Merai reikalauja daugiau pinigų, valdantieji atrėžia – galimybės ribotos 

Publikuota: 2018-11-12
Druskininkų meras, LSA prezidentas Ričardas Malinauskas ir Romas Žakaitienė, LSA direktorė.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Druskininkų meras, LSA prezidentas Ričardas Malinauskas ir Romas Žakaitienė, LSA direktorė.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Penktadienį susirinkę šalies savivaldybių merai oficialiai pareikalavo numatyti daugiau pinigų iš centrinės valdžios Seimui svarstyti Vyriausybės pateiktame 2019 m. biudžeto projekte, teigdami, kad centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita. 

Valdantieji Seimo politikai teigia, kad galimybės nukreipti savivaldybėms daugiau lėšų lėtėjant ekonominiam augimui kitąmet yra ribotos. 

Kitų metų biudžeto projekto svarstymas Seimo komitetuose numatytas kitą savaitę, vėliau grįš į Vyriausybę pataisymams, o galutiniai patvirtintas Seime gruodį.

Merai siekia daugiau pinigų 

Šiandien Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba (į kurią įeina visų šalies savivaldybių merai) posėdyje nutarė reikalauti, kad savivaldybėms būtų kompensuojama didesnė dalis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dėl jų pajamas mažinančių Seimo palaimintų Vyriausybės sprendimų, pavyzdžiui, kitąmet išaugsiančio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).  Be to, merai siekia, kad regionai atgautų teisę papildomai skolintis, ko negali daryti nuo 2017 m., bei kad nuo sukuriamų darbo vietų planuojama finansinė paskata savivaldybėms būtų ne perskirstoma iš savivaldybių biudžeto, o mokama iš valstybės biudžeto.

nuotrauka::1 right

„Gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis ir jo mažinimas tiesiog žlugdo savivaldybių finansinį savarankiškumą“, - pranešime cituojama Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos  direktorė.

VŽ rašė, kad jei Seimas pritars, su 2019 m. biudžetu savivaldybėms bus pradėta taikyti nauja GPM perskirstymo tvarka, numatanti, kad GPM dalis priklausys ne tik nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus, kaip yra šiuo metu, bet ir nuo darbo užmokesčio fondo prieaugio. 

Merai šiam planui beria nemažai priekaištų, nes tai, jų teigimu, tik supriešins didžiąsias ir mažąsias savivaldybes. Jie taip pat skeptiškai vertina siūlymą leisti skolintis investiciniams projektams, nes tokia galimybe galės pasinaudoti tik kas penkta savivaldybė.

Savo ruožtu atstovai Vyriausybėje ir ekspertai atkerta, kad užtenka mesti pinigus į kelius ir betoną ir laikas investuoti į žmones ir atsigręžti į verslo, kuriančio darbo vietas, poreikius.

Jakeliūnas: turim ribotas galimybes

Lapkričio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas imasi 2019 m. valstybės ir savivadybių biudžeto projektų svarstymo.

„Finansavimo galimybės yra tokios kokios yra, todėl kol kas  aš asmeniškai nelabai matyčiau, kad kažką būtų galima didinti“, – VŽ sakė Stasys Jakeliūnas, „valstietis“, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Kas dėl didesnių galimybių skolintis, p. Jakeliūnas pripažino, kad šiandien įstatymais numatyti principai skolintis yra konservatyvūs, tačiau jie „apsaugo pačias savivaldybes“.

„Jeigu prikuriama projektų, kurie reikalauja didesnių sąnaudų, o, deja, taip jau būna, kad jie nei kuria naujų darbo vietų, nei padidina efektyvumą, tai tie projektai tik sukuria papildomas problemas. Taip kad skolinimasis valstybės ir savivaldybių mastu, ypač kai girdime kalbas apie ekonominį sulėtėjimą, turi būti labai atsargus“, - sakė p.Jakeliūnas.

nuotrauka::2 left

Ko konkrečiai reikalauja savivaldybės 

Kaip penktadienį pranešė LSA, merų nuomone, jei savivaldybių GPM netektys susidaro dėl centrinės valdžios sprendimų (pvz. padidina NPD) - tai netekčių našta turėtų būti 80% kompensuojama iš valstybės biudžeto ir 20% - iš savivaldybių biudžetų. Nurodoma, kad ateinančiais metais dėl GPM netekčių 48-ių šalies savivaldybių (iš 60-ies) prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti – sumažės. 

Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo griežtų savivaldybių skolinimosi ribojimų savivaldybės ir didieji miestai neturi teisės pasiskolinti einamaisiais metais daugiau negu sugrąžins anksčiau paimtų paskolų. LSA tarybos nariai siūlo keisti LR fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir taip iš esmės padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes.

Merų netenkina 2019 m. biudžeto projekte numatyta galimybė savivaldybės investiciniams projektams, kurie mažina sąnaudas arba didina pajamas, skolintis iki 5% savo biudžeto sumos, tačiau per visas savivaldybes skolintis bus galima tik iki 1% nuo savivaldybėms numatytų biudžeto pajamų, o tai reiškia, kad tokia galimybe galės pasinaudoti tik kas penkta savivaldybė.

Taip pat LSA tarybos posėdžio metu savivaldybių vadovai priėmė nutarimą nepritarti centrinės valdžios siūlymams nuo 2019 metų taikyti naują GPM perskirstymo tvarką, kuomet GPM dalis priklausytų ne tik nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje, bet ir nuo metinio darbo užmokesčio fondo prieaugio.

