Merai reikalauja daugiau pinigų, valdantieji atrėžia – galimybės ribotos 

Publikuota: 2018-11-12
Druskininkų meras, LSA prezidentas Ričardas Malinauskas ir Romas Žakaitienė, LSA direktorė.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Druskininkų meras, LSA prezidentas Ričardas Malinauskas ir Romas Žakaitienė, LSA direktorė.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Penktadienį susirinkę šalies savivaldybių merai oficialiai pareikalavo numatyti daugiau pinigų iš centrinės valdžios Seimui svarstyti Vyriausybės pateiktame 2019 m. biudžeto projekte, teigdami, kad centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita. 

Valdantieji Seimo politikai teigia, kad galimybės nukreipti savivaldybėms daugiau lėšų lėtėjant ekonominiam augimui kitąmet yra ribotos. 

Kitų metų biudžeto projekto svarstymas Seimo komitetuose numatytas kitą savaitę, vėliau grįš į Vyriausybę pataisymams, o galutiniai patvirtintas Seime gruodį.

Merai siekia daugiau pinigų 

Šiandien Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba (į kurią įeina visų šalies savivaldybių merai) posėdyje nutarė reikalauti, kad savivaldybėms būtų kompensuojama didesnė dalis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dėl jų pajamas mažinančių Seimo palaimintų Vyriausybės sprendimų, pavyzdžiui, kitąmet išaugsiančio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).  Be to, merai siekia, kad regionai atgautų teisę papildomai skolintis, ko negali daryti nuo 2017 m., bei kad nuo sukuriamų darbo vietų planuojama finansinė paskata savivaldybėms būtų ne perskirstoma iš savivaldybių biudžeto, o mokama iš valstybės biudžeto.

nuotrauka::1 right

„Gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis ir jo mažinimas tiesiog žlugdo savivaldybių finansinį savarankiškumą“, - pranešime cituojama Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos  direktorė.

VŽ rašė, kad jei Seimas pritars, su 2019 m. biudžetu savivaldybėms bus pradėta taikyti nauja GPM perskirstymo tvarka, numatanti, kad GPM dalis priklausys ne tik nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus, kaip yra šiuo metu, bet ir nuo darbo užmokesčio fondo prieaugio. 

Merai šiam planui beria nemažai priekaištų, nes tai, jų teigimu, tik supriešins didžiąsias ir mažąsias savivaldybes. Jie taip pat skeptiškai vertina siūlymą leisti skolintis investiciniams projektams, nes tokia galimybe galės pasinaudoti tik kas penkta savivaldybė.

Savo ruožtu atstovai Vyriausybėje ir ekspertai atkerta, kad užtenka mesti pinigus į kelius ir betoną ir laikas investuoti į žmones ir atsigręžti į verslo, kuriančio darbo vietas, poreikius.

Jakeliūnas: turim ribotas galimybes

Lapkričio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas imasi 2019 m. valstybės ir savivadybių biudžeto projektų svarstymo.

„Finansavimo galimybės yra tokios kokios yra, todėl kol kas  aš asmeniškai nelabai matyčiau, kad kažką būtų galima didinti“, – VŽ sakė Stasys Jakeliūnas, „valstietis“, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Kas dėl didesnių galimybių skolintis, p. Jakeliūnas pripažino, kad šiandien įstatymais numatyti principai skolintis yra konservatyvūs, tačiau jie „apsaugo pačias savivaldybes“.

„Jeigu prikuriama projektų, kurie reikalauja didesnių sąnaudų, o, deja, taip jau būna, kad jie nei kuria naujų darbo vietų, nei padidina efektyvumą, tai tie projektai tik sukuria papildomas problemas. Taip kad skolinimasis valstybės ir savivaldybių mastu, ypač kai girdime kalbas apie ekonominį sulėtėjimą, turi būti labai atsargus“, - sakė p.Jakeliūnas.

nuotrauka::2 left

Ko konkrečiai reikalauja savivaldybės 

Kaip penktadienį pranešė LSA, merų nuomone, jei savivaldybių GPM netektys susidaro dėl centrinės valdžios sprendimų (pvz. padidina NPD) - tai netekčių našta turėtų būti 80% kompensuojama iš valstybės biudžeto ir 20% - iš savivaldybių biudžetų. Nurodoma, kad ateinančiais metais dėl GPM netekčių 48-ių šalies savivaldybių (iš 60-ies) prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti – sumažės. 

Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo griežtų savivaldybių skolinimosi ribojimų savivaldybės ir didieji miestai neturi teisės pasiskolinti einamaisiais metais daugiau negu sugrąžins anksčiau paimtų paskolų. LSA tarybos nariai siūlo keisti LR fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir taip iš esmės padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes.

Merų netenkina 2019 m. biudžeto projekte numatyta galimybė savivaldybės investiciniams projektams, kurie mažina sąnaudas arba didina pajamas, skolintis iki 5% savo biudžeto sumos, tačiau per visas savivaldybes skolintis bus galima tik iki 1% nuo savivaldybėms numatytų biudžeto pajamų, o tai reiškia, kad tokia galimybe galės pasinaudoti tik kas penkta savivaldybė.

Taip pat LSA tarybos posėdžio metu savivaldybių vadovai priėmė nutarimą nepritarti centrinės valdžios siūlymams nuo 2019 metų taikyti naują GPM perskirstymo tvarką, kuomet GPM dalis priklausytų ne tik nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje, bet ir nuo metinio darbo užmokesčio fondo prieaugio.

Minėtas finansinis rodiklis tik perskirstytų jau esamas lėšas ir daugumos mažesnių bei ekonomiškai silpnesnių savivaldybių pajamos - sumažėtų. Savivaldybės pritartų finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti įvedimui tuo atveju, jeigu papildomos lėšos savivaldybėms būtų skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Seimui Vyriausybės pateiktame 2019 m. biudžeto projekte siūloma, kad savivaldybių biudžetų pajamos su valstybės biudžeto dotacijomis (per 1 mlrd. Eur) 2019 m. sudarys 2,937 mlrd. Eur. Palyginti su 2018 m., jos didėja 5,6%, arba 154,5 mln. Eur.

[infogram id="9d0ae93e-91a8-4d75-a80e-9f048e12f159" prefix="LTA" format="interactive" title="Savivaldybių biudžetai 2015-2019 m."]

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
EY susitarė dėl biuro nuomos Kaune

Konsultacijų bendrovė „Ernst & Young Baltic“ (EY) susitarė dėl naujo biuro nuomos SBA grupės įmonė „Urban...

Palyginimas: kiek kitais metais kyla alga dėl NPD padidėjimo Premium

2020 m. neapmokestinamųjų pajamų dydis pajamoms iš darbo santykių nuo 300 Eur turėtų padidėti iki 400 Eur.

Finansai
05:45
Buvęs FED vadovas: centriniams bankams nėra tikslo leisti savo kriptovaliutų

Buvęs JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Alanas Greenspanas sako, kad pasaulio centriniams bankams...

Rinkos
2019.11.12
Daugiau kaip pusė VšĮ nepateikė duomenų apie savo dalyvius

Iš šiuo metu esančių daugiau kaip 11.000 viešųjų įstaigų duomenis apie savo dalyvius Registrų centrui pateikė...

Finansai
2019.11.12
SEB banko klientai gali dar greičiau ir patogiau teikti faktoringo sąskaitas Verslo tribūna

Faktoringo paslaugomis besinaudojantys SEB banko klientai sąskaitas bankui nuo šiol gali teikti automatiškai...

Finansai
2019.11.12
Didžiausi pelno mokesčio mokėtojai: bankai baigia deginti mokestinius nuostolius Premium 2

VMI skelbia didžiausius pelno mokesčio mokėtojus 2018 m., „Swedbank“ pernai sumokėjo gerokai daugiau pelno...

Finansai
2019.11.12
Didesnes draudimo įmokas pataria planuoti ne tik „Teslos“ gerbėjams  Premium

Draudimas yra atsparus verslo ciklų svyravimams, nes net recesijos metu žmonės įsigyja automobilių draudimą...

Finansai
2019.11.12
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Naujo biržos banko IPO sudalyvauti galės ir Lietuvos smulkieji investuotojai

Į Baltijos biržą ateinantis estų bankas „Coop Pank“ per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) iš naujų akcijų...

Rinkos
2019.11.11
Didžiosios ES valstybės reikalauja griežtų veiksmų kovoje su pinigų plovimu

Didžiosios Europos Sąjungos valstybės ragina įkurti naują priežiūros instituciją, kuri iš valstybių narių...

Finansai
2019.11.09
Šeimos finansai: kada reikalingas raštiškas sutuoktinio leidimas ar įgaliojimas

Jei gyvenate santuokoje ir norite sudaryti sandorius nekilnojamuojo turto, akcijomis ar su šeimos įmone,...

Finansai
2019.11.09
Verslas Rytuose: „Ashburn International“ vienu sandoriu paėmė trečdalį Azerbaidžano rinkos

Vienas stambiausių Azerbaidžano bankų „Pasha bank“ el. kortelių skaitytuvų tinklui stebėti ir valdyti...

Paslaugos
2019.11.08
Šiaulių banką sekantys analitikai atnaujino akcijų vertinimus Premium 1

Penktadienį Baltijos biržoje aktyvumą gelbėjo Talino prekyvietės flagmanai. Po trečiojo ketvirčio rezultatų...

Rinkos
2019.11.08
Valstybės kontrolė: kasmet Lietuvoje nesurenkamas milijardas Eur PVM 2

Dėl šešėlio Lietuvoje valstybė kasmet negauna maždaug 1 mlrd. Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nors su...

Finansai
2019.11.08
Tarp didžiausių paramos gavėjų - „Mamų unija“, konservatoriai ir A. Tapino „Laisvės TV“ 1

Daugiausiai paramos gyventojai šiemet paskyrė paramos ir labdaros fondui „Mamų unija", politinei partijai...

Finansai
2019.11.08
Seime kelią skinasi pataisa, neleisianti ministrams VĮ paversti partijų lesyklėlėmis 1

Seimas po pateikimo ketvirtadienį pritarė liberalo Simono Gentvilo pataisoms dėl Valstybės (VĮ) ir...

Finansai
2019.11.08
Naujam bankui Lietuvoje aptarnavimo skyriai ir sąskaitos nereikalingi Premium

Į Lietuvos bankininkystės sektorių žengiantis estų bankas „Inbank“ Lietuvos vartojimo finansavimo ir lizingo...

Rinkos
2019.11.08
Biudžetiniai verpetai vis stipriau įsuka politikus Premium

Nors ir susiduria su opozicijos pasipriešinimu bei procedūriniais brūzgynais, pamažu į priekį juda...

Verslo aplinka
2019.11.08
„Noviti finance“ – su nauju vardu siūlo naujų finansavimo paslaugų Verslo tribūna

„Situacija rinkoje tokia, kad smulkiam verslui pasiskolinti tampa vis sudėtingiau“, – teigia Linas Armalys,...

Finansai
2019.11.07
Baltijos šalių įmonės aktyviau rengiasi galimam sunkmečiui, rodo apklausa

Dvi iš trijų stambiųjų įmonių Lietuvoje savo finansinę padėtį vertina palankiai, stebimas augantis įmonių...

Finansai
2019.11.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau