Lietuvoje žadama įteisinti civilinį turto konfiskavimą

„Derinimui ir viešoms diskusijoms teikiamas vidaus reikalų ministro vadovaujamos darbo grupės parengtas įstatymų pakeitimų projektų paketas, kuriuo siūloma sudaryti prielaidas neteisėto praturtėjimo prevencijai ir tam įteisinti civilinės konfiskacijos institutą. Tai Lietuvoje iki šiol neegzistuojanti, bet daug kur pasaulyje veiksmingai taikoma priemonė“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame VRM pranešime spaudai.

Anot pranešimo, civilinio konfiskavimo institutas būtų taikomas didesnės nei 2.000 bazinių socialinių išmokų dydžio vertės (šiuo metu tai 76.000 Eur) turtui, kuris „galimai įgytas iš neteisėtos veiklos ar iš neteisėtų pajamų šaltinių, ar neteisėtu būdu“.

„Įstatymo nuostatos būtų taikomos asmenims, kurie anksčiau buvo įtariamaisiais kriminalinėse ar korupcijos bylose arba buvo patekę į kriminalinės žvalgybos pareigūnų akiratį kaip galimai susiję su nusikalstamu pasauliu. Taip pat ši priemonė galėtų būti taikoma ir tokio asmens artimiesiems, kuriems įtartinas turtas galėjo būti perleistas“, – paaiškinama pranešime.

Pasak VRM, įvedant civilinės konfiskacijos institutą, siūloma koreguoti ir baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Ji būtų taikoma asmenims, turintiems nuosavybės teise didesnės negu 14.000 minimalių gyvenimo lygių (šiuo metu 532.000 Eur) vertės turtą, kuris įgytas neteisėtai.

„Pataisos, visų pirma, liestų kriminalinio pasaulio atstovus bei galimai korumpuotus valstybės tarnautojus, politikus. Tai veiktų ir kaip atgrasymo priemonė“, – pranešime spaudai cituojamas Eimutis Misiūnas, vidaus reikalų ministras. Anot jo, siūloma nustatyti, kad „iniciatyva pradėti galimai neteisėtos kilmės turto tyrimą būtų patikėta teisėsaugos institucijoms, o sprendimą dėl neteisėtos kilmės turto tyrimo proceso pradėjimo priimtų prokuroras“. Galimai neteisėtos kilmės turto tyrimą atliktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, o kai galimai neteisėtos kilmės turtas priklauso organizuotų nusikalstamų grupių nariams – policija.

Ministras pabrėžė, kad dabartinis Baudžiamojo kodekso reguliavimas apsunkina teisėsaugos darbą, nes būtina įrodyti, jog turtas įgytas iš neteisėtos veiklos. Priėmus pataisas, teisėsaugai užtektų įrodyti, kad toks, galbūt neteisėtai įgytas turtas asmeniui ar jo artimiesiems priklauso, o pareiga pagrįsti turto teisėtumą tektų pačiam asmeniui: „Kiekvienas matėme galbūt tokių filmukų, žinome istorijų, kai į Darbo biržą atvažiuoja niekur nedirbantys asmenys, bet atvažiuoja su „BMW X6“, kurio vertė prasideda nuo 70.000 Eur ir niekas negali paaiškinti, iš kur jis turi turtą, iš kur taip puikiai gyvena, o gauna 200-300 Eur pašalpą.“

Galimai neteisėto kilmės turto tyrimas būtų atliekamas už ne ilgesnį kaip 10 m. laikotarpį iki šio turto įsigijimo.

Ministras neabejoja, kad dėl šio pasiūlymo bus sulaukta ir pasipriešinimo, primindamas, kad panašios iniciatyvos stringa nuo pat 2013-ųjų. „Visgi tikiu, kad šiam Seimui užteks ryžto įtvirtinti tokį institutą – veiksmingą priemonę kovoje su korupcija ir neteisėtu praturtėjimu“, – tikisi p. Misiūnas.

Pasak jo, civilinę konfiskaciją taiko nemažai užsienio šalių. Jau yra ir tarptautinių teismų praktika, kuri leidžia iš anksto atsakyti į galimus klausimus dėl nuosavybės neliečiamumo ir kitas galimai kilsiančias problemas.

Įstatymo pataisos parengtos reaguojant į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktą tyrimą dėl neteisėto poveikio politikams.

Pataisos bus teikiamos Vyriausybei, jas vėliau turės patvirtinti ir Seimas.