Minėtas finansinis rodiklis tik perskirstytų jau esamas lėšas ir daugumos mažesnių bei ekonomiškai silpnesnių savivaldybių pajamos - sumažėtų. Savivaldybės pritartų finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti įvedimui tuo atveju, jeigu papildomos lėšos savivaldybėms būtų skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Seimui Vyriausybės pateiktame 2019 m. biudžeto projekte siūloma, kad savivaldybių biudžetų pajamos su valstybės biudžeto dotacijomis (per 1 mlrd. Eur) 2019 m. sudarys 2,937 mlrd. Eur. Palyginti su 2018 m., jos didėja 5,6%, arba 154,5 mln. Eur.

[infogram id="9d0ae93e-91a8-4d75-a80e-9f048e12f159" prefix="LTA" format="interactive" title="Savivaldybių biudžetai 2015-2019 m."]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuviška programėlė įgalina mokėjimus įmonėms, taip pat ir „FinTech“ Verslo tribūna 2

„Forbis“ grupės sukurta programėlė „Contomobile“ leidžia paprasčiau ir pigiau atlikti finansines operacijas...

Finansai
06:00
LAT: savo noru pasitraukusiam vadovui priklauso mėnesio išmoka Premium

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, jei vadovas tam tikrais atvejais palieka įmonę savo noru,...

Finansai
05:45
Paaiškėjo, kurie Baltijos šalių bankai geriausiai aptarnauja klientus 42

UAB „Slapto pirkėjo tyrimai“, dirbanti su prekės ženklu „Dive Lietuva“, paskelbė geriausiai klientus 2018 m.

Paslaugos
2019.02.17
Lietuvos bankas – atvirame konflikte su ilgamečiu valdybos nariu

Buvusiam Lietuvos banko „veidui“ ir valdybos nariui Vaidievučiui Geralavičiui per žiniasklaidą užsipuolus...

Rinkos
2019.02.15
Sausį į biudžetą mokesčių surinkta kiek daugiau nei planuota 2

2019 m. sausį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,1% (8,3 mln. Eur) daugiau nei 2018...

Finansai
2019.02.15
Gamintojai nusivylę: tikrieji ministerijos siūlymai dėl „Metrail“ skiriasi nuo skelbtų viešai

Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos teigia, kad Aplinkos...

Paslaugos
2019.02.15
Vokietijos flirtas su recesija: nuosmukio vos išvengta

Vokietija, didžiausia euro zonos ekonomika, dar vadinama visos Europos garvežiu, vos neatsidūrė recesijoje.

Rinkos
2019.02.15
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismai turi priimti grupės ieškinius 6

Teismai Lietuvoje iki šiol netinkamai sprendė grupės ieškinio priėmimo klausimus.

Rinkos
2019.02.15
LB: daugiausiai bėdų kyla dėl painių draudimo sutarčių

Lietuvos bankas (LB) įvertino rinkoje siūlomus turto draudimo produktus, nustatė didžiausias vartotojams dėl...

Finansai
2019.02.15
Kvitų loterija plečiasi į IKEA, bet ne į „Maximą“ 12

Vasario 18 d. įsigalioja kvitų loterijos taisyklių pakeitimai. Žaidime galės dalyvauti ir kvitai už prekes...

Finansai
2019.02.15
Gydymo įstaigų pertvarka: pelningai dirbo tik didžiosios ligoninės Premium 8

Valdantieji neatsisako planų reformuoti gydymo įstaigų tinklą, tik šias pertvarkas nukelia po savivaldybių ir...

Verslo aplinka
2019.02.15
 Seniausias Lietuvos „fintech“ investuoja Estijoje 6

Lietuvos elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ Estijos sostinėje atidarė klientų aptarnavimo centrą, o...

Rinkos
2019.02.15
Aiškėja pirmieji mokesčių amnestijos rezultatai

2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tokia amnestija...

Finansai
2019.02.15
Įvertino draudikų aptarnavimą: silpniausia grandis ta pati, kaip ir bankuose Premium 1

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovėse apsilankę slaptieji pirkėjai ištyrė, kad 2018 m. klientus geriausiai...

Paslaugos
2019.02.15
Kinus, „fintech“ ir kitus užsienio investuotojus ES šalys skanuos pagal vieną kurpalį 1

Tiesioginės užsienio investicijos strateginėse ūkio šakose nuo 2020 m. pabaigos bus vertinamos pagal tuos...

Finansai
2019.02.14
Po EP sprendimo bus aišku, kada pigiau atsiskaityti eurais, o kada zlotais 4

Europos Parlamentas (EP) pritarė naujoms taisyklėms, nulemsiančioms pigesnius tarptautinius mokėjimus eurais...

Finansai
2019.02.14
SADM siūlys keisti išmokų dirbantiems tėvams tvarką   

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlys keisti tvarką dėl pirmaisiais vaiko priežiūros metais...

Finansai
2019.02.14
„Revolut“ ketina užsiimti paskolų perpardavimu  34

Specializuotą banką Lietuvoje kuriantis finansų startuolis „Revolut“ toliau mėgina įrodyti Lietuvos...

Finansai
2019.02.14
Lietuvoje kuriasi JK tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ 11

Lietuvoje kuriasi Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ – dėl jos įsigijimo...

Finansai
2019.02.14
„Sodra“ pradeda mokėti priemokas vaikus prižiūrintiems tėvams

Pritaikius naują neapmokestinamąjį pajamų dydį, „Sodros“ išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams kiek sumažėja.

Finansai
2019.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau