Merai reikalauja daugiau pinigų, valdantieji atrėžia – galimybės ribotos 

Publikuota: 2018-11-12
Druskininkų meras, LSA prezidentas Ričardas Malinauskas ir Romas Žakaitienė, LSA direktorė.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Druskininkų meras, LSA prezidentas Ričardas Malinauskas ir Romas Žakaitienė, LSA direktorė.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Penktadienį susirinkę šalies savivaldybių merai oficialiai pareikalavo numatyti daugiau pinigų iš centrinės valdžios Seimui svarstyti Vyriausybės pateiktame 2019 m. biudžeto projekte, teigdami, kad centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita. 

Valdantieji Seimo politikai teigia, kad galimybės nukreipti savivaldybėms daugiau lėšų lėtėjant ekonominiam augimui kitąmet yra ribotos. 

Kitų metų biudžeto projekto svarstymas Seimo komitetuose numatytas kitą savaitę, vėliau grįš į Vyriausybę pataisymams, o galutiniai patvirtintas Seime gruodį.

Merai siekia daugiau pinigų 

Šiandien Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba (į kurią įeina visų šalies savivaldybių merai) posėdyje nutarė reikalauti, kad savivaldybėms būtų kompensuojama didesnė dalis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dėl jų pajamas mažinančių Seimo palaimintų Vyriausybės sprendimų, pavyzdžiui, kitąmet išaugsiančio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).  Be to, merai siekia, kad regionai atgautų teisę papildomai skolintis, ko negali daryti nuo 2017 m., bei kad nuo sukuriamų darbo vietų planuojama finansinė paskata savivaldybėms būtų ne perskirstoma iš savivaldybių biudžeto, o mokama iš valstybės biudžeto.

nuotrauka::1 right

„Gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis ir jo mažinimas tiesiog žlugdo savivaldybių finansinį savarankiškumą“, - pranešime cituojama Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos  direktorė.

VŽ rašė, kad jei Seimas pritars, su 2019 m. biudžetu savivaldybėms bus pradėta taikyti nauja GPM perskirstymo tvarka, numatanti, kad GPM dalis priklausys ne tik nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus, kaip yra šiuo metu, bet ir nuo darbo užmokesčio fondo prieaugio. 

Merai šiam planui beria nemažai priekaištų, nes tai, jų teigimu, tik supriešins didžiąsias ir mažąsias savivaldybes. Jie taip pat skeptiškai vertina siūlymą leisti skolintis investiciniams projektams, nes tokia galimybe galės pasinaudoti tik kas penkta savivaldybė.

Savo ruožtu atstovai Vyriausybėje ir ekspertai atkerta, kad užtenka mesti pinigus į kelius ir betoną ir laikas investuoti į žmones ir atsigręžti į verslo, kuriančio darbo vietas, poreikius.

Jakeliūnas: turim ribotas galimybes

Lapkričio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas imasi 2019 m. valstybės ir savivadybių biudžeto projektų svarstymo.

„Finansavimo galimybės yra tokios kokios yra, todėl kol kas  aš asmeniškai nelabai matyčiau, kad kažką būtų galima didinti“, – VŽ sakė Stasys Jakeliūnas, „valstietis“, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Kas dėl didesnių galimybių skolintis, p. Jakeliūnas pripažino, kad šiandien įstatymais numatyti principai skolintis yra konservatyvūs, tačiau jie „apsaugo pačias savivaldybes“.

„Jeigu prikuriama projektų, kurie reikalauja didesnių sąnaudų, o, deja, taip jau būna, kad jie nei kuria naujų darbo vietų, nei padidina efektyvumą, tai tie projektai tik sukuria papildomas problemas. Taip kad skolinimasis valstybės ir savivaldybių mastu, ypač kai girdime kalbas apie ekonominį sulėtėjimą, turi būti labai atsargus“, - sakė p.Jakeliūnas.

nuotrauka::2 left

Ko konkrečiai reikalauja savivaldybės 

Kaip penktadienį pranešė LSA, merų nuomone, jei savivaldybių GPM netektys susidaro dėl centrinės valdžios sprendimų (pvz. padidina NPD) - tai netekčių našta turėtų būti 80% kompensuojama iš valstybės biudžeto ir 20% - iš savivaldybių biudžetų. Nurodoma, kad ateinančiais metais dėl GPM netekčių 48-ių šalies savivaldybių (iš 60-ies) prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti – sumažės. 

Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo griežtų savivaldybių skolinimosi ribojimų savivaldybės ir didieji miestai neturi teisės pasiskolinti einamaisiais metais daugiau negu sugrąžins anksčiau paimtų paskolų. LSA tarybos nariai siūlo keisti LR fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir taip iš esmės padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes.

Merų netenkina 2019 m. biudžeto projekte numatyta galimybė savivaldybės investiciniams projektams, kurie mažina sąnaudas arba didina pajamas, skolintis iki 5% savo biudžeto sumos, tačiau per visas savivaldybes skolintis bus galima tik iki 1% nuo savivaldybėms numatytų biudžeto pajamų, o tai reiškia, kad tokia galimybe galės pasinaudoti tik kas penkta savivaldybė.

Taip pat LSA tarybos posėdžio metu savivaldybių vadovai priėmė nutarimą nepritarti centrinės valdžios siūlymams nuo 2019 metų taikyti naują GPM perskirstymo tvarką, kuomet GPM dalis priklausytų ne tik nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje, bet ir nuo metinio darbo užmokesčio fondo prieaugio.

Minėtas finansinis rodiklis tik perskirstytų jau esamas lėšas ir daugumos mažesnių bei ekonomiškai silpnesnių savivaldybių pajamos - sumažėtų. Savivaldybės pritartų finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti įvedimui tuo atveju, jeigu papildomos lėšos savivaldybėms būtų skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Seimui Vyriausybės pateiktame 2019 m. biudžeto projekte siūloma, kad savivaldybių biudžetų pajamos su valstybės biudžeto dotacijomis (per 1 mlrd. Eur) 2019 m. sudarys 2,937 mlrd. Eur. Palyginti su 2018 m., jos didėja 5,6%, arba 154,5 mln. Eur.

[infogram id="9d0ae93e-91a8-4d75-a80e-9f048e12f159" prefix="LTA" format="interactive" title="Savivaldybių biudžetai 2015-2019 m."]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Ataskaitų teikimas: RC atsako į dažniausiai užduodamus klausimus

VĮ Registrų centras (RC) pateikia šešis populiariausius klausimus, į kuriuos atsakymus RC konsultantai...

Finansai
14:05
Vadovų ir valdybų narių atlygio skaidrumas – vaistai nuo krizės Premium

Vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms įmonėms reikės tvirtinti atlygio politiką ir skelbti ją internete.

Finansai
09:20
„Revolut“ Airijoje ketina prašyti el. pinigų licencijos 28

Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“, Lietuvoje jau turintis elektroninių pinigų įstaigos...

Finansai
08:01
Perspėjimas įmonėms: daugėja apgaulingų pasiūlymų Premium 3

Lietuvos eksportuotojai sulaukia gerokai daugiau nei anksčiau apgaulingų pasiūlymų patiekti prekes. Dabar jie...

Finansai
05:45
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 4

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
Numatomi svarbūs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai Verslo tribūna

Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo įstatymo projektui,...

Finansai
2019.05.20
Nauja skaičiuoklė: kam sugrįžti į „Sodrą“, o kam kaupti pensiją fonde 18

Daugeliui gyventojų, iki šiol dalyvavusių pensijų kaupime, neverta svarstyti alternatyvos nutraukti kaupimą...

Finansai
2019.05.20
Ministras Vilius Šapoka: šešėlyje dirba nevykėliai 16

Ekonomikos šešėlis Lietuvoje kelis metus iš eilės mažėja po vieną procentinį punktą. Finansų ministerijos...

Finansai
2019.05.20
Aktyviai verslą kredituojančios kredito unijos „Magnus” paskola atvėrė kelią PC „Vakarinis” atsiradimui Verslo tribūna

Greta Vilniaus vakarinio aplinkkelio 2021 m. duris atverti turėtų naujas 20 tūkst. kv. m. prekybos centras...

Finansai
2019.05.20
Per 20 metų pastovus anuitetas nuvertėtų perpus Premium 8

Pensijų anuitetų „Sodroje“ lėšos bus investuojamos, todėl tikėtina, kad investicijų grąža kompensuos visus ar...

Finansai
2019.05.20
Kritus medienos kainoms pirkėjai atšaukia sandorius ir moka baudas 4

Valstybinei miškų urėdijai (VMU) sumušti rekordinių dividendų šiemet, tikėtina, jau nepavyks.  Šios valstybės...

Finansai
2019.05.18
„Revolut“ banko veiklos pradžią Lietuvoje kiek atidėjo  5

„Revolut“ kiek atidėjo specializuoto banko veiklos pradžią Lietuvoje – dabar ją numatoma pradėti antrąjį šių...

Finansai
2019.05.17
Pilna apimtimi pensijų fonduose kaupti pasirinko 79.400, į „Sodrą“ grįžo 21.000

Nuo metų pradžios, per sausį–balandį, kaupti maksimaliai ir gauti visą valstybės priemoką II pakopos pensijų...

Finansai
2019.05.17
Šiaulių bankui pakeltas skolinimosi reitingas

Reitingų agentūra „Moody‘s“ padidino Šiaulių banko ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Baa3 iki Baa2.

Rinkos
2019.05.17
Senkant ES paramai bankai pakėlė palūkanas, ieškoma alternatyvų Premium

Per paskutinius šešis mėnesius apie 30% ES finansuojamų projektų Lietuvoje pablogėjo paramos teikimo sąlygos,...

Finansai
2019.05.16
Atvirkštinis PVM mobiliesiems telefonams – nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 9

Vyriausybė papildė prekių ir paslaugų, kurioms taikomas atvirkštinis PVM, sąrašą. Tokiu būdu Vyriausybė...

Finansai
2019.05.16
Estams planai atrakinti pensijų fondus gali smogti kitu lazdos galu 3

Naujoji Estijos valdančiosios koalicijos sutartis numato šalies gyventojams suteikti galimybę išsiimti...

Finansai
2019.05.16
Dar vienu banku mažiau: traukiasi „Handelsbanken“ 15

Vienas didžiausių Švedijos bankų „Handelsbanken“ nuo 2020 m. stabdys savo operacijas Lietuvoje ir kitose...

Rinkos
2019.05.16
„Mokilizingas“ taps filialu 1

Prieš metus estų banko „Inbank“ įsigytas lietuvių „Mokilizingas“ po susijungimo sandorio taps „Inbank“ dalimi...

Rinkos
2019.05.16
Galioja ir nuskenuoti darbuotojų atostogų prašymai 3

Darbdavys gali darbo tvarkos taisyklėse ar atostogų suteikimo tvarkoje nustatyti, kaip ir kokia forma...

Finansai
2019.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau