Merai reikalauja daugiau pinigų, valdantieji atrėžia – galimybės ribotos 

Publikuota: 2018-11-12
Druskininkų meras, LSA prezidentas Ričardas Malinauskas ir Romas Žakaitienė, LSA direktorė.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Druskininkų meras, LSA prezidentas Ričardas Malinauskas ir Romas Žakaitienė, LSA direktorė.Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Penktadienį susirinkę šalies savivaldybių merai oficialiai pareikalavo numatyti daugiau pinigų iš centrinės valdžios Seimui svarstyti Vyriausybės pateiktame 2019 m. biudžeto projekte, teigdami, kad centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita. 

Valdantieji Seimo politikai teigia, kad galimybės nukreipti savivaldybėms daugiau lėšų lėtėjant ekonominiam augimui kitąmet yra ribotos. 

Kitų metų biudžeto projekto svarstymas Seimo komitetuose numatytas kitą savaitę, vėliau grįš į Vyriausybę pataisymams, o galutiniai patvirtintas Seime gruodį.

Merai siekia daugiau pinigų 

Šiandien Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba (į kurią įeina visų šalies savivaldybių merai) posėdyje nutarė reikalauti, kad savivaldybėms būtų kompensuojama didesnė dalis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dėl jų pajamas mažinančių Seimo palaimintų Vyriausybės sprendimų, pavyzdžiui, kitąmet išaugsiančio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).  Be to, merai siekia, kad regionai atgautų teisę papildomai skolintis, ko negali daryti nuo 2017 m., bei kad nuo sukuriamų darbo vietų planuojama finansinė paskata savivaldybėms būtų ne perskirstoma iš savivaldybių biudžeto, o mokama iš valstybės biudžeto.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

nuotrauka::1 right

„Gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis ir jo mažinimas tiesiog žlugdo savivaldybių finansinį savarankiškumą“, - pranešime cituojama Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos  direktorė.

VŽ rašė, kad jei Seimas pritars, su 2019 m. biudžetu savivaldybėms bus pradėta taikyti nauja GPM perskirstymo tvarka, numatanti, kad GPM dalis priklausys ne tik nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus, kaip yra šiuo metu, bet ir nuo darbo užmokesčio fondo prieaugio. 

Merai šiam planui beria nemažai priekaištų, nes tai, jų teigimu, tik supriešins didžiąsias ir mažąsias savivaldybes. Jie taip pat skeptiškai vertina siūlymą leisti skolintis investiciniams projektams, nes tokia galimybe galės pasinaudoti tik kas penkta savivaldybė.

Savo ruožtu atstovai Vyriausybėje ir ekspertai atkerta, kad užtenka mesti pinigus į kelius ir betoną ir laikas investuoti į žmones ir atsigręžti į verslo, kuriančio darbo vietas, poreikius.

Jakeliūnas: turim ribotas galimybes

Lapkričio 14 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas imasi 2019 m. valstybės ir savivadybių biudžeto projektų svarstymo.

„Finansavimo galimybės yra tokios kokios yra, todėl kol kas  aš asmeniškai nelabai matyčiau, kad kažką būtų galima didinti“, – VŽ sakė Stasys Jakeliūnas, „valstietis“, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Kas dėl didesnių galimybių skolintis, p. Jakeliūnas pripažino, kad šiandien įstatymais numatyti principai skolintis yra konservatyvūs, tačiau jie „apsaugo pačias savivaldybes“.

„Jeigu prikuriama projektų, kurie reikalauja didesnių sąnaudų, o, deja, taip jau būna, kad jie nei kuria naujų darbo vietų, nei padidina efektyvumą, tai tie projektai tik sukuria papildomas problemas. Taip kad skolinimasis valstybės ir savivaldybių mastu, ypač kai girdime kalbas apie ekonominį sulėtėjimą, turi būti labai atsargus“, - sakė p.Jakeliūnas.

nuotrauka::2 left

Ko konkrečiai reikalauja savivaldybės 

Kaip penktadienį pranešė LSA, merų nuomone, jei savivaldybių GPM netektys susidaro dėl centrinės valdžios sprendimų (pvz. padidina NPD) - tai netekčių našta turėtų būti 80% kompensuojama iš valstybės biudžeto ir 20% - iš savivaldybių biudžetų. Nurodoma, kad ateinančiais metais dėl GPM netekčių 48-ių šalies savivaldybių (iš 60-ies) prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti – sumažės. 

Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo griežtų savivaldybių skolinimosi ribojimų savivaldybės ir didieji miestai neturi teisės pasiskolinti einamaisiais metais daugiau negu sugrąžins anksčiau paimtų paskolų. LSA tarybos nariai siūlo keisti LR fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir taip iš esmės padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes.

Merų netenkina 2019 m. biudžeto projekte numatyta galimybė savivaldybės investiciniams projektams, kurie mažina sąnaudas arba didina pajamas, skolintis iki 5% savo biudžeto sumos, tačiau per visas savivaldybes skolintis bus galima tik iki 1% nuo savivaldybėms numatytų biudžeto pajamų, o tai reiškia, kad tokia galimybe galės pasinaudoti tik kas penkta savivaldybė.

Taip pat LSA tarybos posėdžio metu savivaldybių vadovai priėmė nutarimą nepritarti centrinės valdžios siūlymams nuo 2019 metų taikyti naują GPM perskirstymo tvarką, kuomet GPM dalis priklausytų ne tik nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje, bet ir nuo metinio darbo užmokesčio fondo prieaugio.

Minėtas finansinis rodiklis tik perskirstytų jau esamas lėšas ir daugumos mažesnių bei ekonomiškai silpnesnių savivaldybių pajamos - sumažėtų. Savivaldybės pritartų finansinio rodiklio ekonominei aplinkai gerinti įvedimui tuo atveju, jeigu papildomos lėšos savivaldybėms būtų skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Seimui Vyriausybės pateiktame 2019 m. biudžeto projekte siūloma, kad savivaldybių biudžetų pajamos su valstybės biudžeto dotacijomis (per 1 mlrd. Eur) 2019 m. sudarys 2,937 mlrd. Eur. Palyginti su 2018 m., jos didėja 5,6%, arba 154,5 mln. Eur.

[infogram id="9d0ae93e-91a8-4d75-a80e-9f048e12f159" prefix="LTA" format="interactive" title="Savivaldybių biudžetai 2015-2019 m."]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
„Moller auto“ pelnas pernai augo 2,5 karto 1

„Volkswagen“ automobilių prekybos ir remonto bendrovė „Moller Auto“ praėjusiais metais gavo 75,3 mln. Eur...

Finansai
2022.05.20
G. Šimkus: Baltijos šalys nesugeba išnaudoti stipraus regiono įvaizdžio investicijoms pritraukti

Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo, kaip stipraus ir investuotojams...

Finansai
2022.05.20
„SME Finance“ su „SME Bank“ steigia bendrą IT centrą: bus sukurta 50 darbo vietų

Lietuvos finansų technologijų bendrovė „SME Finance“ kartu su neobanku „SME Bank“ įkurs vidinį informacinių...

Vadyba
2022.05.20
VMI išaiškino, kam ir kaip PVM nebus apmokestinta parama Ukrainai

Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms skirtos prekės ir su jomis susijusios paslaugos galės būti...

Finansai
2022.05.20
Vokietijos finansų ministras: pasaulinės stagfliacijos tikimybė didėja

Pusės amžiaus senumo išbandymus primenančios stagfliacijos tikimybė pasauliniu mastu didėja, skelbia agentūra...

Finansai
2022.05.20
Išmanieji kasos aparatai: dvejų metų darbą bando įveikti per pusmetį ir apčiuopomis Premium 2

Dalis prekybininkų greičiausiai nebus pasirengę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti kasos kvitų duomenis...

Finansai
2022.05.20
Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 6

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
Europos Parlamentas dega žalią šviesą 15% pelno mokesčiui ES 1

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį parėmė Europos Komisijos siūlymą, kuriam įsiteisėjus ES įsigaliotų...

Finansai
2022.05.19
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 82

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
„Invega“ paskolos itin daug susidomėjimo iš vežėjų nesulaukė Premium

Pirmadienį baigėsi terminas teikti paraiškas „Invega“ teikiamoms lengvatinėms paskoloms apyvartinėms lėšoms...

Logistika
2022.05.19
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
FNTT: Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos PVM vengimo schemos 2

Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemos,...

Verslo aplinka
2022.05.19
Teisininkė: daugelis sutarčių dėl didėjančių kainų nebus įvykdytos. Reikia tartis Premium

Donata Lapėnienė, advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ partnerė, prognozuoja, jog dėl padidėjusių...

Verslo aplinka
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
Renovacija merdi, o rangos konkursus skelbia dar 2019 m. kainomis Premium 3

Renovacijos projektų vykdytojai kai kuriuos pirkimus skelbia dar 2019–2020 m. kainomis, kai vien nuo šių metų...

Statyba ir NT
2022.05.19
Finansinių ataskaitų teikimas: dažniausi klausimai ir atsakymai Verslo tribūna

Artėjant terminui, gegužę suaktyvėja juridinių asmenų finansinių ataskaitų teikimas – šiuo metu Registrų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku