didėja 5,6%, arba 154,5 mln. Eur.

[infogram id="9d0ae93e-91a8-4d75-a80e-9f048e12f159" prefix="LTA" format="interactive" title="Savivaldybių biudžetai 2015-2019 m."]

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Švedų tyrimas: nerezidentų aptarnavimas atskleidžia tikrąjį „Swedbank“ veidą Premium 6

Švedijos banko „Swedbank“ padaliniuose Baltijos šalyse darbas su abejotinos reputacijos klientais iš ne ES...

Rinkos
2019.07.22
SBA logistikos centro plėtrai prie Klaipėdos skolinasi 12,3 mln. Eur

„Swedbank“ ir koncerno SBA antrinė įmonė „Evenmor“ susitarė dėl 12,3 mln. Eur paskolos. Ja bus finansuojama...

Statyba ir NT
2019.07.22
Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 7

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Mokesčių paklodei tampyti – naujas įstatymas Premium

Seimas priėmė Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą. Jis įmonėms suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo...

Finansai
2019.07.19
Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 3

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 10

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 10

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau